Lietuvos gimnastikos istorija - tai kelias, nusėtas entuziastų darbu, atsidavimu ir siekiu aukščiausių rezultatų. Nuo pirmųjų žingsnių prieš šimtą metų iki šių dienų, gimnastika Lietuvoje išgyveno įvairius etapus, patyrė pakilimų ir nuosmukių, tačiau išliko svarbia sporto šaka, ugdančia ne tik fizines, bet ir dvasines žmogaus savybes. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos gimnastikos istoriją, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas, atkreipdami dėmesį į svarbiausius įvykius, asmenybes ir iššūkius.
Lietuvos Gimnastikos Pradžia ir Raida
Lietuvos gimnastikos istorijos pradžia siekia 1922 m. gegužės 27 d., kai Karolio Dineikos ir Juozo Ereto iniciatyva buvo įkurta Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF). Šios organizacijos vienas pagrindinių tikslų buvo harmoningai plėtoti lietuvių kūno ir dvasios pajėgas, atnaujinant tautiškąjį sportą. K. Dineika propagavo racionalią kūno kultūrą, t. y. natūralius mankštos pratimus.
1938 m. Šaulių sąjungos šventėje Kaune surengtos pirmosios varžybos ant gimnastikos prietaisų, o 1947 m. įvyko pirmasis Lietuvos sportinės gimnastikos čempionatas. 1950 m. surengtas pirmasis Lietuvos ritminės gimnastikos čempionatas.
Svarbus etapas Lietuvos gimnastikos istorijoje buvo 1945 m., kai įkūrus Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (LVKKI), buvo pradėta ruošti gimnastikos specialistus, rengti akrobatikos bei sportinės ir meninės gimnastikos varžybas. Šiame institute atsirado gimnastikos entuziastų, kurie ypač daug prisidėjo prie Lietuvos gimnastikos federacijos veiklos plėtros. Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose kūrėsi sporto mokyklos, pradėtos rengti moksleivių spartakiados, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai.
Lietuvos Gimnastikos Federacijos Įsitvirtinimas Tarptautinėje Arenoje
1992 m. Lietuvos gimnastikos federacija buvo priimta į Tarptautinę gimnastikos federaciją (FIG) ir Europos gimnastikos sąjungą (UEG). Tai atvėrė galimybes Lietuvos gimnastams atstovauti šaliai tarptautinėse varžybose. 2002 m. FIG suteikė Lietuvai teisę surengti pasaulio sportinės aerobikos čempionatą, kuris įvyko Klaipėdoje. Tai buvo savotiškas Lietuvos gimnastikos federacijos pripažinimas, nes pasaulio čempionatas puikiai pavyko.
Taip pat skaitykite: Istorija ir dabartis: Lietuvos atletinė gimnastika
Įžymūs Lietuvos Gimnastai ir Jų Pasiekimai
Lietuva gali didžiuotis savo gimnastais, kurie garsino šalies vardą tarptautinėje arenoje. Garsiausia Lietuvos gimnastė - 1982 m. absoliuti Europos meninės gimnastikos čempionė, 1983 m. pasaulio čempionato bronzinė prizininkė Dalia Kutkaitė.
Lietuva savo gimnastus turėjo šešeriose olimpinėse žaidynėse: Atlantoje varžėsi Kristina Kliukevičiūtė, Sidnėjuje Julija Kovaliova, Pekine Jelena Zanevskaja, Londone Laura Švilpaitė ir Rokas Guščinas, o Rio de Žaneire ir Tokijuje - Robertas Tvorogalas.
2019 m. R. Tvorogalas tapo II Europos žaidynių čempionu, o 2020 m. iškovojo didžiausią savo karjeros pergalę - triumfavo Europos čempionate pratimų ant skersinio rungtyje. Šiemet žemyno pirmenybėse jis tapo šios rungties vicečempionu.
Svaresnių laimėjimų pasiekta 1967 m.: per VII SSRS tautų spartakiadą Juzefa Žurauskaitė (dabar Kindurienė) pateko į atraminių šuolių rungties finalą ir užėmė penktą vietą. 1982 m. Igoris Lebedevas tapo laisvųjų pratimų SSRS čempionu. 1992 m. Sergejus Rumbutis pasaulio čempionato pratimų ant lygiagrečių rungtyje liko devintas, o 2004 m. Linas Gaveika Europos čempionate tarp pratimų ant skersinio dalyvių buvo šeštas.
