Aviacijos sporto varžybos Lietuvoje: tradicijos, iššūkiai ir perspektyvos

Įvadas

Aviacijos sportas Lietuvoje turi turtingą istoriją, siekiančią tarpukario laikus, ir šiandien išlieka aktyvia ir įvairialype sritimi. Straipsnyje aptariama aviacijos sporto šakų varžybų specifika Lietuvoje, Lietuvos aeroklubo (LAK) vaidmuo, iššūkiai ir perspektyvos.

Lietuvos aeroklubas: aviacijos sporto varžybų organizatorius ir puoselėtojas

Lietuvos aeroklubas (LAK) yra viena seniausių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje, įkurta 1927 m. prie kurios kūrimosi prisidėjo tarpukario šviesuomenė, mokslo, verslo ir karo elito atstovai. Vienas aktyviausių iniciatorių buvo Steponas Darius. LAK atlieka svarbų vaidmenį koordinuojant ir plėtojant aviacijos sportą Lietuvoje. Nors padangė atrodo begalinė, bet tam, kad joje saugiai ir jaukiai tilptų visi norintys, reikia nemažai įvairiapusio darbo - taip LAK vadovas Arūnas Gražulis apibūdina organizacijos užduotis. LAK nariai - trylika aviacijos federacijų ir asociacijų, iš kurių net devyni atstovai dalyvauja tiek nacionalinėse varžybose, tiek Europos bei pasaulio čempionatuose ir juos organizuoja Lietuvoje.

Nors aviacijos sportas nėra olimpinė sporto šaka, LAK 2016 m. tapo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto nariu, pripažindamas ir propaguodamas olimpines idėjas. Šiandien LAK vienija įvairias aviacijos sporto federacijas ir asociacijas, atstovaujančias akrobatinio sklandymo, akrobatinio skraidymo, aviamodelių sporto, parašiutų sporto, sklandymo sporto ir kitas aviacijos sporto šakas.

Pagrindiniai LAK tikslai:

• Derinti visų narių interesus.
• Padėti sportininkams siekti rezultatų.
• Spręsti organizacinius klausimus.
• Rūpintis valstybės parama aviacijos sportui.
• Dalyvauti teisės aktų tobulinimo procese.

A.Gražulis, septynioliktasis LAK prezidentas, teigia, kad aviacijos sportas yra komandinė veikla. Lėktuvai neskrenda be mechanikų priežiūros, be patyrusių sportininkų patarimų, o aerodromai išliktų be aeroklubų pastangų.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

LAK veikla yra labai įvairiapusė - atstovaujama tiek aviacijos sporto bendruomenei, tiek bendriesiems aviatorių interesams. Per pastaruosius metus Lietuvoje įvyko dvejos Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) pirmosios kategorijos varžybos - pasaulio ir Europos sklandymo čempionatas ir pasaulio uždarųjų patalpų akrobatinių aviamodelių čempionatas. Sklandymo sporto federacija ir Aviamodelių federacija pasižymi puikiais organizaciniais gebėjimais, o jų sportininkai pelnė bronzos, sidabro ir aukso medalių. LAK taip pat dirba su nacionalinės valdžios institucijomis dėl oro erdvės naudojimo taisyklių, orlaivių priežiūros ir registravimo taisyklių tobulinimo, aerodromų teisinio statuso ir oro erdvės dalybos su didžiaisiais orlaiviais bei kariškiais. Nors padangė atrodo didelė, kartais joje būna ankštoka.

Lietuvos aeroklubą sudaro šios federacijos ir asociacijos:

• Akrobatinio sklandymo federacija
• Akrobatinio skraidymo federacija
• Aviakonstruktorių federacija
• Aviamodelių sporto federacija
• Bendrosios aviacijos sporto federacija
• Oreivių (oro balionų) federacija
• Parašiutų sporto federacija
• Sklandymo sporto federacija
• Skraidyklių ir parasparnių sporto federacija
• Ultralengvųjų orlaivių pilotų federacija
• Senovinių orlaivių asociacija
• Vaikų sklandymo sporto asociacija
• Lietuvos aviacijos veteranų sąjunga

Kiekviena iš šių organizacijų prisideda prie atitinkamos aviacijos sporto šakos populiarinimo ir plėtojimo Lietuvoje.

