Įvadas
Ledo ritulys Lietuvoje turi turtingą ir įdomią istoriją, prasidėjusią praėjusio amžiaus pradžioje. Nuo pirmųjų entuziastų bandymų iki šiuolaikinių profesionalių klubų ir nacionalinės rinktinės pasiekimų, šis sportas nuolat evoliucionavo ir įgijo vis didesnį populiarumą. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos ledo ritulio raidą, dabartinę padėtį ir ateities perspektyvas, remdamiesi istoriniais faktais ir dabartiniais įvykiais.
Ledo Ritulio Pradžia Lietuvoje (1922-1940)
Ledo ritulio istorijos Lietuvoje ištakos siekia 1922 m., kai Kaune, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) narys Steponas Darius inicijavo šios sporto šakos populiarinimą. S. Dariaus iniciatyva Nemuno uoste buvo įrengta čiuožykla, kurioje pradėtas žaisti ne kanadietiškasis ledo ritulys, o bandy - rusiškasis (7 × 7 žaidėjus) ir skandinaviškasis A, kurių taisyklės mažai skyrėsi nuo kanadietiškojo.
Pirmosios rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. sausio 22 d. Kaune tarp LFLS ir užsienio diplomatų, kurias LFLS laimėjo rezultatu 6:0. 1923-1924 m. žiemą vyko keletas rungtynių tarp LFLS ir Aviacijos komandų.
Pirmasis Lietuvos čempionatas buvo surengtas 1926 m., kuriame dalyvavo keturios Kauno komandos - LFLS, KSK, „Kovas“ ir „Makabi“. Pirmaisiais Lietuvos ledo ritulio Meisteriais (jokių „čempionų“ taip pat nebuvo) tapo LFLS ledo ritulininkai. LFLS komandoje žaidė tokie žaidėjai kaip A. Bankauskas, S. Darius, B. Baltuška, Strazdas, M. Bankauskas, K. Bulota ir A. Bulvičius.
1931 m. Rygoje buvo žaistos pirmosios draugiškos tarptautinės rungtynės, kuriose Kauno universiteto rinktinė 4:3 nugalėjo Rygos universiteto komandą. 1932 m. K. Bulota iš Berlyno atvežė lazdų, guminį ritulį ir subūrė nemažai žaidėjų, nuo tada pradėjo plisti kanadietiškasis ledo ritulys. Tais pačiais metais Rygoje įvyko pirmosios oficialios tarpvalstybinės rungtynės Lietuva-Latvija (0:3), miestų rungtynes Ryga-Kaunas irgi laimėjo latviai (5:2). 1933 m. Kybartuose surengtos pirmosios tarptautinės rungtynės Lietuvoje, įvyko keletas rungtynių Kybartuose ir Eydtkuhnene (Vokietija) tarp šių miestų komandų (4:5, 2:1, 3:1, 7:1, 10:3). 1934 m. Lietuvoje rungtynės tarp Karaliaučiaus VFK ir Kauno čempionų LGSF baigėsi lygiosiomis 1:1, o LFLS svečiams pralaimėjo net 6:0.
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo raida Lietuvoje
1938 m. Lietuva buvo priimta į Tarptautinę ledo ritulio federaciją (IIHF), o Lietuvos rinktinė dalyvavo pasaulio čempionate Prahoje. Pirmose rungtynėse įveikė Rumunijos rinktinę 1:0 (įvartį įmušė V. Ilgūnas), o kitas trejas rungtynes pralaimėjo: Lenkijai 1:8, Vengrijai 1:10 ir Šveicarijai 0:15.
Lietuvos Debutas Pasaulio Ledo Ritulio Pirmenybėse Prahoje 1938 M.
1938 metų vasario 11 d. Lietuvos ledo ritulio rinktinė debiutavo Pasaulio bei Europos kanadietiško ledo ritulio pirmenybėse Prahoje. Lietuvos vandens ir žiemos sporto sąjungos „Ledo komitetas“ prie Kūno kultūros rūmų, atstovaujamas sąjungos pirmininko Jono Kalvaičio, komiteto pirmininko bei rinktinės trenerio Stasio Petoko ir patyrusio ledo ritulininko Ričardo Racevičiaus, tapo pilnateisiu Tarptautinės Ledo ritulio lygos L.I.H.G. („Ligue Internationale de Hockey sur Glace“) nariu.
