Olimpinės žaidynės - tai daugiau nei tik sporto varžybos; tai - istorijos, kultūros ir bendrystės šventė, vienijanti pasaulį. Šis straipsnis apžvelgia olimpinių žaidynių istoriją nuo senovės Graikijos iki šių dienų, atkreipiant dėmesį į svarbiausius įvykius bei Lietuvos sportininkų pasiekimus.
Olimpinės Žaidynės Antikoje
Olimpinės žaidynės, arba olimpiada, - tai senovės graikų iškilmės ir sporto varžybos, skirtos dievui Dzeusui pagerbti. Jos vykdavo kas ketverius metus vidurvasarį Olimpijoje. Pirmosios žinomos olimpinės žaidynės įvyko 776 m. pr. Kr. Varžybose galėjo dalyvauti tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Moterims stebėti varžybas buvo draudžiama.
Iki 472 m. pr. Kr. olimpinės žaidynės vykdavo vieną dieną: rungdavosi bėgikai ir imtynininkai. Varžybas rengdavo helanodikai - olimpinių žaidynių teisėjų kolegija, renkama iš Elidės piliečių. Nuo 472 m. pr. Kr. žaidynių programa buvo papildyta kitomis rungtimis.
Nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse buvo laikoma didžiausiu laimėjimu, suteikiančiu šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai.
393 m. po Kr. surengtos paskutinės olimpinės žaidynės.
Taip pat skaitykite: Atėnų olimpiados krepšinio aistros
Šiuolaikinių Olimpinių Žaidynių Atgimimas
Šiuolaikines olimpines žaidynes inicijavo ir atgaivino Pierre’as de Coubertinas iš Prancūzijos. Pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose, Graikijoje. Jose dalyvavo 241 sportininkas iš 14 valstybių. Daugiausiai medalių iškovojo JAV - 20 (11 aukso, 7 sidabro, 2 bronzos). Žaidynių atidarymo iškilmėms Panathenaiko stadione neatsitiktinai pasirinkta balandžio 6 d. Tądien sutapo net trijų krikščionybės atšakų - katalikų, stačiatikių ir protestantų - Velykos. 80 000 žiūrovų akivaizdoje žaidynes atidarytomis paskelbė Graikijos karalius Jurgis I. Pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių čempionams buvo įteikti ne aukso, kaip vėliau, o sidabro medaliai ir alyvmedžio lapų vainikas.
Olimpinių Žaidynių Raida
Nuo 1924 iki 1992 m. žiemos ir vasaros olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais.2012 m. Londono olimpinių žaidynių metu olimpiniame kaimelyje buvo panaudota 165 tūkst. kondomų.1936 m. Berlyno olimpinių žaidynių metu du Japonijos atletai šuolių su kartimi rungtyje parodė identišką antrą rezultatą. Vietoje to, kad varžytųsi tarpusavyje ir įrodytų, kuris vertas antros, o kuris tik trečios vietos, jie kartu sutarė nesivaržyti.Penki olimpiniai žiedai buvo sugalvoti moderniųjų olimpinių žaidynių bendra įkūrėjo Barono Pierre de Coubertin.Graikų gimnastas Dimitrios Loundras buvo jauniausias olimpietis, besivaržęs Olimpiadoje.Daugiausiai aukso medalių iki Paryžiaus olimpinių žaidynių yra iškovojusi JAV (1061), Sovietų Sąjunga (395) ir Didžioji Britanija (284).2016 metais Michaelas Phelpsas iškovojo daugiau nei 12 individualių titulų Olimpinėse žaidynėse ir pagerino 2000 metų senumo rekordą. Visus šiuos metus apdovanojimų skaičiumi rekordininku buvo Leonidas iš Rodo.
Laikotarpiai ir Pokyčiai
Olimpinių žaidynių istoriją galima suskirstyti į kelis laikotarpius:
- I-V olimpinės žaidynės (1896-1912): Šiam laikotarpiui būdingas palyginti mažas tarptautinio olimpinio sąjūdžio ir olimpinių žaidynių populiarumas. Žaidynių organizavimas pasižymėjo nepastovia ir ištęsta sporto varžybų programa.
- VII-XIV olimpinės žaidynės (1914-1948): Laikotarpis pažymėtas dviem pasauliniais karais, dėl ko neįvyko 1916, 1940 ir 1944 olimpinės žaidynės. Nors laikotarpis buvo sudėtingas, olimpinis sąjūdis plėtėsi, tobulėjo ir rengė žaidynes. Nusistovėjo sportinė žaidynių programa, įvestos iškilmingos ceremonijos.
