Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas. Tai nacionalinė aistra, kultūros dalis, vienijanti žmones ir įkvepianti tautinę savimonę. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti, kaip lietuviai švenčia krepšinį, apžvelgiant istorines šaknis, svarbiausius įvykius ir šiuolaikines tradicijas, kurios paverčia krepšinį unikaliu reiškiniu Lietuvoje.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje: Nuo Entuziastų Iki Nacionalinės Aistros
Krepšinio istorija Lietuvoje prasidėjo 1919 metais, kai Steponas Darius ir Karolis Dineika atnešė šią sporto šaką į Lietuvą. Karolis Dineika išspausdino pirmąją knygelę apie krepšinį 1922 metais, o vėliau Steponas Darius tęsė jo darbą. Pirmosios rungtynės įvyko Kaune 1922 m., kai Kauno miesto rinktinė žaidė su Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). Jau 1923 metais varžėsi 18 vyrų ir 24 moterų komandos. Krepšiniu pradėta domėtis ir Lietuvos provincijoje.
Pradžioje krepšinis buvo propaguojamas kaip žaidimas moterims. Į olimpinių disciplinų sąrašą įtrauktas tik 1936 m. (Berlyno olimpinės žaidynės).
Pirmosios tarpvalstybinės rungtynės Lietuva - Latvija įvyko 1925 m. Rygoje. Nugalėjo turintys didesnę patirtį kaimynai (41:20). 1926 m. - vėl varžybos su Latvija. Kaimynai ir šįkart pranašesni (47:12).
1934 metais Kaune pastatyti kūno kultūros rūmai su krepšinio sale. Pakviečiami kaimynai latviai. Jie lietuvius tiesiog nnupučia - 123:10. Nepadeda net savo sienos. Trūksta gerų trenerių ir patyrusių žaidėjų. Pagaliau ledai pajuda. Į Lietuvą grįžta tautiečiai iš Amerikos. Jie skatina jaunimą. Minėtini Kostas Savickas ir Pranas Lubinas. Jų pastangos pagerina krepšinio kokybę. 1936 m. Lietuva žaidžia su Latvija ir vėl pralaimi 10:36. Bet mūsų kaimynai jau tituluoti. Jie 1935 m. Europos čempionai. 1936-ieji. Kaune Lietuva žaidžia su Estija. Ir šįkart nepasiseka, laimi estai (11:30). 1937 metai. Ryga. Vėl Lietuva varžosi su Latvija.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Istorinis Laimėjimas: 1937 m. Europos Čempionatas Rygoje
1937 metais Lietuvos krepšinio rinktinė išvyko į antrąsias Europos pirmenybes Rygoje. Daugelis manė, kad vyrai greit sugrįš tuščiom. Rygos geležinkelio stotyje nesiteikė pasirodyti oficialūs šeimininkų atstovai. Kitoms rinktinėms parodyta daug daugiau dėmesio, jos sutiktos su orkestru. Kaimynų spaudoje pastebimas ignoravimas, nepalankumas, kartais net priešiškumas. Apie Lietuvą - jokių kalbų.
Likimas lėmė Lietuvai varžytis su Italija. Lietuva laimi 22:20. Nelengva pergalė, pirmoji komandos pergalė. Kitos varžybos - su Estija. Lietuva laimi 20:15. Įdomi publikos reakcija: palaikomi lietuviai, o estams - švilpimas. Latvių spaudoje pasirodo jau ir palankesnių atsiliepimų. Dar kitas varžovas - Egiptas. Jį Lietuva jau be didelių pastangų nugali 21:7. Kitos varžybos: Lenkija - Latvija 32:25, Egiptas - Italija 31:28, Italija - Estija 30:20, Lietuva - Lenkija 32:25. Sporto laikraštyje kaimynai rašo: Taip, aš dabar matau, kaip reikia žaisti krepšinį“. Varžybų su Lenkija laimėjimas džiaugsmingai sutiktas Kaune. Kauno radiofonas atsikando lenkų žurnalistams už ankstesnes pranašystes“. Dar gerokai anksčiau Varšuva tvirtino, kad Kauno“ Lietuvą nugalės kiekviena komanda, iir Lenkijai išvis neteks su ja žaisti.
