Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, skiria didelį dėmesį sportininkų pasiekimams tarptautinėje arenoje, ypač olimpinėse žaidynėse. Už aukštus rezultatus sportininkams numatytos ne tik valstybės stipendijos, bet ir solidžios premijos, kurios skiriasi priklausomai nuo užimtos vietos. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios premijos numatytos Lietuvos sportininkams už olimpinius medalius, kaip šios premijos keitėsi bėgant metams ir kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste.
Valstybės premijos už olimpinius laimėjimus
Lietuvos sportininkai, dalyvaujantys olimpinėse žaidynėse, už pasiektus rezultatus apdovanojami vienkartinėmis piniginėmis premijomis. Šiais metais padidintos valstybės stipendijos ir premijos už sporto laimėjimus: už olimpinį auksą numatyti net 167 695 eurai, už sidabrą - 83 875 Eur, o už bronzą - 62 920 Eur. Be prizinių vietų medalių laimėtojų, premijos skiriamos ir sportininkams, užėmusiems 4-8 vietas.
Konkrečios premijų sumos už 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes yra tokios:
- 1 vieta (auksas): 167 695 eurai
- 2 vieta (sidabras): 83 875 eurai
- 3 vieta (bronza): 62 920 eurai
- 4 vieta: 33 550 eurų
- 5 vieta: 25 190 eurų
- 6 vieta: 16 775 eurai
- 7 vieta: 12 595 eurai
- 8 vieta: 8 415 eurų
Šios premijos yra vienkartinės ir skirtos apdovanoti sportininkus už jų pasiekimus olimpinėse žaidynėse.
Premijų dinamika
Premijų dydžiai Lietuvoje nuolat kinta, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją ir sporto politikos prioritetus. Palyginus su praėjusiomis olimpinėmis žaidynėmis, premijos už auksą yra didesnės. Olimpiados premija už auksą yra daugiau nei 40 tūkst. didesnė, nei prieš trejus metus vykusios Tokijo olimpiados. Tuomet vienos bazinės socialinės išmokos dydis siekė 40 eurų. Tai reiškia, kad olimpinis aukso medalis sportininkui garantavo vienkartinę 121 960 eurų premiją.
Taip pat skaitykite: Kelionės į darbą kompensavimas pagal darbo įstatymus
Nuo 2024 m. sausio 1 d. 12 proc. didėja valstybės stipendijos ir premijos už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus. Nuo šių metų bazinės socialinės išmokos dydis siekia 55 eurus vietoje 49 eurų. Padidinus bazinės socialinės išmokos dydį, atitinkamai didėja ir valstybės premijos.
Papildomos garantijos ir stipendijos
Pasidabinti kurios nors spalvos medaliu šalies sportininkui reiškia ne tik gauti vienkartinę valstybės premiją, tačiau ir užsitikrinti valstybinę rentą jau baigus sportininko karjerą Lietuvos respublikos sporto įstatymo 25 straipsnyje, kuris numato rentos buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygas ir tvarką teigiama, kad „Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę nurodytomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai yra tapęs olimpinių žaidynių 1-3 vietos laimėtoju“. Taip pat, jog „sportininkas, pasiekęs nurodytą laimėjimą, turi teisę gauti 27 bazinių socialinių išmokų dydžio rentą per mėnesį“. Kadangi šiuo metu vienos bazinės socialinės išmokos dydis siekia 55 eurus, tai reiškia, kad olimpinį medalį laimėjęs ir karjerą jau baigęs sportininkas kas mėnesį galėtų gauti 1485 eurus.
Kūno kultūros ir sporto departamento pateiktais duomenimis, šiuo metu daugiau kaip penkiasdešimt sportininkų gauna valstybės stipendijas. „Didžiausia stipendija yra šiek tiek per tūkstantį eurų (26,9 dydis) ir paprastai yra mokoma už olimpinių žaidynių arba olimpinės sporto šakos pasaulio čempionato pirmąją vietą. Mažiausia - 7,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, - sako V.Vainys, paklaustas, kokį pasiekimą iškovojęs sportininkas turi teisę ketverius metus nuo laimėjimo dienos gauti valstybės stipendiją. - Esame sutarę su pačiais sportininkais, kad tie, kurie nėra apdrausti ar apsidraudę, prieš išmokant valstybės stipendiją iš jos yra išskaičiuojama privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Ją Lietuvos olimpinis sporto centras tiesiog perveda į „Sodros“ biudžetą. Anot V.Vainio, stipendiją galima gauti netgi jeigu pasiekiama iki šešioliktos vietos olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos sporto istorijos pradžia
Lietuvos olimpinės istorijos pradžia galima laikyti 2024 m. gegužės 25 d. Sėkmė nelydėjo ir dviejų Lietuvos dviratininkų, nepasiekusių finišo. Tokia sunki buvo olimpinė pradžia - tik 13 sportininkų, nepasiekusių teigiamų rezultatų. Beje, 1924 m. formaliai nebuvo net Lietuvos olimpinio komiteto, įkurto tik 1937 m.
Kurie asmenys prieškario laikais labiausiai nusipelnė, kad Lietuva 1924 m. įsilietų į olimpinę šeimą? - Tarp pradininkų buvo Garbačiauskų šeima. Steponas Garbačiauskas (Lietuvos delegacijos vadovas, futbolo rinktinės kapitonas, - red. past.) įdėjo didžiulį indėlį, kad Lietuva 1924 m. dalyvautų olimpinėse žaidynėse. Prisidėjo ir jo žmona Elena Garbačiauskienė - pirmoji „Sporto" laikraščio redaktorė.
