Įvadas
Baltijos futbolo lyga - tai projektas, skirtas suvienyti trijų Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - futbolo klubus į vieną konkurencingą čempionatą. Ši idėja nėra nauja, o jos įgyvendinimo bandymų būta ir anksčiau. Straipsnyje apžvelgiama Baltijos futbolo lygos istorija, pradedant nuo pirmųjų futbolo žingsnių Baltijos šalyse iki dabartinių iniciatyvų suvienyti šalių čempionatus.
Futbolo Pradžia Lietuvoje: Nuo Sporto Lygos Iki Olimpinio Debiuto
Lietuvos futbolo istorija siekia XX a. pradžią. Pirmosios futbolo komandos šalyje pradėjo kurtis 1909 m., o 1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas. Šalies nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., kai buvo įkurta Lietuvos sporto lyga, koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. buvo sušauktas nepaprastasis LSL suvažiavimas, kuriame buvo papildytas lygos statutas 9 straipsniu. Organizacija įgijo išimtinę teisę atstovauti Lietuvai 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo vasaros bei 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 m. Paryžiuje. Šie metai laikomi ir Lietuvos olimpinio judėjimo tarptautinio pripažinimo data. Šalies paraiškoje olimpinių žaidynių organizaciniam komitetui buvo net septynios sporto šakos, bet žaidynėse dalyvavo tik futbolininkai ir dviratininkai. Deja, debiutas nebuvo sėkmingas - Lietuvos futbolininkai pralaimėjo jau pirmąsias rungtynes, o du mūsų dviratininkai dėl mechaninių dviračių gedimų distancijos nebaigė.
1928 m. dalyvauti IX vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame Lietuva išsiuntė du boksininkus, keturis dviratininkus, penkis lengvaatlečius ir vieną sunkumų kilnotoją - iš viso 12 sportininkų. Geriausią rezultatą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, pasidalijęs 5-8 vietomis. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva debiutavo 1928 m. vasarį. Lietuvos sporto lygos vadovai atsiliepė ir į gautus JAV olimpinio komiteto kvietimus dalyvauti 1932 m. III žiemos žaidynėse Leik Plaside ir tų pačių metų X vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele. Tačiau dėl šalies fizinio ugdymo reformos ir materialinių sunkumų Lietuvos sportininkai į tolimus JAV miestus nenuvyko.
Baltijos Taurės Turnyrai Tarpukariu
Tarpukariu didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija. FIFA kongrese Ženevoje (Šveicarija), Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į tarptautinę futbolo organizaciją. Tais pačiais metais pasirodė S. Garbačiausko parengtos 20 puslapių „Oficialios futbolo taisyklės“.
Taip pat skaitykite: Išsamus BFA profilis
1924 m. 1925 m. 1927 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1. 1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą. 1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione tapo Klaipėdos KSS, kuris vėliau laimėjo ir 1930 m. Žaidėjai imami šalinti iš aikštelės už pažeidimus.
1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. 1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos. 1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2.
1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2. 1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą. Šalies rinktinės treneriu tampa V. Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams su Lenkija, gegužės 14 d. Kauno rinktinė vieši Varšuvoje, kur pralaimi šio miesto rinktinei 2:5.
Tuo tarpu lietuviai tiek 1928-aisiais, tiek ir po metų, trijų komandų turnyre stabiliai užimdavo trečią vietą. Turnyras savo istorijoje skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį, tad jam teko atlaikyti ir sunkių akimirkų bei išbandymų. Pavyzdžiui 1933-aisiais laimėtojas turnyre net nepaaiškėjo. Pagal taisykles, turnyrui laimėti reikėjo iškovoti dvi pergales, Lietuvos - Estijos ir Lietuvos - Latvijos rungtynės baigėsi lygiosiomis ir dėl tamsos buvo perkeltos į kitą dieną. Sprendimas nebuvo rastas, tad latviai tą pačią dieną paliko Lietuvą. Sykį Baltijos taurei koją pakišo ir krepšinis - turnyras 1939-aisiais vėl neįvyko, mat tais metais vykusiame Europos krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė aplenkė latvius ir taip įžiebė šių nepasitenkinimą, tad dėl nesutarimų tarp valstybių Baltijos taurė ir vėl nevyko.
