1992 m. vasaros olimpinės žaidynės Barselonoje tapo istorinės Lietuvai, ką tik atkūrusiai nepriklausomybę. Jose dalyvavo 47 lietuviai, tarp kurių ryškiausiai spindėjo krepšininkai, iškovoję bronzos medalius. Ši pergalė ne tik įamžino Lietuvos vardą pasaulio sporto istorijoje, bet ir įkvėpė tautą naujiems siekiams.
Kelias į Barseloną: atrankos išbandymai ir pasirengimas
Lietuvos krepšinio rinktinės kelias į Barselonos olimpines žaidynes nebuvo lengvas. Pirmiausia reikėjo įveikti atrankos barjerą. Pasaulio šalių krepšininkai, išsibarstę po įvairių šalių ir žemynų lygas, į bendrą stovyklą susirinko 1992 m. gegužės viduryje. Iki atrankos turnyro buvo likęs vos mėnuo. Komanda turėjo nuversti kalnus, kad patektų į olimpinį turnyrą. Po pasaulį pabirę žaidėjai ne tik be diskusijų suvažiavo į rinktinę ir liejo prakaitą prieš atrankos turnyrą. Jauna valstybė jiems duoti praktiškai neturėjo ko, išskyrus moralinį palaikymą. Kitko, taip pat ir būtinų pinigų paieškų, ėmėsi patys sportininkai.
Atrankos turnyras prasidėjo Ispanijoje, Badachose, prie Portugalijos sienos. Lietuviai laimėjo visas 11 žaistų rungtynių. Birželio 29-ąją prasidėjo finalinis turnyras Saragosoje, ten laimėta prieš Kroatiją, Izraelį, Vokietiją, Čekoslovakiją, Slovėniją ir Italiją. Iki olimpinių žaidynių aplošta vienuolika šalių.
Sunkus pasirengimas atrankos turnyrui vyko ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Pasak V. Garasto, pasiruošimo atrankos turnyrui metu Druskininkuose metu salės grindys buvo išklerusios, kamuolys nešokinėdavo, žaidėjai gyveno sanatorijoje su ligoniais. Maistas nebuvo geras, tačiau rinktinė laimėjo 18 rungtynių iš 19.
Finansiniai sunkumai ir rėmėjų paieška
Jauna valstybė negalėjo skirti pakankamai lėšų rinktinės pasirengimui, todėl patys sportininkai ėmėsi iniciatyvos ieškoti finansinės paramos. Pirmasis NBA žaidęs lietuvis Šarūnas Marčiulionis Amerikoje turėjo įtakingų draugų. Vieni tokių - roko grupė „Grateful Dead“. Jie leido komandos aprangą papuošti savo grupės atributika - batika margintus marškinėlius su žymiuoju „Skullmanu“ sukūrė dailininkas Gregas Speirsas. Laivę mylinčiomis šalimis žavėjęsis menininkas, marškinėliams rinkosi Lietuvos vėliavos spalvas, o aukštai iššokęs į krepšį kamuolį dedantis skeletas simbolizavo įveiktas kliūtis. 450 tūkstančių dolerių - visą pelną pardavus marškinėlius - amerikietis skyrė Lietuvos rinktinei, kad ši galėtų vykti į žaidynes atstovauti savo šaliai.
Taip pat skaitykite: Stadiono istorija ir architektūra
Bronzinės komandos kapitonas Valdemaras Chomičius prisiminė: „Kai reikėjo ruoštis olimpiadai, kiekvienas žaidėjas darė viską. Vasaromis grįžęs namo į Ispaniją treniruodavausi su Malagos komanda, pažinojau jos trenerį Javierą Imbrodą. Jis tapo antru užsieniečiu po Marčiulionio bičiulio amerikiečio Donnie Nelsono, kuris padėjo visomis prasmėmis. Kai Javierui Imbrodai pasiūliau būti vienu iš rinktinės trenerių, jo gimtasis kurortinis Meliljos miestelis sutiko mus remti, skyrė pinigų kelionėms“. Už tai rinktinė įsipareigojo reklamuoti Melilją, sužaisti draugiškas rungtynes su šio miesto komanda, o jiedu su Rimu Kurtinaičiu po olimpiados padirbėjo šio kurorto sporto stovykloje.
Patriotizmas ir vienybė - raktas į sėkmę
Nepaisant visų sunkumų, Lietuvos krepšininkai buvo vieningi ir patriotiškai nusiteikę. Arvydas Sabonis įsitikinęs: „Politinis gyvenimas pasikeitė labai greitai. Nežinau, ar likus metams dvejiems iki Barselonos kuris bent galėjome pagalvoti, kad ten žaisime už Lietuvą. Visas tas laikas - pasaka. Žaidėme, manau, geriau, negu galėjome. Tos emocijos, noras, reikalas kovoti už Lietuvą - viskas susidėjo“. Ir jam, ir vieningos kaip kumštis komandos draugams Barselonos bronza prilygo auksui. Visi jautėsi čempionais. Tokiais ir tapo lietuvių bei visą krepšinį ir laisvę mylinčio pasaulio širdyse.