Jau finalas. Lietuva varžosi su Italija. Rungtynės sunkios, atkaklios, permainingos. Vieno taško skirtumas, bet pergalė (24:23). Žaibo greitumu džiugi žinia pasiekia Lietuvą. Per finalines varžybas Kauno valstybiniame teatre vyksta Žydės“ operos spektaklis. Po pirmojo veiksmo sportininkų bičiulis maestro Kipras Petrauskas skelbia šią naujieną. Orkestras groja himną, ovacijoms nėra galo. Į Kauną plaukia sveikinamosi.os telegramos. Sugrįžę nugalėtojai sutikti kaip didvyriai. Komandos kapitonas Kriaučiūnas susirinkusiai miniai tarė: Mes padarėme, ką galėjome ir ko jūs norėjote“. Europos nugalėtojo vardas, kurio įgijimas mane labai džiugina, mums nepalankiomis sąlygomis ir dėl to dar labiau vertinamas“, - rašė sporto korespondentas Juozas Kuša (Lietuvos aidas“).
Šis triumfas žymėjo naują erą Lietuvos krepšinyje, įkvėpdamas tautą ir įtvirtindamas krepšinį kaip vieną svarbiausių sporto šakų šalyje.
Antrasis triumfas namuose: 1939 m. Europos Čempionatas Kaune
1939 metais Lietuvai patikėta būti trečiųjų Europos pirmenybių šeimininke. Ruošiasi Kaunas. Pastatyta moderniška sporto halė. Varžybas stebėti galėjo apie 10000 žiūrovų. Statyba kainavo 400000 litų. Atsirado priekaištaujančių, kad švaistomos lėšos, bet už parduotus bilietus surinkta tokia pati suma. Norą dalyvauti rungtynėse pareiškė: Prancūzija, Italija, Lenkija, Latvija, Estija, Vengrija, Bohemijos-Moravijos protektoratas ir Lietuva. Paskutinę akimirką atsisakė Šveicarija. Tuo metu Europoje žvangėjo ginklai. Senojo kontinento galingieji bet kokia kaina kūrė taikos iliuzijas. 1939 m. gegužės 19 d. į Kauną pradėjo rinktis varžybų dalyviai. Geležinkelio stotyje juos sutiko oficialūs Lietuvos krepšinio atstovai. Atvykusieji apgyvendinti Aukštosios Panemunės karo mokyklos rūmuose, kur erdvūs kambariai ir sporto salės. Pirmenybių išvakarėse paaiškėjo, kad jose nedalyvaus Bohemijos-Moravijos protektoratas - vokiečiai neleido. Gal baimintasi antivokiškų nuotaikų ir solidarumo su čekais?
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
1939 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona iškilmingai paskelbė trečiųjų Europos krepšinio pirmenybių pradžią. Savo kalboje išreiškė viltį, kad rungtynės sustiprins visų kraštų sporto ryšius ir dar labiau paskatins tautas bendradarbiauti. Vėl imta spėlioti - kas laimės šį kartą? Tarp favoritų jau minima ir Lietuva. Latvių žurnalistas iš Paryžiaus burtininkės išgirdęs, kad laimės viena iš Baltijos valstybių.
