Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kur konkurencija ir siekis būti geriausiais yra nuolat akcentuojami, svarbu atidžiai pažvelgti į tai, kaip tai veikia mūsų vaikus. Ar mes, kaip tėvai ir pedagogai, tinkamai balansuojame tarp vaikų interesų, jų gerovės ir noro juos paruošti ateities iššūkiams? Šiame straipsnyje nagrinėsime įvairius argumentus, susijusius su vaikų užimtumu, patyčiomis, fiziniu aktyvumu ir sportu, ypač krepšiniu, siekiant išsiaiškinti, kaip galime užtikrinti harmoningą ir sveiką vaikų raidą.
Patyčios: Skausmas, Kuris Palieka Randus
Vaikai, patiriantys bendraamžių patyčias, išgyvena daugybę neigiamų emocijų. Kaip ir suaugusieji, kai iš jų tyčiojamasi, jaučia skausmą, pažeminimą, liūdesį, bejėgiškumą, beviltiškumą, nusivylimą, išdavystę ir labai dažnai vienatvę. Kartais jaučiamas pyktis, įniršis. Patyčios, tiek fizinės, tiek psichologinės, gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių vaiko savivertei ir psichologinei sveikatai.
Savivertė ir Pasekmės
Patiriantis patyčias vaikas labai dažnai kaltina save, pradeda jaustis kitoks, kartais „nenormalus“. Gali apnikti stiprus savęs nuvertinimo ir menkinimo jausmas, kurį vaikas perima iš agresoriaus. Ilgainiui gali atsirasti bloga nuotaika, depresija, emocijų ir elgesio sutrikimų, kitų sveikatos negalavimų, kurie turi įtakos tolesnei vaiko raidai, mokymosi galimybėms. Patiriantiems patyčias vaikams daug sunkiau susikaupti, nukenčia jų dėmesio koncentracija, atmintis, dėl ko prastėja pažymiai. Tokie mokiniai nebenori eiti į mokyklą, praleidinėja pamokas. Tada vaikas dėl blogesnio mokymosi ir prasto lankomumo papildomai patiria spaudimą tiek iš mokytojų, tiek iš tėvų. Tai tik dar labiau padidina liūdesį, ir taip užsisuka užburtas ratas, iš kurio toks vaikas dažnai neranda išeities. Kraštutiniu atveju patyčios gali būti mokinio savižudybės arba didelio agresijos išpuolio (pavyzdžiui, šaudymas mokykloje) priežastis.
Svarbu atsiminti, kad smurtas yra smurtas, tiek fizinis, tiek psichologinis. Abiejų rūšių smurtas yra labai pavojingas ir jų baigtis gali būti tragiška. Tik psichologinį smurtą įrodyti kartais būna daug sunkiau. Pavyzdžiui, paslėpė bendraklasio kuprinę, kitas mokomąsias priemones: ar tai patyčios, ar draugiškas pajuokavimas, žaidimas?
Kaip Atpažinti Patyčias?
Norint pastebėti patyčių užuomazgas, reikia nuolat su vaiku bendrauti, žinoti, kas vyksta jo gyvenime, stebėti jo nuotaikas, nes dėl patyčių pirmiausia pasikeičia vaiko nuotaika. Tėvai turi domėtis, dėl kokių priežasčių vaikui pasidarė sunkiau mokytis arba kodėl jis ypač atkakliai pradėjo mokytis ir kremtasi dėl nesėkmių. Kartais mokiniai, kurie mokosi stipriose klasėse, patiria bendraklasių spaudimą. Esą jis gadina klasės pažymių vidurkį, yra nevykėlis. Su juo nustojama bendrauti, daromas spaudimas, kad pereitų į kitą klasę arba pakeistų mokyklą, todėl toks mokinys, jausdamas be galo didelę įtampą, atkakliai stengiasi mokytis, tačiau rezultatų nepasiekia. Tokiais atvejais labiausiai padeda rami atmosfera namuose, tėvų palaikymas, paskatinimas, didžiavimasis vaiko pastangomis, o ne rezultatais.
