Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos rinktinės pasirodymus olimpinėse žaidynėse nuo pat debiuto atkūrus nepriklausomybę 1992 m. iki pastarųjų žaidynių. Apžvelgsime svarbiausius skaičius, krepšininkų statistiką ir įsimintiniausias akimirkas, įskaitant medalių laimėjimus ir kitų sportininkų pasiekimus.
Apžvalga
Pradedant 1992 m. Barselonos olimpiada ir baigiant 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiada, Lietuvos rinktinė dalyvavo 7 žaidynėse iš eilės. Per šį laikotarpį krepšinio rinktinė iškovojo bronzos medalius 1992, 1996 ir 2000 metais. 2004 ir 2008 m. buvo pasiekti pusfinalio etapai ir iškovotos garbingos ketvirtosios vietos. 2012 m. Lietuva pasidalino 5-8 vietas, o 2016 m. užimta prasčiausia istoriškai 7-oji vieta. Iš viso sužaistos 52 rungtynės, iš kurių laimėtos 31 ir pralaimėtos 21 kartą. Olimpiadose atstovavo 52 žaidėjai.
Lietuvos krepšinio rinktinės statistika olimpinėse žaidynėse
Žaidėjai, pasižymėję olimpinėse žaidynėse:
- Daugiausiai rungtynių sužaidė: Šarūnas Jasikevičius (30)
- Daugiausiai turnyrų atstovavo: Šarūnas Jasikevičius (4)
- Daugiausiai taškų pelnė: Šarūnas Jasikevičius (370)
- Rezultatyvumas per vienerias rungtynes: Arvydas Sabonis (32)
Toliau pateikiamas išsamus žaidėjų sąrašas su jų statistika:
| Žaidėjas | Rungtynės | Turnyrai | Taškai | Rezultatyvumas |
|---|---|---|---|---|
| Šarūnas Jasikevičius | 30 | 4 | 370 | 28 |
| Saulius Štombergas | 24 | 3 | 247 | 28 |
| Ramūnas Šiškauskas | 24 | 3 | 241 | 25 |
| Gintaras Einikis | 23 | 2 | 183 | 26 |
| Darius Songaila | 22 | 3 | 210 | |
| Eurelijus Žukauskas | 20 | 3 | ||
| Robertas Javtokas | 17 | 3 | 128 | 23 |
| Jonas Mačiulis | 16 | 3 | ||
| Kšištofas Lavrinovičius | 16 | 128 | ||
| Mindaugas Žukauskas | 15 | |||
| Mantas Kalnietis | 14 | 26 | ||
| Rimantas Kaukėnas | 13 | 130 | 20 | |
| Arvydas Macijauskas | 12 | 127 | 32 | |
| Arvydas Sabonis | 326 | |||
| Šarūnas Marčiulionis | 29 | |||
| Rimas Kurtinaitis | 31 | |||
| Artūras Karnišovas | 174 | 21 | ||
| Linas Kleiza | 170 | 25 | ||
| Mindaugas Kuzminskas | 23 |
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės
Tai buvo pirmoji olimpiada atgavus nepriklausomybę. Lietuvos delegacija olimpiadoje dalyvavo po savo vėliava po 64 metų pertraukos. Lietuvos krepšinio rinktinei tai taip pat buvo pirmasis debiutas žaidynių istorijoje ir iš karto sėkmingas - iškovoti bronzos medaliai. Toje olimpiadoje dalyvavo ir pirmoji JAV svajonių komanda su legendiniais Michael Jordan, Larry Bird ir Magic Johnson. Taip ji buvo pavadinta todėl, kad lig tol JAV į olimpiadas siųsdavo ne NBA profesionalus, o studentų pirmenybėse NCAA žaidusius krepšininkus. Po TSRS griūties nemažai šalių atstovų nebenorėjo atstovauti už Rusiją ir tose pirmenybėse aplamai vadinosi NVS (Nepriklausomų valstijų sandrauga). Mūšyje dėl bronzos medalių kovėmės su NVS ir juos įveikėme, kas simbolizuoja savotišką kerštą už ilgus okupacijos metus.