1939 m. Lietuva pagaliau nugali Latviją (37:36). Rungtynės labai atkaklios. Lietuvos sėkmę lėmė Lubino taškas. Rungtynes stebėjo 11000 žiūrovų. Kitos varžybos - su Estija. Laimėjo Lietuva (36:14). Buvusi rami atmosfera, žiūrovai - korektiški abiejų komandų atžvilgiu, o teisėjai (lenkas ir vengras) objektyvūs ir kompetentingi. o žaidimo menas“. Trečios varžybos - su Lenkija. Lietuvos pranašumas triuškinantis - 46:18. Pilna salė entuziastingų žiūrovų už gražų žaidimą ploja tiek saviesiems, tiek varžovams. Be reikalo baimintasi lietuvių publikos nepalankumo. Dar kitos varžybos - su Prancūzija. Vėl sėkmingos. Lietuva laimi 48:18. Taktikos deimantais vakar rinktinės žaidimas galėjo sužavėti, ką tik norite.“, Čia žaidė tikras krepšinio meisteris“, - rašo laikraščiai. Dėmesio centre - Pranas Lubinas. Jį seka ne tik žiūrovai, bet ir dalyviai. Latviai pastebi, kad norint jį uždengti reikia kkokio nors naujo išradimo. Penktąją varžybų dieną Lietuva visai lengvai nugali Vengriją (79:15). Per penkerias rungtynes surinkusi 10 taškų - pirmauja. Krepšinis išjudina ir literatų vaizduotę. Antanas Vienuolis parašo vaizdelį 37:36″. Jį išspausdina Lietuvos aidas“.
Rungtynės vyksta toliau. Lietuva varžosi su Suomija ir ją tiesiog nušluoja (112:9). Latvija pralaimi su Estija 24:26. Estai džiaugiasi tartum būtų tapę čempionais. Na, ir pagaliau finalas. Lietuva žaidžia su Italija ir laimi 48:15. Toks galutinis rezultatas. Finale žaidė: Kriaučiūnas, Jurgėla, Bedriūnas, Lubinas, Ruzgys, Andriulis, PPuzinauskas. Jie pelnė rekordinį kiekį taškų. Kitos vietos: antroji - Latvija, trečioji - Lenkija, ketvirtoji - Prancūzija, penktoji - Estija, šeštoji - Italija, septintoji - Vengrija, aštuntoji - Suomija. Lietuva antrą kartą iš eilės Europos krepšinio meisteris“, - stambiom raidėm sskelbia Lietuvos aidas“.
Šis čempionatas, vykęs Kaune, įtvirtino Lietuvos, kaip krepšinio šalies, statusą. Lietuvoje krepšinio šventės turi gilias tradicijas, kurios apima tiek sportinius renginius, tiek ir kasdienį gyvenimą.
Krepšinio Šventės Tradicijos
Lietuvoje krepšinio šventės turi gilias tradicijas, kurios apima tiek sportinius renginius, tiek ir kasdienį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Gatvės Krepšinis ir Bendruomenės Renginiai
Gatvės krepšinis yra populiari laisvalaikio forma Lietuvoje, ypač tarp jaunimo. Įvairūs turnyrai ir varžybos vyksta visoje šalyje, pritraukdami tiek dalyvius, tiek žiūrovus. Šie renginiai dažnai tampa bendruomenės šventėmis, kur žmonės susirenka palaikyti savo komandų ir mėgautis sporto atmosfera.
Krepšinio Stovyklos ir Jaunimo Programos
Krepšinio stovyklos ir jaunimo programos yra svarbi krepšinio kultūros dalis Lietuvoje. Jos suteikia galimybę jauniems talentams tobulinti savo įgūdžius, mokytis iš patyrusių trenerių ir susipažinti su krepšinio istorija bei vertybėmis.
Krepšinio Muziejai ir Istorinės Vietos
Lietuvoje yra keletas krepšinio muziejų ir istorinių vietų, kurios primena apie šalies krepšinio praeitį. Šios vietos yra svarbios krepšinio paveldo išsaugojimui ir populiarinimui. Kauno sporto halė, pastatyta 1939 metais, yra viena iš tokių vietų, kur vyko svarbūs krepšinio įvykiai ir kuri iki šiol yra Lietuvos sportinio gyvenimo liudininkė.
