Krepšinis - tai ne tik sporto šaka, bet ir neatsiejama Lietuvos kultūros dalis, dažnai vadinama antrąja šalies religija. Šis dinamiškas, greitas ir strateginis žaidimas, kuriame dvi komandos varžosi dėl kamuolio įmetimo į priešininkų krepšį, sužavėjo milijonus aistruolių visame pasaulyje. Lietuvoje krepšinis turi ypatingą statusą. Nuo mažų miestelių aikštelių iki didžiųjų arenų, krepšinio aistra pulsuoja kiekvieno lietuvio širdyje.
Straipsnyje nagrinėsime stumdymą krepšinyje - ar tai yra pražanga, kokios yra taisyklės ir kaip teisėjai vertina tokius epizodus. Taip pat apžvelgsime konkrečius pavyzdžius iš krepšinio varžybų ir skirtingas nuomones šiuo klausimu.
Kas yra krepšinis?
Krepšinis - sportinis kamuolio žaidimas stačiakampėje (28 × 15 m) aikštėje. Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus (komandoje būna 12 žaidėjų, žaidimo metu juos galima keisti). Tikslas - varant, perduodant vienas kitam kamuolį įveikti varžovo gynybą ir kamuolį įmesti į varžovo krepšį bei neleisti varžovui įmesti kamuolio į savąjį krepšį.
Krepšinis yra kontaktinis, greitas ir reikalaujantis didelio fizinio pasirengimo bei strateginio mąstymo žaidimas. Žaidžiama 4 kėliniai po 10 min gryno laiko (Nacionalinės krepšinio asociacijos, NBA, komandos žaidžia 4 kėlinius po 12 min) gryno laiko (70-90 min negryno laiko); iki 2000 10 01 buvo žaidžiama 2 kėliniai po 20 minučių.
Pagrindinės krepšinio taisyklės
- Rungtynių trukmė (FIBA): Keturi kėliniai po 10 minučių.
- 24 sekundžių taisyklė: Komanda, gavusi kamuolį, privalo atakuoti krepšį per 24 sekundes.
- Žingsniai: Žaidėjas negali pajudinti atraminės kojos, kol kamuolys nepaleistas iš rankų.
- Pražangos: Skiriamos už neteisėtą fizinį kontaktą su priešininku.
- Nesportinė pražanga: Pražanga, kurioje žaidėjas sąmoningai ir grubiai pažeidžia taisykles.
- 3 sekundžių taisyklė: Zona po krepšiu, kurioje galioja 3 sek. taisyklė.
Stumdymas krepšinyje: pražanga ar ne?
Krepšinis yra kontaktinis sportas, todėl fizinis kontaktas tarp žaidėjų yra neišvengiamas. Tačiau ne bet koks kontaktas yra laikomas pražanga. Pagrindinis kriterijus - ar kontaktas buvo teisėtas ir ar jis turėjo įtakos žaidimo eigai.
Taip pat skaitykite: Vaisių įtaka sportiniams rezultatams
Stumdymas krepšinyje gali būti vertinamas kaip pražanga, jei jis yra neteisėtas. Pagal krepšinio taisykles, žaidėjas negali stumti, laikyti, blokuoti, trenkti, užkliūti ar trukdyti varžovui bet kokiu būdu. Jei žaidėjas stumia varžovą, kad gautų pranašumą, tai yra laikoma pražanga. Teisėjas turi įvertinti, ar stumdymas buvo tyčinis, ar jis turėjo įtakos žaidimo eigai, ir ar žaidėjas gavo pranašumą dėl stumdymosi.
Kaip teisėjai vertina stumdymą
Teisėjai turi atsižvelgti į daugybę faktorių, vertindami stumdymą krepšinyje:
- Intensyvumas: Ar stumdymas buvo stiprus ir agresyvus, ar tik lengvas kontaktas?
- Motyvas: Ar žaidėjas tyčia stūmė varžovą, ar tai buvo netyčinis kontaktas?
