Kauno „Stumbras“ - futbolo klubas, kurio istorija, nors ir trumpa, tačiau kupina pakilimų ir nuosmukių. Nuo įkūrimo 2013 metais iki triumfo LFF taurėje ir skaudaus žlugimo 2019 metais, šis klubas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos futbolo istorijoje.
Įkūrimas ir debiutas A lygoje
Kauno „Stumbras“ buvo įkurtas 2013 metais NFA Kaunas komandos pagrindu. Jau 2015 metais klubas debiutavo Lietuvos aukščiausiojoje lygoje.
Triumfas LFF taurėje
Nepilnai prieš dvejus metus Kauno „Stumbras“ įsirašė į Lietuvos futbolo istorijos puslapius triumfavęs LFF taurėje ir pirmą kartą klubo istorijoje iškovojęs titulą. Šis laimėjimas tapo kulminacija komandos gyvavimo istorijoje.
Finansiniai sunkumai ir licencijų atėmimas
Tačiau sėkmės istorija netruko ilgai. Klubo finansinė padėtis ėmė sparčiai blogėti. Aukšta nata sezoną pradėję „Stumbro“ futbolininkai atlygio už darbą nesulaukė iki pat šiol. Susisiekus su „Stumbro“ klube nuo sezono pradžios rungtyniavusiu saugu iš Moldovos Andrejumi Čiofu, buvo patikinta, kad žaidėjai, arba bent kai kurie iš jų, visai nesulaukė atlyginimo už šį sezoną.
Dar birželio 28 d. buvo priimtas LFF Licencijavimo komiteto sprendimas iš „Stumbro“ atimti A lygos ir I lygos licencijas. Tokia grėsmė virš „Stumbro“ galvos iškilo neatsitiktinai - kauniečiai savo paskutines A lygos rungtynes žaidė gegužės 31-ąją dieną. Viso to priežastis - finansinė klubo padėtis.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Reakcijos ir bandymai gelbėti klubą
Gailestį „Stumbrui“ rodo ir kiti - A lygos klubai vienbalsiai sutiko atidėti rungtynes su kauniečiais, kurie ir taip jau yra patyrę du techninius pralaimėjimus. Atsispirti nuo šio taško „Stumbrui“ lengva nebus - vien futbolo federacijai skolos siekia apie 20 tūkst. eurų.
15min žiniomis, per pastarąjį mėnesį R.Walshas bandė surasti klubui pirkėją. Buvo gana aktyviai deramasi su futbolininkų agentūrą turinčiu vienu užsienio verslininku, tačiau galiausiai derybos nutrūko - traukti tūkstantinių skolų slegiamą klubą iš bedugnės norinčių neatsirado. Visa ši istorija galėjo pakrypti visai kita linkme, jei Londone nekilnojamojo turto projektus vystantis airis būtų perleidęs komandą dar tuo metu, kai iš šios nebuvo atimta vieta Europos lygoje. Tuo metu susidomėjimą komanda rodė keletas verslininkų, tačiau abiejų pusių požiūris į kainą smarkiai išsiskyrė. Pats R.Walshas per visą šį laikotarpį viešai savo nuomonės taip ir neišdėstė, nors 15min su airiu bandė susisiekti ne kartą.
Darbuotojų ir žaidėjų likimai
LRT.lt žiniomis, klube nebeliko ir vienintelio trenerio, turėjusio UEFA Pro licenciją - Artūro Ramoškos. Jo asistentu šį sezoną buvo portugalas Joao Martinsas. Jis iš pradžių ir turėjo vadovauti komandai, tačiau futbolo specialistas iki pat šiol neturi tinkamos licencijos, kad galėtų oficialiai vadintis A lygos klubo treneriu, todėl „Stumbrui“ tenka sukti galvą ne tik dėl žaidėjų, bet ir vyr. trenerio. Kauno „Stumbre“ nuo pat įkūrimo rungtyniauti pradėjęs 22-ejų metų Rimvydas Sadauskas taip pat padėjo galutinį tašką šiame klube. R. R. Sadauskas „Stumbro“ spalvas pradėjo ginti nuo 2013 metų. Jis, būdamas komandos kapitonu, praėjusiais metais spėjo debiutuoti Europos lygos atrankoje. Jeigu „Stumbrui“ pavyks išspręsti finansines problemas ir grįžti į kovas A lygoje, R. Sadausko netektis bus didžiulė problema Kauno komandai.
Karstas išnešamas šeštadienį 15min šaltinių teigimu, dauguma buvusių darbuotojų jau yra palikę klubą bei dirba kitose įmonėje. Formaliai klube likę tik tie, kurie nesusitvarkę išėjimo dokumentų.