Taip pat skaitykite: Olimpinio Stadiono ateities planai
Rungtynių rezultatai:
- Lietuva-Kinija 112:75
- Lietuva-Venesuela 87:79
- Lietuva-Puerto Rikas 104:91
- Lietuva-NVS 80:92
- Lietuva-Australija 98:87
- Lietuva-Brazilija 114:96
- Lietuva-JAV 76:127
- Lietuva-NVS 82:78 (kova dėl bronzos)
1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės
Antrosios olimpinės žaidynės atgavus nepriklausomybę, į kurias pateko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, ir antrasis kartas, kuomet krepšininkai iškovoja olimpinius medalius. Šį kartą vėlgi iškovoti bronzos medaliai. Lemiamoje kovoje dėl 3 vietos įveikta Australijos rinktinė, kurios sudėtyje buvo daug garsių žaidėjų, žaidusių NBA profesionalų lygoje, pavyzdžiui, Andrew Gaze, Shane Heall ir Mark Bradtke. Prieš pat olimpiadą dėl nesutarimų buvo atsisakyta keleto žaidėjų paslaugų ir į žaidynes rinktinė išvyko su 11 žaidėjų. Laimėjus medalius, treneris Vladas Garastas per apdovanojimų ceremoniją pasidabino 12-uoju medaliu.
Rungtynių rezultatai:
- Lietuva-Kroatija 83:81
- Lietuva-Argentina 61:65
- Lietuva-JAV 82:104
- Lietuva-Angola 85:49
- Lietuva-Kinija 116:55
- Lietuva-Graikija 99:66
- Lietuva-Jugoslavija 58:66
- Lietuva-Australija 80:74 (kova dėl bronzos)
2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės
Trečiosios olimpinės žaidynės po nepriklausomybės atgavimo ir trečiose iš eilės laimėti bronzos medaliai. Šis kartas nuo praėjusių skyrėsi tuo, kad rinktinėje įvyko kartų kaita. Nebeliko Sabonio, Marčiulionio, Kurtinaičio ir net gi Karnišovo. Dėl to iš šios rinktinės prieš žaidynes niekas nesitikėjo tokių aukštų rezultatų, bet visi liko maloniai nustebinti. Žaidynėse sužibo naujosios žvaigždės Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila ir Ramūnas Šiškauskas. Pusfinalyje nusileista JAV rinktinei, o kovoje dėl bronzos medalių ir vėl nugalėta Australijos rinktinė.
Rungtynių rezultatai:
- Lietuva-Italija 48:50
- Lietuva-Prancūzija 81:63
- Lietuva - JAV 76:85
- Lietuva-Kinija 82:66
- Lietuva-Naujoji Zelandija 85:75
- Lietuva-Jugoslavija 76:63
- Lietuva - JAV 83:85
- Lietuva-Australija 89:71 (kova dėl bronzos)
2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės
Po triumfo 2003 m. Europos čempionate Lietuvos rinktinė praktiškai nepasikeitė. Gustą pakeitė Ginevičius, o Praškevičių Javtokas. Todėl visi tikėjosi gerų rezultatų nes rinktinė demonstravo tikrai akiai gražų ir efektingą žaidimą. Jau grupės etape Lietuva perrašė savo krepšinio istoriją nugalėdama JAV rinktinę. Ketvirtfinalio etape sutriuškinta Kinija ir jau visi tarsi užuodė ne tik medalių kvapą, bet slapta tikėjosi ir aukso. Deja viskas pabiro į šipulius pusfinalyje. Netikėtai pralaimėta Italijos rinktinei, vėliau mūšis dėl bronzos JAV rinktinei ir pirmą kartą po trijų iš eilės prizinių olimpiadų likome be apdovanojimų. Užimta 4 vieta. Šios olimpinės žaidynės paskutiniu oficialiu turnyru atstovaujant Lietuvai tapo seniesiems mohikanams Sauliui Štombergui ir Eurelijui Žukauskui.