- Įtaka žaidimo eigai: Ar stumdymas turėjo įtakos varžovo judėjimui, metimui ar kitam veiksmui?
- Pranašumo gavimas: Ar žaidėjas gavo pranašumą dėl stumdymosi?
Jei teisėjas nustato, kad stumdymas buvo neteisėtas, jis skiria pražangą. Priklausomai nuo situacijos, gali būti skirta paprasta, nesportinė arba diskvalifikacinė pražanga.
Pavyzdžiai iš krepšinio varžybų
Praeitą savaitę ketvirtadienį vykusios „Daumantų“ krepšinio taurės varžybos sukėlė tikrą nesusipratimų laviną. Kadangi varžybose priešininkai buvo nelygūs - žaidė 2002-2003 metais gimę krepšininkai paaugliai prieš suaugusiųjų mėgėjų komandą „Aistruolis-Daumantų“, neišvengta nesusipratimų. Be abejonės, nelygios varžovų jėgos lėmė tai, kad paauglių komanda ne tik pralaimėjo, tačiau rungtynes baigė ir šiek tiek „aplamdyti“. Juk krepšinis tikrai nėra pats švelniausias sportas.
„Ketvirtadienį 13-14 metų vaikai žaidė su suaugusiais vyrais. Lemtis jau ir taip buvo aiški, tie vaikai per maži, kad su suaugusiais galėtų žaisti. Tačiau susidarė vaizdas, kad tėvai nusprendė „duoti pamoką“ vaikams, kaip reikia žaisti. Buvo ne viena techninė pražanga, nesportinė pražanga prieš vaikus. Vyrai žaidė negarbingai, nesąžiningai. Kirsdavo per rankas taip, kad visa aikštė skambėdavo, vienas vyras įsibėgėjęs taip stūmė vaiką, kad šis ne tik oru nuskrido, bet ir per aikštę nučiuožė. Šalia sėdinčios mamos netylėjo - davė pastabą, ką tie suaugusieji čia daro? O viskas baigėsi tuo, kad sporto centro direktorius atsisuko ir pasakė: „Jei nesuprantat krepšinio taisyklių, eikit n***“. Žaidimo metu keikėsi be galo, na tokia nepagarba buvo vaikams ir jų tėvams. O šioje komandoje apskritai nemažai tokių „inteligentų“ buvo, žinomų krašto veidų, tačiau visa komanda ir keikėsi, ir grubiai elgėsi. Reikėjo matyti, su kokiu pasitenkinimu iš aikštelės išėjo, maždaug va, jie laimėjo, jie padarė. Aš gailiuosi, kad vidury tų varžybų neišėjau į aikštelę ir nepasiėmiau savo vaiko. Manau, ir daugiau tėvų būtų tą patį padariusios. Tai būtų teisingiausias sprendimas.
Taip pat skaitykite: Išemija ir Sporto Poveikis
Tuo tarpu rungtynės stebėjusi vyr. „Aš esu kitos nuomonės. Jei jaunus vaikus stato į suaugusiųjų turnyrą, na tai reikia nusiteikti vyriškai kovai. Kita vertus, vaikai atėjo žaisti ne su savo bendraamžiais. Buvo ten, žinoma, susistumdymas, bet tai buvo netyčia. Mačiau, kad tėvas pašoko, na… Juk ne pirmus metus taip vyksta, jaunimas žaidžia su suaugusiais. Kad kažkas būtų keikęsis, aš negirdėjau ir negaliu nieko pakomentuoti. O šiaip - taip, sportinis pyktis verda, tačiau juk niekas nieko specialiai nedarė“, - kalbėjo I. Paskambinus vaikų treneriui Laurynui Valuckui šis tikino, kad nei keiksmažodžių, nei specialiai grubaus elgesio nebuvo. „Vaikai patenkinti, kad juos sustatėme pažaisti su vyrais. Čia jų pačių iniciatyva buvo, jų pačių noras, o sporto centro direktorius pasiūlė mums dalyvauti būtent dėl to, kad vaikai galėtų pamėginti tą tikrą žaidimą su vyrais. O tose varžybose iš tėvų pusės gal buvo daugiau jaudulio, juk žaidžiant emocijos liejasi laisvai. Bet kažko labai grubaus nemačiau iš savo pusės, o kad specialiai kažkas kažką stumtų ar trenktų, to tikrai nebuvo, o kas ką pasiuntė - nieko nežinau. Aš į krepšinio aikštelę žiūriu, o ne už krepšinio aikštelės ribų.
