Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė - vienintelė Europos komanda, dalyvavusi visose olimpinėse žaidynėse nuo 1992 m., kai Lietuva sugrįžo į olimpinę šeimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokiais keliais Lietuvos krepšininkai pateko į ankstesnes olimpines žaidynes ir kaip prasidėjo kelionė Tokijo link.
Sugrįžimas į olimpinę šeimą: 1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės
Sugriuvus Sovietų Sąjungai, Lietuva tęsė kovą dėl savo olimpinio pripažinimo. Svarbiausia pergalė buvo iškovota 1991 m. rugsėjo 18 d., kai Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Vykdomasis komitetas Berlyne paskelbė, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpiniai komitetai sugrąžinami į olimpinę šeimą.
Tai, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė gali dalyvauti olimpinėse atrankos varžybose, paaiškėjo tik 1991 m. gruodžio 21 d., kai Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) oficialiai paskelbė sugrąžinanti mūsų šalį į savo gretas. Iki olimpinio atrankos turnyro tuo metu buvo likę vos penki mėnesiai.
Tiesiai į olimpines žaidynes, kuriose pirmą kartą istorijoje leista dalyvauti NBA krepšininkams, iš Europos pateko tik jų šeimininkė Ispanija. Taip pat olimpinius bilietus turėjo Afrikos (Angola), Azijos (Kinija) ir Okeanijos (Australija) čempionai bei keturios stipriausios Amerikos komandos - JAV, Venesuela, Brazilija, Puerto Rikas.
Tuo metu net 25 Europos komandoms buvo surengtas atrankos turnyras, kuriame krepšininkai susikovė dėl likusių keturių kelialapių į olimpines žaidynes.
Taip pat skaitykite: Olimpinio Stadiono ateities planai
Lietuvos krepšininkai, išsibarstę po įvairių šalių ir žemynų lygas, į bendrą stovyklą susirinko 1992 m. gegužės viduryje, kai iki atrankos turnyro buvo likęs vos mėnuo. Komandos pagrindą sudarė žmonės, kurie net užsimerkę galėjo drauge eiti į mūšį: Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas, Romanas Brazdauskis, Arūnas Visockas, Artūras Karnišovas, Darius Dimavičius, Gintaras Einikis ir Alvydas Pazdrazdis.
Krepšininkų reikalavimu rinktinės vairas buvo patikėtas Vladui Garastui, o jo asistentais tapo Raimundas Sargūnas, Donnas Nelsonas jaunesnysis ir Javieras Imbroda.
Didžiulio meistriškumo ir milžiniškos patriotizmo bangos nešama Lietuvos rinktinė atrankoje įveikė visus varžovus ir iškovojo kelialapį į Barselonos olimpines žaidynes.
Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos komanda iškovojo bronzos medalius, mažajame finale 82:78 pranokusi Jungtinę komandą. Finale amerikiečiai 117:85 sutriuškino kroatus.
Bronza Atlantoje: 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės
Lietuvai, nežaidusiai 1994 m. pasaulio čempionate, vienintelis kelias į 1996 m. Atlantos olimpines žaidynes buvo 1995 m. Graikijos sostinėje Atėnuose vykęs Europos čempionatas. Čia vyko kova dėl keturių olimpinių kelialapių.
Taip pat skaitykite: Olimpinės Žaidynės Atėnuose
Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio vedama Lietuvos rinktinė pirmojo etapo grupės varžybose iškovojo penkias pergales ir nusileido tik Jugoslavijai.
Bilietą į Atlantos olimpines žaidynes Vlado Garasto treniruojamai Lietuvai lėmė pergalė ketvirtfinalyje prieš Rusiją 82:71.
Pusfinalyje lietuviai įveikė olimpinę vicečempionę Kroatiją - 90:80. Daug triukšmo sukėlusiame finale, kurio metu visi tribūnose buvę ne Jugoslavijos sirgaliai palaikė Lietuvą, mūsų šalies krepšininkai 90:96 neatsilaikė prieš Jugoslavijos komandą.
Atlantos žaidynėse Lietuva pakartojo Barselonos pasiekimą - vėl laimėjo bronzą. Mače dėl bronzos Lietuva 80:74 nugalėjo Australiją.
