Futbolas Pietų Amerikoje - tai daugiau nei sportas, tai aistra, kultūra ir istorija. Šiame žemyne gimė daugybė futbolo legendų, o Pietų Amerikos futbolo čempionatas, dar žinomas kaip „Copa América“, yra vienas seniausių ir svarbiausių futbolo turnyrų pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime šio čempionato istoriją, nuo jo ištakų iki šių dienų, apžvelgsime svarbiausius įvykius, rekordus ir įdomius faktus, taip pat pakalbėsime apie vieną įsimintiniausių finalų - Brazilijos ir Peru susitikimą.
Futbolo ištakos Pietų Amerikoje
Futbolo šaknys Pietų Amerikoje siekia dar 1867 metus, kai britų geležinkeliečiai sužaidė pirmąsias futbolo rungtynes. Tuo tarpu pirmieji klubai ir futbolo asociacija buvo įkurti Argentinoje 1893 metais. Susidomėjimas šia sporto šaka augo kaip ant mielių, kol 1910 metais pirmasis tarptautinis mačas įvyko tarp Argentinos ir Urugvajaus komandų, su tikslu paminėti šimtąsias gegužės revoliucijos metines. Tiesa, šios rungtynės nebuvos, kaip oficialios CONMEBOL (Pietų Amerikos futbolo federacija) protokole, tačiau jos tapo svarbiu žingsniu link regioninių varžybų organizavimo.
„Copa América“ gimimas ir raida
Panašios varžybos Argentinoje 1916 metais, įtraukiančios jau keturias rinktines (Argentiną, Čilę, Urugvajų ir Braziliją), buvo laikomos „Copa América“ turnyro, kuris iš pradžių buvo vadinamas „Pietų Amerikos čempionatu“, pradžia. Pastarosios ekipos stipriausiosios vardą išsiaiškino mačais tarpusavyje.
Iki Volstryto griūties JAV 1929 metais, turnyras buvo rengiamas kasmet (išskyrus 1918 metus, Rio De Žaneire išplitus gripui bei 1928 metus, kai vyko vasaros Olimpinės varžybos). Po 1930 metų pasaulio čempionato, Argentinos ir Urugvajaus futbolo federacijos bendradarbiavimo kelią perbėgo juoda katė ir turnyras buvo sustabdytas keliems metams.
Čempionato organizuotumas ir formatas keitėsi net kelis kartus. Po Antrojo pasaulinio karo pirmenybės buvo rengiamos kas du, vėliau kas tris, o galiausiai kas keturis metus. 1959 metais buvo surengti net du turnyrai Argentinoje ir Ekvadore. Šiuo laikotarpiu ekipos dažnai atsisakydavo dalyvauti turnyre, arba siųsdavo silpnesnes sudetis. Pavyzdžiui, 1959 metais Brazilija delegavo žaisti tik „Pernambuco“ valstijos žaidėjus.
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
Po aštuonerių metų pertraukos, 1975-aisiais turnyras sugrįžo bei oficialiai buvo pavadintas „Copa América“ vardu. 1986 metais CONMEBOL nusprendė pakeisti turnyro tvarką ir jį organizuoti kas du metus. Tai vyko iki 2001 metų, po kurių sekė turnyras 2004 metais.
Nuo 1993 metų „Copa América“ organizatoriai kviečia dalyvauti ir kitų federacijų komandas. Tarp tokių buvo Kosta Rika, Hondūras, Japonija, Meksika ir JAV.
2011 metų „Copa América“ turnyras
2011 metų „Copa América“ turnyre triumfavo Urugvajaus rinktinė. Po persikėlimo į „Liverpool“ ekipą pakilo Luiso Suarezo žvaigždė. Jis turnyre pelnė keturis įvarčius, du iš jų - laimėtame pusfinalio mače su Peru, o taip pat vieną pridėjo ir finalo varžybose, kur buvo sutriuškintas Paragvajus 3-0.