Gimnastikos Disciplinos Lietuvoje
Lietuvos gimnastikos federacija (LGF) apima septynis komitetus, kurie prižiūri skirtingas gimnastikos sritis: moterų sportinės gimnastikos, vyrų sportinės gimnastikos, meninės gimnastikos, aerobinės gimnastikos, sportinės akrobatikos, šuolių ant batuto ir akrobatinio takelio bei gimnastikos visiems.
Taip pat skaitykite: Gimnastikos gumos nauda
Sportinė Gimnastika
Sportinė gimnastika apima laisvuosius pratimus, atraminius šuolius ir pratimus ant gimnastikos prietaisų. Ji pirmoji Lietuvoje pradėjo savo veiklą - 1938-aisiais. Sportinė gimnastika šiuo metu kultivuojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Elektrėnuose. Iš viso treniruojasi apie 1300 gimnastų.
Meninė Gimnastika
Meninė gimnastika - tai sudėtingos koordinacijos gimnastikos disciplina, kurią sudaro choreografijos ir akrobatikos pratimų deriniai, atliekami pagal muziką. Meninė gimnastika, kaip ir sportinė, Lietuvoje pradėta kultivuoti LVKKI. Meninė gimnastika šiuo metu kultivuojama Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Aerobinė Gimnastika
Aerobinė gimnastika tapo FIG nare, buvo sukurtos pirmosios aerobinės gimnastikos varžybų taisyklės, kurios nuolat koreguotos ir tobulintos. Į Lietuvą aerobinės gimnastikos pagrindus parsivežė Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytoja Joana Bartaškienė. Vėliau LVKKI dėstytoja Reda Baublienė į mūsų šalį parvežė amerikietiškosios aerobikos pagrindus. Aerobinė gimnastika dabar kultivuojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Lazdijuose ir Visagine. Iš viso pratybas lanko per 200 sportininkų.
Sportinė Akrobatika
Sportinė akrobatika - tai fizinių pratimų, grįstų kūno valdymu, lankstumu, vikrumu ir jėga, atlikimas. Yra penkios rungtys: moterų ir vyrų porų, mišriųjų porų, moterų ir vyrų grupių (trejetų, ketvertų). Lietuvoje pirmosios akrobatikos grupės įkurtos Kaune ir Vilniuje. Sportinė akrobatika atgimė ir suklestėjo 1975-aisiais, pradėjus statyti Ignalinos atominę elektrinę. Buvo įkurta Visagino akrobatikos sporto mokykla, pakviesti talentingi treneriai. Sportinė akrobatika dabar kultivuojama Visagine, Vilniuje ir Utenoje, treniruojasi arti 200 jaunųjų gimnastų.
Šuoliai ant Batuto ir Akrobatinio Takelio
Šuoliai ant batuto - olimpinė gimnastikos disciplina, čia atliekami individualūs ir sinchroniniai šuoliai. Šuolių ant batuto pasirodymą sudaro dešimties kontaktų su batutu kombinacijos. Šuoliai ant akrobatinio takelio - tai 25 metrų ilgio takelis, ant kurio atliekami pratimai susideda iš aštuonių elementų. Abi disciplinos į Lietuvą atkeliavo kartu su sportine akrobatika ir įsitvirtino Visagine. Jaunuosius sportininkais dabar ugdo du treneriai, ja užsiima apie 50 gimnastų.