- XV-XXIV olimpinės žaidynės (1952-1988): Šiam laikotarpiui būdinga neigiama pasaulio politikos įtaka olimpiniam sportui. Viena sudėtingiausių problemų - pasinaudojant žaidynėmis pasiekti politinius tikslus, kurių išraiška buvo olimpinių žaidynių boikotas.
- Nuo 1992 XXV olimpinių žaidynių: Naujas olimpinio sporto, olimpinių žaidynių plėtros laikotarpis. Jo požymiai: šalių atgavusių nepriklausomybę dalyvavimas olimpinėse žaidynėse, lygių galimybių dalyvauti olimpinėse žaidynėse užtikrinimas, aplinkos apsaugos klausimai, technologiniai iššūkiai, olimpinių simbolių apsauga.
Kontroversijos ir Kuriozai
Kaip ir kiekvienas didelis renginys, olimpinės žaidynės neapsieina be kontroversijų ir kuriozų. Pavyzdžiui, 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių atidarymo išvakarėse skandalą sukėlė Graikijos sportininkai Kostas Kenteris ir Katerina Tanu, kurie neatvyko į privalomą dopingo testo procedūrą.
Įvairių nesusipratimų patyrė ir Rusijos olimpinė rinktinė. Olimpinės akreditacijos formalumų nepavyko sutvarkyti net keturiems teniso komandos treneriams. Rusų kulkinio šaudymo ekipos vadovas pasiguodė žurnalistams, kad olimpiniame kaimelyje labai daug žiurkių.
Taip pat skaitykite: Istorinės akimirkos olimpiadoje
Finansinė Pusė
Olimpinės žaidynės yra brangus renginys. 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės Graikijos biudžetui kainavo maždaug 10 milijardų eurų. Net vienas milijardas buvo skirtas varžybų dalyvių bei oficialių svečių saugumui užtikrinti.
Prognozuojama, jog televizijos transliacijas iš Atėnų stebėjo beveik 4 milijardai planetos gyventojų, o Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) už tai iš TV kompanijų į savo kasą susižėrė daugiau nei 1,5 milijardo eurų. Apie žaidynes informavo ir rekordinis žurnalistų būrys: 16 tūkstančių televizijos ir radijo bei 5,5 tūkstančio spaudos reporterių ir fotokorespondentų.
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 m. Sankt Moritze (Šveicarija).
1928 m. Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų. Geriausiai varžėsi pussunkio svorio boksininkas J. Vinča, pasidalinęs 5-8 vietas.
Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 m. XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos krepšinis
Atėnų olimpinėse žaidynėse 2004 m. iš lietuvių jėgas išmėgino plaukikai Vytautas Janušaitis ir Aurimas Valaitis, dziudo imtynininkas Albertas Techovas bei irkluotojai Kęstutis Keblys ir Einaras Šiaudvytis. Prieš žaidynes mūsų plaukikai treniravosi Slovėnijoje, atvirame Nova Goricos baseine.
Olimpiniai Idealai ir Realijos
Istorikas Tonis Perotetas (Tony Perrotet) teigia, kad antikinės Olimpinės žaidynės su romantika ir idealais praktiškai neturi nieko bendra. Mirtini išpuoliai paliaubų metu pačioje olimpinių žaidynių šventovėje, atletų priesaika ant kruvino kuilio mėsos gabalo, teisėjų pareiga atletų organizmus „pripumpuoti“ stimuliuojančių medžiagų, korupcija, dėl kurios olimpiniu čempionu tapti sugebėjo net ir imperatorius Neronas - tai tik žiedeliai.
Pasak T. Peroteto, senovės žaidynes mes paprastai įsivaizduojame labai sentimentaliai, romantizuotai. Tačiau džentelmeniškas elgesys ir riteriškumas labiau priskirtinas XIX a., karalienės Viktorijos epochai. O štai Senovės Graikijoje, ko gero, labiausiai įkvėpiantis idealas buvo karo moratoriumas.
Šiandieninės Olimpinės Žaidynės
Olimpinės žaidynės šiandien yra svarbiausia ir didžiausia pasaulio sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos. Dalyvauja nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) patvirtinti sportininkai, varžybas vykdo atitinkamų sporto šakų tarptautinės federacijos.
Olimpinės žaidynės apima olimpiados žaidynes, arba vasaros olimpines žaidynes, ir žiemos olimpines žaidynes. Rengiamos kas 4 m.
2020 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse (dėl COVID‑19 pandemijos žaidynės buvo nukeltos, įvyko 2021 m.) dalyvavo 206 šalių rinktinės, daugiau kaip 11 tūkst. sportininkų.