„Copa América“ rekordai ir statistika
Daugiausiai titulų iškovojo:
- Urugvajus (15)
- Argentina (14)
- Brazilija (9)4-5. Paragvajus (2)4-5. Peru (2)5-6. Kolumbija (1)5-6. Bolivija (1)
Daugiausiai pergalių iškovojo:
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
- Argentina - 114 pergalės
- Urugvajus - 106 pergalės
- Brazilija - 98 pergalės
- Paragvajus - 61 pergalė
- Čilė - 54 pergalės
- Peru - 46 pergalės
- Kolumbija - 36 pergalės
- Bolivija - 19 pergalių
- Meksika - 17 pergalių
Rezultatyviausi „Copa América“ žaidėjai:
1-2. Norberto Méndezas (Argentina) - 17 įvarčių1-2. Zizinho (Brazilija) - 17 įvarčių3-4. Teodoro Fernándezas (Peru) - 15 įvarčių3-4. Severino Varela (Urugvajus) - 15 įvarčių
Daugiausiai rungtynių sužaidę žaidėjai:
- Sergio Livingstone (Čilė) - 34 rungtynės
- Zizinho (Brazilija) - 33 rungtynės
- Víctoras Augustinas Ugarte (Bolivija) - 30 rungtynių
Rezultatyviausios turnyro rungtynės:
- Argentina 12 - 0 Ekvadoras (1942)
- Argentina 11 - 0 Venesuela (1975)
- Brazilija 10 - 1 Bolivija (1949)
- Urugvajus 9 - 0 Bolivija (1927)
- Brazilija 9 - 0 Kolumbija (1957)
Įdomūs faktai apie „Copa América“
- Iš viso turnyre per 771 mačą buvo mušama vidutiniškai 3.09 įvarčio per rungtynes.
- Turnyre iš viso buvo įmuštas 2393 įvarčiai.
- 1927 metų turnyre Peru buvo užfiksuotas didžiausias įvarčių bumas - vidutiniškai per mačą krito 6.17 įvarčio (37 įvarčiai per 6 mačus).
- Mažiausiai įvarčių buvo užfiksuota 1922 metais Brazilijoje - vidutiniškai 2 per rungtynes (22 įvarčiai per 11 mačų).
- Iki šių metų turnyro, jame pasirodė 15 rinktinių. Čempionate žaidė 10 komandų, kurios priklauso CONMEBOL federacijai, taip pat prie jų prisidėjo Meksika, JAV, Kosta Rika, Hondūras ir Japonija.
- Septynioms akistatoms prireikė papildomų rungtynių tam, jog būtų išaiškintas nugalėtojas.
- Jauniausias įvarčio autorius - kolumbietis Johannieras Montaño. Jis 1999 metų turnyre prieš Argentiną įmušė turėdamas 16 metų ir 172 dienų.
- Ilgiausiai nepralaimėtų rungtynių serija priklauso Urugvajaus rinktinei.
Brazilijos ir Peru kelias į finalą
Brazilijos pasirodymas
Brazilija, įprastai pasižyminti savo įvarčiais ir aštriais reidais puolime, šiame turnyre demonstravo fenomenalią gynybą. Brazilija, į savo sąskaitą įsirašiusi dvi pergales ir vienerias lygiąsias, užėmė pirmąją vietą A grupėje. Per ketverias rungtynes stratego Tite treniruojama komanda nepraleido nė vieno įvarčio. Kovoje dėl patekimo į finalą jiems atiteko Lionelio Messi atstovaujama Argentina.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Peru kelionė
Tarsi Pelenės istoriją kartojanti Peru rinktinė atkrintamųjų etape paguldė dvi turnyro favorites - Urugvajų ir Čilę. Savo ruožtu Peru iškovojo tik vieną pergalę, sykį pasiekė lygiąsias ir liko trečioje pozicijoje A grupėje. Peru kelionė iki finalo buvo gerokai sudėtingesnė - jau ketvirtfinalyje jiems atiteko Urugvajus. Kelialapis į pusfinalį buvo iškovotas po 11 m. baudinių serijos. Po rungtynių su Čile kalbėjęs 61-erių metų Peru rinktinės strategas Ricardo Gareca pasidžiaugė savo auklėtinių charakteriu: „Mes esame komanda, kuri žino, kaip įveikti sunkumus. Tai yra kažkas unikalaus mūsų komandoje.“
Žaidėjų komentarai
„Kiekvienos rungtynės yra kita istorija“, - teigė Brazilijos rinktinės gynėjas Alexas Sandro. - Finale nėra favoritų.“ Jam pritarė ir kitas komandos draugas - Evertonas: „Dabar svarbiausia yra susitaikyti su laukimu. Turime žengti žingsnis po žingsnio ir kuo įmanoma geriau pasiruošti rungtynėms.“
Istorinė reikšmė
Šis finalas turėjo didelę istorinę reikšmę abiem komandoms. Kur kas įspūdingesniais pasiekimais gali pasigirti Peru varžovai - Brazilijos rinktinė „Copa America“ turnyro finale varžėsi jau 20 kartą. Tarsi Pelenės istoriją kartojanti Peru rinktinė atkrintamųjų etape paguldė dvi turnyro favorites - Urugvajų ir Čilę.
