Kelionės planavimas, ypač lėktuvu, reikalauja atidumo ne tik maršrutui, bet ir bagažo turiniui bei dydžiui. Šiame straipsnyje aptarsime, ką galima ir ko negalima vežtis lėktuvu, taip pat apžvelgsime beisbolo situaciją Lietuvoje ir jos dalyvavimą tarptautiniuose turnyruose, įskaitant susitikimus su Austrijos komanda.
Bagažo apribojimai lėktuvuose
Viena paskutinių užduočių planuojant kelionę - tai daiktų susipakavimas. Atrodytų paprasta užduotis, kol per nežinojimą bagažo patikros punkte iš Jūsų nekonfiskuojamas mylimas ir brangus daiktas ar lietuviškos lauktuvės pasiilgtiems draugams iš užsienio. Kol daiktai dar nepaskirstyti po lagaminus, pirmiausia norime Jums priminti sąrašą pavojingų daiktų, kurių dėl saugumo reikalavimų į lėktuvą pasiimti visai negalima, nepriklausomai nuo to, ar keliaujate tik su rankiniu ar ir su registruotu bagažu.
Draudžiami daiktai
Dėl tarptautinių aviacijos saugumo reikalavimų aukščiau išvardintų daiktų į orlaivį pasiimti apskritai negalima. Taip pat oro uosto darbuotojai gali konfiskuoti ir čia nepaminėtus, tačiau įtarimą dėl saugumo keliančius daiktus. Jei perskaičius šį sąrašą Jums kilo abejonių dėl planuojamo vežtis į kelionę daikto - geriau susisiekite su išvykimo oro uosto keleivių konsultantais arba Lietuvos transporto saugos administracija. Jei bandysite į orlaivio saloną ar krovinių skyrių įsinešti draudžiamą daiktą - jis bus konfiskuotas ir sunaikintas. Taip pat būkite atidūs jei ketinate iš Europos Sąjungos (ES) į trečiąsias šalis, arba atvirkščiai, gabenti suvenyrus, pagamitus iš laukinių augalų, gyvūnų ar jų dalių, kadangi daugybei tokių gaminių yra reikalingi specialūs leidimai arba juos apskritai gali būti draudžiama gabenti. Net, atrodytų, nekaltai bandydami parsivežti įdomių formų kriauklę iš Turkijos, galite pažeisti CITES konvencijos reikalavimus ir suvenyras iš Jūsų bus ne tik konfiskuotas, bet gali tektį jį grąžinti į kilmės šalį už savo lėšas ar net susidurti su griežtesnėmis sankcijomis.
Draudžiamų daiktų sąrašas:
- Infekcinės medžiagos ir nuodai (pvz.
- Preparatai, sukeliantys koroziją (pvz.: kanalizacijos valikliai, rūgštys (acto, sieros, druskos…), amoniakas, rūdžių nuėmėjai ir t.
- Nuodingos medžiagos (pvz.: nuodai žiurkėms, bario cianidas, gintaro rūgšties peroksidas, kalio arsenatas, gyvsidabris ir t. t.
- Lengvai užsiliepsnojančios medžiagos (pvz.: benzinai, acetonas (nagų valiklis), skiedikliai, žibalas ir t. t.
- Autokosmetika (pvz.: dėmių išėmikliai, aušinimo ir stabdžių skysčiai ir t. t.
- Toksiškos medžiagos (pvz.: augalų apsaugos produktai, biocidai, metanolis ir t. t.
- Dinamitas, parakas, sprogstamosios medžiagos, įskaitant detonatorius, saugikliai, amunicija, granatos, minų sprogstamieji užtaisai ir plastikinės sprogstamosios medžiagos.
- Dujos: propanas, butanas.
- Degūs skysčiai, įskaitant benziną, metanolis, degios kietos medžiagos ir reaguojančios medžiagos, įskaitant magnį, prakuros, fejerverkai, signalinės raketos ir kita pirotechnika.