Taip pat skaitykite: Emocinis Stabilumas Per Sportą
Savo sūnaus ar dukters reikia paklausti, ar klasėje, kieme vaikai tyčiojasi vieni iš kitų. Pasistenkite išsiaiškinti, kuriai grupei priklauso jūsų atžala: smurtautojų, stebinčiųjų ar pajuokos objektų. Pasidomėkite, kaip ir ką vaikai žaidžia. Vertėtų kartais iš tolo stebėti žaidimų pobūdį, paplepėti su vaiku ir jo draugais, pabendrauti su vaiko draugų tėvais. Būtina aktyviai bendrauti su mokyklos bendruomene. Per tėvų susirinkimą domėkitės ne tik mokymosi rezultatais, bet ir kaip jūsų vaikui sekasi draugauti su bendraklasiais. Reikia kalbėtis ir su būrelių, kuriuos lanko jūsų vaikas, vadovais. Paklauskite, kaip jis grįžta namo, ar visada eina įprastu keliu, o gal paskutiniu metu eina kitu, gerokai ilgesniu. Atkreipkite dėmesį, ar ant vaiko kūno neatsirado mėlynių, kitų kūno sužalojimų. Jei jų yra, kaip atsirado? Ar pastaruoju metu vaikas negrįžta iš mokyklos su suplėšyta kuprine, drabužiais ar kitais sugadintais daiktais? Gal iš jo atėmė telefoną? Gal vaikui vis labiau reikia pinigų, bet jis nieko nenusiperka?
Ką Daryti, Jei Vaikas Patiria Patyčias?
Labai svarbu nuolat vaikui kartoti: kad ir kas atsitiktų, pirmiausia jis turi kreiptis į šeimą. Patikinkite savo vaiką, kad jis yra svarbus ir kad jam padėsite. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl patyčias patiriantys mokiniai nesikreipia į suaugusiuosius, nes mano, kad jiems tai nerūpi ir kad vaikų problemos yra jų asmeninis reikalas, arba baiminasi, kad bus tik blogiau, jeigu kreipsis pagalbos. Jei patyčios vyksta mokykloje, labai svarbu taktiškai, laiku ir vietoje apie tai pakalbėti su klasės auklėtoja, o prireikus - su mokyklos psichologu, socialiniu darbuotoju. Jei tyčiojamasi kieme ar kaimynystėje, mama arba tėtis, pamatę nederamą elgesį, turi tuoj pat agresoriui pasakyti, kad jis liautųsi. Jei nematėte įvykio, galite kitą kartą ramiai prieiti agresoriaus ir paklausti apie nederamo elgesio priežastis, pasakykite, kad nuolat domitės savo vaiko gyvenimu. Pirminę pagalbą vaikui visada turi suteikti jam svarbiausi žmonės - šeima. Paskui - mokykla, psichologinė ir pedagoginė tarnyba, poliklinikose dirbantys psichologai, šeimos gydytojai.
Kodėl Vaikai Smurtauja?
Tai lemia labai daug aplinkybių ir veiksmų, kiekvieno vaiko jos gali būti skirtingos. Viena iš priežasčių, kodėl vaikas tampa smurtautoju, yra namuose patiriamas arba matomas fizinis ar psichologinis smurtas, paskui mokinys jį demonstruoja mokykloje. Kai tėvai smurtauja vienas prieš kitą arba prieš vaikus, arba toleruoja ir labai vertina kovingus, konfliktiškus vaikų santykius. Tokiose šeimose dažnai giriami tie vaikai, kurie yra stipresni ir atkaklesni. Todėl natūralu, kad šis elgesys pastebimas ir sociume. Vaikai smurtautojai tyčiojasi iš bendraamžių ir labai nuoširdžiai tiki, kad tai juos daro pranašesnius. Neretai šalia tokių vaikų atsiranda juos palaikanti auditorija, o tai tik dar labiau skatina negatyvų elgesį. Kartais vaikai jaučiasi fiziškai silpnesni ar turi kompleksų dėl ūgio, socialinio statuso ar pan., todėl yra linkę dažniau tyčiotis iš kitų. Gali būti, kad ir jie patys kada nors patyrė patyčias, todėl siekdami apsisaugotų nuo jų, tampa smurtautojais (geriausia gynyba - puolimas). Kai kada vaikai nesupranta, kad jie tyčiojasi ir kad tai yra nederamas elgesys, todėl kartais patyčios tampa būdu užkalbinti patinkančią mergaitę ar berniuką.
Virtualusis Teroras: Kaip Apsaugoti Vaikus?
