Tomas Arūnas Rudokas, lietuvių literatūros „enfant terrible“, po aštuonerių metų pertraukos, praleistų pataisos darbų kolonijoje, neprarado savo aštrumo ir toliau stebina skaitytojus įvairaus žanro kūriniais. Nuo lyrinių haiku iki erotinių romanų, Rudokas nuolat eksperimentuoja ir provokuoja. Šįkart jis vėl „suktelėjo žanro vairą“ ir pristato rinkinį „Gimnastika visiems“ - linksmai pamokomus eilėraštukus, skirtus vidutinio ir vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinukams.
Kūrybos kelias: nuo haiku iki „Gimnastikos visiems“
Prieš pasineriant į naujausią Rudoko kūrinį, verta prisiminti jo ankstesnius darbus. 2003-aisiais pasirodė lyrinių haiku rinkinys „Lakštingalų liežuvėliai“, 2006-aisiais - tradicinės poezijos rinktinė „Vėjo brolis“, o 2007-aisiais - erotinis romanas „Pornomūza“. Šis įvairiapusiškumas rodo Rudoko gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų stilių ir temų, tačiau visuose jo kūriniuose galima rasti jam būdingą ironiją, nuoširdumą ir brutalios melancholijos prieskonį.
„Gimnastika visiems“: sugrįžimas į mokyklos laikus
Naujasis poezijos rinkinys „Gimnastika visiems“ - tai savotiškas sugrįžimas į ankstyvąją jaunystę, į laikus, kai kiekvieną dieną reikėjo eiti į mokyklą, kuri autoriui atrodė „kaip į šventyklą“. Rudokas su švelnia nostalgija ir ironija prisimena padaužas klasiokus, įnoringas klasiokes, rimtuolius mokytojus ir savo didį norą stropiai mokytis, kuriam nuolat kažkas kliudė.
Autorius atvirai pripažįsta, kad mokytis trukdė daugybė „nuostabių dalykų“: storos lyg vadžios Kamilės kasos, aukštai pakeltos muzikos mokytojos krūtys ir Henrietos putė, panaši į Lenino lemputę… Šios detalės atskleidžia autorių kaip maištininką, kuriam mokyklinė rutina ir griežtos taisyklės buvo svetimos. Vietoj to, jis susitelkė į kitus dalykus - pirmąją meilę, seksualinius potraukius ir „užklasinio“ gyvenimo nuotykius.
„Užklasinio“ gyvenimo bakchanalija
Klasėse vykstantis švietimo procesas T. A. Rudoko „Gimnastikoje“ nukeliauja į antrąjį planą, o pirmajame iškyla karštas pirmosios meilės ir sekso žiežirbas svaidanti „užklasinio“ gyvenimo bakchanalija. Eilėraščiuose atvirai ir be užuolankų kalbama apie paauglių troškimus, fantazijas ir patirtis. Autentiškumas ir atvirumas - vienas iš pagrindinių Rudoko kūrybos bruožų.
Taip pat skaitykite: Dambrausko įtaka jaunimui
Stilius ir forma: abiturientų albumo aidai
Lengvi ir skambūs eilėraštukai, savo stilistika primenantys eiliuotus abiturientų „prisiminimus“ mokykliniuose albumuose, atrodo itin nutolę nuo aukštosios poezijos kanonų ir gali sukelti tradicinės literatūros gerbėjų nepasitenkinimą. Tačiau pats autorius teigia, kad taip ir turi būti - juk gyvenimas irgi smarkiai skiriasi nuo jį aprašančių vadovėlių! Rudokas sąmoningai atsiriboja nuo akademinės poezijos ir siekia kalbėti paprasta, suprantama kalba, kuri rezonuotų su jaunąja karta.
Kreipimasis į skaitytoją: "Seserys ir broliai Kristuje!"