- Oksidacinės medžiagos ir organiniai peroksidai, įskaitant balinamąsias medžiagas ir automobilio remontui naudojamas priemones.
- Nuodingosios ar infekcinės medžiagos, įskaitant žiurkių nuodus ir infekuotą kraują, radioaktyviosios medžiagos, įskaitant medicininius arba komercinius izotopus.
- Kalėdinių fejerverkų / konfeti šaudyklių negali būti nei registruojamame, nei rankiniame bagaže.
Rankinis bagažas
Dėl saugumo reikalavimų yra taikomi tam tikri apribojimai bagažui, kuris gabenamas orlaivio salone, ir bagažui, kuris keliauja krovinių skyriuje. Neteisingai susidėję savo daiktus galite kai kuriuos jų prarasti arba tiesiog prisidaryti sau nereikalingų nemalonumų. Į lėktuvo saloną yra draudžiama pasiimti bet kokius įtaisus, galinčius iššauti sviedinį ar atrodančius, tarsi galėtų iššauti sviedinį. Saugumo sumetimais neleidžiama įsinešti jokio tipo šaunamųjų ginklų, taip pat ir žaislinių šautuvų, šaunamųjų ginklų kopijų ir padirbinių, kuriuos galima palaikyti tikrais ginklais. Ginklus ir jų padirbinius, kopijas ar žaislinius variantus galite gabenti registruotame bagaže.
Taip pat skaitykite: Hipodromo beisbolo komandos istorija ir laimėjimai
Keleiviams su savimi į lėktuvo saloną galima pasiimti tik ribotą kiekį skysčių. Visos skysčių talpyklės turi būti sudėtos į vieną permatomą, pakartotinai užpaudžiamą, ne didesnį kaip 1 litro talpos maišelį* (apie 20 x 20 cm). Leidžiama rankiniame bagaže turėti gyvybiškai būtinus vaistus ir specialius maisto produktus, pvz. Žinoma, į lėktuvo saloną su rankiniu bagažu jokiu būdu negalima pasiimti daiktų, kurie yra draudžiami skraidinti keleiviniu transportu (jie nurodyti straipsnio pradžioje).
Skysčių gabenimo taisyklės:
- Skysčiai turi būti supakuoti į atskirus indelius, kurių talpa neviršija 100 ml.
- Visi indeliai turi būti sudėti į vieną permatomą, uždaromą plastikinį maišelį, kurio talpa ne didesnė kaip 1 litras.
- Maišelį reikia atskirai pateikti patikrai oro uosto apsaugos darbuotojams.
Rankinio bagažo matmenys:
- Ryanair: VIENAS nedidelis 40 x 30 x 20 cm išmatavimų asmeninis krepšys, kuris turi tilpti po kėde, priešais keleivį.
- Wizzair: VIENAS nedidelis 40 x 30 x 20 cm išmatavimų asmeninis krepšys, kuris turi tilpti po kėde, priešais keleivį.
- Airbaltic (Economy BASIC, CLASSIC, FLEX): Vienas krepšys (55 x 40 x 23 cm) ir vienas asmeninis daiktas (40 x 30 x 15 cm).
Draudžiami daiktai rankiniame bagaže:
- Šaunamieji ginklai ir sviedinius šaunantys įtaisai: pistoletai, revolveriai, šautuvai (įskaitant orinius, pneumatinius ir šratinius ginklus), signaliniai ir starto pistoletai, šaunamųjų ginklų dalys, visų tipų žaisliniai ginklai ir tikslūs ginklų padirbiniai, arbaletai ir strėlės bei smiginio strėlytės, ginklai povandeninei medžioklei ir guminės šaudyklės.
- Buki įrankiai - daiktai, kuriuos galima panaudoti sunkiems sužeidimams sukelti smogiant jais, įskaitant: beisbolo, sobolo ir mažojo beisbolo lazdas, kuokas ir lazdas (pavyzdžiui, policininko lazdas, blakštus ir vėzdus, aukšto slėgio žarnas), kovos reikmenis (kastetus, nunčiakus ir t.
