Advokatas Arūnas Marcinkevičius yra žinomas teisininkas, kurio veikla apima ne tik sporto teisę, bet ir žmogaus teisių gynimą bei teisingumo principų puoselėjimą. Šiame straipsnyje apžvelgiama A. Marcinkevičiaus pozicija įvairiais klausimais, pradedant jo nuomone apie Lietuvos teisėsaugos procesus ir baigiant jo indėliu į visuomenės pilietinį ugdymą.
Teisėsaugos kritika ir inkvizicijos laikų atgimimas
Advokatas Arūnas Marcinkevičius ne kartą yra išsakęs kritikos Lietuvos teisėsaugos sistemai, teigdamas, kad ji kartais grįžta į inkvizicijos laikus. Šią nuomonę jis grindžia konkrečiais pavyzdžiais, tokiais kaip Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas. A. Marcinkevičius atkreipia dėmesį į tai, kad byloje trūksta esminių įrodymų, patvirtinančių jo ginamojo kaltę. Jo teigimu, įvykio vietoje nebuvo rasta nei pirštų pėdsakų, nei DNR, nei ginklų, priklausančių Konstantinui Nikulinui.
Advokatas pabrėžia, kad net anoniminių liudytojų apklausos vyko pažeidžiant procedūras, nes gynėjai neturėjo galimybės pateikti klausimų ir įsitikinti, kad apklausa vyksta realiai. Jis teigia, kad teisėjas tiesiog išeidavo į kitą kabinetą apklausti liudytojų, o advokatai negalėjo patikrinti, ar apklausa iš tiesų vyksta. A. Marcinkevičius retoriškai klausia, kodėl jis turėtų tikėti tokiu procesu, kai įrodymai, anot jo, rodo jo ginamojo nekaltumą. Jis palygina tai su situacija, kai pacientui, skundžiantis danties skausmu, daktaras siūlo operuoti pilvą.
A. Marcinkevičius kritikuoja įslaptintų liudytojų praktiką, teigdamas, kad civilizuotose valstybėse liudytojai pirmiausia atvirai paliudija teisme, o tik po to sprendžiama dėl jų apsaugos. Jis atkreipia dėmesį, kad net K. Nikulinui Latvijoje liudijant Kononovo byloje, jis liudijo savo vardu ir pavarde. A. Marcinkevičius teigia, kad Lietuvoje grįžtama į inkvizicijos laikus, kai žmogaus teisės yra pažeidžiamos.
Medininkų byla: teisingumo paieškos ir abejonės teismo objektyvumu
Po teismo posėdžio Medininkų byloje, kurioje K. Michailovas buvo kaltinamas septynių Lietuvos pareigūnų nužudymu, advokatas Arūnas Marcinkevičius teigė, kad tokia teismo nutartis jo nenustebino. Jis išreiškė abejones dėl teismo objektyvumo, teigdamas, kad teismas atmetė keliasdešimt jo prašymų, susijusių su byla. A. Marcinkevičius klausia, ar tikrieji žudikai turi būti nubausti, ar turi būti nubaustas pirmas pasitaikęs žmogus. Jis pabrėžia, kad jo prašymai yra susiję su byla, tačiau nepatogūs valstybiniams kaltintojams.
Taip pat skaitykite: Arūno Pukelio transformacija
Advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad buvęs vicepremjeras Zigmas Vaišvila iki šiol nebuvo apklaustas liudytoju Medininkų byloje. Jis klausia, kodėl būtent dabar, po buvusiojo Muitinės departamento direktoriaus Valerijono Valicko apklausos, eksvicepremjeras pradėjo keistai reaguoti.
A. Marcinkevičius teigia, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio į gynybos argumentus ir apkaltinamajame nuosprendyje nenurodė, kodėl gynėjo ir nuteistojo apeliaciniai skundai atmetami. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad pistoleto „Makarovo“ tūtelė, rasta netoli muitinės vagonėlio, buvo surūdijusi, nors per 36 valandas nuo nusikaltimo ji negalėjo surūdyti. Advokatas klausia, kaip reikėtų vertinti tokį dalyką ir ar tai yra teismo išminties įrodymas. Jis pabrėžia, kad net ekspertai nebuvo iškviesti apklausti, nors teismas turėjo prievolę tai padaryti.
A. Marcinkevičius teigia, kad teismas netyrė automobilyje rastų kraujo dėmių ir nebandė išsiaiškinti, kieno tas kraujas. Jis atliko eksperimentą ir įsitikino, kad automato „Kalašnikovo“ kulkos kerta plieninę centimetro storio plokštę kiaurai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Gynyba, dalyvaujant antstoliui, atliko tiriamuosius veiksmus Medininkų žudynių vietoje ir rado tūtelę, tačiau teismas atsisakė ją prijungti prie bylos ir ištirti. Advokatas teigia, kad automatų turėjo būti mažiausiai trys, o užpuolikų skaičius - daugiau nei trys žmonės, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
A. Marcinkevičius teigia, kad teismai veikia kaip kaltinimo institucijos priedėlis ir meta visas pajėgas apginti valstybės poziciją. Jis pabrėžia, kad vienintelis gyvas likęs liudininkas Tomas Šernas sakė, kad nematė Nikulino, tačiau jo parodymai vis tiek įrodo Nikulino kaltę. Advokatas klausia, kieno tie kraujuoti rūbai buvo, jei visų nukentėjusiųjų rūbai buvo vietoje. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio vietoje buvo rasta kruvina neperšaunama liemenė, tačiau pas Nikuliną nėra jokių sužalojimų.
