Įvadas
Krepšinis Lietuvoje užima ypatingą vietą - tai ne tik sporto šaka, bet ir svarbi tautos identiteto dalis. Lietuvos krepšinio rinktinės pasiekimai tarptautinėse arenose, aistra šiam žaidimui ir jo populiarumas šalyje yra neatsiejami nuo finansinės paramos, kurią teikia rėmėjai. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos krepšinio rėmėjų istoriją, jų įtaką krepšinio raidai ir ateities perspektyvas.
Krepšinio kelias Lietuvoje: nuo ištakų iki aukso amžiaus
Krepšinis Lietuvoje atsirado XX a. pradžioje, kai į tėvynę grįžę Amerikos lietuviai imigrantai pradėjo žaisti šį žaidimą. Jis greitai išpopuliarėjo, o XX a. ketvirtame dešimtmetyje buvo suburta nacionalinė krepšinio rinktinė. 1937 m. prasidėjo Lietuvos krepšinio aukso amžius, kuris tęsėsi iki dešimtojo dešimtmečio. Šį laikotarpį ženklino Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ klubo, pavadinto istorinio Žalgirio mūšio vardu, sėkmė. Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė, debiutavo 1992 m. olimpinėse žaidynėse ir iškovojo bronzos medalį. Vėliau sekė sėkmingi pasirodymai FIBA pasaulio ir Europos čempionatuose, įskaitant Europos čempionato laimėjimus 1937, 1939 ir 2003 metais.
Rėmėjų vaidmuo profesionaliame sporte
Profesionalus sportas reikalauja didelių finansinių išteklių. Salės nuoma, įranga, žaidėjų ir personalo atlyginimai - visa tai kainuoja nemažus pinigus. Vienas iš būdų gauti reikiamą finansavimą - pritraukti rėmėjus.
Sportas be rėmėjo - ne sportas? Iš kur imti pinigų sporto išlaikymui? Dalį, o kai kam ir didžiąją, klubo biudžeto dalį sudaro iš įvairių valstybinių fondų gaunamos lėšos. Didžiausias katilas finansavimui - valstybės biudžetas. Iš jo sportas dotuojamas pagal šakas. Paprastai didžiausią dalį gauna populiariausios sporto šakos. Dar asignavimo galima tikėtis iš savivaldybės biudžeto. Čia pinigų pyrago dalis priklauso nuo pagrįstumo ir politikų malonės.
Privatus sektorius taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Geras komandos pasirodymas pritraukia žiūrovus, tačiau pajamų iš parduotų bilietų dažnai nepakanka. Todėl klubai ieško privataus rėmėjo, kuriam gali pasiūlyti reklamą. Gavęs rėmimą ir pasiekęs gerų rezultatų, sportininkas ar klubas reklamuoja rėmėją. Tačiau blogi rezultatai gali atstumti rėmėjus, nes pralaimėjimai neprisideda prie įmonės vardo gerinimo.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Rėmimas kartais gali būti ir žalingas. Rėmėjas, duodamas pinigus, jaučiasi padėties šeimininku ir gali pradėti reguliuoti komandos žaidimą ar vykdyti „show“.
Rėmėjų tipai ir jų įtaka Lietuvos krepšiniui
Lietuvos krepšinio klubus remia įvairūs subjektai: savivaldybės, „spindulinės“ įmonės, lažybų bendrovės ir alkoholio gamybos bendrovės.
Savivaldybės
Savivaldybės skiria lėšų sportui iš savo biudžetų. Ši parama ypač svarbi mažų miestelių klubams, kuriems tai dažnai sudaro didžiąją biudžeto dalį.
„Spindulinės“ įmonės
Tai įmonės, esančios tame pačiame mieste, kuriame įsikūręs klubas. Remiantis LKL klubų rėmėjų sąrašu, pažymėtina jog čia vyrauja patriotiškumo aspektas. „Utenos mėsa“ rems „Juventus“, „Švyturys“ - „Neptūną“, „Kalnapilis“ - „Lietkabelio“ klubą. Jei nėra kokių vidinių konfliktų ar panašių situacijų, rėmėjų toli ieškoti nereikia. Jie šalia.