Ultimatumas ir beviltiška situacija
Kauniečių skolos išaugo iki tokio lygio, kad klubui buvo skirtas ultimatumas - jeigu „Stumbrui“ iki liepos 27 d. neatsiskaitys su kreditoriais, jam bus užkirstas kelias į A lygą. Iškalbinga tyla Lietuvos futbolo federacija (LFF) „Stumbro“ veiksmų ir atsakymo laukia iki liepos 27-osios, tačiau jau dabar aišku, kad liepto galą priėjusiam klubui lieka vienintelė išeitis - visiems laikams nugarmėti į bedugnę. Tai reiškia, kad A lyga pirmą kartą nuo 2015-ųjų baigs pirmenybes su mažiau komandų nei pradėjo.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
„Per pastarąjį mėnesį, kai LFF priėmė sprendimą dėl „Stumbro“ licencijų panaikinimo, absoliučiai jokio kontakto iš jų pusės nebuvo, jie nei bendravo, nei pateikė kokią nors dokumentaciją. Jau anksčiau esu minėjęs, kad šioje situacijoje matau tik vieną baigtį. Tokia ji ir buvo“, - 15min kalbėjo LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius. Jo teigimu, klubą užklupus krizei, „Stumbro“ savininkas Richardas Welshas dar kurį laiką buvo pasiekiamas. Visgi per pastarąjį mėnesį jokių gyvybės ženklų iš Kauno stovyklos nesulaukta.
Taškai lieka, A lygos lentelė nesikeis
„Stumbro“ likimo pastarąjį mėnesį su nemaža intriga laukė likusios A lygos komandos. Pagal A lygos nuostatus, jei komanda sužaidžia pusę čempionato rungtynių, jos taškai lieka galioti. Jei sužaistų mačų skaičius yra mažesnis - visi rezultatai anuliuojami. „Stumbro“ situacija A lygoje - delikati. Oficialiai kauniečiai yra sužaidę penkiolika mačų, bet į du iš jų (dvikovos su „Panevėžiu“ ir „Palanga“ - aut.past.) klubo žaidėjai nesusirinko ir ekipai buvo įskaitytas techninis pralaimėjimas. E.Stankevičiaus teigimu, A lygos turnyro lentelė nesikeis. „Techninis pralaimėjimas oficialiai traktuojamas kaip įvykusiose rungtynės, tad klubo iškovoti taškai A lygoje tikrai liks ir bus užskaityti“, - teigė E.Stankevičius.
Bankrotas ir kreditorių viltys
Kauno apygardos teismas bankroto bylą „Stumbrui“ iškėlė praėjusį mėnesį. Bet paskirta administratorė neranda, kam įteikti pranešimą apie pradėtą bankroto procedūrą. Ankstesnė klubo buveinė Kauno centre buvo išregistruota patalpų savininkų prašymu, o Airijoje savo gyvenamąją vietą deklaravęs „Stumbro“ vadovas Richardas Walshas su nauja administratore nei susisiekė, nei perdavė buhalteriją.
Kreditoriai pareikšti savo reikalavimus turi iki lapkričio 15 d. Klubas liko skolingas komandos žaidėjams, treneriams, tiekėjams, „Sodrai“. Ir Lietuvos futbolo federacijai (LFF), kuri yra stambiausia kreditorė. Vilčių sulaukti pinigų jie beveik neturi. Trenerio iš Portugalijos Joao Martinso kadaise vairuotas „Volkswagen Passat“ ir dar vienas automobilis „Renault Megane“ - štai ir visas išaiškintas klubo turtas. Bet net ir jo dar reikės paieškoti, mat automobilių buvimo vieta nėra žinoma.
Užsienio investicijos ir „šiuolaikinė futbolo vergovė“
„Stumbras“ tapo dar vienu ryškiai blykstelėjusiu ir greitai pamirštu vardu Lietuvos futbolo nekrologuose. Praėjusiame dešimtmetyje ne vienas užsienio verslininkas ar futbolo vadybininkas - tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų - gundėsi galimybe pigiai įsigyti klubą Lietuvoje ir minimaliomis sąnaudomis atverti duris į Europos taurių turnyrus. Ekipos dalininkais tapo du Jungtinės Karalystės piliečiai - R. Walshas ir Markas Lenherris - bei du portugalai: Carlosas da Silva ir Mariano Barreto.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Klubo ambicijų ir kracho simbolis - apleistas viešbutis. Skirtingu metu Kauno komandoje žaidė futbolininkai net iš 27 valstybių. Labiau nei skambūs perėjimai „Stumbrą“ išgarsino vienas stambiausių pasaulio leidinių - JAV dienraštis „The New York Times“. 2018 metais jo žurnalistas Tariqas Panja aprašė Kaune rastą „šiuolaikinės futbolo vergovės“ pavyzdį - klubas buvo kritikuojamas dėl savo politikos vos kelis šimtus eurų uždirbančių Afrikos, Brazilijos ar Portugalijos futbolininkų sutartyse numatyti septynženkles išpirkos sumas ir galimybę vienašališkai atleisti neįtikusius žaidėjus.