Taip pat skaitykite: Pasirengimas Rio: Lietuvos gimnastai
Gimnastika Visiems
Gimnastika visiems - fizinio aktyvumo sritis, apimanti įvairias gimnastikos, aerobikos ir šokio formas, pirmenybę teikiant sveikatingumui. Šis judėjimas dabar vienija 37 sporto klubus, centrus, mokyklas ir didelį būrį entuziastų. Kasmet vyksta konkursas „Džiaugsmo gimnastika“ ir festivalis „Šok“, o kas antrus metus organizuojama Lietuvos gimnastiada ir festivalis „Auksinis amžius“.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Šiandien Lietuvos gimnastika susiduria su nemažais iššūkiais. Vienas opiausių - sporto bazių ir kokybiško inventoriaus trūkumas. Tik Vilnius ir Kaunas turi specializuotas sportinei gimnastikai skirtas sales, nors sostinėje ji jau porą metų remontuojama. Kitos gimnastikos disciplinos sales nuomojasi mokyklose ir po kiekvieno užsiėmimo turi susukti kilimus, nes mokiniams tose salėse vyksta fizinio ugdymo pamokos. Tačiau, nepaisant iššūkių, Lietuvos gimnastika turi didelį potencialą. Svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą, modernizuoti sporto bazes, skatinti trenerių kvalifikacijos kėlimą ir populiarinti gimnastiką tarp jaunimo.
Algimantas Gudiškis, Lietuvos gimnastikos federacijos prezidentas, teigia, kad pamaina ugdoma kiekvienoje gimnastikos disciplinoje. Ar jaunimas pasieks olimpines aukštumas, priklausys ne vien nuo trenerio ir sportininko. Šiandien tai sudėtingas sporto mechanizmas, apimantis daug grandžių. Sėkmės atveju jos visos turi dirbti kaip laikrodukas.
Tikimasi, kad Robertas Tvorogalas dalyvaus Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Šiuo metu jis sėkmingai gydosi traumas ir pradės visu pajėgumu rungtyniauti. Viliamasi, kad jis Paryžiuje sugebės reabilituotis už nesėkmę Tokijuje.
Kultūrizmo Istorijos Puslapiai Lietuvoje
Kultūrizmas, ilgą laiką dėl ideologinių motyvų vadintas atletine gimnastika, Lietuvoje taip pat turi savo istoriją. Šis sportas pergyveno labai įdomų ir unikalų laikotarpį, kai gan ilgai galiojo tarybinių sporto funkcionierių draudimai vystyti bei populiarinti šią sporto šaką. Nežiūrint dirbtinių kliūčių, kultūrizmas Lietuvoje nuėjo kelią nuo treniruočių sandėliukuose, slėptuvėse iki pergalių pasaulio bei Europos čempionatuose.
Šiauliuose kultūrizmas gyvuoja jau 45 metus. Draustas tuometinės valdžios, bet entuziastų kultivuotas rūsiuose, šis sportas iškilo į aukštumas. Kultūrizmo užuomazgų Šiauliuose randama dar nuo 1923 metų. Panorusiems dailinti kūno raumenis teko susidurti su neigiamu tuometinės sovietų valdžios požiūriu. Apie 1971-1981 metus kultūrizmas Sovietų Sąjungoje buvo draudžiamas, neleista rengti ir varžybų. Net vengta paties kultūrizmo pavadinimo. Dabar to laikmečio kultūristai tik pasvarsto, kas būtų, jei tiek pat metų būtų draudę lietuviams žaisti krepšinį?
Valentinas Vandys: Kultūrizmo Pradininkas Šiauliuose
Iš Kauno į tuometinį Šiaulių pedagoginį institutą studijuoti piešimo ir braižybos atvykęs Valentinas Vandys sporto salę įrengė bendrabučio rūsyje. „Tada susidarė mūsų branduolys - aštuoni nuolat besimankštinantys vaikinai“, - sakė V. Po pusmečio kultūristams teko keltis į kitą vietą - po galanterijos parduotuve „Saulutė“. Sportuoti rūsyje patogu nebuvo - dingdavo elektra ir tekdavo užsidegti žvakes, kartais salę užliedavo vanduo. Jokių treniruoklių kultūristai nebuvo matę.
Naujai įkurtame kultūrizmo klube V. Vandys pradėjo rengti vietos varžybas. „Ateidavo pažiūrėti kultūristų iš viso miesto“, - pasakoja V. Vandžio rengtose varžybose vien kelti svorį nepakako. Prieš atvykdamas į Šiaulius V. Kultūristui iki šiol atmintyje yra įstrigusios 1981 metų atviros jėgos pratimų pirmenybės Šiauliuose. Tada V.