Taip pat skaitykite: Kūno Kultūros Mokytojų Apžvalga
J.J.Bulota kartais vadinamas pirmuoju faktiniu Lietuvos olimpinio komiteto vadovu, nors komiteto tuo metu dar nebuvo. - Sutinku. Kai po LTOK atkūrimo sprendėme mūsų olimpinę bylą, teko ne kertą susitikti su Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vadovais ir jie pripažino, kad Lietuvoje komitetas veikė nuo 1924 m., kai mūsų sportininkai pirmą kartą įžengė į olimpinę areną. Formaliai IOC dokumentuose net neparašyta, kad tai buvo sporto lyga. Parašyta - Lietuvos olimpinis komitetas.
Premijos kitose šalyse
Lietuvos premijos už olimpinius medalius yra vienos didžiausių Europoje. Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) pats olimpiadoje pasižymėjusių sportininkų niekaip nepremijuoja.
Štai kaip atrodo premijos už olimpinius medalius kai kuriose kitose šalyse:
- Kazachstanas: 235 000 eurų už aukso medalį, 140 000 eurų už sidabrą ir 70 000 eurų už bronzą.
- Malaizija: 210 000 eurų už aukso medalį.
- Pietų Korėja: Galimybė gauti milijono vonų mėnesinę pensiją visą gyvenimą arba vienkartinę 53 000 eurų sumą.
- Izraelis: Apytiksliai 180 000 eurų už sidabrą ir 128 000 eurų už bronzą.
- Serbija: Valstybinė pensija, pradedama mokėti sulaukus 40 metų.
- Latvija: Apie 150 000 eurų už aukso medalį, 89 000 eurų už sidabrą ir 50 000 eurų už bronzą.
- Vengrija: Apie 80 000 eurų už bronzą.
- Bulgarija: Apie 130 000 eurų už auksą, 105 000 eurų už sidabrą ir 79 000 eurų už bronzą.
- Estija: Be piniginės premijos už aukso medalį, papildomai garantuojamos mėnesinės išmokos ateinančius dvejus metus.
Sportininkų aprūpinimas ir pasiruošimas olimpiadai
Pasiruošimas olimpinėms žaidynėms reikalauja didelių investicijų į sportininkų treniruotes, inventorių ir medicininę priežiūrą. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) skiria lėšas sportininkų pasiruošimui ir dalyvavimui olimpiadoje.
Pirštines keičią kas trečią kovąPenkiems mūsų šalį atstovavusiems boksininkams olimpinis centras skyrė apie 150 tūkst. litų. Pinigai buvo panaudoti kelialapiams į stovyklas ir kelionėms apmokėti. Profesionalaus boksininko pirštinės kainuoja nuo šimto iki keleto šimtų litų, vienos poros pirštinių užtenka maždaug trims profesionalioms kovoms tarptautinėse varžybose.
Taip pat skaitykite: Kas keičiasi VRM?
LTOK generalinis sekretorius Vytautas Zubernis pasakojo, kad į pasiruošimo olimpiadai kainą įeina treniruotės ir atrankos varžybos. Jeigu jos vyksta kur nors JAV, Australijoje, Azijoje, tai natūralu, kad brangiau ir kainuoja tokio sportininko paruošimas. Taip pat nėra pigus inventorius - dviračiai, pistoletai, irklavimo įranga. Krepšiniui labiausiai pasisekė dėl to, kad didžiąją dalį išlaidų jiems padengia rėmėjai. Tiek aprangą, tiek batelius jiems suteikia „Nike“. Jei nebūtų tokios paramos, už pilną aprangos komplektą su batais teiktų pakloti gerokai per tūkstantį litų. Be to, kiekvienam krepšininkui reikia kelių tokių komplektų.
Neįgaliųjų sportininkų premijavimas
Pastaruoju metu daug diskusijų kelia neįgaliųjų sportininkų premijavimo klausimas. Po 2021-ųjų Tokijo paralimpinių žaidynių priimti teisės aktų pakeitimai suvienodino premijas olimpinių ir paralimpinių žaidynių prizininkams. Tačiau šis sprendimas sukėlė prieštaringų vertinimų, nes paralimpinėse žaidynėse konkurencija yra mažesnė, o medalių išdalinama daugiau.
Nors iš viso sportininkams su negalia pernai išmokėta 850 tūkst. eurų premijų, net 97 proc. jų nukeliavo kurtiesiems - paralimpiečiai tenkinosi 20 tūkst. eurų. Lietuvos paralimpinio komiteto (LPK) prezidentas Mindaugas Bilius prieš dvejus metus aktyviausiai reikalavo mažinti takoskyrą tarp olimpiečių ir paralimpiečių finansinio aprūpinimo. Bet kuomet į šį vajų buvo įtraukti dar ir kurtieji, retorika ėmė keistis.
Ateities perspektyvos
Anot A.Poviliūno, sporto organizacijos turi veikti išvien ir labai rimtai pagalvoti, kokie yra Lietuvos prioritetai, laukiant 2028 m. Reikėtų susėsti prie bendro stalo ir priimti rimtus sprendimus, kam skirti didžiausią dėmesį. Bus sunku, jei išsklaidysime dėmesį visiems, taip pat ir naujoms sporto šakoms, tokioms kaip lakrosas ar softbolas. Tradicinėse sporto šakose gali sumažėti rungčių skaičius. Visa tai reikia labai gerai apgalvoti. Ar turime susikoncentruoti į tradicines sporto šakas, kurias jau turime?
tags: #apmokejimas #uz #sportiniku #olimpini #auksa