Sportas yra neatsiejama visuomenės kultūros dalis, o sporto renginiai ir jiems skirti statiniai yra glaudžiai susiję. Šiame straipsnyje nagrinėjama sporto renginių ir sporto statinių sąsajos, jų ekonominė ir socialinė reikšmė, remiantis užsienio mokslininkų teoriniais ir praktiniais tyrimais. Lietuvoje šis reiškinys yra gana naujas, todėl svarbu atskleisti jo įvairius aspektus.
Sportas kaip Socialinis Reiškinys ir Jo Istorinė Raida
Sportas - tai socialinis reiškinys, neatsiejama visuomeninės kultūros dalis, rengimosi varžyboms ir dalyvavimo jose sistema, siekiant geriausių sportinių rezultatų. Tai veikla, kuriai reikia fizinių galių bei įgūdžių ir kuri yra vykdoma laikantis taisyklių, savo malonumui ir (arba) kaip darbas. Jau senovėje buvo organizuojami sporto renginiai, kuriems reikėjo vietos. Senovės Graikijoje ir Romoje sporto renginiai buvo vieni didžiausių tautos malonumų. Senovės Olimpiados traukė žmones iš tolimiausių Graikijos kampelių. Žaidynių nugalėtojai buvo apdovanojami kaip didvyriai, atnešdavo savo kraštui bei giminei garbę. Kiti didžiausi iki šiol išlikę sportui skirti įrenginiai siekia Romos imperijos laikus. Buvo rengiamos įvairios pramogos: atletų varžybos, žirgų lenktynės, gladiatorių kovos bei teatro vaidinimai.
Intensyvi sporto statinių statyba Europoje prasidėjo XIX amžiuje. 1828-1830 m. pastatyti pirmieji dirbtiniai baseinai, amžiaus viduryje - gimnastikos salės. Pirmasis šiuolaikinis stadionas pastatytas 1896 m. XVIII-XIX a. sportas pradėjo įgauti savo šiandieninį pavidalą. Žmonija vėl iš naujo atrado seną tiesą - sportas atneša sveikatą ir gerą savijautą. Šiandien matome rezultatus - globaliame pasaulyje labai svarbią vietą užima sportiniai renginiai bei įvykiai.
Sporto Renginys ir Statinys: Sąvokos ir Sąsajos
Sporto renginys - tai sporto varžybos, šventės, konferencijos, konkursai, vakarai, parodos, susitikimai - kūno kultūros, sporto propagavimo, žmonių ugdymo, jų gebėjimų rodymo priemonės. Sporto statinys - tai statinys kūno kultūros pratyboms ir varžyboms.
Akademinio pasaulio atstovai, atliekantys tyrimus sporto renginių srityje, siekdami nustatyti sporto renginio ekonominę reikšmę, daro tyrimus sporto statinyje, nes tik juose gali būti vykdomi profesionalūs šalies, Europos ar pasaulio mastu organizuojami sporto renginiai, kadangi tokie renginiai reikalauja pasaulinių standartų, todėl jie negalėtų vykti plyname lauke.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Sporto renginiai yra pagrindinio tipo renginiai, dėl kurių statomi sporto statiniai. Pavyzdžiui, siekiant išsiaiškinti sporto renginių ir statinių ekonominės reikšmės analizės klaidas, buvo tirti sporto statinių lankytojai, atvykę į sporto renginius. Taip pat analizuota, kokios infrastruktūros reikia, kad miestas galėtų organizuoti mega-renginį, taigi, buvo minimi sporto statiniai, kaip pagrindinė sporto renginiui reikalinga infrastruktūra. Akivaizdu, kad sporto renginys ir statinys yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Šiandien, norint kokybiškai pristatyti sportinį renginį, reikalinga tam tikra infrastruktūra ir statiniai. Savo ruožtu, sporto statinys neatliks savo pirmapradės funkcijos, jeigu jame nebus organizuojami ir pristatomi renginiai.
Sporto Renginių Nauda ir Galimi Neigiami Aspektai
Sporto renginiai atneša daug naudos, išgarsina, reklamuoja miestą, šalį, smarkiai įtakoja regiono vystimąsi. Tačiau renginio sukuriama ekonominę naudą išmatuoti yra labai sunku, todėl negalima kategoriškai teigti, kad jis atneša visapusišką naudą. Net ir patys didžiausi renginiai, kaip, pavyzdžiui, olimpiados, kurios, rodos, pritraukia daugybę lankytojų bei žiūrovų, o taip pat ir investicijų, gali atnešti didžiulę ekonominę žalą ir palikti skaudžias pasekmes organizatoriams ir vietos gyventojams.
Globalios ekonomikos sąlygomis svarbu ne tik tinkamai suformuoti teikiamų paslaugų paketą, bet ir įdomiai, netradiciškai jį reprezentuoti vartotojams. Vis daugiau įvairių verslo šakų įmonių prekiauja nebe prekėmis ar paslaugomis, o unikaliais patyrimais. Svarbu sudominti žiūrovus, įtraukti žiūrovą, versti jį jaustis savu, sugalvoti naujų būdų, kaip tai padaryti.
