Lietuvos krepšinis švenčia šimto metų jubiliejų, ir per šį ilgą laikotarpį Lietuvos krepšininkai aikštėse išliejo marias prakaito, po rungtynių liedavo tai džiaugsmo, tai apmaudo ašaras. Šiame straipsnyje aptarsime Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos istoriją ir jos indėlį į krepšinio tradicijas.
Krepšinio kelionė į Lietuvą
Krepšinis, 1891 metais sukurtas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvą pasiekė panašiu metu, kaip ir kitas Europos šalis. Tiesa, dar XX amžiaus pirmajame dešimtmetyje apie krepšinį sužinojo Prancūzijos, Italijos, Rusijos sportininkai, bet Senajame žemyne amerikietiškas žaidimas sparčiau plisti pradėjo tik per Pirmąjį pasaulinį karą. Krepšinį laisvalaikiu žaisdavo Europos šalyse dislokuoti JAV kariai, o keista jų pramoga sudomino ir vietos gyventojus. Iškart po karo dar didesniu Europos krepšinio vystymosi postūmiu tapo Jaunųjų krikščionių asociacija (YMCA). Jos misionieriai antrojo ir trečiojo dešimtmečių sandūroje plūstelėjo į Europą, kur aktyviai skleidė ne tik dvasinio lavinimosi, bet ir kūno kultūros idėjas. Iš Amerikos atvykę YMCA nariai daugelyje kitų žemynų valstybių suvaidino itin svarbų vaidmenį populiarindami už Atlanto sugalvotus žaidimus krepšinį ir tinklinį.
Pirmieji žingsniai ir moterų vaidmuo
Lietuvoje sporto judėjimas prasidėjo tik po Pirmojo pasaulinio karo. Paskelbus Nepriklausomybę į Lietuvą iš kitų buvusios Rusijos Imperijos vietų bei Jungtinių Amerikos Valstijų grįžo daug lietuvių ar išeivių palikuonių. Kai kurie grįžusieji turėjo organizacinio darbo patirties arba buvo pasiekę neblogų rezultatų sporto varžybose. Pradžioje populiariausios sporto šakos buvo futbolas ir lengvoji atletika, tačiau moterys taip pat norėjo užsiimti komandiniu žaidimu. Išnagrinėjusios metodinę medžiagą, jos nusprendė, kad tinkamiausias žaidimas yra krepšinis.
Viena Lietuvos sporto pradininkių Elena Garbačiauskienė rašė: „Pasirinkome aikštę prie paviljono, įrengėme persirengimui patalpą „kegelbane“, įsigijome kamuolį ir, pastudijavę įvairias sporto šakas, pasirinkome basketbolą - krepšinį, kaip kolektyvinį visapusiškai lavinantį kūną - estetinį sporto žaidimą.“
Iš pradžių Lietuvoje žaistas krepšinis nebuvo identiškas amerikietiškajam. Lietuvos sportininkės pirmiausiai susipažino su „basketbolu pagal vokiškas taisykles“ - korfbolu. Korfbolas, sukurtas pagal krepšinio pavyzdį, skiriasi nuo krepšinio tuo, kad korfbolo krepšyje nėra lentos. Tačiau 1921 metais lentos buvo pritvirtintos prie krepšių ir korfbolas virto krepšiniu.
Taip pat skaitykite: Krepšinio talentai iš Aušros gimnazijos
„Aušros“ gimnazijos indėlis į krepšinio istoriją
Pirmoji Kauno krepšinio aikštelė buvo įrengta Vytauto kalne. 1921-1922 metais joje daugiausiai rinkdavosi moterys, bet į treniruotes taip pat ateidavo „Aušros“ gimnazijos moksleiviai - tiek merginos, tiek vaikinai.
E.Garbačiauskienė rašė: „Aikštė buvo Vytauto parke prie didžiojo pasivaikščiojimui tako, kas davė progos praeinantiems pažiūrėti, kaip treniruojasi mergaitės. Tokie mergaičių užsiėmimai pritraukdavo nemažai žiūrovų, sudomino jaunimą ir dalyvių skaičius augo. Pasirodė Aušros gimnazijos mergaitės, ateidavo ir Šaulių S-gos narės, kurios neužilgo sudarė savo komandas ir įrengę pas save aikštes treniravosi. Aušros berniukai, matydami Aušros mergaites pas mus treniruojantis, prisidėdavo ir kamuolį pamėtydavo, o kartu vis dažniau ir į treniruotes lankydavosi. Neužilgo jie sudarė komandą ir įrengę gimnazijos kieme krepšinio aikštę rimtai treniravosi“.