Labai svarbu, kad tėvai gerai žinotų, kokiuose socialiniuose tinkluose vaikai lankosi, kokie yra jų draugai. Reikia nuolat kalbėtis su savo atžalomis, diskutuoti, išsakyti savo mintis jų neperšant ir sudarant galimybę vaikams rinktis, formuotis savarankiškai nuomonei. Svarbu, kad dėmesys sūnui ar dukrai neprabustų du ar tris kartus per metus, nes tada vaikas nebus atviras. Vaikais reikia domėtis nuolat ir tai yra viena iš pagrindinių prevencijos priemonių. Jei internete randame nederamų, išjuokiančių nepilnametį nuotraukų, galime eiti ir į policiją. Labai dažnai vaikas žino, kas jį filmavo ar fotografavo, todėl galima kreiptis ir į smurtautojo šeimą, mokyklos administraciją.
Konkurencija ir Vaikų Užimtumas: Ar Neperžengiame Ribų?
Šiuolaikiniai tėvai dažnai stengiasi užtikrinti, kad jų vaikai gautų kuo daugiau galimybių tobulėti. Tačiau svarbu atsiminti, kad vaikystė yra laikas, kai vaikai turėtų džiaugtis žaidimais, bendravimu ir mokymusi be pernelyg didelio spaudimo.
Taip pat skaitykite: DELFI arenos badmintono treniruotės
Pranašumų Maratonas: Ar Jis Būtinas?
Natūralu, kad nuo pirmos mokyklos klasės norime papildomo lavinimo savo vaikams. Suprantu, kad dailė, sportas, keramika, šokiai padeda atsiskleisti vaikui, lavina jį. Esu ir už ankstyvą užsienio kalbų mokymą, tačiau tikrai nemaloniai nustebau, kai išgirdau, kad klasėje svarstoma, ar nevertėtų pirmokams samdyti papildomo, mokamo užsienio kalbos mokytojo. Nustebino ne tai, kad neva anksti pirmokus mokyti, bet kai kurių tėvelių argumentai - neva, jei dabar negaus papildomų pamokų, mūsų vaikai patirs sunkumų, stodami į pagrindinę mokyklą, nes kiti bus už juos pranašesni.
Per anksti velti pirmokus į tą, galiausiai, beprasmį pranašumų maratoną. Jo laimėti neįmanoma, o štai įsivaryti kompleksų - labai paprasta. Ar mes neturėtume labiau rūpintis, kaip jaučiasi mokykloje mūsų vaikai, žadinti jų noro mokytis, lavinti emocinį jų intelektą, empatiją?
Tėvų Lūkesčiai ir Vaikų Poreikiai
Tėvų rūpestis yra sudaryti vaikams galimybę išmokti kuo daugiau, nes vaikystėje tai padaryti lengviau, nei jau esant suaugusiu. Kai suaugame, visi suprantame, kad mokėti dar vieną kalbą „papildomai“ būtų buvę visai ne „papildomai“. Kai vakar darželyje susitikome su auklėtoja, tarp visų kitų dalykų, ji atsargiai paklausė, ar norėtume dukrai leisti mokytis anglų kalbos? Kas per klausimas? Tegul mėgina! Tegul bando! Ir nesvarbu, kad jai dar nėra trijų. Tegul mano dukra gauna progą ne tik išmokti mintinai, bet ir suprasti.
Tačiau svarbu atsiminti, kad tėvų ir aplinkinių vertimas vaiką ką nors daryti yra paprasčiausias suaugusiųjų tingėjimas stengtis. Mes visi dažnai nueiname lengviausiu keliu, tai kodėl mūsų vaikai turėtų būti kitokie?
Vaikų Ligos: Tėvų Baimės?
Viena didžiausių tėvų problemų yra jų įsitikinimas, kad vaikai turi būti geresni už juos ir nepriėmimas tokių vaikų, kokie jie yra. Vaikai neserga, serga tėvai. Vaikai nebijo, bijo tėvai. Vaikai savo ligų neturi. Visos jų ligos yra nuo tėvų baimių, streso ir pasitikėjimo trūkumo.
Taip pat skaitykite: Motokroso treniruotės vaikams
Nors ir stengiamės neperkelti savo lūkesčių vaikams, vis tiek save pričiumpame taip bedarant. Vaikai, sako mama, yra ir didelė meilės ir priėmimo mokykla patiems tėvams.