Sportinės aviacijos gyvenimas Lietuvoje

Lietuvoje kasmet įvyksta apie keturias dešimtis aviacijos sporto varžybų, dauguma jų - tarptautinės. Tai rodo, kad aviacinis sportinis gyvenimas Lietuvoje yra aktyvus. Lietuvoje registruota dukart daugiau lėktuvų nei Latvijoje ir Estijoje drauge sudėjus, o aviacijos sporto varžybų surengiama keliskart daugiau. Tai lemia žmonės, jų idėjos ir įdirbis.

Dar tarpukariu Lietuvos aeroklubas parengė kelis šimtus pilotų, paskatino filialų steigimąsi, naujų aerodromų kūrimąsi ir savos konstrukcijos sklandytuvų gamybą. Net ir sovietmečiu, lietuviai sugebėjo atgaivinti aeroklubus, pradėti gaminti naujus, inovatyvius sklandytuvus ir sukurti vaikų sklandymą. Visa tai sukūrė tam tikrą sniego kamuolio efektą - aerodromai, treneriai, mokyklos, pergalės ir rekordai traukė naujus aviatorius. Todėl šiandien sąvoka „Lietuva - aviacinė valstybė“ apima ne tik Dariaus ir Girėno žygdarbį, bet ir tokią Europos sklandymo Meką kaip Pociūnų aerodromas, unikalųjį vaikų sklandymą, senovinių orlaivių savininkų būrį, parasparnių sektorių, ultralengvuosius lėktuvus, karšto oro balionų skrydžius ir aviacijos veteranų judėjimą.

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

Kauno aeroklubas: akrobatinio skraidymo centras

Kauno aeroklubas yra akrobatinio skraidymo sporto organizacija, kurioje veikia ir pradinė pilotų mokykla. Klubas yra aktyvus Lietuvos akrobatinio skraidymo lėktuvais federacijos narys. 1965 m. į Pociūnų aerodromą atgabenus čekų lėktuvus Z-326 prasidėjo pirmieji akrobatiniai skrydžiai, treniruotės ir varžybos. 1971 m. įkurtas Kauno aviacijos techninis sporto klubas, su sporto baze Pociūnų aerodrome.

Klubui vadovavo Pranas Vinickas (1971-1976), Jonas Bagdonas (1976-1979) ir Romualdas Pivnickas (1979-1980). Tai buvo klubo veiklos spurto metas, kai vyko daug skraidymų, treniruočių ir augo lėktuvų skaičius.

Šio dešimtmečio pradžioje klubą užgriuvo didelės sportininkų netektys dėl lėktuvų Jak-50 ir Jak-52 konstrukcijos trūkumų. Klubui visą dešimtmetį vadovavo Vytautas Stankevičius, instruktorius, kuris išugdė didelį būrį lakūnų, dabar dirbančių Lietuvos civilinėje aviacijoje, karinėse oro pajėgose bei kituose aeroklubuose.

Nepaisant netekčių, klubas plėtė savo veiklą, augo sportininkų skaičius, iš kurių buvo atrenkami stipriausi, kad atstovauti tuometinę Lietuvą. Vyko prestižinės S. Dariaus ir S. Girėno prizo varžybos. SSRS ir Lietuvos čempionatuose pasiektos pergalės buvo labai reikšmingos ir svarbios. 1985 m. Lietuvos komanda iškovojo 1 vietą SSRS čempionate, o vilnietis V. Pociūnų aerodrome virė tikras sportinis gyvenimas. Per dešimtmetį lėktuvu Jak-52 išmoko skraidyti ir dalyvavo varžybose labai daug Kauno ATSK lakūnų. Juos mokė to meto aukštojo polotažo meistrai: Romualdas Pivnickas, Vytautas Stankevičius, Leonas Jonys, Eugenijus Raubickas, Stanislovas Narvilas, Algimantas Jurgelevičius ir kiti. Klube vyko intensyvus jaunųjų lakūnų ruošimas, kasmet priimant po 20-30 pirmamečių.

1989 m. Lietuvoje po 50 metų pertraukos Eugenijaus Raubicko iniciatyva buvo surengtos 2-osios tarptautinės Baltijos šalių aviacijos sporto šakų varžybos. 1991 m. Klubas pakeitė savo pavadinimą ir tapo Kauno aeroklubu.

Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje

1993 m. Aleksote Kauno aeroklubas sėkmingai organizavo didžiulę aviacijos šventę skirtą S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 60-mečiui paminėti. Kauno savivaldybė įgaliojo Kauno aeroklubą perimti iš besitraukiančios rusų kariuomenės visą aerodromo teritoriją ir pastatus.

1994 m. Aloyzo Cibarausko pastangų dėka į Lietuvą buvo atgabenti du vienviečiai akrobatiniai lėktuvai Jak-55M. Klube buvo tęsiamos treniruotės grupėje, nes juos kas kart reikėdavo demonstruoti įvairiose šventėse.

S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas: istorinė aviacijos vieta

Paminklosauginiu požiūriu vertingiausia Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo dalis yra šiaurinė - prie S.Dariaus ir S.Girėno gatvės. Būtent čia vyko svarbiausieji Lietuvos aviacijos kūrimo etapai: Lietuvos Karo Aviacijos, Lietuvos Aeroklubo, Lietuvos šaulių aviacijos. Per 20 buvusios Lietuvos nepriklausomybės metų nuo vokiško aeroplanų angaro civilinės aviacijos rajonas išaugo iki civilinės aviacijos oro uosto.

Įsimintiniausias 1939 m. rugpjūčio 13-20 dienų įvykis - pirmosios Baltijos šalių aviacijos sporto varžybos, kurias inicijavo lietuviai. Dalyvavo Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos aviamodeliuotojai, sklandytojai, lakūnai. Varžybų uždarymo šventėje dalyvavo Vokietijos, Lenkijos, Sovietų Sąjungos delegacijos.

1940 m. birželio 15 d. įvesta į Lietuvą Raudonoji Armija užėmė aerodromą ir nepaliko jokių vilčių tęsti net civilinės aviacijos veiklą. Aerodromas tapo karinis, aptvertas aukšta lentine tvora.

1993 m. palaipsniui išvedant Rusijos kariuomenę iš Lietuvos, šiaurinę dalį perėmė saugoti vietinis aerodromo batalionas. Tačiau nebuvo skirta rimtesnių pajėgumų saugojimui, todėl dalis pastatų sunyko.

Prieš keletą metų aviatoriai pradėjo kurti planus, kaip Lietuvos Aeroklubas, okupantų išvarytas iš aerodromo, galėtų sugrįžtų į skirtingais laikotarpiais suniokotą teritoriją. Deja, biurokratiški Kauno apskrities ir Kauno savivaldybės valdininkų atsakymai neramina.

Precizinis skraidymas: aviacijos sporto šaka

Precìzinis skraĩdymas - aviacijos sporto šaka, apimanti skridimą sportiniais lėktuvais nustatytais maršrutais nustatytu laiku su grįžimu į starto vietą ir nusileidimo tikslumo rungtis. Rungtis, kai sportinio lėktuvo ekipažą sudaro pilotas ir navigatorius, vadinama aviaraliu. 1934 Lenkijos aeroklubo organizuotose varžybose (9537,4 km) baigiamojo etapo maršrutas ėjo per Lydą, Vilnių ir Gardiną.

Po II pasaulinio karo FAI įkūrė navigacinio sporto skraidymo komisiją, pavadintą Bendrosios aviacijos komisija (GAC), kuri rūpinasi precizinio skraidymo, aviaralio, oro lenktynių per nurodytus punktus, oro lenktynių pagal tarptautinę formulę I varžybų organizavimu ir šių sporto šakų plėtojimu. Kas dveji metai vyksta Europos ir pasaulio aviaralio čempionatai, Europos ir pasaulio precizinio skraidymo čempionatai.

LIETUVOJE pirmosios lakūnų varžybos surengtos 1938 per I Lietuvos tautinę olimpiadą. 1939 Lietuvos aeroklubas surengė Baltijos šalių aviacijos sporto varžybas (dalyvavo Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos lakūnai, maršrutas Talinas-Ryga-Joniškis-Palanga-Kaunas). SSRS okupacijos metais pirmosios precizinio skraidymo varžybos įvyko 1971 Šilutėje (tai buvo pirmasis Lietuvos precizinio skraidymo čempionatas). 1971 įkurta Lietuvos precizinio skraidymo federacija (LPSF).