Registruotas bagažas
Ko gero jau išskirstėte didžiąją dalį savo lagaminų turinio, visgi ir registruotam bagažui yra taikomi tam tikri apribojimai. Gali atrodyti, kad viską, ko negalima gabenti lėktuvo salone, turėtų būti galima susipakuoti į registruoto bagažo krepšį, tačiau yra ne visai taip. Kai kuriuos daiktus galima vežtis tik lėktuvo salone ir yra draudžiama juos susipakuoti į registruoto bagažo krepšius. Visi prietaisai turintys ličio baterijų, t.y. moblieji telefonai, nešiojami kompiuteriai, belaidžiai elektroniniai prietaisai (angl. power bank), elektroninės bei IQOS tipo cigaretės, kiti elektroniniai prietaisai. Tačiau ir rankiniame bagaže galima vežti ne daugiau kaip 15 tokių įrenginių. Vieno įrenginio galingumas negali viršyti 160 Wh. Jeigu įrenginio galingumas viršija 100 Wh, jo vežimas turi būti suderintas su oro linijų bendrove. Dronas (jeigu jo baterijos talpa neviršija 100 Wh. Jeigu „drono“ baterija galingesnė - t.y. nuo 100 Wh iki 160 Wh, jo vežimas turi būti suderintas su oro linijų bendrove. Jeigu „drono“ baterijos talpa viršija 160 Wh, jį draudžiama vežtis tiek rankiniame, tiek registruotame bagaže. Žiebtuvėlis (leidžiamia vežti tik vieną vienetą ir tik arti savęs (pvz., drabužių kišenėje, bet ne rankiniame lagamine, krepšyje). Zippo tipo žiebtuvėlį leidžiama vežti arti savęs tik tuomet, jeigu jame esantis skystas kuras yra absorbuotas - t.y. Žinoma, į lėktuvo krovinių skyrių su registruotu bagažu jokiu būdu negalima pasiimti daiktų, kurie yra draudžiami skraidinti keleiviniu transportu (jie nurodyti straipsnio pradžioje).
Draudžiami daiktai registruotame bagaže:
- Elektroninės cigaretės.
- Visų tipų šaunamųjų ginklų arba žaislinių ginklų tikslios kopijos arba padirbiniai.
- Registruotajame bagaže neturi būti dūžtančių, greitai gendančių, vertingų daiktų, pavyzdžiui: pinigų, raktų, akinių, fotoaparatų, vaizdo kamerų ir kitų vertingų elektronikos ar technikos prietaisų ir jų priedų, kompiuterių, telefonų, mobiliųjų telefonų, elektroninių prietaisų baterijų kroviklių, juvelyrinių dirbinių, tauriųjų metalų, brangiųjų ir pusbrangių akmenų, muzikos instrumentų, vertingų meno ar dailės kūrinių, vaistų, medicininių dokumentų, vertybinių popierių ar panašių vertingų daiktų, verslo dokumentų ar daiktų, pasų ar kitų asmens tapatybės dokumentų, jų pavyzdžių.
Beisbolas Lietuvoje
Dominuoja neolimpiniame kieme Europos japonai - taip kiokušin karatė pasaulyje kartais vadinami Lietuvos kovotojai. Kokį svorį šioje sporto šakoje turi lietuviai, galima įsitikinti per kiekvieno tarptautinio čempionato atidarymą: vora paskui vedlį su trispalve paženklinta lentele visada būna kone ilgiausia. Ir nesvarbu, ar žygiuoja jaunučių pirmenybėse dalyvaujantys 16-mečiai paaugliai, ar elitinės suaugusiųjų rinktinės atstovai. Panašus vaizdas paprastai būna ir turnyrui pasibaigus - kuomet reikia išdalinti apdovanojimus. Tiek masiškumu, tiek meistriškumu Lietuvos komandas lenkia vien karatė pradininkai iš Japonijos. O Senajame žemyne tik kelios ryškiausios žvaigždės sugeba atsilaikyti prieš konvejerį, kuriuo į tarptautinę areną be perstojo keliauja vis nauji ir nauji Lietuvos kovotojai.