Į skaitytojus - šių dienų mokinius - autorius kreipiasi lyg į gerai pažįstamus klasiokus ir senus kiemo draugus: „Seserys ir broliai Kristuje! Parašiau Jums vadovėlį būsimam gyvenimui. Nes mokykla - tai mama. Prisiminkite savo brolius ir seseris, kurie jau baigė mokyklą. Ten sėdi Buda, kuris juokiasi. Mama - mokykla, o tėtis - Buda. Visi juokiasi. Juokis ir tu. Kartu su autoriumi. Dainuok ir šok. NO PORNO!!!“ Šis kreipimasis atskleidžia Rudoko požiūrį į mokyklą - kaip į svarbų gyvenimo etapą, kuris formuoja žmogaus asmenybę. Autorius skatina mokinius nebijoti juoktis, dainuoti ir šokti, nepamirštant, kad mokykla yra tarsi antrieji namai.
Struktūra ir iliustracijos: alternatyvi pažymių knygelė
50 eilėraščių, suskirstytų į 3 skyrius - „Gimnastika gimnazistėms“, „Gimnastika gimnazistams“ ir „Gimnastika mokytojams“, - rinkinys iliustruotas mokyklinės pažymių knygelės fragmentais, tad mokiniams gali pasitarnauti kaip alternatyvi pažymių knygelė. Ši originali idėja paverčia knygą interaktyvia ir patrauklia jaunajam skaitytojui. Pažymių knygelės fragmentai suteikia kūriniui autentiškumo ir primena apie mokyklinę kasdienybę.
T. A. Rudokas: portretas
Kad geriau suprastume Rudoko kūrybą, verta pažvelgti į jo asmenybę. Tomas Arūnas Rudokas gimė 1966 metais. Nuo pat mažų dienų mėgo fantazuoti ir laužyti standartus. Nekentė visko, kas susiję su tvarka, išskyrus jeigu tvarka jo. Visada pabrėždavo savo įsitikinimus. Jo herojus - besiblaškantis, iš visko ir iš savęs besišaipantis, niekuo nebepasitikintis ir nebesistebintis žmogus. Jis pasitiki nebent seniai atrastu liūdesiu, o jį nustebinti gali tik įgavusi naują formą beprotybė. Tomo Arūno Rudoko žmogus - išvargintas nuolatinės kovos už būvį, nusprendęs nebesiblaškyti ir besidžiaugiantis tik savo paties kompanija.
Visą gyvenimą jį lydėjo girtuoklio, mergišiaus, chuligano, meilės dainiaus bei buvusio zeko etiketės. Šios etiketės atspindi jo maištingą dvasią ir nepriklausomybę nuo visuomenės normų. Rudokas nesistengia įtikti ar būti pavyzdžiu, jis tiesiog atvirai ir nuoširdžiai išreiškia savo mintis ir jausmus.
Taip pat skaitykite: Kapitonai, vedę Lietuvos rinktinę į priekį
Kūrybos bruožai: desperatiškumas, nuoširdumas ir melancholija
Tomo Arūno Rudoko tekstai desperatiški, žmoniškai nuoširdūs ir nežmoniškai ilgesingi, persmelkti brutalios melancholijos. Jo kūryba turi kietai žavingą narkotinį lyriškumą. Keiksmažodžiai, nešvankybės ir beviltiškas pyktis prikausto. Tekstuose slypi tai, ką teatro kritikai veikiausiai pavadintų absurdo teatru, psichologai perspėtų apie įsisenėjusią depresiją ir alkoholizmo problemas, o atviromis sielos akimis Tomo Arūno Rudoko tekstus skaitantis žmogus įvardintų kaip beprotiškai paprastą šedevrą.
Ankstesni kūriniai: "Autodafė"
Geriausi T. A. Rudoko prozos kūriniai, parašyti 1985-2002 metais. Į rinkinį įtraukta legendinė apysaka „Autodafė“, pirmą kartą išleista 1988-aisiais 45 000 egz. Beveik autobiografinis ir visiškai necenzūrinis T. A. Rudoko romanas. Šis kūrinys laikomas vienu iš svarbiausių Rudoko darbų, atskleidžiančiu jo talentą ir originalų požiūrį į pasaulį.
Taip pat skaitykite: Tomo biografija: karjeros apžvalga
tags: #tomas #arunas #rudokas #gimnastika #visiems