Įvadas
Vida Bandis - iškili asmenybė, įsiliejusi į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės istoriją kaip ilgametė atstovė Lietuvoje, Seime. Jos gyvenimo istorija - tai epinis pasakojimas apie meilę Lietuvai, atsidavimą bendruomenei ir nuoseklų pilietinės pareigos atlikimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime Vidos Bandis indėlį į Pasaulio Lietuvių Bendruomenę, jos profesinę veiklą ir įspūdingą gyvenimo kelią, kupiną iššūkių, netekčių ir triumfų.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ir Vidos Bandis Indėlis
Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) - tai organizacija, vienijanti lietuvius, gyvenančius įvairiose pasaulio šalyse. Jos misija - puoselėti lietuvybę, bendruomeniškumą, pilietiškumą, išlaikyti ir stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, nušviesti įvairių kartų pasaulio lietuvių ir įvairių lietuvių bendruomenių veiklą.
Užsienio reikalų ministerijoje vyko vieno seniausių užsienio lietuvių leidinių žurnalo „Pasaulio lietuvis“ naujos koncepcijos pristatymas. „Lietuviškas spausdintas žodis visada buvo ypatingos svarbos kintamasis sudėtingoje tautinio tapatumo išsaugojimo užsienyje lygtyje, todėl džiaugiamės, kad galime prisidėti prie naujos „Pasaulio lietuvio“ koncepcijos pristatymo“, - sakė ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius. Nuo 1963 metų Pasaulio lietuvių bendruomenės leidžiamo žurnalo misija - puoselėti lietuvybę, bendruomeniškumą, pilietiškumą, išlaikyti ir stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, nušviesti įvairių kartų pasaulio lietuvių ir įvairių lietuvių bendruomenių veiklą. Žurnalo leidybos reikalus perimantis Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Kęstas Pikūnas sakė, kad atnaujinto leidinio tikslas bus pristatyti neišgalvotą ir neišpūstą pasaulio lietuvių bendruomenės gyvenimą, suteikti galimybę suprasti dažnai iškreiptą pasaulio lietuvio sąvoką ir globalios Lietuvos kūrimo svarbą. Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis pabrėžė išskirtinę leidinio reikšmę telkiant skirtingų kraštų lietuvių bendruomenes bendram tikslui - lietuvybės puoselėjimui užsienyje. Atnaujintas „Pasaulio lietuvis“ bus leidžiamas Lietuvoje.
Prieš aštuonerius metus Bendruomenei reikėjo atstovo Lietuvoje ir valdybos pirmininkė Regina Narušienė pakvietė Vidą Bandis darbuotis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovybei Lietuvoje. Vida neatstovauja jokiam kraštui, ir jos pagrindinis vaidmuo yra atstovauti lietuvių bendruomenei palaikant ryšius su Lietuvos Vyriausybe. Ji dalyvauja su švietimu susijusiose diskusijose, Užsienio reikalų ministerijos susitikimuose, Lietuvos valstybingumo 100-mečio programose, aktyviai kartu su kitais ruošia X pasaulio lietuvių sporto žaidynes, vyksiančias 2017 birželio 29-liepos 1 d. Kaune, jose dalyvaus apie 4000 žmonių iš 28 šalių ir net 36 lietuvių krepšinio komandos iš užsienio.
Vida Bandis atstovauja Pasaulio Lietuvių Bendruomenei Lietuvoje jau aštuoneri metai ir gerai žino, su kokiomis problemomis ir dilemomis susiduria Bendruomenė. Ji, kaip ir kiti Bendruomenės nariai, pastebi, kad naujoji lietuvių emigrantų karta keičia Bendruomenę, kad jauni žmonės vis mažiau mėgsta ir linkę jungtis į formalias organizacijas. Tai - globalus, tačiau ir įdomus procesas. Tiesa, sukūrę šeimas užsienyje lietuviai noriai leidžia vaikus į lietuviškas mokyklėles ir šiandien lietuvių bendruomenės ir susibūrimai sėkmingai gyvuoja gimtosios kalbos mokyklėlių pagrindu. Mokyklėlių sistema egzistuoja nuo 1950-ųjų metų, o šiandien jas ir jų darbą nuosekliai remia Lietuvos valstybė.
Taip pat skaitykite: V. Bandžio gyvenimo istorija
Vida Bandis įsilies į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės istoriją kaip ilgiausią laiką išdirbusi Bendruomenės atstovė Vilniuje, Seime, kaip žmogus, besąlygiškai mylintis Lietuvą ir Bendruomenės žmones ir pasiaukojančiai, nuosekliai atliekantis savo pilietinę pareigą.