Valdžios žmones masina renginių atnešamas prestižas ir žinomumas, taip pat galima teigiama ekonominė įtaka miesto gyvenimui. Bet pajamos visuomet išlieka neaiškus rodiklis. Beveik visos olimpinės žaidynės buvo nuostolingos.
Vienas iš svarbiausių aspektų yra tai, kad organizacinis komitetas neparengė jokio plano, kaip olimpiniai pastatai bus naudojami ateityje. Visoje Olimpinio judėjimo istorijoje buvo vienerios žaidynės, kurios atnešė finansinės naudos. Tai 1984 m. Los Andželo vasaros olimpinės žaidynės. Jis į šį renginį žiūrėjo ne tik kaip į politinį ar sportinį judėjimą, bet ir kaip į milžinišką verslo renginį.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Kiekvienas renginys turi ne tik tiesioginę, gerai matomą pusę, išreikštą išlaidomis ir pajamomis, jis taip pat prisideda kuriant darbo vietas, pritraukiant lankytojus ir taip toliau. Taigi, tik gerai paruoštas bei pateiktas renginys sukuria naudą. Suprantama, kad atvykdami turistai atsiveža ir savo pinigus, kuriuos išleidžia renginio vietovėje.
Gratton ir kt. (2000) teigia, jog iki 1980 metų didysis sporto renginys, toks, kaip olimpinės žaidynės, rengimas, buvo laikomas finansine bei administracine našta miestui ir šaliai. Išsiskyrė Monrealio (1976 m.) vasaros žaidynės, palikusios 692 milijonus JAV dolerių skolą. Tačiau požiūrį pakeitė Los Andželo (1984 m.) Olimpinės žaidynės, davusios 215 mln. JAV dolerių pelno. Atsižvelgiant į renginio mastą bei jo sukuriamą ekonominę reikšmę, Gratton ir kt. išskiria keturis renginių tipus:
- A tipas: nereguliarus, vienkartinis, svarbus tarptautiniams stebėtojams įvykis, sukeliantis žymią ekonominę veiklą bei žiniasklaidos dėmesį (pvz., čempionatas).
- B tipas: stambus įvykis stebėtojams, sukeliantis ženklų ekonominę veiklą bei žiniasklaidos susidomėjimą, bei esantis kasmetinio šalies (vidaus) sporto įvykių ciklo dalimi (pvz., "Open Golf", "Wimbledon'o" turnyras).
- C tipas: vienkartinis, nereguliarus svarbus tarptautinis žiūrovams bei dalyviams įvykis, sukeliantis ribotą ekonominę veiklą (pvz., čempionatas).
- D tipas: svarbūs varžybiniai įvykiai, sukeliantys ribotą ekonominę veiklą ir esantys kasmetinio ciklo sporto įvykių dalimi (pvz., čempionatai).
Anot autorių, šio tipo renginio sukuriamos naudos nepadengia visų ekonominių kaštų ir ketinimas rengti juos turėtų neapsiriboti grynai ekonominiais sumetimais. Pagal šiuos tipus suklasifikavus renginius, galime numatyti, kokios ekonominės naudos galima tikėtis. Visų pirma, didelis dalyvių bei stebėtojų kiekis nebūtinai reiškia didelę ekonominę įtaką regionui, kuriame vyksta renginys.
Svarbu atsižvelgti į išstūmimo efektą. Tai reiškia, kad vietiniai gyventojai vengia renginio vietos dėl didelių kainų ar kitų nepatogumų. Taip pat gali sumažėti turistų srautai iš kitur, kurie vietovėje pasilieka keletą dienos.
Dar vienas aspektas, į kurį reikia atsižvelgti vertinant renginio ekonominę reikšmę, yra pinigų nutekėjimas. Pinigai, nors ir išleisti vietinėje ekonominėje sistemoje sporto renginio dėka, gali neatsidurti vietinių kišenėse.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Sporto Renginiai Lietuvoje: Naujos Arenos ir Jų Įtaka
Pastaruoju metu Lietuvoje viena po kitos kyla multifunkcinės arenos. Vilnius turi „Siemens“ areną, Šiauliai - „Šiaulius“, Kaune pradėtos tokios arenos statybos, Klaipėdoje jos dar planuojamos. Panevėžyje neseniai buvo taip pat pastatyta arena, kuriai duotas „Cido“ pavadinimas. Šiuo ir tiriama jų daroma ekonominė įtaka.
Panevėžyje vykęs sportinis renginys (finalinės krepšinio varžybos) miestui buvo ekonomiškai reikšmingas, kadangi didžioji renginio lankytojų dalis buvo atvykę iš už Panevėžio miesto ribų, o daugumos jų vizito tikslas buvo sporto renginys. Sporto renginio lankytojai pinigus leido ne tik arenoje renginio metu, bet ir mieste prieš ir po jo. Tyrimo rezultatai parodė, kad sportinis renginys Panevėžio miestui sugeneravo virš 700 tūkst. litų. Jos atsiradimas į miestą pritraukia naujus lankytojus iš už miesto ribų.