Šeštadienį Sofijoje (Bulgarija) lietuvių laukia jau trečias Europos čempionatas per metus. Ir tik mažesnei daliai rinktinės atstovų ant tatamio teko lipti visus tris kartus - konkurencingų kovotojų šalyje yra tiek, kad ne visi gali kaskart įsisprausti į nacionalinę komandą. Gegužę Tbilisyje (Gruzija) pirmenybėse, kurių dalyviai buvo suskirstyti į keturias vyrų ir tiek pat moterų svorio kategorijų, Europos čempionais tapo I. Mikštaitė ir V. Gudauskas. Birželį Belgrade (Serbija) surengtas eksperimentinis turnyras, kuriame pirmąsyk išskirtos net 14 svorio kategorijų - auksu tuomet pasidabino I. Mikštaitė, Rita Pivoriūnaitė ir Antanas Klibavičius. Sofijoje nugalėtojų taurių bus tik dvi - po vieną stipriausiam kovotojui ir kovotojai. Kas dvejus metus vykstančiame Europos čempionate be svorio kategorijų rungsis 11 lietuvių. 2014-aisiais Kaune šeimininkai pelnė penkis medalius iš aštuonių (bronza kiokušin karatė varžybose atitenka abiems pusfinaliuose kritusiems konkurentams), bet nė vieno auksinio. Nukeliauti iki finalo ir jį laimėti Bulgarijos sostinėje bandys I. Mikštaitė, Gabija Gudeliauskaitė, Nora Vaznelytė, Diana Balsytė, Jonas Eimontas, Vytautas Cėpla, Kęstutis Radvila, Juras Sokolovas, Edgardas Sečinskis, Eventas Gužauskas ir A. Klibavičius. Vyrams tai padaryti bus sunkiau, nes prieš juos stos vietos herojus Valerijus Dimitrovas - 35-erių bulgaras jau seniai yra tikras baubas jo įveikti nepajėgiantiems lietuviams. Bet priekyje laukia dar sunkesnė užduotis, dėl kurios net įvyko mažas stebuklas. Painesnis už garsiųjų „Sostų karų“ scenarijų Lietuvos karatė pasaulis ėmė vienytis, kuomet pajuto istorinę galimybę. Ispanų valdžia Praėjusį rugpjūtį abejonių nebeliko - Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) formaliai patvirtino, kad karatė jungiasi prie olimpinių sporto šakų būrio. Tiesa, tai dar negarantuoja nuolatinės vietos olimpinėje programoje - kaip ir banglenčių, riedlenčių, laipiojimo sportas, vyrų beisbolas bei moterų softbolas, karatė gali būti rami tik dėl 2020 metų Tokijo žaidynių. Šias penkias sporto šakas pasirinko patys japonai, pasinaudoję nauja IOC žaidynių šeimininkams suteikta teise. Tankiame skirtingų Okinavos saloje gimusio kovos meno atšakų medyje olimpinius žiedus sukrovė bekontaktė karatė, atstovaujama Pasaulinės karatė federacijos (WKF). Skirtumas tarp pastarosios ir lietuviams daugiausiai medalių nešančios pilno kontakto karatė - kaip tarp futbolo ir regbio. Jei kiokušin karatė taisyklės artimos realiai kovai (draudžiami tik smūgiai kumščiu į galvą), WKF varžybose dominuoja greitesni ir vikresni sportininkai, kuriems jėga nėra būtina. Panašesnės į olimpines yra šotokan karatė taisyklės - pagal jas, grumiantis ranką ar koją taip pat privalu sulaikyti vos palietus varžovą. Skirtumas tas, kad teisėjai čia laukia vienintelio „tikro“ smūgio, o WKF kovos vyksta iki aštuonių taškų. WKF - daugiausiai valstybių vienijanti ir masiškiausia iš tarptautinių karatė organizacijų. Bet IOC pasirinkimui ne mažesnę įtaką turėjo ir 1970-aisiais įsteigtos federacijos ryšiai. Madride įsikūrusi ir ispano Antonio Espinoso vadovaujama WKF artimus santykius su olimpiniu judėjimu užmezgė dar tuomet, kai pastarąjį vairavo kitas ispanas Juanas Antonio Samaranchas. Turi susigrąžinti prarastus dešimtmečius Žvelgiant iš lietuvių