Vandys štangą spaudė nevilkėdamas jokių apsauginių triko, nes tokių nebuvo. Šiaulietis štangą spaudžia ir dabar. Tik rečiau, nes viskam nebepakanka laiko. „Būdamas penkiasdešimties spausdavau 190 kg. Vandys gimė 1950 metais netoli Kauno, tarp Seredžiaus ir Ariogalos. Porą metų iki tol ieškojo žurnalų apie kultūrizmą. „Štangą pasidėdavau ant kopėčių, šalia - medinį suoliuką“, - prisimena kultūristas. Ant tų pačių medinių kopėčių V. Vandys darydavo prisitraukimus. „Taip sportuodamas buvau persitempęs. Stengiausi kuo greičiau užsiauginti daugiau raumenų ir kasdien namuose, sporto salėje kilnojau svarmenis“, - pasakojo V. Kaune baigė Stepo Žuko dailės technikumą. „Taip susipažinau su visais raumenimis. Žinojau, kas, kur yra ir kokia to raumens paskirtis“, - sakė V.
Vandys sako, kad pirmiesiems kultūristams tekę daug eksperimentuoti. Nebuvo jokių maisto papildų. „Košes valgydavau sumaišęs tik su trupučiu vandens, tad ir skrandį buvau pasigadinęs“, - pasakoja V. Vėliau pieno miltelius kultūristas pakeitė pienu, kurio išgerdavo ne vieną litrą. „Naudos iš pieno buvo mažai. Eksperimentuodavo kultūristai ir rinkdamiesi treniruočių trukmę. Nebuvo ir specialių aliejų. „Kūnus prieš varžybas, kad blizgėtų, tepdavome paprastu plaukų aliejumi“, - pasakoja V. Kad išgautų šiokį tokį atspalvį, į aliejų kultūristai įmaišydavo statybinių miltelių. „Vieniems nuo jų kildavo alergija. Buvo sunku tuos miltelius nuplauti, tekdavo išmesti ir drabužius“, - prisimena V.
Arūno Petraičio Indėlis Į Kultūrizmo Istoriją
Medžiagą knygai A. Petraitis rinko 20 metų. „Mėgstu žinoti, kaip buvo anksčiau, ieškoti ištakų. Todėl ėmiau domėtis kultūrizmo istorija“, - sakė A. Petraitis kultūrizmu užsiėmė ir pats. Pasak A. Petraičio, dabar Šiaulių kultūristai yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
A. Petraitis kultūrizmui pašventė didžiąją dalį gyvenimo. Buvęs Lietuvos kultūrizmo federacijos generalinis sekretorius ir valdybos narys Arūnas Petraitis visai neseniai pasitraukė iš šių pareigų, tačiau nuo kultūrizmo nepabėgo. 38-ius savo gyvenimo metus šiam sportui pašventęs A. Petraitis sako, kad per visą tą laiką kultūrizmas Lietuvoje nuėjo ilgą kelią - nuo sovietinių laikų, kai buvo kurį laiką draudžiamas, iki dabar, kai tampa vis priimtinesnis masinei publikai. 56-ių metų šiaulietis pastaruoju metu rašė knygą „45 metai Šiaulių kultūrizmui: 1968-2013“, kurią jau netrukus bus galima įsigyti.
Juzefa Žurauskaitė-Kindurienė: Gimnastikos Legenda
Gruodžio 8 dieną 80 metų jubiliejų sutinka 14 kartų Lietuvos sportinės gimnastikos čempionė (1961-1965 m.), 1967 metų SSRS tautų spartakiados ketvirtos vietos laimėtoja Juzefa Zita Žurauskaitė-Kindurienė. Atsisveikinusi su aktyviuoju sportu, ji nuo sportinės gimnastikos nenutolo: 1968-1983-aisiais dirbo Vilniaus olimpinio rezervo gimnastikos sporto mokyklos trenere, 1983-1992-aisiais buvo tos mokyklos direktoriaus pavaduotoja, 1992-1996-aisiais - direktorė, 1998-2001 m. - Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“, o 2001-2012 m.
