Baltosios Vokės futbolo komandos istorija yra neatsiejama nuo šio miestelio raidos. Per septynis dešimtmečius, šalia kanalo ir durpyno iškirstame Rūdninkų girios plote ėmė kurtis gyvenvietė. Ši gyvenvietė, vėliau tapusi Baltąja Voke, išaugo prie Žagarinės kaimo pastačius durpių įmonę apie 1950-1952 m. Tuo metu įmonė buvo viena didžiausių torfo kasyklų Lietuvoje, o aktyvus jaunimas skatino administraciją ir profsąjungos komitetą rūpintis jų užimtumu bei švietimu.
Pradžia: Fizinis Auklėjimas ir Pirmasis Stadionas
1955 metais Baltojoje Vokėje pastatyta pirmoji mokykla, kurioje buvo mokoma lietuvių ir rusų kalbomis. Pradžioje mokykla savo stadiono neturėjo, nebuvo ir sporto salės. Direktoriaujant I. M. Kučinai, buvo rimtai susirūpinta dėl fizinio auklėjimo pamokų kokybės. Ji nutarė išskirsti dalį pušyno, esančio prie mokyklos, ir įrengti stadioną. Mokykla įrengė bėgimo takus, krepšinio ir tinklinio aikšteles. Šis įvykis žymėjo sportinio gyvenimo pradžią Baltojoje Vokėje.
Sportinis Gyvenimas ir Bendruomenės Įsitraukimas
Baltosios Vokės miestelio sportinis gyvenimas visada buvo aktyvus. Baltosios Vokės bendruomenė kasmet dalyvauja turistiniuose, bei šeimų sąskrydžiuose nuo 1988 m. Organizatorius - Baltosios Vokės seniūnijos seniūnas Genadijus Baranovič (tuo metu buvęs Baltosios Vokės kultūros namų direktoriumi). Išvykdama į sąskrydį, komanda turi būti pasiruošusi įvairiems netikėtumams, nes sąskrydyje reikia ne tik fizinio pasirengimo ir stiprybės, bet ir gerai orientuotis nežinomoje vietovėje, žinoti ir suprasti miško gyvenimą, o taip pat turėti žinių apie kultūrinius įvykius. 1988 m. vyko pirmasis Tradicinis lengvosios atletikos bėgimas Baltoji Vokė-Rūdninkai-Baltoji Vokė. Tradicinis Baltosios Vokės bėgimas yra labai populiarus ne tik Šalčininkų rajone, bet ir visoje Lietuvoje.
Sporto Klubas "Jaunystė" ir Ringo Čempionatai
1999 metais, siekiant įtraukti kuo daugiau jaunimo į sportinę veiklą, Baltojoje Vokėje buvo įkurtas sporto klubas „Jaunystė“. Klubo „Jaunystė“ nariai dalyvavo lengvosios atletikos sąskrydyje. Tai sporto šaka, kuri reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir logiško mąstymo. Nuo 2000 metų sporto klubas „Jaunystė“ pirmasis Lietuvoje pradėjo rengti atvirus ringo čempionatus. Sporto klubo iniciatyva Šalčininkų rajone buvo įkurta Lietuvos ringo federacija, o jos prezidentu tapo Mykolas Sienkievič, generaliniu sekretoriumi ir vyr. treneriu Genadij Baranovič. Nuo 2002 metų Baltojoje Vokėje kasmet organizuojamas atviras Lietuvos ringo čempionatas. Sporto klubo „Jaunystė“ nariai atstovauja Lietuvą įvairiose ringo varžybose. Nors ringo Lietuvoje yra nauja sporto šaka, tačiau sportininkai tarptautinėse varžybose (Pasaulio lenkų žaidynėse, Tarptautinėje vaikų ir jaunimo parafiadoje Lenkijoje, Ščiževskio tarptautiniame turnyre, Europos čempionate, varžybose dėl Tarptautinės Federacijos FICER taurės) gynė Lietuvos vardą su pasididžiavimu.
Futbolo Komandų Subūrimas ir Pasiekimai
2004 metais sporto klubo „Jaunystė“ iniciatyva buvo suburtos dvi komandos, norinčios žaisti futbolą - berniukų iki 14 metų ir vaikinų iki 20 metų. Komandos buvo ne tik miestelio pasididžiavimu, bet ir vienos stipriausių rajone. Komandų žaidėjai rėmėjų dėka įgijo sportinę aprangą. Tai buvo svarbus žingsnis futbolo populiarinimo link Baltojoje Vokėje.