pozicijų, sprendimas olimpinius antpečius prisiūti WKF turėtų atrodyti košmariškai. Spalio pabaigoje Lince (Austrija) vykusiame WKF pasaulio čempionate grūmėsi per tūkstantį sportininkų iš 118 valstybių, bet tarp jų nebuvo nė vieno lietuvio. WKF pirmenybėse Lietuvos atstovai paskutinį kartą dalyvavo prieš du dešimtmečius. Teisėjavimo skandalas, kuomet komandų kumitė varžybose pergalė abejotinu sprendimu buvo atimta iš lietuvių, ir kone dešimteriopai sunkesnė finansinė našta paskatino ieškoti kitų alternatyvų. O pastarųjų susiskaldžiusiame karatė gaublyje - apstu. Lietuvos kiokušin karatė federacija (LKKF) priklauso Pasaulinei karatė organizacijai (WKO). Nors pastaroji valdoma iš Japonijos, WKO prezidiume yra lietuvis - Romas Vitkauskas. Vienas karatė Lietuvoje pradininkų jaunystėje pats dalyvavo WKF varžybose. Dabar R. Vitkauskas ieško bendraminčių, norinčių sugrąžinti Lietuvą po WKF, o kartu - olimpiniu skėčiu. Prieš metus registruota Lietuvos karatė federacija (LKF), kuriai kol kas vadovauja pats R. Vitkauskas, skirta atkurti šalies narystę WKF. Gruodžio pradžioje turėtų įvykti skirtingų stilių karatė klubų suvažiavimas, rinksiantis atkuriamos federacijos valdžios organus. Dar šiemet ketinama surengti šalies jaunių ir jaunimo pirmenybes, kuriose bus varžomasi pagal olimpines taisykles, o kitais metais laukia pirmasis nacionalinis suaugusiųjų čempionatas. „Visi Lietuvos karatė klubai turi teisę dalyvauti varžybose pagal olimpines taisykles. Pirmas uždavinys - nuo nulio suformuoti federacijos organus, išsirinkti trenerių, teisėjų, sportininkų komitetus. Paskui reikės sudaryti nacionalines rinktines. Pabandysime ir žiūrėsime, ką konkurencingo pasauliniu mastu per trejus metus galime paruošti“, - kalbėdamas su DELFI, olimpinio plano gaires nužymėjo R. Vitkauskas. Nepataikė ant laimingos bangos Be kiokušin karatė, naujos federacijos veikloje ruošiasi dalyvauti šotokan, JKA ir Mažeikiuose įsikūrusios Lietuvos karatė asociacijos atstovai - pastarieji geriausiai susipažinę su WKF taisyklėmis. Tuo metu tradicinės karatė, vadovaujamos Giedriaus Dranevičiaus, ir fudokan, kurios prezidentas - Rytis Bublevičius, asociacijos pulti į olimpinių kelialapių medžioklę neskuba. Nuomonės dėl karatė įtraukimo į olimpinių žaidynių programą nėra vienareikšmės: konservatyvusis flangas abejoja dėl tokio varžybų elemento sureikšminimo, labiau vertindamas filosofinį karatė foną - moralinės disciplinos saviugdą. O olimpiniai entuziastai skaičiuoja galimybes prasimušti tarp 80 laimingųjų, 2020 metais atversiančių naują puslapį karatė istorijoje. Kumitė (kovos vienas prieš vieną) varžybose atletai kausis suskirstyti į tris vyrų ir tris moterų svorio kategorijas, kata (kovinės technikos demonstravimo) rungtyje dėl medalių rungsis dar po dešimt abiejų lyčių atstovų. Apie permainas, kurias karatė pasauliui atnešė olimpinis pripažinimas, ir jų įtaką Lietuvai DELFI kalbėjosi su R. Vitkausku. - Keliavote į Lincą stebėti WKF pasaulio čempionato, bet Lietuvos sportininkų ten nebuvo. Nusiųsti jų dar nebuvo galimybių? - DELFI paklausė karatė specialisto - Ne. Vien norėti nuvažiuoti nepakanka - reikia turėti rinktinę, reikia į ją suburti stipriausius. Ne nukabinti „iš oro“, bet atrinkti tuos, kurie verčiausi tokios galimybės. Be to, reikia atkurti visateisę narystę WKF. Manau, artimiausiu