Nuo 1984 Lietuvos precizinio skraidymo čempionatai vykdomi pagal FAI tarptautines taisykles. 1988 Paluknyje įvyko SSRS precizinio skraidymo čempionatas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos precizinio skraidymo čempionatas vyko per IV pasaulio lietuvių sporto žaidynes (1991, Paluknyje).

Iššūkiai ir perspektyvos

Lietuvos aeroklubas susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansavimo trūkumą, infrastruktūros problemas ir specialistų trūkumą. Aviacija yra brangus užsiėmimas, todėl sportinė aviacija vis dar negali pasigirti dideliais pajėgumais. Be to, infrastruktūra daugiausia išlaikoma entuziastų lėšomis. Aeroklubai ir sportininkai ieško rėmėjų, perka naujus ir modernizuoja senesnius orlaivius, tačiau iššūkių lieka dar labai daug.

Valstybei priklauso nemažai dar DOSAAF laikų orlaivių ir aerodromų angarų bei administracinių pastatų. Dėl susikurtų teisinių apribojimų valstybė tokio turto negali perduoti aeroklubams. Pernai nemažas iššūkis kilo dėl mėginimo apriboti karšto oro balionų skrydžius. Lietuvos oreiviai ne tik vežioja keleivius, bet ir yra aktyvūs sportininkai.

Daug bėdų patiriama norint pritraukti naujų aviatorių. Mokymui naudojami sklandytuvai LAK-16 pagaminti dar praėjusiame amžiuje ir sensta. Trūksta trenerių, o valstybė per mažai dėmesio skiria būsimiems aviatoriams parengti.

Nepaisant iššūkių, Lietuvos aviacijos sportas turi didelį potencialą. Tereikia truputį vaizduotės ir šiek tiek geros valios paieškoti visiems naudingų sprendimų. Investicijos į vaikų užimtumą, ateities sportininkų ir inžinierių rengimą, aktyvaus sportinio gyvenimo ir techninio potencialo palaikymą regionuose gali duoti didelę socialinę ir ekonominę naudą.

Lietuvos aviacijos sporto žurnalas "Lietuvos Sparnai"

Žurnalas "Lietuvos Sparnai" nuo 1991 metų nušviečia Lietuvos aviacijos istoriją ir dabartį. Žurnale galima rasti straipsnių apie lakūnus, aviakonstruktorius, sklandytuvus, lėktuvus, aviacijos sporto varžybas ir kitus aviacijos įvykius.

Tarp žurnalo straipsnių:

• Rūpesčiai panašūs ir skirtingi 1935-1991
• Liūdni prisiminimų puslapiai. A.Navaitis
• Klubas ir jo vadovas B.Zaronskis
• Ar skraidys Lietuvos keleiviniai lėktuvai
• Muziejus dulkėse
• Dvivietis brolių Vaineikių lėktuvas "Egzotika"
• Jurbarkas atgimė po 13 metų
• Naikintuvas F-16 Fighting Falcon
• Naikintuvas Fokker D-XXI
• Pirmasis karo griaustinis. A.Kostkus
• Leonas Simniška
• Klaipėdos krašto sklandytojai
• Nenuilstanti kūrybinė mintis. B.Karvelis
• Skraidyklių išvilktuvai - vartai į erdvę
• Ultralengvas lėktuvas "Varna"
• Orvillio Wrighto pėdsakai Vokietijoje
• Naikintuvas Bell-39 "Aircobra"
• Pirmasis oreivių čempionatas
• Aviamodeliavimo kronika 1934-1941 m.
• Karo lakūno ir mokslininko A.Graičiūno epopėja
• Knyga Atlanto Nugalėtojams atminti
• Grumman A-6 Intruder
• Piper Malibu Mirage
• Lietuvių aviakonstruktorių darbai
• Po trijų mėnesių arešto "Aušra" grįžo namo
• Kupiškėnų aerodrome kyla sklandytuvai
• Lėktuvas A-7 Corsair II
• Aukštasis pilotažas sklandytuvas
• Grafas konstruktorius ir jo "cepelinai"
• Prieš 50 m. nužudytas A.Gustaitis
• Lėktuvas De Havilland DH-100 Vampire
• 200 numerių
• Lakūnas Antanas Mačiuika
• LVG C.V ir C.VI
• Priėmimo į FAI reikalai
• SAAD 37 Viggen
• Didžiausias JAK KOP transportinis lėktuvas Big Mac
• Jakovleno JAK-141
• Amelija Earhart
• LAK. Sklandymas
• Lėktuvas Halberstadt Cl.IV
• Lakūnas iš Čekoslovakijos. J.Kumpikas
• Nidos sklandymo mokykloje 1938 m.
• Universalus lėktuvas "Gandras"
• Mc Donnell Douglas F-15 Eagle
• Nežinomas Messerschmitt Me-163
• Lėktuvas Rumpler C.I ir C.V
• Motorizuoti sklandytuvai
• Sklandytuvas Grob G 103Twin III SL
• Unikalūs optimizmo Hughes'o egzemplioriai
• Lėktuvas Seawind 2000
• Dėl blogo oro neįvyko … Akrobatinis skr.
• Susirinko skraidymo veteranai
• LY- LR civilinių skraidančių aparatų registravimo ženklas
• Skraidymai parašiutais nuo sparnų
• Atsargos kapitonas Leonas Taunys
• Lietuvos Karo aviacijos Albatrosai
• Hawker Harrier
• Lėktuvas P-61 "Juodoji našlė"
• Nežinomi JAV projektai
• Marso šturmas
• Dariaus ir Girėno skrydžiui 60
• Atlanto šturmo karštligė
• S.Darius ir S.Girėnas. Trumpos biografijos
• Lituanicos kopija
• Amerikos padangėje
• Pasiruošimas Skrydžiui. Skridimas.
• Tragiška skrydžio baigtis. Priežastys ir t.t.
• Edmundas Jasiūnas
• Lėktuvas Aero L-39 Albatros
• Lituanicos skrydžio 60-metį paminėjus
• Prisiminimai iš Nidos
• Lėktuvas DFW C.V
• J.Kairys - lyderis
• Savadarbis lėktuvas RB-19
• Tragiškas įvykis per šaudymo varžybas
• Trumpai apie A.Gują
• Nida - Lietuvos sklandytojų lopšys
• Sakalai sugrįžo į lizdą
• 26 valandos ore su sklandytuvu
• Prisimenant Jurgį Steikūną
• Dariaus ir Girėno medalininkai
• Lietuviai virš Atlanto
• L.Peseckas - Grumtynės su mirtimi
• Motorinio skraidymo pionieriai
• Lietuvos Karo aviacijos ženklai
• Prieš 50 m. sušaudytas R.Marcinkus
• J.Kairys - pasaulio taurėje antras
• Malūnsparnis ar sraigtasparnis
• Dariaus ir Girėno medalininkai
• Junkers F-13 "Annelise"
• SR-71 "Blackbird"
• Išgelbėti iš ledų. Žodžiai ir natos
• Oro skautai Zarasuose
• Itališki Ansaldo A.120 ir FIAT CR.20
• Latvijos aviacijos istorija. I dalis
• Junkers F-13
• F.Vaitkaus skrydis per Atlantą
• Aviacija Danijoje
• Lėktuvas Lockheed Vega 5B
• Lituanica II dažymo schema
• Naikintuvas Dewoitine D.501
• Latvijos aviacijos istorija. II dalis
• Skraidykime saugiai
• F.Vaitkaus skrydis pašto miniatūrose
• V Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
• Av. mjr. B.Vaivada rezistencijos kovose
• Lėktuvai L-410 UVP Turbolet
• A.A. Vytautas Pakarskas
• Hirošimai ir Nagasakiui 50
• Latvijos aviacijos istorija. III dalis
• Ričardui Heindrikui 85
• Franciszek Žvirko 100-osios gimimo metinės
• Sklandytuvų tėvas Balys Karvelis
• Lietuvybės ir sporto puoselėtojas S.Darius
• Ir dar apie Fokker D.VII
• De Havilland DH-89 "Dragon Rapide"
• Naujiena: Termoplanas
• Latvijos aviacijos istorija. IV dalis
• Ko niekas neturi žinoti …

#

tags: #aviacinijos #sporto #sell #varzybos