Konkurencija: Lyginimasis su Savimi
Geroji konkurencija yra tada, kai žmogus lyginasi su savimi skirtingame laiko kontekste - aš vakar, aš šiandien ir aš rytoj. Tada, žmogus mokomas nuo mažų dienų tiesiog koncentruotis į save ir mažiau žiūrėti, ką daro kiti. Aišku, mes neišvengiame tos aplinkos ir tarsi lygiuojamės į kitus, į ką mes panašūs ir kuo skiriamės. Visgi mokykloje, kalbant apie ugdymą ir rezultatus, gaunasi užburtas beprotystės ratas. Tėvai savo lūkesčius perkelia vaikams ir sukuria didžiulę įtampą, kad vaikai siektų to, ko tėvai galbūt nepasiekė.
Stumdami vaikus į konkurenciją su kitais, tėvai gali juos atitolinti nuo savęs. Vaikai mus labai gerai jaučia, jie mus „nuskanuoja“. Jie mato, kada mamai neužtenka aštuntuko, o tėtis pyksta, kai sūnus nežaidžia futbolo, o lanko atseit labiau mergaitišką būrelį. Vaikas supranta, kad toks, koks jis yra, tėvams nėra labai reikalingas.
Tėvai, tikėdamiesi iš vaikų, kad jie užsiimtų tam tikromis veiklomis, padaro juos dvigubai nelaimingus: spaudžia juos būti ne tuo, kas jiems lemta, ir dar gadina santykius su jais. Tėvams patariama įsikalti į galvą, jog jie myli savo vaiką ir silpną mokinį - juk tai tetruks dvylika metų. Tėvai kartais pamiršta pastebėti, ar jų vaikai moka dalintis, užjausti, ar gerbia vyresnius. Už šituos dalykus galim save kaip tėvus vertinti, o ne pagal pažymius. Svarbu sau išsikelti iššūkius - jeigu mano vaikas bus „lūzeris“ mokykloje, ar aš jį galiu mylėti?
Vaikas, augdamas kosmopolitiškoje aplinkoje, kur užsienio kalba namuose yra normalus reiškinys, natūraliai ims pats kalbėti ta užsienio kalba. Tad nuo tėvų priklauso labai daug.
Fizinis Aktyvumas ir Sportas: Kaip Rasti Aukso Vidurį?
Fizinis aktyvumas yra būtinas vaikų sveikatai ir gerovei. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamas sporto šakas ir užtikrinti, kad vaikai sportuotų su džiaugsmu, o ne dėl tėvų ambicijų.
Fizinio Aktyvumo Trūkumas: Rimta Problema
Naujausio HBSC tyrimo duomenimis, Lietuvoje moksleivių fizinis aktyvumas yra nepakankamas ir mažėja. Tarp 5-9 klasių moksleivių tik 13 proc. būdingas pakankamas kasdienis fizinis aktyvumas - pagal šį rodiklį Lietuvos jaunuoliai yra tarp penkių mažiausiai fiziškai aktyvių Europos šalių. Bendras HBSC šalių vidurkis kinta nuo 24 proc. tarp penktų klasių ir 16 proc.
Lietuvos rodikliai kelia susirūpinimą, kadangi nepakankamas fizinis aktyvumas didina tiek fizinių, tiek psichologinių simptomų riziką. Gyvensenos kaip sąmoningo pasirinkimo ir sveikatą tausojančios elgsenos formavimas yra toks pats svarbus kaip socialinių normų ar asmens higienos įgūdžių ugdymas. Todėl būtina didinti sveikatos raštingumą - žinių, asmeninių įgūdžių ir pasitikėjimo lygį, orientuotą į sveikatą. Dėl to fiziškai raštingi žmonės yra laimingesni, sveikesni ir taip prisideda prie visuomenės šalies ekonomikos, sveikatos sistemos gerovės puoselėjimo.
PSO rekomenduoja, kad vaikai ir paaugliai turėtų intensyviai judėti bent tris kartus per savaitę, tačiau Lietuvoje šias rekomendacijas atitinka tik apie 55 proc. jaunuolių. Fizinis aktyvumas gali pagerinti visuomenės sveikatą įvairiais aspektais. Psichologiniu požiūriu fizinis aktyvumas yra susijęs su sumažėjusiais depresijos simptomais ir pagerėjusia vaikų ir suaugusiųjų savigarba. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius integruotai, galima teigti, kad laikas, praleistas ugdant fizinį aktyvumą, gali būti vertinamas ne tik kaip turintis biopsichosocialinį poveikį, bet ir kuriantis gerovę mokyklai bei valstybei ir ypač prisideda prie visuomenės sveikatos stiprinimo.