12-osios pasaulio ir 23-osios Europos ledo ritulio pirmenybės vyko 1938 metų vasario 11-20 d. Čekoslovakijos sostinėje Prahoje, Štvanice žiemos stadione (Zimní stadion Štvanice), kuris turėjo dirbtinę ledo dangą. Iš pradžių buvo planuota, kad pirmenybėse dalyvaus 16 rinktinių, kurios bus paskirstytos į keturias grupes, bet prieš pat atidarymą Prancūzijai ir Olandijai atsisakius dalyvauti, organizatoriams teko skubiai perskirstyti komandas į tris grupes, kuriose buvo pasklaidytos pajėgiausios komandos.
Lietuva pateko į A grupę, kurioje turėjo rungtis su Rumunijos, Lenkijos, Vengrijos ir Šveicarijos rinktinėmis. Lietuva paskutinioji padavė paraišką dalyvauti šiose pirmenybėse. Į pagrindinę Lietuvos rinktinės sudėtį buvo pakviesti 10 Kauno klubų žaidėjų: puolėjas Jurgis Grigalauskas (komandos kapitonas), puolėjas Vytautas Ilgūnas, gynėjas Antanas Kuzmickas (visi iš „Tauro“); vartininkas Antanas? (vardas dar nėra galutinai nustatytas) Mačius, puolėjas Juozas Klimas (abu iš LGSF); gynėjai Bronius Kuzmickas, Vladas Karalius (abu LFLS); puolėjai Eleuterijus Bačinskas, Alfredas Hofmanas (KVK-JSO) ir ? (vardas dar nenustatytas) Jocius (Šaulių KJK). Komandą lydėjo Lietuvos Vandens ir žiemos sporto sąjungos pirmininkas Jonas Kalvaitis ir Ledo ritulio komiteto vadovas Stasys Petokas. Pirmenybių rengėjai pilną išlaikymą garantavo 16 delegacijos nariams. Todėl keli klubai papildomai siuntė savo geresniuosius žaidėjus savomis lėšomis. Į Prahą vasario 8 d. vakare traukiniu iš Kauno dar važiavo vartininkas Alfonsas Gudaitis (iš „Tauro“), puolėjai Vladas Matulevičius, Stasys Vasaitis (iš Š. KJK) ir Vilhelmas Dornas (iš LGSF).
Lietuvos rinktinė ant Štvanice žiemos stationo ledo iščiuožė pasipuošusi geltona, žalia, raudona uniformomis. Ant geltonų lietuvių megztinių, širdies pusėje šuoliavo nedidelis Vytis. Kai kurie žaidėjai žaidė dar ir su šeimininkų dovanotomis baltomis kepuraitėmis su nedidele trispalve. Pirmosios rungtynės grupėje debiutantams išpuolė su 7 metus pirmenybėse dalyvaujančia Rumunija. Tą pirmąjį ir vienintelį pirmųjų rungtynių įvartį tada įmušė puolėjęs Vytautas Ilgūnas iš LFLS, vienas iš pripažintų komandos lyderių.
Taip pat skaitykite: Futbolo teisėjai Lietuvoje
Dar prieš išvykstant į pirmenybes Čekoslovakijoje, delegacijos vadovų buvo nuspręsta, kad Lietuvos rinktinės žaidėjai savo skirtingas, įvairiausias (pirktas ir pačių gamintas), naudotas, pirštines bei kūno apsaugas paliks namie. Buvo nutarta Prahoje įsigyti visiems vienodas žinomo prekės ženklo pirštines bei kūno apsaugų komplektus, kad komanda gražiai reprezentuotų Lietuvą. Deja, šioje vietoje buvo organizatorių labai apsiskaičiuota. Nuvykus paaiškėjo, kad pilniems komplektams neužtenka pinigų.
Lenkija, prieš pat ruošiamą ultimatumą, dar buvo Lietuvos priešu ne vien ant ledo. Šis susitikimas kėlė ypač daug aistrų abiejose pusėse. Rungtynės su Lenkija vyko paėjus vos 12 valandų po debiuto su Rumunija. Nelaimingai sužeidžiamas Ilgūnas. Sulaužomas jo kairiojo peties raktakaulis. Ilgūno sužeidimas lietuvių komandai yra didelis nuostolis. Garbės įvartį į Lenkijos vartus pavyko įmušti Jociui, kurio vardas, Lietuvos ledo ritulio gėdai, dar iki šiol nėra žinomas.