Išvados
„Copa America“ finalas tarp Brazilijos ir Peru buvo ne tik sportinis įvykis, bet ir svarbus momentas abiejų šalių istorijoje. Brazilijos dominavimas ir Peru netikėtas pasirodymas parodė, kokia nenuspėjama ir jaudinanti gali būti futbolas. Šis finalas įsimins kaip dar vienas įrašas į turtingą „Copa America“ istoriją, kuri tęsiasi jau daugiau nei šimtmetį.
Pasaulio futbolo čempionatai: istorijos vingiai
Pasaulio futbolo čempionatai yra vienas svarbiausių sporto įvykių pasaulyje. Panagrinėkime, nuo ko viskas prasidėjo.
Futbolo ištakų ieškoma antikinėje Graikijoje ir Romoje, renesansinėje Italijoje. Tačiau tikroji šio žaidimo tėvynė - Didžioji Britanija. Čia žaidimai su kamuoliu itin išpopuliarėjo XIX a.
Pirmosios taisyklės ir asociacijos
1846 m. Kembridžo universitete buvo priimtos pirmosios futbolo taisyklės, žinomos kaip Kembridžo taisyklės. 1857-aisiais Šefilde buvo įkurtas seniausias iki šiol gyvuojantis futbolo klubas - „Sheffield Football Club“. 1863 m. buvo įsteigta Anglijos futbolo asociacija, po dešimtmečio - Škotijos futbolo asociacija.
Pirmosios rungtynės
Pirmosios tarptautinės futbolo rungtynės vyko taip pat Didžiojoje Britanijoje. 1872 m. Glazge (Škotijoje) pirmąsias oficialias rungtynes žaidė Anglijos ir Škotijos komandos.
FIFA įkūrimas
1904 m. buvo įsteigta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija - FIFA. Vasaros olimpinėse žaidynėse 1900 m. (Paryžiuje) ir 1904 m. (JAV Sent Luise) futbolas buvo parodomoji sporto šaka, o nuo 1908-ųjų tapo oficialia olimpinių žaidynių šaka.
Pirmasis pasaulio futbolo čempionatas
Pirmasis pasaulio futbolo čempionatas įvyko 1930 m. Urugvajuje.
Kandidatūros ir pasiruošimas
FIFA kongrese buvo svarstomos kelių šalių - Ispanijos, Italijos, Nyderlandų, Švedijos ir Urugvajaus - kandidatūros. Favorite buvo laikoma Urugvajaus rinktinė.
Dalyvavimas
Be šeimininko Urugvajaus, į čempionatą užsiregistravo nemažai Vakarų pusrutulio rinktinių: Argentinos, Čilės, Brazilijos, Paragvajaus, Bolivijos, Peru, Meksikos, JAV.
O štai europiečiai atsakyti delsė. Senajam žemynui atstovavo tik keturios šalys: Prancūzija, Belgija, Jugoslavija ir Rumunija.
Finalas
Finalines Urugvajaus ir Argentinos komandų rungtynes perpildytame „Centenario“ stadione 1930 m. liepos 30 d. stebėjo daugiau nei 90 tūkst. žmonių. Pergalę rezultatu 4:2 šventė urugvajiečiai, tapę pirmojo pasaulio futbolo čempionato nugalėtojais.
#