A. Marcinkevičius teigia, kad Apeliacinis teismas prisipažino, kad įrodymų netyrė. Jis klausia, kaip galima kalbėti apie teisingumą tokioje istorinėje byloje ir ar tai nėra spjūvis nužudytųjų artimiesiems į akis. Advokatas pabrėžia, kad operatyvinė pažyma ir ją rašiusių operatyvininkų parodymai nieko negalėjo pasakyti apie jo ginamojo kaltumą, o Latvijos VRM ministras patvirtino, kad Latvija neturėjo OMON asmens bylų tuo metu. A. Marcinkevičius teigia, kad tai rodo, jog pažymoje nurodyti duomenys yra klastotė, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Taip pat skaitykite: Tomas Arūnas Rudokas apie gimnastiką visiems
A. Marcinkevičius atkreipia dėmesį į tai, kad Tomas Šernas neatsisakė pirminių parodymų dėl Makutynovičiaus ir nebuvo tirtas Vilniaus OMON’o dalyvavimas. Jis teigia, kad vienintelis gyvas likęs liudininkas, būdamas tarp mirties ir gyvybės, atpažino kitą žmogų, tačiau visa tai nebuvo tirta. Advokatas klausia, kaip galima daryti išvadas apie konkretaus žmogaus kaltę, žinant, kad jo tarnybiniai ginklai ten panaudoti nebuvo ir kad jis net neturėjo tokio ginklo, kaip Stiečkino pistoletas, kurio tūtelės rastos įvykio vietoje.
A. Marcinkevičius teigia, kad tai buvo lygiateisiškumo, rungtyniškumo, nekaltumo prezumpcijos principų absoliutus ignoravimas. Jis pabrėžia, kad nepaisant to, kad nėra įrodyta, kad jo ginamasis ten dalyvavo, ir egzistuoja alibi faktas, jis vis tiek nuteisiamas ir pripažįstamas kaltu. Advokatas klausia, kokie motyvai lėmė tokį sprendimą.
A. Marcinkevičius atkreipia dėmesį į tai, kad buvęs Baltarusijos VRM ministras Olegas Alkajevas savo knygoje teigia, kad Medininkuose panaudoti pareigūnų nužudymui ginklai buvo pas juos. Jis kelia klausimą dėl „Stiečkino“ pistoletų, iš kurių šautos tūtelės buvo rastos nusikaltimo vietoje, tačiau apie tai tyli tiek prokuratūra, tiek teismai. Advokatas teigia, kad prokuratūra, bijodama senaties terminų, prašo perkvalifikuoti nusikaltimus į karo veiką - nusikaltimus žmoniškumui, kad nebūtų taikoma senatis.
A. Marcinkevičius klausia, ar buvo iškviesti Gorbačiovas, Burokevičius, Jermalavičius, Alksnys ir buvęs Latvijos kompartijos pirmininkas platformininkas, kuris šiandien yra Europos parlamentaras. Jis teigia, kad tokių įrodymų, kurie parodytų, kad egzistavo TSRS politika naikinti ir žudyti Lietuvos gyventojus ir pareigūnus, lojalius nepriklausomai Lietuvai, nėra. Advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje kaip įrodymas cituojama KT pirmininko D. Žalimo disertacija.
A. Marcinkevičius teigia, kad negalima palikti žmogų vien todėl, kad kažkas tai bijo. Jis pabrėžia, kad reikėtų įvardinti kaltininką: jeigu byla neištirta, jeigu pasodintas ne tas, kas turi sėdėti, tai kas yra dėl to kaltas. Advokatas teigia, kad jeigu valstybė šito nepadarys, kalbėti apie normalų valstybės valdymą nėra prasmės, nes toks precedentas sukuria absoliutų nebaudžiamumą ir visagališkumą.
Taip pat skaitykite: Arūno Šimkaus biografija ir pasiekimai
Sporto teisė ir advokato veikla
Nors A. Marcinkevičius daugiausia žinomas dėl savo veiklos baudžiamosiose bylose, jis taip pat aktyviai dalyvauja sporto teisės srityje. Jo indėlis į šią sritį apima ne tik teisinę pagalbą sportininkams ir sporto organizacijoms, bet ir aktyvų dalyvavimą sporto renginiuose.