Trečioji bronza iš eilės: 2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės
Šiose olimpinėse žaidynėse Europai buvo skirtos penkios vietos, o dar vieną kelialapį iškovojo Jugoslavija, 1998 m. Atėnuose tapusi pasaulio čempione.
Taip pat skaitykite: Atėnų sporto istorija
Į 1999 m. Prancūzijoje vykusį Europos čempionatą Jono Kazlausko treniruojama Lietuvos rinktinė vyko kaip viena favoričių. Jos gretose buvo tuo metu antrąją jaunystę NBA arenose išgyvenęs Arvydas Sabonis, Europos krepšinio superžvaigždė Artūras Karnišovas, būrys Eurolygos čempionų Kauno žalgiriečių. Pirmą kartą žemyno pirmenybių skonio paragavo ir Šarūnas Jasikevičius.
Po nesėkmės ketvirtfinalyje prieš Ispaniją, Lietuvai liko žūtbūtinė kova dėl olimpinio kelialapio.
Lietuva svarbiausiu netikėtai tapusiame čempionato mūšyje susikovė su Turkija ir laimėjo 80:56. Europos pirmenybes mūsų šalies krepšininkai baigė pergale prieš Rusiją 103:72 ir užėmė penktąją vietą. Kartu su lietuviais ir rusais olimpinius kelialapius iškovojo Europos čempione tapusi Italija, vicečempionė Ispanija ir ketvirta likusi Prancūzija.
Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse lietuviai pratęsė bronzinę tradiciją, nors buvo per šūvį nuo didžiausios olimpinės sensacijos. Rungtynėse dėl bronzos lietuviai sutriuškinę žaidynių šeimininkus australus rezultatu 89:71.
Auksinis kelias į Atėnus: 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės
Lietuvos rinktinė į Atėnų olimpines žaidynes įžengė auksiniu keliu, 2003 m. laimėdama Europos čempionatą.
Iš viso 2004 m. olimpinėse žaidynėse rungtyniavo penkios Europos ekipos - šeimininkė Graikija, pasaulio čempionės titulą apgynusi Serbija ir Juodkalnija bei trys stipriausios žemyno pirmenybių komandos - Lietuva, Ispanija ir Italija.
Antano Sireikos treniruojami lietuviai į trečiąjį istorijoje Europos čempionų sostą žengė be kluptelėjimų.
Pergalių seriją Lietuvos rinktinė pratęsė ir Atėnų olimpinėse žaidynėse, kur laimėjo visas penkerias grupės rungtynes, sugebėjusi įveikti ne tik Angolą, Puerto Riką, Graikiją ir Australiją, bet ir pirmą kartą mūsų šalies istorijoje palaužti JAV „Svajonių komandą“ - 94:90.
Dar vieną pergalę į savo sąskaitą lietuviai įsirašė ketvirtfinalyje 95:75 pranokę Jono Kazlausko treniruojamą Kiniją.
Lietuviai pusfinalyje 91:100 nusileido italams. Rungtynėse dėl bronzos lietuvių laukė pusfinalyje Argentinai pralaimėjusi JAV. Šįkart amerikiečiai įrodė savo pranašumą 104:96. Olimpiniais čempionais tapo argentiniečiai, finale 84:69 nugalėję italus.
Kelialapis iš Ispanijos: 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės
Pirminėse olimpinių bilietų dalybose Europai buvo skirtos vos dvi vietos. Dar viena atiteko 2006 m. pasaulio čempionei Ispanijai.
Lietuvai papildomos atrankos neprireikė. Ramūno Butauto treniruojama mūsų šalies komanda pirmame Europos čempionato Ispanijoje etape įveikė Turkiją, Čekiją ir Vokietiją.
Antrajame etape Lietuva taip pat išvengė nesėkmių - nugalėta Italija, Prancūzija ir Slovėnija.
Ketvirtfinalyje po labai atkaklios kovos lietuviai 74:72 palaužė kroatus, tačiau pusfinalyje 74:86 pralaimėjo rusams.
Žūtbūtinėse rungtynėse dėl bronzos ir olimpinio kelialapio Lietuvos rinktinė 78:69 įveikė Graikijos krepšininkus.
Pekino olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšininkai grupės varžybose iškovojo keturias pergales, tačiau nusileido Australijai.