Infrastruktūra ir Prieinamumas
Fiziniam aktyvumui ir jo įvairovei paskatinti taip pat būtina šiuolaikinius vaikų poreikius atitinkanti patraukli infrastruktūra. Pastebima, kad moksleiviai iš mažiau pasiturinčių socialinių grupių yra fiziškai pasyvesni ir praleidžia daugiau laiko sėdėdami. Siekiant tokio tikslo būtina įrengti ir plėsti viešąsias erdves, reikalingas fiziniam aktyvumui. Įrengti šaligatviai, vaikščiojimo ir dviračių takai, apželdinti parkai, judėjimą skatinanti infrastruktūra, viešojo transporto prieinamumas yra tarp tų veiksnių, kurie skatina fizinį aktyvumą tiek tarp moksleivių, tiek ir suaugusiųjų.
Svarbu vaikams ne tik teoriškai paaiškinti ilgalaikę fizinio aktyvumo naudą, bet ir sukurti palankias sąlygas nepriklausomai nuo jų socialinės padėties bei patirti malonumą iš savo judėjimo patirties.
Sporto Šakos: Ką Pasirinkti?
Sporto būrelį ar kitos fizinės veiklos mokyklėlę vaikams dažnai parenka tėvai, vadovaudamiesi tik savo patirtimi ar vaiko susižavėjimu. Gali atsitikti ir taip: tai, kas vaikui iš pradžių patrauklu, netrukus tampa nuobodu. Vaikai iki septynerių metų dar tik mokosi valdyti savo kūną. Ir tik kai kurie iš jų apie penktuosius ar šeštuosius metus gali tinkamai naudoti įrankius. Vadinamosios įrankių sporto šakos tinkamesnės kiek vyresniems vaikams. Bet yra pavyzdžių, kai ir penkiamečiai puikiai valdo sportinį šaudymo lanką. Tai nereiškia, jog tokį vaikutį tėvai pastūmėjo į šią sporto šaką per anksti. Tiesiog vaikas yra gabus, o jo vystymasis palyginti spartus. Tačiau negalima pasakyti, jog bendraamžio, neturinčio panašių gebėjimų, vystymasis yra patologiškas. Vaikams iki septynerių metų tinka visi sportiniai žaidimai, kuriuose vyrauja kūno valdymas ir kuriuose sportinis įrankis nėra svarbus atributas. Sulaukus septynerių, tinkamos ir sporto šakos bei veiklos, susijusios su įrankių valdymu. Vaikams nuo vienuolikos metų tinkama labai specializuota veikla komandoje.
Nepamirškime, jog vaikas treniruotės metu su įrankiu gali dirbti tiek laiko, kiek jam patinka. O kad patiktų kuo ilgiau, kad vyktų ugdymas, mokytojas gali sudaryti žaidybines situacijas. Vaiko veikla turi būti ir žaidimas, ir pažinimas. Pedagogai pataria: leiskite vaikui - mažam žmogui - klysti, atlikti ir netaisyklingus, netechniškus judesius. Taip jis susipažįsta su daiktų savybėmis. Sportuojantis vaikas bendrauja su kolektyvo nariais ir pedagogu. Viena didžiausių pedagogų ir trenerių klaidų - per daug laiko skiriama atskirų funkcijų valdymui, vieno elemento mokymui, kai daug daug kartų vaikas turi atlikti tuos pačius judesius.
Jeigu vaikui liepsime daryti tik pritūpimus ar atsispaudimus ir daug šuoliukų, nesėkmės garantuotos. Jeigu vaikui po daugybės pastangų vis tik nepavyksta atlikti judesio ar užduoties taip, kaip nori treneris, tai rodo, jog trenerio parinkta metodika yra netinkama ar net pavojinga. Kita vertus, gali būti, jog pasirinkta (tėvų parinkta?) fizinio aktyvumo veikla neatitinka psichofiziologinių vaiko savybių. Gal tai patiriamų emocinių santykių kolektyve nedarna, kai treniruojama per didelė vaikų grupė? Gali būti, jog berniukui tinkamesnis ne krepšinis, o individuali sporto šaka. O gal jis nori ne sportuoti, o muzikuoti?