metu viską susitvarkysime. - Koks sprendimas priimtas dėl olimpinės atrankos formato? - Jis dar bus paskelbtas, bet esmė paprasta: nuo kitų metų bus skaičiuojami reitingai, kuriems didžiausią įtaką turės 2018 metų pasaulio čempionatas. Iki galo dar viskas nėra aišku, bet reikės kuo geriau pasirodyti jame. - Ar lietuviai turi realių vilčių iškovoti kelialapių? - Palyginus su kitomis olimpinėje programoje esančiomis dvikovinio sporto šakomis, karatė atstovų skaičius žaidynėse bus pats mažiausias. Patekti tarp jų bus nelengva. Bet turime sportininkų, kurie yra unikalūs, kurie gali greitai prisitaikyti prie olimpinių taisyklių. Sakyti konkrečias pavardes dar anksti - tai būtų tik mano nuomonė, o ne objektyvūs faktai. Ne visus kitų karatė stilių kovotojus ir pats esu matęs. Po metų, kai regėsime realų vaizdą, kalbėti bus lengviau. - Kodėl lietuviai daug metų nedalyvavo WKF turnyruose? - Sunku pasakyti. Turbūt kitose federacijose sąlygos buvo palankesnės, nes dalyvauti WKF - brangu. Gal ir nepasitenkinimas dėl teisėjavimo turėjo įtakos. - Kodėl būtent WKF tapo olimpiniu flagmanu karatė pasaulyje? - Prieš maždaug 30 metų jie pirmieji užsibrėžė labai aiškų tikslą tapti olimpine sporto šaka. Turbūt buvo surinkti teisingi žmonės, teisinga vadyba. Labai svarbu tai, kad tie žmonės buvo iš Ispanijos - tuomečio IOC prezidento tautiečiai. Buvo klausimų dėl japonų - jie iš pradžių nenorėjo dalyvauti WKF veikloje. Bet dabar ši federacija turi savo pastangų rezultatą. O pilno kontakto karatė anksčiau nesidomėjo olimpinėmis žaidynėmis, tik per pastaruosius dešimt metų ėmė krutėti. - Išeitų, kad japonišką sporto šaką į žaidynes Japonijoje atnešė ne japonai. - Būtent. Iš kitos pusės, be japonų tai nebūtų pavykę. Prieš tai du kartus bandyta įterpti karatė į olimpinę programą - tiek 2008 metų Pekino, tiek 2012 metų Londono žaidynėms. Buvo organizuojamos didelės reklaminės kampanijos, bet nepavyko, viltys atrodė prarastos. Tuomet karatė prisiminė patys japonai. Tas penkias naujas sporto šakas rinko dvylika Tokijo žaidynių organizacinio komiteto atstovų - visi japonai. Jų vaidmuo buvo lemiamas. - Kokia galimybė, kad olimpinė karatė Tokijuje pasirodys pirmą ir paskutinį kartą? - Viskas priklausys nuo vaizdo Tokijuje. Kokie bus vertinimai, tokia bus ir olimpinės karatė ateitis. Gal ir gerai, kad dalyvaus labai mažai sportininkų - turnyras bus aukščiausio lygio. - WKO, kurios prezidiumui priklausote ir jūs, liko olimpinio judėjimo nuošalėje? - Žinoma, visi džiaugiasi ir palaiko olimpinę karatė. Bet, savo ruožtu, pati WKO toliau ieškos vietos pasaulyje pilno kontakto karatė. Juk, pavyzdžiui, greta olimpinio dziudo yra ir sambo imtynės. Tačiau reikia pripažinti, kad olimpinė banga WKF, lyginant su kitomis karatė atšakomis, nuplukdė labai toli. „Delfi“ - tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė. Rodyti diskusiją (10)
Lietuvos beisbolo rinktinės dalyvavimas tarptautiniuose turnyruose
Lietuvos beisbolo rinktinė aktyviai dalyvauja įvairiuose Europos čempionatuose ir kvalifikaciniuose turnyruose. Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Lietuvos beisbolo infrastruktūra
- Vyrų kategorijos federacijos taurių klubų kvalifikacinis turnyras: Birželio mėnesį Stokholme (Švedija) vyko turnyras, kuriame dalyvavo Kauno „Lituanica“ (Lietuva).