„Žaidimo metu tai pavadinti pastaba (tėvų išsakytą pastebėjimą - red. past.) yra labai sunku, nes tėveliai dažnai serga už savo vaikus ir jie dažniausiai pastabų neduoda. Tai būna emociniai protrūkiai, kurie ne visada yra gražūs. Kalbėti apie jūsų išvardintą situaciją man yra sunku ir aš tikrai nežinau, iš kur jūs tai sugalvojote. Viename iš epizodų vienas iš tėvelių tikrai buvo sudrausmintas, nes peržengė visas ribas, tačiau apie jokį necenzūrinių žodžių vartojimą mes šnekėti tikrai negalime, nes to paprasčiausiai nebuvo. Tikrai nežinau, kas jus taip informavo, bet kitą kartą siūlyčiau patikrinti faktus. Juolab kad tuo metu buvo ne tik keli vaikų komandos tėveliai bet ir patys vaikai, „Aistruolio“ komandos žaidėjai ir teisėjai bei kiti sirgaliai. Negi jūs manote, kad po tokio įvykio nebūtų sureagavę visi išvardinti asmenys, o ypač teisėjai (kurie net ir pagal visas taisykles turėjo nutraukti rungtynes ir skirti techninę pražangą už nesportinį elgesį)“, - teigiama A.
„Visų rungtynių metu nebuvo skirta nė viena nesportinė pražanga „Astruolio“ komandai. Buvo skirta techninė pražanga vienam žaidėjui, bet ji buvo skirta už kalbas su teisėju dėl žaidybinės situacijos po paties žaidėjo padarytos klaidos. „Na, jūs rašydami šį straipsnį tikrai nežinau kuo remiatės. Tačiau jūsų bandomos sukurti „baisių“ rungtynių eigos tikrai nebuvo. Tai yra mano, ne tik kaip vadovo, komentaras. Aš daug metų dirbau su vaikais ir mokiau juos krepšinio, nuo pat studentavimo laikų teisėjauju krepšinio rungtynėms, esu Kėdainių rajono krepšinio pirmenybių, taurių ir kt. krepšinio renginių vyr. teisėjas. Jei kažkam atrodo kitaip, tai juos pilnai suprantu, nes sirgaliai ir ypač kai kurie tėveliai dažnai nesusitaiko su tuo, kad jų vaikai dar tik mokosi žaisti ir pralaimėjimų jų kelyje bus, ir tikrai ne vienas. <…> Tėvų nuolatinis spaudimas, teisėjų kaltinimas ir panašūs reiškiniai - tai visos Lietuvos vaikų krepšinio problema ir jos išspręsti nepadės nei federacija, nei treneris, nei sporto centrų vadovai. Palinkėčiau kiekvienam iš jų asmeniškai „pradėkime nuo savęs“, - komentavo A.