Krepšinio Legendų pagerbimas
Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas krepšinio legendų pagerbimui. Jų pasiekimai yra prisimenami ir švenčiami įvairiais renginiais, parodomis ir apdovanojimais. Krepšinio legendos yra įkvėpimas jaunajai kartai ir simbolizuoja šalies krepšinio pasiekimus. 2023 metais Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Pakruojo krašto garbės piliečio vardas suteiktas kraštietei profesorei medicinos mokslų daktarei Dianai Ramašauskaitei.
Krepšinis Šiandien: Nauji Iššūkiai ir Naujos Pergalės
Šiandien krepšinis Lietuvoje išlieka populiariausia sporto šaka, tačiau susiduria su naujais iššūkiais. Dalyvavimas Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse ir kiti svarbūs turnyrai yra svarbi krepšinio šventės dalis Lietuvoje. Laimėjimai šiose varžybose sukelia didelį tautos pasididžiavimą ir vienybę.
Krepšinio Klubų Veikla
Lietuvos krepšinio klubai aktyviai dalyvauja Europos turnyruose, tokiuose kaip Eurolyga ir Europos taurė. Jų pasiekimai prisideda prie šalies krepšinio populiarinimo ir jaunų talentų ugdymo.
Krepšinis ir Tautinė Identitetas
Krepšinis Lietuvoje yra glaudžiai susijęs su tautine identitetu. Krepšinio pergalės yra laikomos ne tik sportiniais laimėjimais, bet ir tautinės savimonės patvirtinimu. Krepšininkai yra laikomi nacionaliniais didvyriais, o krepšinio šventės yra puiki proga parodyti tautinį pasididžiavimą ir vienybę.
Šiuolaikinės Krepšinio Šventės Apraiškos
Šiuolaikinės krepšinio šventės Lietuvoje apima įvairias formas ir renginius, pritraukiančius įvairaus amžiaus ir interesų žmones.
Krepšinio Varžybų Stebėjimas ir Palaikymas
Krepšinio varžybų stebėjimas ir palaikymas yra populiarus laisvalaikio būdas Lietuvoje. Žmonės susirenka stadionuose, baruose ar namuose, kad palaikytų savo mėgstamas komandas ir žaidėjus. Krepšinio aistruoliai dažnai dėvi komandų marškinėlius, skanduoja šūkius ir kitaip išreiškia savo palaikymą.
Krepšinio Teminiai Renginiai ir Šventės
Krepšinio teminiai renginiai ir šventės yra organizuojami įvairiomis progomis, tokiomis kaip krepšinio sezono pradžia, pergalės svarbiose varžybose ar krepšinio legendų jubiliejai. Šie renginiai dažnai apima krepšinio varžybas, koncertus, parodas ir kitas pramogas.
Krepšinio Simbolika Kasdieniniame Gyvenime
Krepšinio simbolika yra matoma kasdieniame gyvenime Lietuvoje. Krepšinio atributika, tokia kaip marškinėliai, kepurės, šalikai ir kita, yra populiari tarp įvairaus amžiaus žmonių.
Lietuva prieš Egiptą: Istorinis kontekstas
Lietuvos rinktinei tai bus antroji akistata su Egiptu per šių šalių krepšinio istoriją. Pirmąją prisimena gal tik vienas kitas garbus senjoras. Ji įvyko 1937 metų Europos čempionate. Tąkart grupių etape Lietuva įveikė Egiptą rezultatu 21:7 ir galiausiai iškovojo Latvijoje vykusio turnyro auksą.