Lažybų bendrovės
Krepšinio lažybų bendrovės yra gausiausia rėmėjų rūšis. Tam yra daug priežasčių. Viena jų yra tai, jog kone kiekvienas sirgalius, besidomintis sportu yra bandęs savo sėkmę lažybose. O kur geriau parodyti save jei ne ant žaidėjų marškinėlių, kurių užrašus greitai pastebės sirgalius - potencialus lažybų bendrovių klientas. „Žalgirį“ remia „Olybet“, „Rytą“, „Pieno žvaigždes“ ir „Lietkabelį“ - loterijų lyderis „Perlas“, „Neptūną“ -„Optibet“, „Labas Gas“ - „Cbet“, „Juventus“ - „Uniclub“, o Utenai, Šiauliams, Jonavai bei Kėdainiams net nereikia girtis rėmėjais - lažybų bendrovių pavadinimai figūruoja komandų pavadinimuose. Vienintelis „Dzūkijos“ klubas rėmėjų sąrašuose neturi lažybų ar loterijų bendrovės, bet jų rėmėjų sąrašas yra ir taip itin kuklus. Nors lažybų bendrovių, kartu ir kazino internetu žaidimų figūravimas tarp Lietuvos krepšinio klubų atrodo kažkiek įtartinai, bet būtent jos padeda klubams išgyventi. Vien galime prisiminti Prienų klubo istoriją, kurio pavadinimas keisdavosi kasmet. Nuo „Rūdupio“, „Tonybet“, „Cbet“ … iki „Labas Gas“.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Alkoholio gamybos bendrovės
Alkoholio gamybos bendrovės taip pat remia krepšinio klubus. Dažnai reklamuojamas prekės ženklas su užrašu - „nealkoholinis“. Svarbiausia, jog yra parodomas logotipas. Čia LKL komandos taip pat gali pasigirti tokio pobūdžio rėmėjų laimikiu. „Neptūnas“ - „Švyturiu“, „Lietkabelis“ - „Kalnapiliu“, „Utena“ - savo alumi.
Kontroversijos ir iššūkiai
Sporto rėmimas ne visada yra skaidrus ir etiškas. Pasitaiko atvejų, kai rėmėjai siekia ne tik reklamos, bet ir įtakos klubo valdymui ar net daro įtaką žaidimo rezultatams.
Valdas Romanovas ir Bolų šeimynėlė
V. Romanovas - asmenybė, kurį verta viso straipsnio, o ne mažos pastraipos, bet pabandykime glaustai. Knygoje „Aš stebuklas, jūs nepastebėjote?“ aprašyti keisti „Žalgirio“ krepšinio klubo valdymo metodai. Bet pirmiausia, pažvelkime ką šis aikštingasis sporto rėmėjas pridirbo futbolo pasaulyje. Išpūsti futbolininkų atlyginimai, nuolatinė trenerių kaita, dirigavimas LFF federacijai - tai tik keletas momentų kas vyko „FBK Kaunas“ klube. Buvo užsimota remti pusę A lygos komandų, gal ne vien iš geros širdies, o dėl savų interesų? O kur dar 50-mečio senuko išbėgimas į aikštelę vienoms rungtynėms? Tai buvo praeities linksmybės žiūrovui, bet ne kartu dirbantiems klube. Žengęs į krepšinio rėmimo laukus, V.Romanovas bent pusmetį buvo stebėtojas, o vėliau grįžo „linksmybės“.
Taip, V. Romanovas, išgelbėjo „Žalgirį“ nuo žlugimo (vėliau palikdamas tą pačią skolą), bet jo buvo sotu visiems ir krepšinio klube. Garsusis krepšinio rėmėjas ne tik dažnai keitė trenerius, bet kišosi į žaidimą dalindamas treneriams lapelius, juose įrašant kiek minučių konkretus žaidėjas turi žaisti. Tokiems sprendimams didelę įtaką turėjo ir V.Romanovo būrėja ponia Zoja. Buvo sudaromi horoskopai, pavyzdžiui, koks žaidėjas kiek turi žaisti. Dar futbolo rėmimo laikais futbolininkai buvo verčiami šokinėti per laužą, norint sulaukti išsivalymo.
Toks krepšinio ir futbolo rėmimas turėjo garbės kainą. Tai buvo momentai kai neužteko vien gerai žaisti, kai reikėdavo padaryti daug daugiau pagal rėmėjo norus.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Prienų krepšinio klubas, dėl mažos miestelio rinkos, sunkiai formavo biudžetą, todėl grėsė eilinis finansiniai nesklandumai. Iš agentų gavę pasiūlymą priimti į komandą jaunuosius brolius Bolus, klubo vadovai, vardan išlikimo, jį priėmė. O tada, mainais už paramą klubui, prasidėjo cirkas. Atvykimas, filmavimas oro uoste, treniruočių filmavimas, parodomosios varžybos su šou elementais, senelio Bolo paskyrimas vyriausiu treneriu. Šie realybės šou įrankiai kainavo daug nervų Prienų ekipos sielai V. Šeškui. Prienai buvo puikus pavyzdys, kaip už pinigus nusiperkama krepšinio scena.
Rėmėjai aferistai
Esame daug girdėjęs, kaip seniau į Lietuvos futbolo klubus veržėsi krepšinio rėmėjai iš Azijos, kurių tikslas buvo sutartų lažybų aktyvavimas. Taip pat esame turėję ir įtartinų partnerių iš Rusijos, tokių kaip Vilniaus „Žalgirio“ rėmėjas Kastujevas, kurie giriasi savo verslais, vėliau verslas žlunga, seka kalėjimas, o klubui - bankrotas.