Gyvenimo Kelionė: Nuo Molėtų Iki Pasaulio
Vidos Bandis istorija prasideda Molėtuose, kur ji gimė 1934 m. Tačiau jos vaikystę ir jaunystę paženklino Antrasis pasaulinis karas ir pokario sumaištis. 1944 m. su tėvais ji pasitraukė į Austriją, vėliau - į Vokietiją. Šis laikotarpis buvo kupinas iššūkių ir netekčių, tačiau jis taip pat formavo Vidos charakterį ir stiprino jos meilę Lietuvai.
Baigiantis karui ir blėstant vilčiai, kad Lietuva bus nepriklausoma, mergaitės tėvai pasiėmė ją su dviem broliais ir nešini pora lagaminų pėsčiomis leidosi į Vakarus. Lietuvoje su šeimos tarnaite liko kiti du vaikai, dar kūdikiai, kad būtų saugiau. Į karo pabaigą radikaliai keičiantis valdžiai Lietuvoje, stambių laisvųjų ūkininkų šeimos buvo priverstos trauktis - skubiai, bekompromisiškai ir žiauriai save ,,ketvirčiuodamos“. Kito pasirinkimo nebuvo. Tiesa, mergaitės šeimoje būta vilties, kad, politikai pasikeitus, šeima vėl susiburs. Veltui Vokietijoje laukta sugrįžimo Itakėn… Sugrįžimo rytojus neišaušo. Ryšys su Lietuva nutrūko. Šeimos tėvą Lietuvoje paskelbė ,,žuvusiu kare“.
1950 metais Vida emigravo į JAV, kur baigė aukštuosius mokslus Ilinojaus, Indianos ir Merilendo universitetuose. Čia baigė gimnaziją, Ilinojaus universitete (University of Illinois) įgijo bakalauro laipsnį, Bolo valstybiniame universitete (Ball State University) - magistro laipsnį, o Merilando universitete (University of Maryland) baigė doktorantūros studijas.
Vėliau, 1960-1999 metais, ji gyveno ir dirbo Vokietijoje bei JAV. Atsitiko taip, kad jos vyras norėjo įgyti mediko diplomą vokiškame Alma Mater, ir jauna pora išvyko atgal į Vokietiją. Šalyje jiedu praleido du dešimtmečius - didžiąją savo profesinio gyvenimo dalį.
Taip pat skaitykite: Filmas apie Tedą Bandį
Po karo Merilando universitetas, esantis netoli Vašingtono ir veikiantis kaip ,,suaugusiųjų“ universitetas, laimėjo JAV skelbtą konkursą amerikiečiams kareiviams užsienyje mokyti. Šalia karinės tarnybos JAV ginkluotųjų pajėgų kariai galėjo įgyti aukštąjį išsilavinimą ir gauti amerikietišką diplomą. Pirmąjį savo skyrių universitetas atidarė Berlyne, vėliau - Heidelberge, kuris 1960 metais ir priėmė į savo gretas Vidą. Ji kuravo kursus, jų finansavimą ir kartu su dėstytojais daug važinėjo po įvairiausias šalis tuo metu, kai kelionės po pasaulį dar nebuvo plačiai prieinamos. Universitetas turėjo skyrius Turkijoje, Libijoje, Maroke, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Anglijoje ir t.t. Vida nutarė ne dėstyti, o imtis administravimo. Šis pasirinkimas atvedė ją prie prorektorės pareigų, kurios aprėpė ir universiteto plėtros naujuose regionuose, pirmiausia - Azijoje, planus.
Savo sesę, likusią Lietuvoje, Vida pirmą kartą sutiko jau suaugusią, po gerų dviejų dešimčių metų Prahoje. Susirašinėjimas su Lietuva buvo toks sudėtingas, kad laiškuose reikėjo ne tik pasirašinėti slapyvardžiu, bet ir viską šifruoti. Komandiruotė į užsienį Lietuvos laiške galėjo vadintis, pavyzdžiui, ,,studentų sąskrydžiu tokiu ir tokiu laiku“, susitikimo vieta - kokiu nors ,,gaila, kad nebūsiu ten ir ten“.
Dinamiškasis Merilando universitetas parvedė Vidą iš Vokietijos atgal į Ameriką, kurioje ji gyveno kitus dvidešimt metų, kol nepalaidojo tėvų ir vyro… Įpėdinių Vida neturėjo, todėl dažnai kartu su vyru pasvajodavo, jog, sulaukę pensijos, jei Lietuva bus laisva, važiuos ten gyventi. Vyras iškeliavo iš šio pasaulio, nespėjęs sugrįžti į laisvąją Lietuvą, kaip ir Vidos tėvai, kurie mirė vienas po kito.