Taip pat skaitykite: Renginys Prie Baltojo Tilto
Kūno Kultūros Draugija "Sokol" ir Jaunimo Įtraukimas
2013 m. vasario 13 d. Kūno kultūros draugija „Sokol“ įsteigta 1897 metais Lvovo mieste (dabartinė Ukraina). Tai patriotinė organizacija, kurios tikslas buvo kovoti už tautinį sąmoningumą, o taip pat propaguoti sportą bei sveiką gyvenimo būdą. Laikui bėgant „Sokol“ būreliai susibūrė visuose buvusios Abiejų tautų respublikos regionuose, tame tarpe Vilniuje būrelis susiformavo 1905 m. 1939-1989 m. KKD „Sokol“ veikla Lietuvoje buvo uždrausta, kol 1991 m. dėka išrinkto „Sokol“ komiteto nebuvo vėl įsteigta. Dabartinis Lietuvos draugijos prezidentas - Genadijus Baranovič. KKD „Sokol“ narėmis yra krepšinio, tinklinio, rankinio, stalo teniso ir kitos komandos. „Sokol“ komandos aktyviai dalyvauja sporto turnyruose ir žadinėse ne tik Lietuvoje, bet ir atstovauja Lietuvos vardą užsienyje. Jaunimas kasmet dalyvauja Tarptautinėje parafiadoje Lenkijoje. Lenkijoje nuo 1988 m. vyksta tarptautinės parapijinės žaidynės. Šalčininkų rajono jaunimas, tarp jų - Baltosios Vokės „Sokol“ būrelio jaunimas, kasmet aktyviai dalyvauja parapijinėse žaidynėse. Jaunimas atstovauja Šalčininkų rajoną ir visą šalį įvairių sporto šakų rungtynėse. Jaunimui taip pat organizuojami integraciniai vakarėliai, konkursai bei pažintinės ekskursijos. Kasmet Baltarusijos Respublikoje, Minske vyksta Tarptautinis ringo turnyras. Ringo varžybos vyksta įvairiose amžiaus kategorijose ir disciplinose. Pasaulinės vasaros Polonijinės žaidynės - sporto renginys organizuojamas nuo 1934 m. kas du metus skirtinguose Lenkijos miestuose. Sporto varžybose varžosi lenkai gyvenantys už Lenkijos ribų. Pagrindinis šio renginio tikslas - lenkų bendruomenių integravimas, ypač jaunimo integracija bei stiprinimas tarpvalstybinių kontaktų. Kasmet Varšuvoje vyksta Tarptautinės „Włodzimierza Strzyżewskiego“ ringo žaidynės. Žaidynėse dalyvauja sportininkai iš Vokietijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos. Ježi Ribicki (Jerzy Rybicki), Lenkijos boksininkas, 1976 m.
Po 2013 m., kai miestelyje buvo įsteigtas „Sokol“ būrelis, jaunimas pradėjo aktyviai rengti mini futbolo turnyrą. Turnyre dalyvauja komandos skirtingo amžiaus iš skirtingų Lietuvos vietovių. Turnyras yra rengiamas pavasarį - „sezono atidarymas“ bei rudenį vyksta „sezono uždarymas“. Būrelis kasmet organizuoja ir 3×3 krepšinio turnyrą, kuris taip pat yra populiarus.
Infrastruktūros Pagerinimas ir Naujos Galimybės
2013 m. projekto „LEADER“ lėšomis Baltosios Vokės mokyklos stadione atidaryta daugiafunkcinė sporto aikštelė. 2019 m. gegužės mėn. 5 d. buvo oficialiai atidaryta universali sporto aikštelė. Aikštelės atidarymo proga kūno kultūros draugija „Sokol“ organizavo VI tradicinį 3×3 krepšinio turnyrą. Šių metų liepos mėn. Baltosios Vokės mokyklos stadione vyko du šiaurietiško ėjimo užsiėmimai. Bendruomenės nariai visi kartu žingsniavo miško takeliu. Dalyviai susipažino su pagrindiniais šiaurietiško ėjimo elementais, teorija bei praktika, jo nauda kūnui ir sielai.