Rungtynių rezultatai:
- Lietuva-Angola 78:73
- Lietuva-Puerto Rikas 98:90
- Lietuva - Graikija 98:76
- Lietuva-JAV 94:90
- Lietuva-Australija 100:85
- Lietuva-Kinija 95:75
- Lietuva - Italija 91:100 (pusfinalis)
- Lietuva-JAV 96:104 (kova dėl bronzos)
2008 m. Pekino olimpinės žaidynės
Į šias olimpines žaidynes Lietuvos rinktinė atvyko kaip Europos čempionato prizininkė ir beveik nepakitusios sudėties. Ryškiausias praradimas buvo pasiruošimo metu dėl traumos iškritusio Dariaus Songailos netektis. Kita vertus jį pakeitė tvirtas vyrukas ir talentingas Marijonas Petravičius. Tai buvo Marijono debiutas, o kartu su juo rinktinėje debiutavo ir Marius Prekevičius. Rinktinė demonstravo gražų ir pergalingą žaidimą. Grupės etape iš 5 rungtynių laimėtos ketverios. Ketvirtfinalio barjeras lengvai perkoptas nepajutus Kinijos pasipriešinimo. Deja pusfinalyje po labai atkaklios kovos nusileista Ispanijai. O tikrai vėl buvo šansų iškopti į finalą… Na, o kovoje dėl bronzos ar nuovargis pakišo koją, ar psichologiškai neatsigavo, tačiau mūsų vyrai Argentinos rinktinei rimtesnės kovos nedavė ir liko 4 oje vietoje be apdovanojimų.
Rungtynių rezultatai:
- Lietuva-Argentina 79:75
- Lietuva-Iranas 99:67
- Lietuva - Rusija 86:79
- Lietuva-Kroatija 86:73
- Lietuva-Australija 75:106
- Lietuva-Kinija 94:68
- Lietuva - Ispanija 86:91 (pusfinalis)
- Lietuva-Argentina 75:87 (kova dėl bronzos)
2012 m. Londono olimpinės žaidynės
Iki šių olimpinių žaidynių Lietuva dalyvavo penkiose ir visose arba buvo iškovoti medaliai, arba patekta į pusfinalį. Deja šį kartą buvo tas pirmasis kartas, kai rinktinė suklupo jau ketvirtfinalyje. Aplamai grupės etape iš 5 rungtynių laimėtos tik dvejos ir užimta ketvirtoji vieta, kuri lėmė akistatą su Rusija. Čempionatas nebuvo sėkmingas. Taip pat olimpiada buvo paskutinis turnyras kuriame Lietuvai atstovavo jos seni „mohikanai“ Jasikevičius, Songaila ir Kaukėnas. Rinktinėje debiutavo Antanas Kavaliauskas. Galutinėje įskaitoje Lietuvos rinktinė pasidalino 5-8 vietas.
Taip pat skaitykite: Olimpinės Žaidynės Atėnuose
Rungtynių rezultatai:
- Lietuva-Argentina 79:102
- Lietuva-Nigerija 72:53
- Lietuva-Prancūzija 74:82
- Lietuva-JAV 94:99
- Lietuva-Tunisas 76:63
- Lietuva-Rusija 74:83 (ketvirtfinalis)
2016 m. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės
Jei prieš tai vykusią olimpiadą Londone buvo galima laikyti prasčiausiu pasirodymu rinktinės istorijoje nes likome 5-8 vietose, tai šią olimpiadą galima pavadinti dar blogesne užimtos vietos prasme, nes galutinėje įskaitoje likome konkrečiai 7. Pati čempionato pradžia, žinoma, nežadėjo tokios baigties. Buvo laimėtos pirmos trejos rungtynės ir vienerios iš jų prieš stiprią Argentiną. Tačiau vėliau patirtas žeminantis sutriuškinimas prieš Ispaniją net 50 taškų persvara ir vėliau prieš Kroatijos rinktinę iš pirmosios grupės mus nustūmė į trečiąją ir ketvirtfinalio etape lėmė, kad susitiksime su Australija. Čia buvo pralaimėta, vėl gi, be šansų ir atsisveikinta su mintimis iškovoti medalius. Po olimpiados su rinktine atsisveikino ir vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas. Taip pat ši olimpiada debiutu Lietuvos rinktinėje tapo Mariui Grigoniui ir Vaidui Kariniauskui.