Bet kur kas labiau dėmesio vertas atvejis - tarptautinė sukčių grupuotė, nukenksminusi Pakruojo „Kruojos“ futbolo klubą. Turinti didelį sukčiavimo stažą, ilgai apgaudinėjusi Vokietijos ir Šveicarijos komandas, prieš kelis metus ji bandė įsisukti ir Lietuvoje. 250 tūkstančių eurų iš Pakruojo „Kruojos“ futbolo klubo išviliojusius aferistus pergudravo „Neptūno“ krepšinio komandos vadybininkai. Tuometinis futbolo klubo savininkas E. Junevičius norėjo parduoti komandą, tikėdamas gauti už ją milijoną eurų. Naujieji krepšinio „rėmėjai“ užsimanė tarpininkavimo mokesčio - 250 tūkst. eurų grynais. E. Junevičius nesutiko. Tuomet krepšinio „rėmėjai“ pateikė pasiūlymą - Kruojos“ savininkas turėjo tik parodyti, kad turi 250 tūkst. eurų grynaisiais, kuriuos galės laikyti savo banko seife, kol bus pasirašyta galutinė sutartis. E. Junevičius nurodytą sumą paliko „Holiday Inn“ seife, kur ir turėjo įvykti susitikimas su naujais „rėmėjais“. Susitikimo metu „rėmėjai“ nusprendė perskaičiuoti pinigus. Vienas likęs aferistas atneštus pinigus pakeitė savais, voką suspaudė, užklijavo lipniąja juosta ir padėjo į seifą. Kurį laiką tesėsi derybos, vėliau ryšys visiškai nutruko. Nuojautos vedamas E. Junevičius patikrino banko seife esančius pinigus ir pamatė šokiruojantį vaizdą: vieną 500 eurų kupiūra buvo tik ant viršaus, o po ja - balti popieriaus lapeliai. Tai dar viena „rėmėjų“ rūšis.
Lietuvos krepšinio federacijos vaidmuo
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) atlieka svarbų vaidmenį koordinuojant ir plėtojant krepšinį šalyje. LKF rūpinasi ne tik nacionalinių rinktinių pasirodymu, bet ir jaunimo ugdymu, trenerių kvalifikacijos kėlimu bei krepšinio populiarinimu.
2014 metais LKF prezidentas Arvydas Sabonis teigė, kad federacijos darbas vertinamas pagal nacionalinių vyrų ir moterų rinktinių pasirodymą. 2014 metais ir mūsų vyrai, ir moterys pasirodė puikiai. Vyrai ir be pagrindinio įžaidėjo Manto Kalniečio užėmė ketvirtąją vietą pasaulyje, o moterys laimėjo savo atrankos grupę ir pateko į kitų metų Europos čempionatą. Beje, šįmet moterų rinktinei skyrėme ypatingą dėmesį, pasirūpinome draudimu ir sudarėme tokias pat pasirengimo bei varžybų sąlygas, kaip vyrams.
LKF taip pat rūpinasi pamainos ugdymu nacionalinės rinktinės žaidėjams. Praėjusiais metais ėmėme įgyvendinti tokią jau susistemintą programą - kaip sakoma, nuo iki. Peržiūrime sporto mokyklų treniruočių metodikas, reikalausime atskaitomybės. Nutarėme, kad jaunimo rinktinių treneriai turi išlaikyti savo darbo tęstinumą, dėl to jie dirbs ne po vienerius metus, o kelerių metų ciklais - olimpinio ciklo principu. Tačiau bene labiausiai norisi pasidžiaugti tuo entuziazmu, su kuriuo puolė dirbti jaunimo treneriai ir patys vaikai, dalyvaujantys projekte “Talentų U15 karta”. Jo mintis - įskiepyti vaikams savo pačių priežiūros, individualaus darbo, mitybos principus dar iki patenkant į šalies jaunimo rinktinę. Labai dėkojame Ramūnui Šiškauskui, kuris ne tik sutiko tapti šio projekto ambasadoriumi, bet ir įsitraukė į treniruočių procesą.
LKF biudžetą sudaro valstybės parama, tiesioginė verslo parama ir vadinamasis “barteris”. Reikia tik dėkoti toms įmonėms, kurios mato prasmę remti Lietuvos krepšinį. Šiuos finansinius metus pavyko baigti sėkmingai - ne tik be skolų, bet ir su padidintais rėmėjų įsipareigojimais ateinantiems ir 2016 metams.
Rinkos tyrimai ir verslo požiūris į sporto rėmimą
Sporto vadybos asociacijos užsakytas tyrimas atskleidė, kad net šešios iš dešimties įmonių svarstytų sporto rėmimo klausimą, tačiau į jas niekas nesikreipė. Aštuoni iš dešimties įmonių remiančios sportą teigia, kad iš rėmimo gauna naudos. Galima daryti prielaidą, jog verslui sporto rėmimas yra naudingas, tik pats verslas siūlytis nenori. Todėl būtina išnaudoti lėšų pritraukimo galimybes išplečiant paramos mastą bei pabrėžiant sporto vadybos svarbą.
Ateities perspektyvos
Lietuvos krepšinio ateitis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant finansavimą, jaunimo ugdymą ir profesionalų valdymą. Svarbu užtikrinti skaidrų ir etišką rėmimą, kuris padėtų klubams ir rinktinėms siekti aukštų rezultatų. Taip pat būtina plėtoti jaunimo programas, kurios leistų atrasti ir ugdyti naujus talentus.