A. Marcinkevičius yra vienas iš Lietuvos Advokatų taurės šaudymo varžybų iniciatorių. Šios varžybos skirtos populiarinti šaudymo sportą ir aktyvų laisvalaikį advokatų bendruomenėje. A. Marcinkevičius teigia, kad šaudyba ugdo ir stiprina dėmesingumą, atsakingumą, kruopštumą, kantrybę, ištvermę ir pasitikėjimą savimi. Jis kartu su kitais advokatais (Andriumi Baranskiu, Ryšardu Burda ir Gediminu Milevičiumi) inicijavo šias varžybas, siekdami suburti advokatų bendruomenę ir skatinti sveiką gyvenimo būdą.
Pilietinis ugdymas ir visuotinio pasipriešinimo svarba
Advokatas Arūnas Marcinkevičius aktyviai dalyvauja pilietinio ugdymo veikloje ir pabrėžia visuotinio pasipriešinimo svarbą. Jis yra Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas ir aktyviai dalyvauja diskusijose apie visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo teisinį reglamentavimą.
A. Marcinkevičius teigia, kad po 2022-ųjų m. Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje įsigijusių šaunamuosius ginklus skaičius išaugo apie 10 tūkst. Jis pabrėžia, kad asociacija jau nuo 2017-ųjų metų kalbėjo apie tikslingumą ir prasmingumą visuomenei įsigyti A kategorijos ginklų. A. Marcinkevičius atkreipia dėmesį į Šveicarijos modelį, kur kariuomenėje atitarnavę asmenys gali pasilikti šaunamąjį ginklą, tačiau pabrėžia, kad šioje šalyje įstatymai yra itin griežti.
A. Marcinkevičius dalyvavo Lietuvos medžiotojų sąjungos ,,GAMTA" organizuotame pasitarime, kuriame buvo aptarti visuotinio ginkluoto pasipriešinimo organizavimo klausimai. Jis taip pat dalyvavo diskusinėse stalo pratybose su praktiniais veiksmais „Perkūno bastionas“, skirtose treniruoti valstybės institucijų, savivaldos ir ginkluotųjų pajėgų sąveiką įvairių teisinių režimų metu.
A. Marcinkevičius pabrėžia, kad karo padėties atveju komendantai tampa tiltu, jungiančiu šalies ginkluotąsias pajėgas ir valstybę ginklu galinčius ginti piliečius - rezervo karius, pilietinių organizacijų, tokių kaip Lietuvos šaulių sąjunga, medžiotojų būreliai ar kitų, šaunamąjį ginklą turinčių bei gebančių jį naudoti, asmenų. Jis teigia, kad šiandieną tiesioginės karinės grėsmės Lietuvai nėra, tačiau daugiau nei 30 tūkst. medžiotojų, puikiai mokančių valdyti šaunamuosius ginklus ir iki menkiausių takelių žinančių savo medžioklės plotus, gali būti veiksmingu krašto apsaugos resursu.
A. Marcinkevičius kritikuoja visuotinį, abstraktų tapatinimą Lietuvai ir įstatymams lojalių piliečių - medžiotojų su brakonieriais, t.y. nusikaltėliais. Jis klausia, ar tuo neperžengtos moralinės, etinės ir teisinės ribos ir ar tai atitinka moralios politikos standartus. Advokatas klausia, ko tada verti ir kiek nuoširdūs mokslininkų, politikų ir už krašto gynybą atsakingų valdininkų padūsavimai bei pasidejavimai, kad vos 14% Lietuvos gyventojų tėra deklaravę pasiryžimą ginklu ginti Lietuvos valstybę karo atveju.
A. Marcinkevičius dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje Visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo teisinio reglamentavimo klausimais. Jis kartu su kitais atstovais pristatė visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo organizavimo kovinių bei partizanų vienetų ir karo komendantūrų organizavimo schemas ir teisinio reglamentavimo tobulinimo gaires.
Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) inicijavo pratybas ,,Miesto sargas". A. Marcinkevičius teigia, kad tokios pratybos atliepia visuotinės ir teritorinės gynybos principus ir stiprina visuomenės atsparumą, pilietinę valią ir asmeninį pasitikėjimą, padeda įgyti pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių.
Kritika advokato veiklai ir Sausio 13-osios byla
Kai kurie asmenys kritikuoja advokato Arūno Marcinkevičiaus veiklą, ypač dėl jo dalyvavimo Sausio 13-osios byloje. Advokatas Ryšardas Burda teigia, kad A. Marcinkevičius yra Medininkų žudynių byloje nuteisto Konstantino Michailovo advokatas.
VSD teigia, kad R. Burda bendradarbiauja su Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida ir bando teisiškai pagrįsti Rusijos prieš Lietuvą naudojamus istorijos naratyvus. Pasak VSD, R. Burdos veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. R. Burda VSD ir kitų institucijų veiksmus vertina kaip puolimą ir teigia, kad yra Sausio 13-osios bylos nagrinėjimo auka.
tags: #arunas #marcinkevicius #advokatas #sportas