Rungtynių rezultatai:
- Lietuva-Brazilija 82:76
- Lietuva-Nigerija 89:80
- Lietuva-Argentina 81:73
- Lietuva-Ispanija 59:109
- Lietuva-Kroatija 81:90
- Lietuva-Australija 64:90 (ketvirtfinalis)
Kiti Lietuvos sportininkų pasiekimai olimpinėse žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse iš viso yra iškovoję 6 aukso, 6 sidabro ir 13 bronzos medalių. Didžiausias indėlis tenka lengvaatlečiams, kurie laimėjo 3 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos medalius. Be disko metikų, olimpiniais čempionais yra tapę šaulė Daina Gudzinevičiūtė (2000 m.) ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė (2012 m.). Sidabro medalius yra iškovoję ėjikas Antanas Mikėnas (1956 m.), bėgikė Nijolė Sabaitė-Razienė (1972 m.), disko metikas Romas Ubartas (1988 m.) ir septynkovininkė Austra Skujytė (2004 m.).
Pirmasis Lietuvos olimpinis startas
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vienintelė mūsų šalies komanda, dalyvavusi olimpinių žaidynių komandinių žaidimų turnyruose, yra vyrų krepšinio rinktinė. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse turėsime pirmą kartą Lietuvai atstovaujančius sportininkus ir sportininkes dvejose komandinėse sporto šakose: paplūdimio tinklinyje ir 3x3 krepšinyje. O prieš šimtą metų Lietuvos olimpinį kelią praskynė vyrų futbolo rinktinė, sovietmečiu medalius iškovojo Lietuvoje išugdyti futbolininkai, tinklininkai, rankininkai ir krepšininkės, o po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos sportininkai dalyvavo kelių asmeninių žaidimų - stalo teniso, badmintono ir teniso - olimpinėse varžybose.
Kai 1924 m. pavasarį šalies sporto gyvenimui vadovavusi Lietuvos sporto lyga (LSL) pirmąkart nusprendė nusiųsti sportininkus į olimpines žaidynes, sporto vadovai tikėjosi, kad lietuviai pasirodys net keliolikos sporto šakų arenose.
Prieš 1924 m. Paryžiaus žaidynes numatomų olimpiečių sąraše buvo trys dešimtys pavardžių, o lietuviai tikėjosi pasirodyti futbolo, lengvosios atletikos, bokso, fechtavimo, imtynių, sunkiosios atletikos, šaudymo, plaukimo, dviračių sporto, teniso, gimnastikos ir jojimo varžybos.
Taip pat skaitykite: Atėnų sporto istorija
Praminti olimpinį kelią turėjo futbolininkai. Per 1924 metų Paryžiaus žaidynes daugumos sporto šakų varžybos vyko liepos mėnesį, bet olimpinis futbolo turnyras prasidėjo gegužės 25 dieną. Olimpiniai futbolo čempionai paaiškėjo birželio 9-ąją, iki žaidynių atidarymo likus keturioms savaitėms.
Lietuvos futbolo rinktinė susiruošti į Paryžių turėjo labai greitai. LSL posėdis, kuriame oficialiai nuspręsta dalyvauti Paryžiaus žaidynėse, įvyko balandžio 8-ąją, o per pusantro mėnesio reikėjo nuveikti begalę organizacinių darbų.