Ketvirtfinalyje nuo lietuvių vėl nukentėjo J. Kazlausko treniruojama Kinija - 94:68, bet pusfinalyje nepavyko įveikti Ispanijos - 86:91. Dvikovoje dėl bronzos argentiniečiai atsirevanšavo Lietuvos komandai 87:75.
Ilgas kelias į Londoną: 2012 m. Londono olimpinės žaidynės
Mūsų šalies krepšininkų kelias į Londono olimpines žaidynes buvo labai ilgas ir sunkus.
2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo surengtas Lietuvoje. Ir turnyro šeimininkai buvo vardijami tarp favoritų iškovoti vieną iš dviejų šioms pirmenybėms skirtų olimpinių kelialapių.
Po skaudaus smūgio ketvirtfinalyje, svarbiausiu čempionato maču lietuviams tapo pusfinalis dėl 5-8 vietų, nes papildomame olimpių žaidynių atrankos turnyre Europai buvo skirtos keturios vietos.
Lietuvai pavyko atsigauti po makedonų košmaro ir 80:77 palaužti Slovėnijos krepšininkus. Čempionatą lietuviai baigė 73:69 įveikdami graikus ir užimdami penktąją vietą.
Papildomas olimpinės atrankos turnyras buvo surengtas Venesueloje.
Lietuvos rinktinė dar prieš varžybas įsitikino, kad Karakase galima tikėtis pačių netikėčiausių siurprizų.
Pirmas egzaminas išlaikytas sėkmingai - 100:82 nugalėta audringai savų žiūrovų palaikoma varžybų šeimininkė Venesuela. O antrosiose rungtynėse Lietuvos rinktinė pirmą kartą istorijoje pralaimėjo Afrikos komandai - Nigerija įveikė lietuvius 86:80.
Įsiutę šeimininkai kaltino Lietuva ir Nigeriją sutarus dėl tarpusavio rungtynių baigties, o pyktis išsiliejo į įvairias provokacijas.
Ketvirtfinalio mačas su Puerto Riku virto nervų karu. Jame stipresni buvo lietuviai, laimėję 76:72.
Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės
Pati čempionato pradžia, žinoma, nežadėjo tokios baigties. Buvo laimėtos pirmos trejos rungtynės ir vienerios iš jų prieš stiprią Argentiną. Tačiau vėliau patirtas žeminantis sutriuškinimas prieš Ispaniją net 50 taškų persvara ir vėliau prieš Kroatijos rinktinę iš pirmosios grupės mus nustūmė į trečiąją ir ketvirtfinalio etape lėmė, kad susitiksime su Australija. Čia buvo pralaimėta, vėl gi, be šansų ir atsisveikinta su mintimis iškovoti medalius.
Pasiekimai ir statistika
Pradedant nuo 1992 m. Barselonos olimpiados ir baigiant 2016 m. Rio De Žaneiro olimpiada Lietuvos rinktinė dalyvavo 7 žaidynėse iš eilės bei trejose iš jų 1992/1996/2000 m. iškovojo bronzos medalius. 2004/2008 m. buvo pasiekti pusfinalio etapai ir iškovotos garbingos ketvirtosios vietos. 2012 m. Lietuva pasidalino 5-8 vietas, na, o 2016 m. užimta prasčiausia istoriškai 7 - oji vieta. Iš viso sužaidė 52 rungtynes iš kurių laimėjo 31 ir pralaimėjo 21 kartą. Taip pat, per visą šį laikotarpį rinktinei olimpiadose atstovavo 52 žaidėjai.
Daugiausiai rungtynių sužaidė Šarūnas Jasikevičius (30), daugiausiai turnyrų atstovavo Šarūnas Jasikevičius (4), daugiausiai taškų pelnė Šarūnas Jasikevičius (370), o rezultatyviausias per vienerias rungtynes buvo Arvydas Sabonis (32).
Kelionė į Tokiją
Lapkričio 27 d. paaiškės, kas taps Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės varžovais kitų metų birželį Kaune vyksiančiame Tokijo olimpinių žaidynių atrankos turnyre. Ar pavyks pratęsti šią seriją, paaiškės Kaune, kur lietuvius į kovą ves naujuoju rinktinės treneriu paskirtas Darius Maskoliūnas.