- Kvalifikacija į Europos čempionatą: Liepos mėnesį Kutne (Lenkija) vyko vyrų kategorijos kvalifikacija į Europos čempionatą, kurioje dalyvavo Lietuva.
- U-23 kvalifikacija į Europos čempionatą: Rugpjūčio mėnesį Budapešte (Vengrija) vyko U-23 amžiaus kategorijos kvalifikacija į Europos čempionatą, kurioje dalyvavo Lietuva.
- U-15 kvalifikacija į Europos čempionatą: Liepos mėnesį Kaune vyko U-15 amžiaus kategorijos kvalifikacija į Europos čempionatą, kurioje dalyvavo Lietuva.
- U-12 Europos čempionatas: Liepos mėnesį Paderborne (Vokietija) vyko U-12 amžiaus kategorijos Europos čempionatas, kuriame dalyvavo Lietuva.
- Beisbolas5 U-17 Europos čempionatas: Rudenį Clermont-Ferrant (Prancūzijoje) vyko Beisbolas5 U-17 amžiaus kategorijos Europos čempionatas.
- Beisbolas5 pasaulio čempionatas: Rudenį Hong Konge (Kinija) vyko Beisbolas5 pasaulio čempionatas.
Lietuvos rinktinės susitikimai su Austrija
Lietuvos beisbolo rinktinė susitiko su Austrijos rinktine Europos čempionato atrankos varžybose. Pirmosiose rungtynėse Lietuvos beisbolininkai nusileido Austrijai net 0:10. Antrosiose rungtynėse Lietuvos rinktinė Vienoje beviltiškai pralaimėjo ir antrąsias Europos čempionato atrankos rungtynes prieš šeimininkę Austriją 3:25.
Kelionių organizavimo aspektai
Planuojant kelionę, svarbu ne tik daiktų susipakavimas, bet ir bilietų įsigijimas bei kelionės dokumentų tvarkymas.
Bilietų įsigijimas
Bilietų pardavėjas pagal šias užsakymo sąlygas yra suprantamas kaip „Baltic Tours Group“, UAB, juridinio asmens kodas 111518422, registracijos adresas Vašingtono a. 1-66, LT-01108 Vilnius, interneto svetainės adresas www.skrendu.lt, el. Bilietų pardavėjo internetinėje platformoje www.skrendu.lt Keleivis užsako pageidaujamą skrydžio paslaugą, sumokėdamas skrydžio kainą ir aptarnavimo mokestį. Keleivis privalo susipažinti su maršrutu, kurį pasirinko bei privalo turėti skrydžiui reikalingus asmens dokumentus.
Kelionės dokumentai
Registruodamasis į skrydį keleivis privalo turėti būtinus kelionės dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, galiojantį visos kelionės metu), šalių, į kurias vyksta, vizas, skiepų pasą, taip pat kitus dokumentus (jei tokie dokumentai privalomi pagal atitinkamos valstybės teisės aktus) ir saugoti juos iki kelionės pabaigos.
Taip pat skaitykite: Nuo futbolo iki beisbolo