Sunkiausias darbas buvo gauti pinigų. Kelionė į Prancūziją ir gyvenimas Paryžiuje nemenkai kainavo, o LSL kasoje švilpavo vėjai. Sporto vadovai labai tikėjosi Vyriausybės paramos, tačiau valdžia ilgai delsė spręsti sportininkų finansavimo klausimą. Ėjo savaitė po savaitės, o nežinomybė nesisklaidė. Vienu metu jau atrodė, kad olimpinį debiutą teks atidėti, bet gegužės 21-ąją, iki numatytų pirmųjų futbolo turnyro rungtynių likus keturioms dienoms, Lietuvos Vyriausybė pagaliau skyrė reikiamą sumą ir futbolininkai galėjo išvykti į Paryžių.
LSL vadovai iš pradžių numatė, kad Lietuvos rinktinę sudarys aštuoni Kauno ir šeši Klaipėdos futbolininkai. Užtrukus pinigų paieškoms, į kelionę reikėjo susiruošti per kelias valandas, todėl iškviesti klaipėdiečius nebeliko laiko. Gegužės 22-osios popietę į Paryžiaus traukinį įlipo vienuolika Kauno futbolininkų (vienas pagrindinių žaidėjų Stepas Garbačiauskas, kuris kartu buvo delegacijos vadovas, į Paryžių išvyko anksčiau).
Neužteko laiko net visiems geriausiems Kauno futbolininkams suburti. Jiems reikėjo skubiai atsiprašyti iš darbo ar karinės tarnybos, keli rinktinės kandidatai neturėjo užsienio pasų. Gerai buvo bent tai, kad žaidėjų užteko komandai sudaryti.
Lietuvos futbolininkai atvykti į Paryžių turėjo gegužės 24-osios rytą, bet kelionėje iškilo dar viena netikėta kliūtis. Traukiniui kirtus Belgijos sieną, olimpiečiai buvo išlaipinti pirmoje šios šalies stotyje, nes neturėjo tranzitinių Belgijos vizų. Vienam sportininkui su visų žaidėjų pasais teko grįžti į artimiausią Vokietijos miestą, kuriame buvo Belgijos konsulatas.
Praradusi dar kelias brangias valandas komanda į Paryžių atvažiavo tik prieš pusiaunaktį, iki rungtynių likus mažiau negu parai.
Gegužės 25 dienos popietę Venseno miške, kuriame stovėjo Pershingo stadionas, vilkėdami Paryžiuje įsigytus baltus marškinėlius ir žalias kelnaites, išsirikiavo vienuolika Lietuvos garbę ginti pasiruošusių vyrų: Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Stepas Garbačiauskas, Hansas Gecas, Jurgis Hardingsonas, Stasys Janušauskas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas ir Juozas Žebrauskas. Prieš juos stovėjo vienuolika Šveicarijos futbolininkų. Lietuviai net neįsivaizdavo, ko tikėtis: daugelis jų futbolą žaidė vos dvejus ar trejus metus, o apie užsienio komandas buvo girdėję tik iš pasakojimų. Lietuvos rinktinė iki tol žaidė vos vienas draugiškas rungtynes, kurias pralaimėjo Estijos rinktinei 0:5. Bet iš komandos, rungtyniavusios su estais, į Paryžių išvyko vos keturi futbolininkai.
Šveicarai iškart užgulė lietuvių vartus, pirmame kėlinyje įmušė keturis įvarčius, antroje mačo pusėje taikliai smūgiavo dar penkis kartus ir laimėjo rungtynes 9:0.
Tikėtis geresnio rezultato būtų buvę sunku, net jei Lietuvos futbolininkai būtų tinkamai pasiruošę. Šveicarijos rinktinė tuo metu buvo viena stipriausių Europos komandų ir Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalius. Šveicarai finale pralaimėjo vienintelei į žaidynes atvykusiai Pietų Amerikos komandai - Urugvajaus rinktinei.
Olimpinis auksas
Į kitas olimpines žaidynes, vykusias 1928 m. Amsterdame, Lietuvos sporto vadovai futbolo rinktinės nebesiuntė. 1932 ir 1936 m. Lietuva visai nedalyvavo olimpinėse žaidynėse, o po Antrojo pasaulinio karo geriausi Lietuvos sportininkai kelis dešimtmečius patekti į olimpines žaidynes galėjo tik kaip SSRS rinktinės nariai.