Tolimesni du lietuvių susitikimai pogrupyje, priešininkams jau didesnių keblumų nesudarė. Vengrija - Lietuva 10:1. Lietuvių garbės ir Trečiojo pirmenybių istorijoje įvarčio autorius - Eleuterijus Bačinskas, Salomėjos Nėries-Bačinskaitės pusbrolis, Zigmo Varankos auklėtinis iš Vilkaviškio. Nuo stipriausios pogrupio komandos, kaip ir reikėjo tikėtis, gavome daugiausiai ir sausai. „Lietuvos žinios“ taip aprašė šias rungtynes: „Mūsų ledo ritulio reprezentantai vakar Prahoje turėjo sunkiausias iš visų iki šiol rungtynių su Šveicarija, Europos eksmeisteriu. Šioji prieš pavargusius ir nepatyrusius mūsų ritulininkus išstatė savo stipriausios sudėties komandą ir nelygioje kovoje baigė rungtynes rekordiniu rezultatu 15:0.
Po paskutinių pogrupio rungtynių su Šveicarija, Lietuvos delegacija jau galėjo krautis lagaminus ir grįžti į Kauną, bet Lietuvos rinktinės Prahoje dar laukė labai malonus netikėtumas. 1938 metais Lietuvos respublika iškilmingai minėjo Nepriklausomybės akto 20-metį. Ta proga pirmenybių šeimininkai suorganizavo oficialų Lietuvos delegacijos, Lietuvos rinktinės ir visos Lietuvos pagerbimą.
Vasario 16 d., 20:00 val. vakare, vyko labai svarbios Čekoslovakijos ir JAV ketvirtfinalio rungtynės. Nors čekams tai buvo ypač svarbus mačas, tačiau jie nepagailėjo dėmesio ir parodė išskirtinę pagarbą mūsų šaliai, prieš pat rungtynių pradžią. Štvanico žiemos stadione tada buvo apie 10-12 tūkst. žiūrovų. Žiūrovams per garsiakalbius buvo pranešta, kad Lietuvos respublika šiandien švenčia savo 20-metį, ir ta proga ji bus iškilmingai pagerbta. Grojant specialiam maršui mūsų „geltoniukai“, kaip juos tada pavadino spauda, su trispalve iškilmingai įčiuožė, priekyje lydimi trijų Čekoslovakijos ledo ritulininkų su savo vėliava, ir visi apčiuožę garbės ratą išsirikiavo priešais tribūną, kurioje tarpe kitų aukštų svečių buvo ir Lietuvos Respublikos nepaprastas pasiuntinys ir įgaliotasis ministeris Čekoslovakijai Edvardas Turauskas. Čekoslovakijos ledo ritulio federacijos pirmininkas p. R. Kraffer pasakė iškilmingą sveikinimo kalbą prancūzų, o po to čekų kalba, ir draugiškumo ženklan Lietuvos komandos kapitonui Jurgiui Grigalauskui įteikė Čekoslovakijos vėliavą ir krištolinę vazą. Sugrojo abiejų tautų himnai. Lietuviai, kaip vienas, sušuko: „Čekoslovenku zdar!“ ir tuo pačiu maršu, kaip įčiuožė, buvo aplodismentais šiltai išlydėti. Lietuvos vėliavą priekyje nešė Lietuvos kariuomenės karo lakūnas, LFLS ledo ritulininkas ltn. Bronius Kuzmickas.
Taip pat skaitykite: Klubo "Saltas" veikla
Atsižvelgiant į to meto bendrą lygį, galutiniame rezultate Lietuvos ledo rutulio rinktinės debiutas Prahoje atrodo visai sėkmingas. Pasaulio pirmenybių rikiuotėje, Lietuva kartu su Latvija bei Austrija surinko vienodai taškų ir užėmė 10 poziciją, o Europos - atitinkamai 8, aplenkdamos Norvegiją ir Rumuniją, kurios atsidūrė abiejų lentelių gale.