Neatsiliepia į skambučius
Buvusio dviejų žvaigždučių „Nakties magijos“ viešbučio savininkas prisimena, jog jam priklausantį pastatą, kuris yra prie pat komandos treniruotėms ir varžyboms naudotos buvusios NFA bazės, „Stumbras“ nuomojosi iš viso ketverius metus. Nors atsiskaitymai dažnai vėluodavo, klubas iš pradžių savo įsipareigojimų laikėsi. Bet 2018 metais mokėjimai visai nutrūko. Į teismą A. Kazlovas kreipėsi dėl 20,4 tūkst. eurų skolos ir 9,5 tūkst. eurų delspinigių. Delfi jis teigė ne sykį bandęs susitarti su R. Walshu gražiuoju, bet galiausiai „Stumbro“ savininkas ir vadovas pradėjo vengti kreditoriaus, o pastarasis - nustojo tikėti pažadais.
Įtaria sandorį „po kilimu“
„Stumbras“ nugaišo birželį, nors po dviejų mėnesių jo laukė išsvajotoji proga pasirodyti Europos lygos atrankoje, kur žaidėjai būtų turėję galimybę užsirekomenduoti užsienio klubams. O pati Kauno ekipa būtų užsitarnavusi mažiausiai 240 tūkst. eurų - tiek UEFA skiria pirmo etapo dalyviams. Kuomet „Stumbras“ išleido paskutinį kvapą, jo vietą Europos lygoje užėmė ir UEFA išmoka savo biudžetą papildė kaimynai iš laikinosios sostinės - „Kauno Žalgiris“.
Prislėgė nekilnojamojo turto krizė
Pasitraukimą čempionato viduryje R. Walshas pernai pakomentavo tik lakoniška žinute socialiniame tinkle. „Stumbras“ šiandien neketina žaisti A lygos rungtynių. Taip yra dėl to, jog klubas nesulaukia palaikymo iš LFF šiuo klubui sunkiu metu. Pernai vasarą LFF ištisą mėnesį laukė „Stumbro“ sugrįžimo tikėdamasi, jog R. Walshas apsigalvos arba ras klubui naują savininką.
Buvusių R. Walsho pavaldinių nuomone, iš tiesų pasitraukti iš futbolo 57-erių airių kilmės verslininką paskatino nesėkmės kitame fronte. Delfi jau rašė, jog į prabangių vilų kompleksą portugališkoje Atlanto vandenyno pakrantėje investavusiai R. Walsho „E3 Property“ kompanijai prieš kelerius metus kirto recesija ir kritusios nekilnojamojo turto kainos.
Darbuotojams pasisekė, futbolininkus belieka užjausti
„Stumbro“ biudžetą sudarė apie pusę milijono eurų, ir ši suma apėmė ne tik atlyginimus. G. Klevinsko skaičiavimu, per mėnesį komandos išlaikymas atsiėjo maždaug 30 tūkst. eurų. Algų žaidėjams, treneriams ir darbuotojams „Stumbras“ nebemokėjo keturis paskutinius savo egzistencijos mėnesius. Tad bendra skola buvusiems komandos atstovams gali viršyti 100 tūkst. eurų.
Tiesa, tiek K. Dieninis, tiek G. Klevinskas atsidūrė tarp laimingųjų, kurie savo atlyginimą vis dėlto gavo. „Gražiuoju tikrai nebuvo šansų susitarti. Bet LFF pasiekė klubui turėjusios atitekti lėšos, kurios buvo paskirstytos kreditoriams pagal antstolių pareikalavimus. Darbuotojams pinigai išmokėti, nes jie turėjo darbo sutartis. Futbolininkams šiuo požiūriu mažiau pasisekė. Deja, nemanau, kad bankrotas jiems padės. Turto nelabai yra, o savininkas, mano galva, iš savų lėšų tikrai nemokės“, - atsiduso K. Dieninis.
Karti patirtis neprivertė bėgti iš Lietuvos
J. Martinsas yra vienas tų retų „Stumbro“ kreditorių, kurie dėl tokios bankroto perspektyvos, regis, pernelyg neliūdi. Vis dėlto Lietuvos jis galutinai nepaliko - net ir po pusmečio atsisveikinęs su „Žalgiriu“. Praėjusią liepą portugalas pakeitė moldavą Aleksandrą Kurtijaną „Panevėžio“ stratego poste, o spalio pabaigoje atšventė istorinę pergalę LFF taurės turnyro finale prieš titulą gynusią Marijampolės „Sūduvą“. Patenkinti nauju treneriu „Panevėžio“ vadovai pasiūlė jam pratęsti sutartį. Ir J. Martinsas, nepaisant karčios „Stumbro“ istorijos atomazgos, sutiko…