Europos pirmenybėse egiptiečiai žaidė dar ne sykį - iš viso net septynis sykius, o 1949 metais netgi tapo Europos čempionais. Paskutinį kartą tarp Europos komandų Egiptas konkuravo 1953-aisiais. Perėjęs į Afrikos rinktinių būrį, Egiptas daugybę metų dominavo Juodojo žemyno čempionate, triumfuodamas jame 1962, 1964, 1970, 1975 ir 1983 metais. Vis dėlto dabar jau net 40 metų egiptiečiai nėra triumfavę Afrikoje, iškovodami geriausiu atveju sidabrą arba bronzą, o reti svečiai jie būna ir pasauliniuose turnyruose.
Olimpinėse žaidynėse Egiptas nėra žaidęs nuo 1988-ųjų Seulo, o planetos pirmenybėse per beveik 30 metų rungtyniavo tik kartą - 2014-aisiais, kai grupių etape pralaimėjo visus penkis sykius ir liko paskutinis tarp visų turnyro komandų.
Egipto rinktinė ir Roy Rana
Egiptas sugrįžta į pasaulio čempionatą, Afrikos zonos atrankoje į priekį praleidę tik Pietų Sudaną, ir jau pirmajame susitikime mes iššūkį Lietuvai. Mūsiškiams tai bus vienuoliktoji akistata su bet kuria komanda iš Afrikos, o vienintelį kartą Lietuvos rinktinė paslydo 2012 m. olimpinėje atrankoje, kai nusileido Nigerijai (80:86).
Lietuvos rinktinės santykis su Afrikos komandomis:
- Prieš Angolą - 4:0
- Prieš Nigeriją - 2:1
- Prieš Egiptą, Senegalą ir Tunisą - 1:0
- Iš viso: 9:1
Šį kartą banano žievę po lietuvių kojomis bandys numesti 54-erių Roy Ranos treniruojama komanda. Anglijoje gimęs, bet Kanados mieste Toronte augęs indų kilmės specialistas Egipto rinktinės vairą perėmė prieš pusantrų metų ir atvedė ją į planetos pirmenybes.
R.Rana yra dirbęs ir Kanados rinktinės vyr. treneriu per FIBA langus bei talkino Vokietijos rinktinės strategui Gordonui Herbertui per Tokijo olimpines žaidynes ir jų atranką. Patirčių kanadietis prikaupė ir klubiniame krepšinyje - trejus metus jis dirbo trenerio asistentu „Sacramento Kings“ klube, kuriame spėjo padirbėti ir su Domantu Saboniu, o nuo praėjusių metų treniruoja Kioto „Hannaryz“ komandą Japonijoje.
R.Rana šiame pasaulio čempionate bus bene ryškiausia figūra Egipto rinktinėje - išskirti tarp žaidėjų galima nebent trumpalaikį kontraktą su „Brooklyn Nets“ pasirašiusį, bet vargu ar NBA įsitvirtinsiantį 211 cm ūgio puolėją Patricką Gardnerį arba praeityje „Šiauliuose“ žaidusį, o dabar Pietų Korėjoje rungtyniaujantį Assemą Marei'ų.
Didžiąją dalį likusios sudėties sudaro Afrikos čempionų Kairo „Al Ahly“ žaidėjai, o Egiptas didžiuojasi tuo, jog yra komanda, kuriai pasaulio čempionato atrankoje atstovavo daugiausiai vietinėse pirmenybėse rungtyniaujančių krepšininkų.
Egipto rinktinės sudėtis: Amras Zahranas, Karimas Elgizawy, Ehabas Aminas, Amras El Gendy Abdelhalimas, Omaras Oraby (visi „Al Ahly“), Patrickas Gardneris („Brooklyn Nets“), Assemas Marei'us (Čangvono „Sakers“), Adamas Moussa (Tarletono universitetas), Anasas Mahmoudas, Youssefas Aboushousha (abu „El Ettehad“), Khaledas Abdelgawadas, Omaras Husseinas (abu „Zamalek“).