Kęstučio Bulotos Indėlis
Labai svarbų vaidmenį kanadietiško ledo ritulio vystyme ne vien Lietuvoje, bet ir visame mūsų regione suvaidino generolo Jono Bulotos sūnus, statybos inžinierius Kęstutis Bulota. K. Bulota Nepriklausomybės metais pasižymėjo ne vien tuo, kad suprojektavo pirmąjį Lietuvoje Valstybinį stadioną (kuris dabar vadinasi jam talkinusio S. Dariaus ir S. Girėno vardu), kad buvo pirmasis mūsų olimpietis, atstovavęs Lietuvai 1928 metų žiemos olimpinėse žaidynėse Saint Morise, dviračių sporto, kojinio („futbolo“), greitojo čiuožimo, krepšinio („basketbolo“), ledo ritulio („hokėjaus“) ir kitų sporto šakų pradininkas Lietuvoje, bet jo iniciatyvos bei pastangų dėka kanadietiškas ledo ritulys galutinai įsitvirtino, kaip pati mėgstamiausia žiemos sporto šaka laisvoje Lietuvoje.
1926-1930 m. studijuodamas aukštojoje technikos mokykloje Šarlotenburge, Berlyne, Kęstutis Bulota aktyviai sportavo lenktyniaudamas greitojo čiuožimo rungtyse bei žaisdamas kanadietišką ledo rutulį Berlyno pačiūžų klubo (BSC - Hertha Berliner Sport-Club) komandoje. Galutinai sugrįžęs į Kauną, jis 1931 m. žaidė Kauno ASK (Akademinio sporto klubo) komandoje, o vėliau (1932-1935) įsitvirtino vieno stipriausių Kauno klubų - LFLS pagrindinėje sudėtyje, o 1932 m. vasario 27 d. Rygoje dalyvavo pirmose tarpvalstybinėse Lietuvos ledo ritulio rinktinės rungtynėse su Latvijos rinktine. 1935-1940 m. inž. K. Bulota daugiau laiko skyrė sporto organizaciniam darbui, teisėjavo, buvo LFLS Kauno klubo pirmininku.
Ledo Ritulys Po Antrojo Pasaulinio Karo (1945-1990)
Po Antrojo pasaulinio karo ledo rituliu Lietuvoje rūpinosi Ledo ritulio sekcija (1945-1958). 1946 m. (po 3 m. pertraukos) vėl buvo surengtas Lietuvos čempionatas, Maskvoje įvyko parodomosios ledo ritulio rungtynės tarp Kauno ir Rygos komandų (3:3). Draugiškos rinktinės rungtynės su latviais baigėsi 0:4 ir 0:2. 1947 m. Kauno rinktinė dalyvavo SSRS I lygos čempionate. 1977 m. Elektrėnuose buvo atidaryti pirmieji dirbtinio ledo rūmai, šis miestas pamažu ėmė tapti šalies ledo ritulio centru.
Ledo Ritulys Atkūrus Nepriklausomybę (1990-Šiandien)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. ir 1992 m. Lietuvos ledo ritulio federacijai (įkurta 1958 m.) atkūrus IIHF narystę, žaistos pirmosios oficialios rungtynės pasaulio čempionato atrankos turnyre Rygoje. Nuo 1994 m. ir Lietuvos jaunimo (iki 20 m.) rinktinė pradėjo dalyvauti pasaulio čempionatuose.
1995 m. Lietuvos rinktinė Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika) pasaulio čempionato C-2 grupės finale pralaimėjo Pietų Korėjai (5:2) ir užėmė 2 vietą. 1996 m. pasaulio čempionato D grupės turnyre Lietuva finale 3:1 įveikė Jugoslaviją ir tapo turnyro nugalėtoja.
2009 m. įkurta Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga (NVLRL), o 2010 m. - Nacionalinė ledo ritulio lyga (NLRL). 2011 m. Vilniuje įkurta ledo ritulio mokykla „Geležinis vilkas“.
Nacionalinė Ledo Ritulio Lyga (NLRL)
Nacionalinė ledo ritulio lyga (NLRL) yra pagrindinė ledo ritulio lyga Lietuvoje. NLRL organizuoja atvirus Lietuvos ledo ritulio čempionatus, kuriuose komandos iš Latvijos, Rusijos ir Lietuvos varžosi dėl pereinamosios Akropolio taurės. 2011-2012 m. lygoje žaidė 26 klubai (6 aukščiausiajame ir 20 pirmame divizionuose), 750 žaidėjų, teisėjavo 30 teisėjų.