Po motinos laidotuvių Vidos brolis, kuris dirbo Lietuvoje prezidento Valdo Adamkaus patarėju, pasiūlė seseriai vykti Lietuvon - toliau nuo vienatvės, arčiau savų. Tada Vida ir priėmė gyvenimą išlauktą sprendimą - sugrįžti Lietuvon.
Profesinė Veikla: Nuo Merilando Universiteto Iki Švietimo Ministerijos
Vidos Bandis profesinė veikla siejosi su darbu aukštojo mokslo srityje. Ji turėjo 40 metų finansų bei vadybinio darbo aukštojo mokslo srityje patirtį. Buvo Merilando universiteto koledžo (University of Maryland University College) vykdomoji viceprezidentė (executive vice president).
Taip pat skaitykite: Moralės principai baudžiamojoje teisėje
Turėdama įstabią akademinio administravimo patirtimi, ji nesunkiai rado darbą Švietimo ir mokslo ministerijoje, kur jai patikėjo vadovauti Finansų politikos skyriui. Reikėjo rašyti niekam Lietuvoje neregėtus projektus paskolai iš Pasaulio Banko gauti, reikėjo aukšto lygio anglų kalbos. Vida skraidė į Vašingtoną deryboms, telkė Švietimo ministerijos darbuotojus projekto vykdymui, ir kai viskas ėmė sklandžiai veikti, ji, išdirbusi ministerijoje ketverius tūkstantmečio lūžio metus (1999-2003), apsisprendė pasitraukti ir leisti žmonėms ramiai ir savarankiškai įgyvendinti savo idėjas. Vida iki šiol užsuka į ministeriją pasikalbėti su buvusiais projekto bičiuliais.
Po nedidelės pertraukos Vidai pasiūlė vadovauti Baltijos vadybos institutui, penkių Europos aukštųjų mokyklų, veikiančių Prancūzijoje, Danijoje, Belgijoje, Norvegijoje ir Lietuvoje (VDU), konsorciumui, kuriame dėstoma verslo vadovams pagal aukščiausius tarptautinius standartus anglų kalba. Verslo vadybos magistro diplomą kartu išduoda šios penkios partnerės-verslo mokyklos. Vida buvo žmogus, kuris padėjo institutui gauti tarptautinę akreditaciją ir, paruošęs tinkamą pamainą į savo vietą, išėjo.
Vida Bandis turi vadovavimo tarptautiniams projektams patirties, taip pat patirties administravimo, žmogiškųjų išteklių, finansų analizės bei biudžeto planavimo srityse.
Visuomeninė Veikla
Vida Bandis yra Almos Adamkienės labdaros fondo, „International Rotary Club of Vilnius“ ir „Baltic Management Institute“ valdybos narė, aktyvi visuomenininkė.
Sugrįžimas Į Lietuvą: Itakės Išsipildymas
Vidos Bandis istorija verta epinio romano, juk jai teko laimė sugrįžti iš savo įstabios ir spalvingos odisėjos namo, į savo Itakę - į Lietuvą. Tik nedaugeliui drąsuolių tai pavyksta! Skirtingai nei klasikinio Odisėjo, jos kelionė atgalios truko trigubai ilgiau. Galima sakyti, ji išgyveno tris odisėjas - Lietuvos, Vokietijos ir Amerikos - ir sugrįžo į gimtąjį kraštą kaip nusipelnęs žmogus, kosmopolitas, niekados nepamiršusi, kad jos laukiama namie.
Nuo 1999 m. gyvena ir dirba Lietuvoje.
Asmeninis Požiūris
Vida Bandis: ,,Darau tik tai, ką myliu. Myliu Lietuvą. Ir man tai nebanalu. Myliu, todėl čia esu, kitaip nebūčiau. Myliu savo darbus, kitaip jų nedaryčiau. Žmogaus, net vaiko, gyvenimo istorija kupina praeities, kurią suprasti padeda tik dabartis, tačiau kai ji tampa sodri kaip vaivorykštės spalvos, norisi vienos jungiančios gijos ir jos bangavimo suvokimo. Toji gija gali būti brangus santykis su kitu žmogumi, šalimi, darbu, idėja… Santykis su tuo, kas neretai pasirenkama nesąmoningai ir priklauso aukštesnėms jėgoms.