1923 m. „Aušros“ gimnazijos mergaičių krepšinio komanda laimėjo Kauno miesto krepšinio pirmenybes. „Aušros“ mergaičių ir berniukų krepšinio komandos buvo vienos pajėgiausių Kaune iki pat sovietinės okupacijos. 1938 m. Tautinės olimpiados metu buvo surengtos krepšinio varžybos. Moksleivių krepšinio varžybas mergaičių grupėje laimėjo Telšių gimnazijos žaidėjos, o berniukų grupėje stipriausi buvo Kauno „Aušros“ gimnazijos krepšininkai.
Pirmosios rungtynės ir LFLS vaidmuo
Pirmosios viešos krepšinio rungtynės įvyko 1922 metų balandžio 23 dieną Kaune. Jose susitiko dvi Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungos (LFLS) klubo komandos. Rungtynės baigėsi lygiosiomis. XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje Kaune vystant krepšinį, kaip ir kitas sporto šakas, daugiausiai nusipelnė pirmasis šiuolaikinis Lietuvos sporto klubas Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjunga (LFLS).
1920 metų rugsėjo 15 dieną įkurta LFLS pirmaisiais Nepriklausomybės metais buvo aktyviausia Lietuvos sporto organizacija. 1922 metų balandžio 5-22 dienomis LFLS surengė pirmuosius Lietuvoje sporto kursus, kuriuose buvo lengvosios atletikos, futbolo, ledo riedulio, teniso, krepšinio, beisbolo ir kitų sporto šakų teorijos bei praktikos pamokos. Krepšinio instruktorius buvo JAV šio žaidimo pramokęs S.Darius.
Taip pat skaitykite: LSU Kėdainių "Aušros" Progimnazija
Gimnazijos istorijos vingiai
Kauno „Aušros” gimnazija - pirmoji lietuviška gimnazija Kaune. 1915 m. lapkričio mėn. darbą pradėjo keturklasė pirmoji lietuviška gimnazija Kaune. Laikinai, kol bus rastas tinkamas žmogus, gimnazijai vadovauti sutiko kun. K. Šovys. 1916 m. pradžioje direktoriumi paskiriamas prof. Pr. Dovydaitis.
1969 m. pradedama mokyklos pastato rekonstrukcija. 1971 m. pradėtas sustiprintas dailės mokymas. Tai buvo pirmoji tokio tipo mokykla Lietuvoje.
1989 m. mokyklai grąžintas „Aušros” vardas. 1998 m. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.
Vilkaviškio „Aušros" gimnazija šiandien
2009 rugsėjo 1 d. „Aušros“ bendruomenė pasitiko 31 gyvavimo metus. Gimnazistai nuo šiol dėvės uniformas. Ugdymo įstaiga pradėjo mokymo bazės atnaujinimą.
Gimnazija didžiuojasi mokinių pasiekimais rajone ir šalyje. Organizuojant ugdymą, mokytojų metodinę veiklą, pastaraisiais metais dėmesys skiriamas - mokinio pažangai (mokinio pažanga du kartu per metus aptariama su jo tėvais), gerų santykių bendruomenėje puoselėjimui, 2022-2023 m. m. - pamokų lankomumui. Nuo 2022-2023 m. m. pradžios, atsisakius mokinių maitinimo teikėjo paslaugų, gimnazija pati organizuoja mokinių maitinimą. Vidiniame gimnazijos kiemelyje baigta statyti ir įrengti lauko klasė (kupolas). Ant pastato stogo įrengta 60kW saulės fotovoltinė elektrinė. Renovuota valgykla. Duris atvėrė renovuota gimnazijos biblioteka ir aktų salė.
Taip pat skaitykite: Sporto gimnazijos vadovybė
Krepšinio populiarumo augimas Lietuvoje
Reikšmingi Lietuvos krepšiniui buvo 1934-ieji metai. Tų metų spalio 10 d. Atidaryti Kūno kulturos rūmai. 1936-ieji - Lietuvos krepšinio oficialaus įžengimo į tarptautinį krepšinį metai. Tų metų vasario 14d. Lietuva įstojo į FIBA. 1937 m. Rygoje įvyko II Europos vyrų krepšinio čempionatas, kuriame Lietuvos rinktinė tapo Europos čempionais. 1939 m. Kaune buvo surengtas III Europos vyrų krepšinio čempionatas, kuriame Lietuvos rinktinė vėl tapo Europos čempionais.
Labai didelę įtaką krepšinio populiarumui Lietuvoje turėjo 1937 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas, kuriame lietuviai nugalėjo. Susidomėjimas dar labiau padidėjo po 1938 m. Europos moterų ir 1939 m. vyrų čempionatų.
Lietuvos moksleivių krepšinio lyga
Viešoji įstaiga Lietuvos moksleivių krepšinio lyga įkurta 2001 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje. MKL steigėjais tapo Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ir viešoji įstaiga LKF reklamos ir paslaugų biuras.