Daugybę metų net geriausi Lietuvos futbolininkai nepretendavo žaisti SSRS rinktinėje. Stipriausia Lietuvos komanda Vilniaus „Žalgiris“ ilgai rungtyniavo antrojoje ar trečiojoje SSRS pirmenybių pakopoje, o didelį pakilimą Lietuvos futbolas išgyveno tik devintajame dešimtmetyje. „Žalgiris“ tuo metu įsitvirtino aukščiausiojoje lygoje, 1987 m. iškovojo SSRS pirmenybių bronzos medalius, o Vilniaus komandos lyderiai pateko į SSRS rinktinės trenerių akiratį.
1988 m. vilnietis Viačeslavas Sukristovas su pirmąja SSRS rinktine tapo Europos vicečempionu, o antrąją rinktinę treniravęs ukrainietis Anatolijus Byšovecas pakvietė gargždietį Arminą Narbekovą ir kėdainietį Arvydą Janonį kovoti dėl Seulo olimpinių žaidynių medalių.
A.Narbekovas ir A.Janonis iš Korėjos parsivežė tauriausius apdovanojimus. SSRS rinktinė finalo rungtynėse nugalėjo Brazilijos komandą 2:1 ir tapo olimpine čempione.
A.Janonis į aikštę buvo įleistas tik per vieną olimpinio turnyro mačą. Kai grupės varžybų trečiajame ture SSRS rinktinė triuškino JAV komandą 4:0, treneris A.Byšovecas įsibėgėjus antrajam kėliniui (54 min.) nuo atsarginių suolo pakėlė „Žalgirio“ gynėją. Per aikštėje praleistą pusvalandį A.Janonis savo akcijų nepakėlė - varžovai įmušė du įvarčius ir sumažino skirtumą.
Treneris daug labiau pasitikėjo kitu lietuviu - A.Narbekovas buvo vienas iš pagrindinių olimpinės pergalės kūrėjų. Jis su Moldovoje užaugusiu Igoriu Dobrovolskiu sudarė kuriančių saugų duetą ir aikštėje įgyvendindavo A.Byšoveco sumanymus.
A.Narbekovas visas šešerias rungtynes pradėjo starto vienuolikėje ir įmušė du įvarčius. Pirmąjį taiklų smūgį žalgirietis atliko per rungtynes su amerikiečiais. Po jo įvarčio rezultatas 19-ąją minutę tapo 2:0.
Daug svarbesnį įvartį A.Narbekovas įmušė rugsėjo 27 d. Pusano stadione per pusfinalio rungtynes su Italijos rinktine. Po dviejų kėlinių rezultatas buvo lygus 1:1, bet vos prasidėjus pratęsimui SSRS rinktinė išsiveržė į priekį. Driblingo virtuozas I.Dobrovolskis pritraukė trijų varžovų dėmesį ir atliko perdavimą baudos aikštelės kampe be priežiūros paliktam A.Narbekovui. Lietuvis tokių galimybių nešvaistydavo - jis elegantišku smūgiu kaire koja pasiuntė kamuolį į tinklą. Italijos rinktinės ir Turino „Juventus“ vartininkas Stefano Tacconi net nespėjo sureaguoti ir lenkta trajektorija skriejantį kamuolį tegalėjo palydėti žvilgsniu. SSRS rinktinė šias rungtynes laimėjo 3:2.
Per finalo rungtynes su Brazilijos rinktine A.Narbekovas buvo pakeistas po pirmojo kėlinio. Lietuvį pakeitęs maskvietis Jurijus Savičevas per pratęsimą įmušė lemiamą įvartį, nulėmusį SSRS futbolininkų pergalę.