Vaikų Ledo Ritulys
Vaikų ledo ritulys Lietuvoje sparčiai populiarėja. Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga (NVLRL) organizuoja varžybas įvairiose amžiaus grupėse. 2011-2012 m. InfrastruktūraLietuvoje yra kelios dirbtinio ledo aikštės: Vilniuje (prekybos centre Akropolyje ir Pramogų arenoje), Klaipėdoje, Kaune ir Šiauliuose (visur prekybos centre Akropolyje). Elektrėnuose veikia ledo rūmai. Tačiau ledo arenų trūkumas yra viena iš pagrindinių problemų, trukdančių ledo ritulio plėtrai Lietuvoje.
Lietuvos Ledo Ritulio Federacija (LLRF)
Lietuvos ledo ritulio federacija (LLRF) yra pagrindinė ledo ritulio organizacija Lietuvoje. LLRF rūpinasi ledo ritulio plėtra, organizuoja varžybas ir atstovauja Lietuvai tarptautinėse ledo ritulio organizacijose.
Dabartinė Padėtis ir Iššūkiai
Lietuvos ledo ritulininkai kurį laiką žaidė I diviziono A grupėje, tačiau šiemet priversti kovoti žemesniame lygyje, kadangi pernai I diviziono A grupėje užėmė paskutinę vietą. Tam, kad sugrįžti į I diviziono A grupę, reikia tapti I B grupės nugalėtoja. Tuo tarpu A grupės paskutinė komanda iškris į B grupę. Natūralu, kad Lietuvos rinktinė žaisdama namuose yra laikoma viena iš I diviziono B grupės favoričių, tačiau lengva nebus, kadangi kelialapio į aukštesnį divizioną taip pat sieks kitos motyvuotos rinktinės tokios kaip Ispanija, Nyderlandai, Estija, Kinija ir Ukraina.
Vienas iš esminių pokyčių Lietuvos ledo ritulio rinktinėje, kuris įvyko per šešerius metus, tai Lietuvos ledo ritulio legendų atsisveikinimas. Šiuo metu 51-erių, vienas geriausių istorijoje Lietuvos ledo ritulininkų D. Kasparaitis profesionalo karjerą baigė dar 2010-aisiais, tačiau tai nesutrukdė jam būnant 45-erių, 2018-aisiais debiutuoti Lietuvos rinktinėje. Kas be ko, kad po Lietuvos rinktinei pergalingo turnyro legendai teko galutinai tarti „sudie“, tačiau jo patirtis tuomet, be jokios abejonės, davė didelį postūmį jaunesniems žaidėjams bei pridėjo motyvacijos siekti daugiau. Šiemet ant ledo neišvysime ir kitos legendos, 45-erių D. Zubraus, kuriam 2018-ieji Kaune taip pat tapo paskutiniu pasispardymu atstovaujant savo šaliai. Jis tuomet atstovavo Lietuvai, nors 2016-aisiais buvo paskelbęs apie profesionalo karjeros pabaigą. Nuo Lietuvos ledo ritulio D. Zubrus niekur nėra atitolęs, kadangi šiuo metu darbuojasi asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentu. Labai tikėtina, kad šie du ledo ritulininkai buvo viena iš priežasčių tuomet Kaune tribūnas užpildyti ir sporto sirgaliams. Juk tai buvo vienintelis ir paskutinis šansas išvysti šias dvi Lietuvos ledo ritulio legendas žaidžiančias kartu.
Kaip bepažiūrėsi, šešeri metai nėra trumpas laikotarpis. Tad paskelbtame šiemetiniame ledo ritulio rinktinės kandidatų sąraše nėra ir beveik dešimties kitų žaidėjų. Be legendų D. Kasparaičio ir D. Zubraus, šiemet žaidėjų sąraše Lietuvos rinktinėje nėra ir 2018-aisiais jai atstovavusių puolėjų Artūro Laukaičio, Danielio Bogdziulio, Pijaus Rulevičiaus, Arnoldo Boso, Edgaro Rybakovo. Taip pat gynėjų Rolando Aliukonio, Artūro Katulio bei Mindaugo Kiero. Tiesa, yra abu 2018-aisiais triumfą pasiekti padėję vartininkai: Mantas Armalis ir Artūras Pavliukovas.