Rungtynės Barselonoje: nuo grupės etapo iki bronzos medalių
Lietuvos rinktinė olimpinį turnyrą pradėjo sėkmingai, grupės varžybose nugalėdama Kiniją (112:75), Venesuelą (97:79), Puerto Riką (104:91) ir Australiją (98:87). Vienintelį pralaimėjimą patyrė prieš Jungtinę komandą (80:92). Užėmusi antrą vietą grupėje, ketvirtfinalyje Lietuvos komanda įveikė brazilus (114:96).
Pusfinalyje lietuvių laukė akistata su JAV „Svajonių komanda“. Nors lietuviai pralaimėjo (76:127), jie nepasidavė ir susitelkė kovai dėl bronzos medalių.
1992-ųjų rugpjūčio 8-ąją Barselonos olimpiados mače dėl bronzos medalių Lietuvos krepšininkai 82:78 parklupdė Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) komandą. Š.Marčiulionis pelnė 29 taškus ir atkovojo 8 kamuolius, A.Sabonis surinko 27 taškus ir atkovojo 16 kamuolių, A.Karnišovo sąskaitoje buvo 8 taškai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšininkų pasiekimai Barselonos olimpiadoje
Sunkios sąlygos ir iššūkiai Barselonoje
Pasak V. Garasto, ne ką geresnės sąlygos buvo ir Barselonoje. „Olimpinėse žaidynėse visa komanda, 16 žmonių, gyvenome trijuose kambariuose, kur tik vienas dušas ir vienas tualetas. Kondicionierių nebuvo, o temperatūra siekė 40 laipsnių. Kas baisiausia, mūsų namelis stovėjo prie kažkokios autotransporto įmonės ir kiekvieną rytą 6 valandą prasidėdavo nepakeliamas triukšmas. Taip vokiečiai koncentracijos stovyklose kankino žmones“.
Nepaisant visų sunkumų, komanda išliko vieninga ir pasiekė istorinę pergalę.
Komandos sudėtis ir trenerių štabas
Lietuvos rinktinės garbę 1992-aisiais Barselonoje gynė Valdemaras Chomičius, Alvydas Pazdrazdis, Arūnas Visockas, Darius Dimavičius, Romanas Brazdauskis, Gintaras Krapikas, Rimas Kurtinaitis, Arvydas Sabonis, Artūras Karnišovas, Šarūnas Marčiulionis, Gintaras Einikis ir Sergejus Jovaiša.
Rinktinės vairas buvo patikėtas tuo metu Previzos „Banik“ dirbusiam Vladui Garastui, o jo asistentais tapo Raimundas Sargūnas iš Penevėžio, Donnas Nelsonas jaunesnysis iš „Golden State Warriors“ ir ispanas Javieras Imbroda iš Malagos klubo.
Bronzos medalių reikšmė Lietuvai
Lietuvos krepšininkų bronzos medaliai Barselonos olimpiadoje tapo pirmuoju jaunos šalies vasaros žaidynių laimikiu ir nugramzdino šalį į ilgą euforiją. Nacionalinės komandos pergalė prieš buvusią SSSR - Jungtinę komandą ir iškovoti bronzos medaliai sukėlė neapsakomą euforiją, laimės ir pasididžiavimo jausmą, kurį prisiminus ir šiandien suvirpa daugybė širdžių.
Taip pat skaitykite: Prisiminimai apie Barselonos olimpiadą
Ši pergalė ne tik įamžino Lietuvos vardą pasaulio sporto istorijoje, bet ir įkvėpė tautą naujiems siekiams. Tai buvo didelė reklama mūsų šaliai. Pasak V. Garasto, olimpinėje Barselonoje aštuonis kartus skambėjo Lietuvos himnas ir tiek pat kartų kilo trispalvė - sužaista aštuonios rungtynės.
Legendos sugrįžimas: prisiminimai po dvidešimties metų
Po dvidešimties metų, 2012 m., visas legendinis dvyliktukas vėl susirinko. Visiems rinktinės nariams Arvydas Sabonis įteikė simbolinius apdovanojimus, o pats jį priėmė iš tuometinio kapitono Valdemaro Chomičiaus rankų. Žaidėjai ir treneris Vladas Garastas pasirašė ant Lietuvos rinktinės marškinėlių, kurie kitais metais keliaus į tarptautinę kosmoso stotį ir bus sugrąžinti atgal.
Šarūnas Marčiulionis pasakojo, kad tokia idėja kilo rugpjūčio 8 dieną, kai Lietuvos rinktinė žaidė Londono olimpinių žaidynių ketvirtfinalyje prieš Rusijos rinktinę. Tą pačią dieną, tik prieš dvidešimt metų, Lietuvos rinktinė rungtynėse dėl bronzos nugalėjo Rusijos, tada dar Nepriklausomų Valstybių Sąjungos, komandą.
tags: #barselonos #krepsinio #rungtynes #1992