Tačiau susisiekus su mama, kuriai A. Argustas galimai necenzūriniais žodžiais paaiškino apie krepšinio taisyklių supratimą ir nesupratimą paaiškėjo, kad visgi minėtas „pasiuntimas“ toli buvo. „Taip, viskas taip ten ir buvo. Pasiuntė mus abi mamas. Na taip, gal mums, tėvams, kitaip viskas atrodė, labai jaudinomės, kad jokių traumų nebūtų. Vis dėlto tas žaidimas man nelabai gražus buvo. Ne visi komandos nariai taip elgėsi, kai kurie tikrai labai malonūs buvo ir draugiški, bet keli buvo tokie, kurių elgesys nebuvo gražus. Mes, tėvai, po rungtynių apie tai kalbėjome ir treneriui aš tą patį pasakiau. Žinoma, gal mūsų vaikai per jauni dar žaisti su suaugusiais, na, ačiū Dievui, tokių rungtynių daugiau nebus, - kalbėjo mama dabar, tiesa, viską nuleisdama juokais. - Na, buvo kaip buvo, ką čia jau padarysi.
Šis incidentas parodo, kaip skirtingai gali būti interpretuojamas fizinis kontaktas krepšinio aikštelėje. Vienų nuomone, vyriška kova yra neišvengiama, o kiti mano, kad suaugusieji turėtų būti atlaidesni paaugliams.
Taip pat skaitykite: Fizinio aktyvumo nauda hipertenzijai
Kitas pavyzdys - Alytaus „Wolves“ žaidėjo Mindaugo Lukauskio epizodas, kai jis bandė sutrukdyti Vilniaus „Ryto“ ekipos krepšininkui Gyčiui Masiuliui priimti pastarajam mestą kamuolį. Dešine ranka M. Lukauskis siekė kamuolio, o jo kairę ranką, kuria jis prilaiko varžovą, G. Masiulis prispaudžia ir imituodamas grubią M. Lukauskio pražangą, griūna ant grindų, kartu nusitempdamas ir „Wolves“ komandos veteraną. Arbitrai, pasinaudoję skubios peržiūros sistema (SPS) ir peržiūrėję epizodą, nusprendė, kad M. Lukauskio pražanga nebuvo nesportinė ir pagrįstai skyrė paprastą pražangą.
Šis epizodas iliustruoja, kaip svarbu yra atskirti vaidybą nuo tikro pažeidimo. Teisėjai turi būti budrūs ir atidūs, kad nepasiduotų provokacijoms ir priimtų teisingus sprendimus.
Teisėjų klaidos ir jų įtaka žaidimui
Nors teisėjai stengiasi priimti teisingus sprendimus, jie nėra tobuli ir kartais klysta. Teisėjų klaidos gali turėti didelės įtakos žaidimo rezultatui.
Kaip teigiama LKL varžybų direktoriaus Sauliaus Samulevičiaus rašte, lapkričio 22-ąją M.Purlys „įžeidinėjo rungtynių teisėjus Jurgį Laurinavičių, Vilių Mačiulaitį ir Antaną Ramanauską, nepagarbiai kreipdamasis į juos ir reikšdamas nepasitenkinimą jų atliekamu darbu“. Arbitrai savo raporte po mačo parašė: „Po antrojo rungtynių ketvirčio, ilgosios pertraukos metu einant į persirengimo kambarį M.Purlys užsipuolė mus, rungtynių teisėjus, šaukdamas ir vartodamas necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius: „kas jums yra (necenzūrinė leksika), kas čia per švilpukai?! Kaune žaidžiam - į kelnes pridėję teisėjai, ir namuose žaidžiant - tas pats… (necenzūrinė leksika)“.
Toliau raporte teigiama: „Replikos ir spaudimas taip pat buvo nukreiptos vieno iš teisėjų (A.Ramanausko) adresu, dėl jo neva priimtų neteisingų sprendimų: „ką tu švilpi?! Trys švilpukai per dvi minutes mūsų nenaudai…“
Teisėjai paprašė LKL įvertinti šį incidentą ir imtis atitinkamų veiksmų, kad panašios situacijos nepasikartotų ateityje.
Šis incidentas rodo, kad teisėjai yra spaudžiami tiek žaidėjų, tiek trenerių, tiek sirgalių. Svarbu, kad teisėjai būtų atsparūs spaudimui ir priimtų objektyvius sprendimus.