Pradėjus pasiruošimą svarbioms kovoms, nė vienas kviestas Lietuvos rinktinės trenerių štabas neatsisakė atvykti. Pasak komandos trenerio Ron Pasco asistento Arūno Aleinikovo, šiemet į stovyklą pavyko pakviesti visus žaidėjus, kuriuos norėta matyti rinktinės gretose. „Nebuvo nė vieno, kuris atsisakytų atvažiuoti, visi yra labai motyvuoti ir sunkiai dirba. Matome didelį norą, pilną atsidavimą, tad tikimės, jog tai atneš gerą rezultatą“, - teigė jis.
Pozityvumo nestokojęs A. Aleinikovas pabrėžė, kad kartais prie savų žiūrovų ledo ritulininkai sugeba pasirodyti net virš savo galimybių ribos, o tam reikalingas gausus palaikymas tribūnose. „Matome, jog visi laukia šio turnyro. Net ir tie žaidėjai, kurių pastaraisiais metais nebūdavo rinktinėje, šiemet nori rodo didelį norą atvykti ir patekti į rinktinę. Tikimės, jog namų čempionatas mums padės pasiekti dar geresnius rezultatus. Visgi, žaisime prie namų sienų, tikimės sulaukti daug žiūrovų, tarp kurių bus ir artimieji bei draugai. Kiekvienas žaidėjas ne tik atiduos šimtą procentų, bet galbūt ir sužais daugiau savo galimybių ribos“, - vylėsi treneris.
Ledo ritulio kovos Vilniuje, „Twinsbet” arenoje vyks Balandžio 27 - gegužės 3 dienomis. Lietuvos rinktinė čia iš viso sužais šešis mačus.
Tragiška Netektis
Lietuvos ledo ritulys patyrė skaudžią netektį - mirė ilgametis rinktinės žaidėjas M. Kieras. M. Kieras yra vienintelis šalies ledo ritulininkas per visą istoriją, kuris į pasaulio čempionatus vyko 20 metų iš eilės (1999-2018 m.). Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl įžymaus Lietuvos ledo ritulininko mirties. „Netekome sportininko, trenerio, kuris buvo savo sporto šakos simbolis Lietuvoje. M. Kieras pasišventė Lietuvos ledo ritulio rinktinei dar tada, kai niekas ja netikėjo, atkakliai vedė ją pergalių ir medalių keliu, kol jam baigiant ledo ritulininko karjerą į rinktinės rungtynes pradėjo rinktis pilnos salės žiūrovų. M.
Ateities Perspektyvos
Ledo ritulio ateitis Lietuvoje atrodo daug žadanti. Vis daugiau vaikų ir suaugusių domisi šia sporto šaka, steigiasi naujos ledo ritulio mokyklos ir klubai. Tikimasi, kad ateityje Lietuvoje bus pastatyta daugiau ledo arenų, o Lietuvos ledo ritulio rinktinė pasieks dar geresnių rezultatų tarptautinėse varžybose.
Dainius Zubrus, tapęs asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentu, siekia savo palikimą palikti ne tik ant ledo, tačiau ir už jo ribų.
Asociacija „Hockey Lietuva“ tikisi Lietuvoje surengti pasaulio ledo ritulio I diviziono A arba B grupės čempionatą. Paraišką Tarptautinei ledo ritulio federacijai balandį teiksianti asociacija „Hockey Lietuva“ planuoja pasaulio I diviziono A arba B grupės čempionatą rengti balandžio 20-27 d. Šešių rinktinių kovos vyktų Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje, kurioje tilptų 8 tūkst. ledo ritulio sirgalių. Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas pasidžiaugė, kad prieš teikdama paraišką Tarptautinei ledo ritulio federacijai asociacija „Hockey Lietuva“ renginio viziją pristatė agentūrai.
Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė pradėjo pasirengimą šių metų pasaulio I diviziono A grupės čempionatui. Balandžio 29 - gegužės 5 dienomis Didžiojoje Britanijoje lietuviai varžysis su šeimininkų, Italijos, Lenkijos, Rumunijos ir Pietų Korėjos rinktinėmis. Po šių kovų paaiškės, kokios 2 komandos iškovos teisę varžytis pasaulio ledo ritulio čempionate. Dar 3 rinktinės išsilaikys A grupėje, o paskutinę vietą užėmę ledo ritulininkai iškris į B grupę. Todėl tik po šio čempionato paaiškės, į kurios grupės pasaulio čempionatą pretenduoja Lietuva.