Futbolas Okupacijos Metais
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. Kelis kartus keitėsi futbolo vadovybė, 1940 pabaigoje panaikintas KAŽAS. Didžiausiuose miestuose vyko Žaibo turnyrai. Klubų pavadinimai pakeisti naujais (pvz., Dinamo, Spartakas, Spartuolis). 1941 pavasarį pradėtą (žaidė 8 komandos) Lietuvos čempionatą nutraukė karas.
Taip pat skaitykite: Apie Baltijos Ringą
Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas vėl atgijo. Futbolo komitetui ėmė vadovauti J. Citavičius. Buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės. Žaista su vokiečių karių komandomis Luftvaffe, Reichsbahn, Vermacht. 1942, 1943 vyko apygardų čempionatai, jų laimėtojai olimpine sistema kovojo dėl čempiono vardo. Nemažai futbolininkų per okupacijas žuvo, baigiantis II pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus.
Pokario Metai ir Dalyvavimas TSRS Čempionatuose
1945 vėl surengtas Lietuvos čempionatas (čempionu tapo Kauno Spartakas, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus Dinamo), sudaryta laikinoji futbolo sekcija (vadovai V. Karaliūnas, A. Saunoris, Lukauskas), nuo 1946 veikė LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto futbolo sekcija (vadovas P. Kareckas). 1947 pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 Tiesos taurės) futbolo varžybas. Kaune surengtas studentų čempionatas (žaidė 6 komandos, laimėjo Kauno universiteto futbolininkai). Įvyko ir kiti futbolo taurių turnyrai (1947 Vilniaus, laimėjo Kibirkštis, 1948 Žemaitijos, laimėjo Plungės Spartakas, 1953 Nemuno draugijos, laimėjo Žagarės komanda). 1948 prasidėjo ilgametė Šiaulių Elnio ir Kauno Inkaro kova dėl pirmavimo.
1948 Vilniuje pradėta statyti Centrinis (vėliau Žalgirio, baigtas 1950) ir Jaunimo (baigtas 1949, veikė iki 1976) stadionai. 1957 atidarius Vilniaus telecentrą pradėtos transliuoti futbolo varžybos iš Vilniaus centrinio stadiono. 1951 surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras (laimėjo Kauno srities rinktinė). 1953 paskelbtas 33 geriausių futbolininkų sąrašas. 1959 vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos Liepsnelės ir Vilniaus veteranų (nuo 1961; pirmas - 1:2 ir 3:2), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969; pirmas - Vilnius-Kaunas 5:2 ir 4:3). 1964 rekonstruotas Klaipėdos Žalgirio stadionas, išplito mažojo futbolo varžybos.
1966 Lietuvoje buvo 37 000 futbolininkų, 1700 teisėjų, 213 futbolo aikščių, 16 sporto mokyklų futbolo grupių; apie 1000 vaikinų buvo 59 futbolo komandų grupėse. 33 geriausių futbolininkų sąraše pirmieji įrašyti: vartininkas A. Gustaitis, gynėjas H. Markevičius, saugas A. Dereškevičius, puolėjas P. Siniakovas. 1967 paskelbtas geriausių teisėjų dešimtukas, pradėta rengti Komjaunimo tiesos taurės kolūkių, tarybinių ūkių komandų turnyrus (pirmąjį laimėjo Užvenčio tarybinis ūkis, Kelmės rj.). 1974 šalyje buvo 22 000 futbolininkų. 1975 pirmą kartą išrinkti geriausi treneriai (A. Komskis, A. Kulikauskas, V. Kuncė, P. Paukštys, J. Stikleris, B. Zelkevičius). 1983 Lietuvos spartakiados futbolo rungtynes laimėjo Šiaulių rinktinė, 2 vietą užėmė Kauno, 3 vietą - Panevėžio rinktinė.