Dalyvavimas VAFF Pirmenybėse
Prieš prasidedant 2011 m. VAFF pirmenybėms, svetainėje vaff.lt pristatysime komandas, dalyvausiančias čempionate. Vos antrą sezoną gyvuojančios Baltosios Vokės komandos vadovai dar negyvena rožinėmis svajonėmis tapti VAFF čempionato nugalėtojais ar prizininkais, tačiau pripažįsta, kad norėtų kilti bent laipteliu aukščiau nei pernai. “Tikslas būtų toks pat - nebūti paskutiniais, bet labai norėtųsi pakilti bent vieta aukščiau. Žinau, kad nebus lengva, juk “Vėtrą” sustiprino “Snoro” žaidėjai, o “Griunvaldą”-“Reo” atsarginiai.
Staigmenos ir Iššūkiai
Vos susikūrusi Baltosios Vokės miestelio komanda praėjusio sezono pradžioje parodė nagučius ir sužaidė lygiosiomis su “Polonija”. Netrukus daug vargo su jais turėjo ir “Gariūnai”, kurie išsigelbėjo ir laimėjo 1:0. Prieš praėjusio sezono pradžią sutikimą atstovauti “Baltajai Vokei” davė 30 žaidėjų, tačiau ne vienas iš jų taip ir nesužaidė nei vienų rungtynių. „Pernai tik susipažinome su lyga. Norėjome išsiaiškinti kas, kur ir kaip. Registravome 30 žaidėjų, tačiau iš kiekybės naudos nebuvo. Dar vienas nemalonus praradimas „Baltąją Vokę“ ištiko sezono viduryje, kai komandą paliko rezultatyviausias žaidėjas Edgaras Skarina. Po jo netekties lyderio komandoje taip ir neatsirado, tikėtina, kad tokį lyderį ekipa turės šiemet: „Jurijus žiemos turnyre buvo rezultatyviausias, neabejoju, kad jis bus mūsų lyderis ir čempionato metu. Didžiausiu galvos skausmu vėl turėtų būti pajėgaus vartininko neturėjimas. Tą pripažįsta ir Raimondas: „Bus taip, kad ir man pačiam teks atsistoti. Tiesa, tai ne vienintelė problema.
Taip pat skaitykite: Čiuožyklų apžvalga Vilniuje
Pažadai ir Ateities Vizija
„Tikiuosi, žaisim techniškesnį futbolą. Baltosios Vokės komanda nuolat siekia tobulėti ir gerinti savo žaidimą. Nors iššūkių netrūksta, komandos nariai ir vadovai yra pasiryžę siekti aukštesnių rezultatų ir garsinti savo miestelio vardą.
Futbolo Aikštėje ir Už Jos Ribų: Bendruomenės Ryšys
Baltosios Vokės sporto šventė - tradicija tapęs renginys. Jubiliejiniame sporto renginyje nepritrūko pramoginės dalies. KKD „Sokol“ būrelio nariai taip pat puoselėja savo tradicijas ir vykdo patriotinę veiklą. Kiekvienais metais „Sokol“ nariai tvarko Rūdninkų girioje esančius sukilėlių kapus, važiuoja sutvarkyti Senųjų Macelių kapines. Baltosios Vokės būrelio nariai kartu su kitais KKD „Sokol“ būreliais kasmet Lenkijos nepriklausomybės dieną važiuoja paminėti prie generolo Pilsudskio kapo Rasų kapinėse, taip pat jaunimas kasmet dalyvauja gegužės 3-osios Konstitucijos dienos minėjime.
Baltosios Vokės Seniūnijos "Metų Žmogus"
Baltosios Vokės seniūnija nuo 2006 metų, siekiant pagerbti labiausiai nusipelniusius miesto gyventojus, kasmet organizuoja konkursą „Seniūnijos metų žmogus“. Iš tikrųjų verta pabrėžti, kad Baltosios Vokės miestelyje ir seniūnijos apylinkėse gyvena idėjų kupini, veiklūs, darbštūs ir labai geranoriški žmonės, dėl ko ir kilo konkurso idėja. Pats konkursas nėra vien apdovanojimas už tam tikrus pasiektus rezultatus, įdėtą indėlį, miestelio puoselėjimą, tam tikrą pagalbą ir pan.