R.Ranos komentarai prieš rungtynes su Lietuva
„Didžiulė garbė dalyvauti pasaulio čempionate, - per spaudos konferenciją prieš rungtynes su Lietuva Maniloje kalbėjo R.Rana. - Kai stojau prie rinktinės vairo, turbūt tik nedaugelis galėjo pagalvoti, kad galime pasiekti tai, ką pasiekėme. Buvo puiki kelionė iki čia, su puikiais žmonėmis ir aistringa sirgalių baze. Bandysime ir toliau auginti Egipto krepšinį.“
Paprašytas pasidalinti mintimis apie Lietuvos krepšinį, kanadietis negailėjo gražių žodžių: „Gerai žinau gilias Lietuvos krepšinio tradicijas ir palikimą. Tai viena iš retų pasaulio vietų, kurioje krepšinis yra sportas numeris vienas. Labai gerbiu šią komandą ir tai, ką ji pasiekė. Suprantame, koks iššūkis mūsų laukia ir vertiname jį. Labai džiaugiamės, kad galėsime žaisti prieš Lietuvą ir daugybę jų sirgalių, kurių, neabejoju, bus Manilos arenoje. Bus smagu“.
Vieną Lietuvos rinktinės krepšininką jis pažįsta geriau negu kitus. Ignas Brazdeikis savo laiku rungtyniavo keliose Kanados jaunių rinktinėse ir nors R.Rana jų netreniravo, jam teko iš arti matyti 24-erių Kanados lietuvio augimą krepšinio aikštėje.
„Jį pažįstu dar iš jo laikų Kanadoje. Smagu matyti jį dėvintį savo tėvų ir protėvių šalies aprangą. Jis svarbus Lietuvos rinktinės žaidėjas, be to, jis jaunas, tad dar augs ir bus didelė Lietuvos komandos dalis ilgus metus. Žinoma, dabar jis žaidžia Eurolygos komandoje Lietuvoje, tad labai už jį džiaugiuosi. Jis puikus žaidėjas, bet dar galintis augti ir būti geresniu. Manau, kad visi lietuviai turėtų džiaugtis dėl jo galimybių“, - teigė Egipto rinktinės treneris.
Apie D.Sabonio netektį Lietuvos rinktinėje R.Rana teigė: „Jis vienas geriausių aukštaūgių pasaulyje. Tai didelis smūgis Lietuvai, bet neblogai mums. Tačiau Lietuva turi kitą vieną iš geriausių aukštaūgių planetoje - Joną Valančiūną. Lietuva turi neišsemiamus talentų klodus. Šiemet jie jaunesni, negu būdavo praeityje, bet ši šalis turi gilias tradicijas ir žino, kaip žaisti. Žinoma, Sabonis yra didelis praradimas, bet šioje komandoje ir taip daug talentų.“
Paklaustas, kur Lietuvos rinktinė galėtų būti pagal pajėgumą turnyre, Egipto strategas atsakė: „Sudėtingas klausimas (šypsosi). Nežinau, kur jie galėtų būti kaip komanda, bet kaip krepšinio šalis tikrai yra tarp dešimties geriausių pasaulyje. Ar jie dešimti, ar aštunti, ar trylikti nežinau - jei atvirai, nekreipiu daug dėmesio į reitingus, tiesiog darau savo darbą ir ruošiuosi artimiausiam varžovui“.
Rungtynės tarp Lietuvos ir Egipto pasaulio čempionate
Pasaulio čempionato rungtynėse Lietuva nugalėjo Egiptą. Lietuva kovą dėl atšokusių kamuolių laimėjo 53:34, o nuo suolo pakilę lietuviai pelnė net 55 taškus. Tuo metu atsarginiai Egipto krepšininkai pelnė vos 11 taškų.