Be to, šiuo periodu keli Lietuvos futbolininkai atstovavo TSRS komandai. 1941 m. pavasarį didžiuosiuose miestuose surengiami „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo čempionatą pradeda aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių. Lietuvos čempionate varžosi jau dešimt komandų. Kauno jauniai, atstovaudami pirmąją gimnaziją, parsiveža TSRS taurę, nors tam pasiekti buvo suklastoti kai kurių žaidėjų dokumentai. Rygoje Lietuvos rinktinė pirmą kartą po karo laimi Pabaltijo čempionatą. TSRS jaunių pirmenybėse Saratove Lietuvos komanda užima antrąją vietą, finale pralaimėjusi Maskvos rinktinei 0:3. Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar „Žalgirio“) ir Jaunimo stadionai, kuriuos statė vokiečių belaisviai. Lietuvos pirmenybėse varžosi dvylika komandų. Stipriausia iš jų vėl tampa Kauno „Inkaras“. Vilniaus „Spartako“ meistrai „B“ klasės pirmosios zonos varžybose užima tik devintą vietą. Tais pačiais metais Vilniuje apsilanko Kinijos rinktinė, kuri 1:0 įveikia Lietuvos vienuolikę. Futbolo mėgėjų dėmesį prikausto Vilniaus „Spartako“ meistrų komanda, žaidusi TSRS „A“ klasės pirmenybėse. Deja, tarp 22 komandų mūsų futbolininkai užima tik dvidešimtąją vietą.
Taip pat skaitykite: Krepšinio Čempionato Įtaka Lietuvai
Lietuvos Futbolas Atgavus Nepriklausomybę
1989 įkurta Lietuvos futbolo sąjunga (pirmininkas A. Jarašūnas, pirmininko pavaduotojas V. Kuzma, sekretorius V. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos. 1993 suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas (dalyvavo 8 batalionų komandos). 1995 Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus Sandoris, jaunimo - Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos. 1996 įkurta Nuteistųjų futbolo federacija (pirmininkas D. Dilys), 1999 - Salės futbolo, Studentų futbolo lygos, Visuomeninė Lietuvos futbolo lyga. Pradėtas plačiau kultivuoti paplūdimio futbolas. 1999 pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos (todėl buvo surengtas dar vienas čempionatas), įvyko Lietuvos vyrų salės futbolo čempionatas ir taurės varžybos, 2002 - paplūdimio futbolo čempionatas. 1999-2000 Lietuvos studentų lygos organizuotą čempionatą laimėjo Kauno technologijos universiteto komanda (Lietuvos kūno kultūros akademija užėmė 2 vietą, Vilniaus pedagoginis universitetas - 3 vietą).
1982 m. „Žalgiris“ triumfuoja TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakyla į aukščiausiąją lygą. Lietuvos komandos atsisako dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžosi Baltijos čempionate. Lietuvos lygoje varžosi 16 komandų. Nemaža dalis Lietuvos futbolininkų išvyksta rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusiją. V. Ivanauskas, A. Narbekovas ir V. Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo. 1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras.
1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1. Pagal FIFA reitingą, Lietuva 1995 m. Lietuvos rinktinė Buenos Airėse sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Argentina.