Apdovanoti Asmenys
- 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. buvo apdovanoti 3 asmenys - Česlav Voišnis tapo Baltosios Vokės seniūnijos metų žmogumi už pasiaukojančią veiklą ir darbą vietos bendruomenei. Danutė Gintautienė tapo Baltosios Vokės seniūnijos metų žmogumi už seniūnijos ir miestelio teigiamo įvaizdžio formavimą.
- 2011 m. 2012 m. 2013 m. apdovanotas UAB „Vilasta“ direktorius Robertas Čekutis.
- 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. apdovanojimą gavo Olga Versockaja - atviros širdies žmogus, ji nuo pat gimimo gyvena Baltojoje Vokėje.
- 2018 m. 2019 m.
Šiemet, esant gražiam miestelio jubiliejui, 15-us metus iš eilės skelbiame konkursą - Baltosios Vokės seniūnijos „Metų žmogus 2020“. Tačiau šį kartą kandidatais į nominantus tampa visi aukščiau išvardinti asmenys. Balsavimas prasideda nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. 31 d. iki 2020 m. lapkričio mėn. 16 d. Nugalėtojas bus paskelbtas Kalėdinio susitikimo su gyventojais metu.
Baltosios Vokės Apylinkės: Gamta ir Istorija
Baltosios Vokės seniūnija yra Šalčininkų rajono šiaurės vakaruose. Įsikūrusi Rūdninkų girios pakraštyje ir ribojasi su Trakų, Vilniaus, Varėnos rajonais. Po nepriklausomybės atkūrimo iki 2000 metų Baltoji Vokė turėjo miesto seniūnijos statusą. 2017 metais Baltosios Vokės seniūnija vėl plečia savo teritoriją, prijungiami Rūdninkų, Vakariškių, Plytinės, Salų kaimai ir Ravelių viensėdis.
Taip pat skaitykite: Bendruomenė ir futbolas Vilniuje
Archeologiniai Radiniai ir Kaimų Istorija
Prie Papio ežero archeologai aptiko keturias akmens amžiaus stovyklavietes ir žalvario amžiaus gyvenvietę. Vėliau žmonės įsikūrė žvyringose pakilumose, atsiradusiose tirpstant ledynams. Šiose apylinkėse viduramžyje kasama buvo balų rūda. Rudnia, rudnė 15-19 am. Lietuvoje buvo vadinamos geležies ir lydymo ir geležies dirbinių kalimo įmonės.
Rūdninkų Giria: Gamta, Istorija ir Sukilėlių Atminimas
Rūdninkų giria šiandien ošia Vilniaus, Trakų rajonų pakraščiuose ir Varėnos bei Šalčininkų rajonų teritorijose. Tai vienas didžiausių miškų masyvų Lietuvoje. Rūdninkų miškų plotas siekia 26000 ha. Girios biotopų kompleksas- viena vertingiausių rajono teritorijų. Ties Zygmantiškėmis iki 30 m aukščio iškyla kontinentinės kopos. Atvira smėlyno plynė, suformuota nuo mėtytų bombų, sukeltų gaisrų, yra unikalus kontinentinių smėlynų darinys. Girioje yra 3 ežerai. Netoli poligono- Šulnio ežerėlis (1,5 ha). Pietryčiuose, kontinentinių kopų apribotuose pelkynuose, - Gulbino ežeras. Kernavo ežeras tyvuliuoja šalia Atsiskyrėlio kalno.
Per 1831 ir 1863 m. sukilimus Rūdninkų girioje veikė stiprūs sukilėlių būriai. Ypač dideliu kovingumu pasižymėjo L. Narbuto, Visloucho, Lubičo vadovaujami būriai. Ties Rūdninkų giria įvyko keletas susirėmimų su caro kariuomene. Sukilėlių rinktinę sudarė 600 šaulių, 50 raitelių ir dalgininkų būrys. 1863 m. gegužės 19 d. Spalio 19 d. girioje rusai apsupo silpnėjusį G. Čechavičiaus 40 vyrų būrį. Sukilėliai labai narsiai gynėsi ir prasimušė pro juos apsupusio priešo grandines. Mūšiuose dalyvavo ir Vilniaus universiteto studentų dalinys. Sukilėliams malšinti rusų vyriausybė buvo atsiuntusi daug kariuomenės, kuri apsistojo prie Senųjų Macelių kaimo. Prie kaimo yra 1863 m. sukilimo dalyvių kapai.