Olimpinės programos plėtra
Dar XIX amžiaus pabaigoje beveik visoje Europoje ir Amerikoje paplitęs futbolas į olimpinę programą pirmą kartą pateko per antrąsias olimpines žaidynes, kurios buvo surengtos 1900 m. Paryžiuje. Šiais laikais salėje žaidžiami kamuolio žaidimai - jaunesni. Jie olimpinėmis sporto šakomis tapo gerokai vėliau: 1936 m. krepšinis, 1964 m. tinklinis, 1972 m. rankinis.
Tinklinis - vienintelis iš šių trijų žaidimų, kuriame moterys olimpines teises gavo kartu su vyrais. Per 1964 m. Tokijo žaidynes pirmą kartą įvyko ir vyrų, ir moterų olimpiniai tinklinio turnyrai. Tokiam Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimui didelės įtakos turėjo tai, kad tinklinis buvo ypač populiarus žaidynes priimančioje Japonijoje, o japonai ir japonės buvo vieni iš pasaulio tinklinio lyderių.
Tuo tarpu moterų krepšinio ir rankinio olimpinis debiutas įvyko gerokai vėliau negu vyrų - 1976 m.
Lietuvos tinklinio perlai
Lietuvos tinklinis niekada nebuvo labai stiprus ir išgyveno vos porą nedidelių pakilimų. Vis dėlto du Lietuvoje išugdyti tinklininkai - Liudmila Meščeriakova-Buldakova ir Vasilijus Matuševas - XX amžiaus septintajame dešimtmetyje tapo olimpiniais čempionais. Tiesa, tuo metu, kai pasiekė didžiausias karjeros pergales, jie buvo išvykę iš Lietuvos ir žaidė Rusijos bei Ukrainos klubuose.
Viena geriausių visų laikų pasaulio tinklininkių, į tinklinio Šlovės muziejų įtraukta L.Meščeriakova gimė ne Lietuvoje. Tačiau ji užaugo Kaune, šiame mieste pradėjo lankyti tinklinio treniruotes ir pirmaisiais karjeros metais žaidė Kauno „Žalgiryje“. Į SSRS rinktinę pakviesta žalgirietė 1955 m. tapo Europos vicečempione, 1956 m. - pasaulio čempione, bet 1957 m. išvyko į Maskvos „Dinamo“ klubą, kuriame rungtyniavo iki karjeros pabaigos. Baigusi karjerą liko gyventi Rusijos sostinėje.
Ši Kaune užaugusi tinklininkė laimėjo 1964 m. Tokijo žaidynių sidabro medalį bei 1968 m. Meksiko ir 1972 m. Miuncheno žaidynių aukso medalius.
Salako apylinkėse (dabar Zarasų r.) gimęs V.Matuševas rungtyniavo Vilniaus „Dinamo“ klube, bet 1966 m. išvyko į daug stipresnę Charkivo „Burevestnik“ komandą. Priešingai nei L.Meščeriakova, pirmojo kvietimo į SSRS rinktinę jis sulaukė jau atstovaudamas Charkivo ekipai.
V.Matuševas su SSRS rinktine išvyko į 1968 m. Meksiko olimpines žaidynes, kuriose iškovojo aukso medalį. SSRS rinktinė olimpinį turnyrą tuomet pradėjo sensacingu pralaimėjimu JAV komandai, bet paskui laimėjo aštuonias iš eilės rungtynes ir užėmė pirmą vietą. Vilniuje tinklinį žaisti išmokęs V.Matuševas Meksike žaidė nedaug, rinktinės treneriai jį į aikštę įleido tik per rungtynes su brazilais ir meksikiečiais.
Olimpinis čempionas Charkivo komandose („Burevestnik“, paskui „Lokomotiv“) žaidė iki 1974 m. Kai „Lokomotiv“ iškrito iš SSRS pirmenybių aukščiausios pakopos, V.Matuševas grįžo į Vilnių ir tapo sustiprėjusios „Kuro aparatūros“ komandos žaidžiančiuoju treneriu, baigęs žaidėjo karjerą ėjo vyriausiojo trenerio pareigas. Vienas geriausių visų laikų Lietuvos tinklininkų mirė 1989 m., būdamas vos 44-erių.