Baltijos Futbolo Lyga: Bandymai Suvienyti Čempionatus
Dar 2007 metais buvo pradėtas vykdyti senasis Baltijos lygos projektas. Jis truko ketverius metus, tačiau buvo užbaigtas kaip nepasiteisinęs. Dažnai šis turnyras buvo siejamas ne tik su abejotina kokybe, bet ir nešvariais užkulisiniais žaidimais. Dabar Latvijos futbolo lygos „Virsliga“ prezidentas Maksimas Krivunecas vėl aktyviai kalba apie idėją sujungti trijų šalių pirmenybes. Pagal siūlomą formatą komandos sužaistų du ratus su savo šalių komandomis, o tuomet keturios pajėgiausios Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekipos jungtųsi į pagrindinį turnyrą bei kovotų dėl prizinių vietų. Likę klubai varžytųsi tarpusavyje su savo šalies varžovais.
Argumentai Už ir Prieš
M. Krivunecas tikina, kad ši idėja yra būtina Baltijos šalims. „Kai kalbame apie Baltijos lygą, kalbame ne tik apie formatą, kuriuo trijų šalių komandos būtų integruotos, bet ir apie visą struktūrą, produktą, TV teisių pardavimus, bendrą biudžetą, skaitmeninę ekosistemą, kurioje visi mūsų sirgaliai turėtų puikią patirtį, galėtų mėgautis Baltijos šalių futbolu vienoje platformoje. Tai didžiulis projektas, bet labai svarbus Baltijos šalių futbolui“, - įsitikinęs Latvijos lygos vadovas. „Idėja, visų pirma, yra pagerinti konkurencingumą, sujungti didžiuosius klubus, kad jie galėtų žaisti tarpusavyje, - aiškino M. Krivunecas. - Likusios komandos taip pat turėtų konkurencingas rungtynes. Sujungdami tris lygas mes išeitume iš trijų skirtingų rinkų į 6 milijonų rinką. Tai Danijos dydžio rinka. Pagrindinis kuras lygų ir klubų vystymuisi yra TV teisės. Tai svarbiausias dalykas kiekvienai lygai ir kiekvienam jos klubui. Baltijos šalyse mes iš transliacijų teisių nesugeneruojame nieko. Tai aišku, nes pats produktas nėra pakankamai geras. Padidindami konkurencingumą, sujungdami jėgas ir ekonominius pajėgumus, galime viską optimizuoti, mums nereikia atskirų produktų visoms trims lygoms. Mes galime parodyti, kaip tai padaryti, kaip pakelti finansų lygį. Žinoma, galiausiai, taip pagerintume sirgalių patirtį tiek stadionuose, tiek prie ekranų. Tai nėra tik apie pinigus, nes tai - tik resursas. Lygos biudžetas yra tai, ką lyga gali padaryti dėl klubų ir sirgalių.“
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius turi konkrečią nuomonę apie siūlomą idėją. „Mūsų pozicija eilę metų nesikeičia, šiai dienai nematau galimybės geopolitiniam, politiniam kontekste kalbėti apie Baltijos futbolo lygos sukūrimą. Mes pasisakome „prieš“ ir savo pozicijos laikysimės. Kitas dalykas - kartas nuo karto pabandoma padaryti užėjimus, pamanipuliuoti šia tema, bet nei mūsų klubai nusiteikę apie tai kalbėtis, nei mes kaip futbolo federacija“, - dėstė E. Stankevičius. „Yra Baltijos lygos vadovas, kuriam tai aktualu, gal jis turi kažkokių asmeninių interesų, jam ta idėja atrodo gera. Taip, mes galime susitikti, pakalbėti, nesu kategoriškai „prieš“, bet šiandien dienai neįsivaizduoju, kad tai galėtų tapti realybe“, - pridūrė LFF prezidentas.
Jis siūlo kitas galimybes apjungti Baltijos šalių futbolą. „Galime gal svarstyti kažkokį Supertaurės turnyrą, kur trijų Baltijos šalių čempionai susitinka bendram turnyrui prieš sezoną, yra bendras rėmėjas ir tokia avantiūra, pasižaidimas, stipresnio lygio varžovai yra smagi idėja. Jei žiūrime bendrą į lygą, tai yra vietinio čempionato griovimas. Taip pasisako ir klubai. Jei būtų kažkokia papildoma kvota Europos vietose, komerciniai prizai, gal klubai ir svarstytų. Dabar tai yra vien išlaidos, neturime vieno rėmėjo. Dabar viskas pasikalbama politiniam lygmeny ir greitai numarinama“, - griežtai kalbėjo E. Stankevičius.