Ir šiandien jubiliatė yra pasitempusi, grakšti, jaunatviška ir žvali. Paklausta, kai pavyksta išsaugoti tokią išvaizdą, J. Žurauskaitė-Kindurienė sakė: „Pirmiausia, tai negaliu patikėti, kad jau nugyvenau aštuonias dešimtis metų. Nesikankinu lieknėjimo ir kitokiomis dietomis. Domiuosi sveikos gyvensenos ir mitybos klausimais. Viena jūsų išvaizdos paslapčių, ko gero, dar ir ta, kad gamta jus apdovanojo lieknu kūno sudėjimu, buvote tarsi gimusi sportinei gimnastikai. Mano kūną formavo ir pokario gyvenimo sunkumai. Į sportinę gimnastiką patekau be didelio noro - atsitiktinai. Skvarbiu žvilgsniu nužvelgusi keletą klasiokių, tarp jų ir mane, ji pakvietė kitą dieną ateiti į gimnastikos treniruotę. Joje nesusižavėjau nei treniruočių sąlygomis, nei gimnastikos sportu. Iš pradžių trenerės nedžiuginau sugebėjimais tapti žymia gimnaste. Tačiau išsiugdžiusi drąsą ir rimčiau pasitreniravusi, šiuos trūkumus greitai pašalinau. Mediniame vidurinės mokyklos pastate sporto salėje žiemą būdavo labai šalta, nes malkomis kūrenama krosnis nepajėgė jos prišildyti. Savaitgaliais niekas nepakurdavo krosnies. Gimnastikos prietaisai ir inventorius buvo apgailėtinos išvaizdos, nebuvo kilimo laisviesiems pratimams atlikti, tinkamų paklotų. Ši pergalė buvo svarbi paskata siekti aukštesnės sportinio meistriškumo pakopos - įvykdyti sporto meistrės normą. Ypač buvo sėkmingi 1961-ieji. Norint tapti sporto meistre, reikėjo antrą kartą įvykdyti šį normatyvą. Sovietmečiu visų sportininkų tikslas buvo tapti sporto meistru. Mano elgsenai sporto meistrės ženklelis įtakos neturėjo.
Net 14 kartų tapote Lietuvos sportinės gimnastikos čempione, atliekant įvairius pratimus, taip pat daugiakovėje, triskart - vicečempione (1962-1963 ir 1967) bei šešis kartus (1960-1966 ) - bronzine prizininke. Tikriausiai, reikėjo laikytis griežto treniruočių ir mitybos režimo, reikiamoms varžyboms įgyti gerą sportinę formą. Trenerė reikalavo laikytis treniruočių, mitybos ir poilsio režimo. Vakarais nuo 18 iki 22 val. Tomis dienomis reikėjo ruoštis seminarams, įskaitoms ir egzaminams. Tais laikais nebuvo normalių papildų. Man buvo siūloma atstovauti Kijevui arba Maskvai, suteikiant daug geresnes gyvenimo ir sportavimo sąlygas. Tačiau sužinojusi apie trenerių nepadorų elgesį su merginomis, atsisakiau. Treneriai buvo jauni, tik ką baigę Kūno kultūros institutą. Kai kurios varžovės tapo mano draugėmis. Iki šiol draugauju su A.Kazlauskaite-Macaitiene, R. Budginaite, V. Berenyte-Žukauskiene, M. Dvidešimtojo amžiaus šeštajame dešimtmetyje buvo ypač įdomu dalyvauti varžybose, nes jos pasižymėjo dalyvių, ypač moksleivių, gausa. Merginų sportinės gimnastikos komandas turėjo aukštosios mokyklos, vyko aukštųjų mokyklų čempionatai. Esant prastoms darbo sąlygoms, čia neliko trenerių entuziastų. Kai kurios trenerės išvyko į kitus miestus: O. Gargasienė ir R. Matusevičiūtė - Vilnių, o R. Kryževičienė - į Panevėžį. Vaikystėje svajojau tapti gydytoja. Baigusi vidurinę mokyklą apie tai irgi mąsčiau. Kadangi trenerė R. Aš nemokėjau plaukti, maudydamasi Nevėžyje du kartus skendau. Laisvųjų pratimų treniruotėse darbavosi ir akompaniatorė, parinkdama tinkamą muziką. Geresnės treniruočių sąlygos studijų metais subrandino mano svaresnius pasiekimus. Bebaigiant VVU, 1967-aisiais per 5-ąją SSRS tautų spartakiadą užėmėte ketvirtą vietą atraminio šuolio pratime, tai buvo vienas svariausių laimėjimų Lietuvos sportinės gimnastikos istorijoje. Puikiai prisimenu tą svarų laimėjimą. Dėl medalių kovojo šešios gimnastės. Po varžybų stovėjau ant nugalėtojų pakilos greta SSRS gimnastikos žvaigždyno. Po metų man, per penkerius metus tapus daugkartine Lietuvos čempione, tarprespublikinėse ir tarptautinėse varžybose pasiekus sporto meistro normatyvą viršijančius rezultatus buvo suteiktas Garbės sporto meistrės vardas.