Lietuva: Margiris Normantas 18 (3/5 tritaškių), Jonas Valančiūnas 15 (10 atk. kam., 4 praž.), Eimantas Bendžius 10 (3/7 tritaškių), Mindaugas Kuzminskas 9 (5 atk. kam.), Ignas Brazdeikis 8 (5 atk. kam., 5 rez. perd.), Tadas Sedekerskis 7 (7 atk. kam.), Deividas Sirvydis (2/7 tritaškių) ir Tomas Dimša (2/6 tritaškių) po 6, Donatas Motiejūnas (9 atk. kam.), Gabrielius Maldūnas ir Vaidas Kariniauskas po 4, Rokas Jokubaitis 2 (5 atk. kam., 3 rez. perd.).
Egiptas: Assemas Marei'us 14 (9 atk. kam., 3 per. kam., 6/15 dvitaškių), Amras El Gendy 13, Anasas Mahmoudas 11, Ehabas Aminas 10.
Krepšinio Taisyklės
Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus (komandoje būna 12 žaidėjų, žaidimo metu juos galima keisti). Tikslas - varant, perduodant vienas kitam kamuolį įveikti varžovo gynybą, įmesti kamuolį į varžovų komandos krepšį, kabantį aikštės gale 3,05 m aukštyje, ir apginti savąjį krepšį. Žaidžiama 4 kėliniai po 10 min gryno laiko (iki 2000 10 01 buvo žaidžiama 2 kėliniai po 20 min) stačiakampėje 28 × 15 m dydžio aikštėje. Abiejuose aikštės galuose ant stovų pritvirtinti permatomi 1,8 m pločio ir 1,05 m aukščio skydai, ant jų - krepšiai (0,45 m skersmens metaliniai lankai su ištemptais 0,4 m ilgio virvelių tinkleliais be dugno). Kamuolys pripučiamas, oranžinės spalvos, dažniausiai sintetinis; jo apskritimo ilgis 75-78 cm (vyrams), 72-74 cm (moterims), masė 567-650 g (vyrams), 510-567 (moterims). Už tikslius metimus iš 6,75 m ir didesnio atstumo skiriami 3 taškai, iš mažesnio atstumo - 2 taškai, baudos metimas - 1 taškas. Teisėjauja 3 (arba 2) teisėjai, jiems padeda sekretoriato teisėjai ir komisaras.
Už žaidimo metu iš dviejų taškų zonos įmestą į krepšį kamuolį komandai įskaitomi 2, iš trijų taškų zonos - 3 taškai, už baudos įmetimą (baudos metimai skiriami už varžovo pražangas) - 1 taškas. Laimi komanda, surinkusi daugiau taškų.
Krepšinio Istorija Pasaulyje
Krepšinis pradėtas žaisti 1891, jį sukūrė J. Naismithas studentų kūno kultūros pratyboms paįvairinti. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1892 03 11 Jungtinėse Amerikos Valstijose Springfieldo koledžo salėje tarp dėstytojų ir studentų komandų, kurias 5:1 laimėjo studentai. Pirmąsias moterims skirtas taisykles 1893 parengė S. Berenson Abbott, pirmosios moterų krepšinio rungtynės sužaistos 1893 03 22 Smitho koledže tarp studenčių. 1904 Saint Louise surengtas parodomasis olimpinis krepšinio turnyras. 1932 įkurta Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur, FIBA; 2024 vienijo 213 šalių). 1936 vyrų, 1976 moterų krepšinis įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Nuo 1935 rengiami Europos vyrų, nuo 1938 - moterų krepšinio čempionatai, nuo 1950 - pasaulio vyrų, nuo 1953 - moterų krepšinio čempionatai, nuo 1958 - Europos šalių klubinių komandų krepšinio varžybos. Nuo 1948 pradėtas žaisti mažasis krepšinis, skirtas 7-12 m. vaikams (krepšiai kabo 2,60 m aukštyje, sutrumpintas žaidimo laikas, mažesnis kamuolys ir kita). 1949 įkurta Nacionalinė krepšinio asociacija (angl. National Basketball Association, NBA) vienija Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados profesionalų krepšinio klubus. Krepšinis yra viena masiškiausių sporto šakų pasaulyje.