Dabartinė Situacija
Šiuo metu Baltijos futbolo lygos idėja vis dar yra diskusijų stadijoje. Nėra aišku, ar šis projektas bus įgyvendintas, tačiau akivaizdu, kad jis turi tiek šalininkų, tiek priešininkų.
Jaunojo Futbolo karta
Vilniaus „Baltijos futbolo akademijos“ (BFA) komanda jau šį šeštadienį pradeda Pirmos lygos sezoną. Pernai trenerių Anždėjaus Falčiko, Seržo Tatiefango, vartininkų trenerio Pavelo Leuso ir fizinio rengimo trenerio Georgo Freidgeimo vadovaujama jauniausia čempionato komanda liko tryliktoje lentelės vietoje.
„Komandos branduolys, sudarytas iš akademijos auklėtinių, išliko, prisijungė legionierių, kurie, tikimės, pagerins žaidimą. Žinoma, jiems dar reikia laiko priprasti, o mes stengėmės juos šiltai priimti, kad jaustųsi kaip šeimoje. Futbolo kalba - universali, aikštėje suprantame vienas kitą. Turėsime sveikos konkurencijos, kuri privers mus visus tobulėti ir išeiti iš komforto zonos. Tai išeis visiems į naudą, komandos lygis kils. Rūbinėje - linksmiau, legionieriai yra emocingi, draugiški, tikimės jų didelės pagalbos“, - kalbėjo prieš pat lygos startą kapitonu perrinktas L.
Vieno labiausiai patyrusių 23 m. „Mūsų jaunimas peršoko vieną laiptelį - vietoje Antros lygos iškart pradėjo žaisti Pirmoje, turėjo pilną sezoną žaisdami su vyrais. Ne kartą buvo gerai pamokyti, todėl šiemet, manau, jie bus stipresni, labiau pasitikintys savimi. Be to, žinome kas laukia, pernai jaunieji žaidėjai galėjo tik numanyti apie laukiančius iššūkius.
„Lygoje daug reikšmingų pokyčių - net keturios komandos pirmą kartą per lygos istoriją išėjo į A lygą. Be to, atėjo naujokų, kitų klubų dukterinių komandų. Sunku juos vertinti, kai neteko prieš juos žaisti. Tačiau lygis bus aukštas, prieš sezoną visi stiprino savo sudėtis. Komandos pamatė, kad galima gauti bilietą į aukštesnį divizioną ir dėl to tikrai kovos. Pirmas septintukas turėtų būti tvirtas. Žinoma, sunku prognozuoti, nes lyga išties bus pasikeitusi“, - teigė L.
„Turėjome nuostabias sąlygas treniruotis BFA arenoje visus tris mėnesius. Turėjome įvairių priešininkų, tarp kurių buvo A lygos klubų. Pradžia buvo sunki, tačiau dirbome, įsibėgėjome ir per paskutines kontrolines rungtynes atrodėme jau visai neblogai. Komunikacija aikštėje išties pagerėjo. Stengėmės analizuoti jas klaidas, mokytis iš jų.
„Minimalūs tikslai - aukštesnė vieta nei pernai. Bet lyga bus konkurencinga ir nenuspėjama, todėl bandysime kabintis į aukščiausias vietas ir pabaigti sezoną pirmoje lentelės pusėje ir kuo aukštesnėje pozicijoje. Esame užsidegę to pasiekti“, - ambicijų neslėpė L. Pirmasis BFA varžovas - į svečius atvyksianti Mažeikių „Atmosfera“, su kuria praėjusiame sezone buvo pasidalinta po pergalę. Rungtynes kovo 20 d. 19.30 val.