Susituokiau lapkričio 28 dieną ir tapau Kinduriene. Sportas mus suartino ir įgalino vienas kitą geriau suprasti bei užjausti. Mėgome pasišokti. Po besitęsiančių svarstymų galiausiai nusprendžiau atsisveikinti su sportu. Todėl trenerė nepuolė įrodinėti, kad iš sporto traukiuosi per anksti, kad treniruočiausi ir ruoščiausi tų metų artėjančiam Lietuvos sportinės gimnastikos čempionatui Šiauliuose. Baigusi VU, galėjote dirbti prekių žinove, tačiau tapote Vilniaus olimpinio rezervo gimnastikos sporto mokyklos trenere, vadovavote šiai mokyklai, dirbote ir sporto mokykloje „Tauras“, dvikovinių sporto šakų mokykloje. Tose abejose veiklose nebuvau sukaupusi jokios darbo patirties. Pardavėja ar eiline prekių žinove dirbti nenorėjau. Mintimis nuklydau į sėkmingą gimnastės karjerą. Atostogaudami pasiūlymo dirbti trenere neaptarinėjome. Sugrįžus iš Palangos, direktorius vėl atvyko pas mus, tikėdamasis išgirsti atsakymą. Kaip patyręs pedagogas, jis įžvelgė manyje, jog galiu išugdyti aukšto meistriškumo sportininkes. Šis darbas, jį palyginus su trenerės rutininiu darbu, man patiko. Šios aplinkybės privertė V. 1988 -aisiais Tinklinio sporto mokykla buvo sujungta su Futbolo sporto mokykla ir pavadinta Vilniaus sporto mokykla ,,Tauras“. Šiam junginiui buvo suteiktas Vilniaus dvikovės sporto šakų mokyklos pavadinimas. Toliau dirbau J. Teko įsisavinti tų sporto šakų treniruočių specifiką. Tvarkiau tos mokyklos dokumentaciją. Ar sportas, fizinis aktyvumas ir šiandieną jūsų šeimoje yra gyvenimo palydovas, ar sportuoja jūsų dukros 1971-aisiais gimusi Laura ir 1976-aisiais Vita, anūkai? Mūsų šeimoje sportas nėra svetimkūnis. Tačiau jo praktinis pritaikymas pasikeitė. Su dukra Vita lankau Tai či treniruotes. Su dukromis Laura ir Vita, žentais Šarūnu ir Vytautu bei anūkais dalyvaujame žygeivių organizuojamuose renginiuose. Anūkas Martynas Sabaitis lankė treniruotes krepšinio mokykloje. Jis devynerius metus dainavo prof. 16-metis anūkas Vytis Norvaišas lankė dziudo, krepšinio treniruotes, o dabar 11 metų - Hip Hop šokių užsiėmimus, savo amžiaus grupėje laimėjo įvairių varžybų ir tapo prizininku. Jis koncertuoja įvairiuose Lietuvos miestuose, dalyvauja Dainų šventėse. Tapau šio klubo aktyvia nare. Dalyvauju susitikimuose su Ignalinos rajono savivaldybės vadovais ir Ignalinos kraštiečių klubo renginiuose. Jubiliejaus proga jūsų vyras baigė rašyti autobiografinę knygą apie jus, kuri netrukus išvys dienos šviesą. Niekada negalvojau ir nesapnavau, kad mano sportinė karjera bus įamžinta knygoje. Svarbu mylėti vienas kitą ir būti mylimiems.
tags: #atletine #gimnastikos #cempionai