Lietuvos Ledo Ritulio Rinktinės Kandidatų Sąrašas
Gynėjai:
- Ališauskas Nerijus, 1991, „Spisska Nova”, Slovakija
- Čypas Domantas, 1996, „Adendorfer”, Vokietija
- Protčenko Edgar, 1997, „Landsberg”, Vokietija
- Jasinevičius Jaunius, 1997
- Krukovski Tomaš, 1999, „Groningen”, Nyderlandai
- Gusevas Kostas, 1999, „Kaunas City”, Lietuva
- Rumševičius Paulius, 2000, „Airwell-Energija”, Lietuva
- Silinas Avgustinas, 2001, „Weserstars”, Vokietija
- Mikalauskas Matas, 2002, „Airwell-Energija”, Lietuva
- Janušonis Domas, 2003, „Hockey Punks”, Lietuva
- Beličenka Benas, 2004, „Dunaujvarosi”, Vengrija
- Seniut Artur, 2004, „Sport U20”, Suomija
- Žemaitis Pijus, 2004, „French River Rapids”, Kanada
Puolėjai:
- Kumeliauskas Tadas, 1990, „Airwell-Energija”, Lietuva
- Verenis Povilas, 1990, „Airwell-Energija”, Lietuva
- Bendžius Aivaras, 1993, „Kaunas City”, Lietuva
- Gintautas Paulius, 1995, „Sparta”, Norvegija
- Čižas Ugnius, 1995, „Narvik”, Norvegija
- Četvertak Ilja, 1997, „Hockey Punks”, Lietuva
- Krakauskas Emilijus, 1997, „Sierre”, Šveicarija
- Žukauskas Lukas, 1998, „Kaunas City”, Lietuva
- Bogdziul Dominyk, 1998, „Gruner”, Norvegija
- Kaleinikovas Mark, 1998, „Unia”, Lenkija
- Kudrevičius Laisvydas, 1999, „Hockey Punks”, Lietuva
- Binkulis Egidijus, 2000, „Airwell-Energija”, Lietuva
- Krasilnikovas Karolis, 2001, „Airwell-Energija”, Lietuva
- Grinius Martynas, 2001, „Saale Bulls”, Vokietija
- Noreika Eimantas, 2002, „Zemgale”, Latvija
- Laimutis Dovydas, 2003, „Airwell-Energija”, Lietuva
- Dumčius Marijus, 2004, „Sport U20”, Suomija
- Dėdinas Linas, 2004, „Junior Islanders”, JAV
- Grybauskas Paulius, 2004, „Kaunas City”, Lietuva
- Michalevič Ilja, 2004, „Dunaujvarosi”, Vengrija
Vartininkai:
- Armalis Mantas, 1992, „Leksands”, Švedija
- Pavliukov Artur, 1997, „Hockey Punks”, Lietuva
- Karla Elvinas, 1999, „Kovlands”, Švedija
- Petiul Martin, 2000, „Kaunas City”, Lietuva
- Nausėda Faustas, 2001, „Hokki”, Suomija
- Grigaravičius-Reyzin Arkadijus, 2002, „Lindefallets”, Švedija
Lietuvos Ledo Ritulio Arbitrų Pripažinimas
2021-2022 metų sezonas ledo ritulio pasaulyje buvo įsimintinas ne tik dėl istorinių Lietuvos vyrų ir moterų rinktinių pasiekimų: šį sezoną savo pasirodymais galėjo džiaugtis ir Lietuvos ledo ritulio arbitrai. Lietuvių netrūko ir pasaulio čempionatuose: Vladislovas Rudzinskas dirbo pasaulio jaunių čempionato IIIA divizione Turkijoje, o Laurynas Stepankevičius pasaulio jaunimo čempionato IB divizione Estijoje. Suaugusių lygmenyje Rumunė Maleckienė užėmė teisėjos poziciją IIB divizione Kroatijoje. Išskirtiniu šis sezonas tapo linijos teisėjui A. Saščenkovui: jis vieno sezono metu gavo progą padirbėti net dvejuose pasaulio čempionatuose.
T. Lauksėdžio teigimu, dirbdami Latvijoje teisėjai ne tik įgijo svarbios patirties, tačiau ir įrodė, jog lietuvių teisėjavimo lygis atitinka kaimyninės šalies reikalavimus.
#
tags: #asociacija #lituvos #ledo #ritulys