Viena iš palankiausių sporto šakų vaikams yra plaukimas. Simetrinė kūno padėtis ir judėjimas vandenyje įdarbina visas raumenų grupes. Iš pradžių, kol išmokstama būti baseino vandenyje, būtini akinukai, galbūt - ir ausų kamštukai. Labai svarbus nuoseklus lavinimas ir ugdymas, nesiekiant greitų sportinių rezultatų. Suaugusiesiems nereikia ugdyti „mažojo čempiono“. Vaiko geriau neklausinėti, kada gi jis pelnys medalį, tačiau pastebėti pasiekimus ir reikšti pripažinimą būtina: „Labai taisyklingai atlikai judesį“, „Kaip gražiai atlikai pratimą“ ir pan. Įvertinkime ir tai, jog pirmųjų gerų sportinių rezultatų pasiekiama gan greitai, o naujo, kito lygio pasiekimo teks palaukti, nes reikės vis atkaklesnio darbo. Darželiuose ir mokyklose nėra taip svarbu atrasti gabiausius ir geriausius duomenis turinčius vaikus, kurie ateityje garsins savo miestą ir valstybę. Svarbiausia yra nuo mažens mokyti ir išmokyti kūno kultūros pagrindų: taisyklingos laikysenos ir kvėpavimo, sportinių žaidimų, įvairių pratimų, skirtų kūnui stiprinti.
Šokiai: Grožis ir Rizika
Viena iš populiariausių, bet ir rizikingiausių ankstyvojo fizinio lavinimo veiklų - modernūs, arba pramoginiai šokiai. Šokis formuoja vaiko laikyseną, ugdo estetikos ir grožio pajautą, kolektyve vaikai bendrauja ir įgyja bendro darbo patirties. Tai gerai. Tačiau kūno padėtis visą treniruotę būna asimetrinė. Tokiems vaikams būtina ir kitokio pobūdžio fizinė veikla, „išlyginanti“ asimetriją. Labai svarbu atsižvelgti į kūno konstituciją. Jeigu gamta vaikui pašykštėjo tam tikrų specifinių duomenų, tikimybė, kad jis išlavins savo kūną nepažeisdamas anatominių struktūrų, nėra didelė. Galima tikėtis, kad nuo trejų ar ketverių metukų baletą lankanti mergaitė daug pasieks - taip manys jos mama, labiausiai norinti, kad dukra profesionaliai šoktų baletą. Bet vargu ar taip įvyks. Kai kurios sporto šakos, taip pat klasikinis, šiuolaikinis ar gatvės šokis reikalauja tam tikro fizinio parengtumo bei kūno išlavinimo lygio. Prieš treniruotę ar pamoką būtinai reikia įvadinės mankštos, raumenų tempimo ir kitų pratimų. Kitaip tikėtinos traumos, sužeidimai. Jeigu fizinė parengtis pakankama ir sportinė veikla vaikui maloni, jo karjerą lydės sėkmė. Vaikui svarbu nenusivilti tuo, ką daro bei ko siekia, o pedagogams ir tėvams - nesudaužyti jauno ar mažo žmogaus svajonių. Tėvų ir pedagogų uždavinys - padėti vaikams pajusti fizinio aktyvumo džiaugsmą. Ilgainiui jie patys nuspręs, kokią vietą jų gyvenime užims, ir ar iš viso užims, sportas. Galbūt fizinis aktyvumas bus malonus laiko praleidimas, padedantis išsaugoti sveiką ir gražų kūną.
Krepšinis: Ar Visada Prioritetas?
Straipsnyje „Krepšininkai vienijasi. Dėl jo didenybės rezultato“ rašėme apie krepšininkų idėją baigti tarpusavio „karus“ ir įkūrus viešąją įstaigą susivienyti dėl geresnių rezultatų. Į posėdį susirinkusi iniciatyvinė grupė apsisprendė - VšĮ Plungės krepšinio klubas „Plungė“ bus. Tapti įstaigos dalininke kviečiama Plungės rajono savivaldybė. Su tokiu pasiūlymu kreiptasi į pirmadienį posėdžiavusius Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narius. Ketinimų protokolą pasirašė Plungės sporto klubų „Makabi“, „Žemaitukai“, „Už Plungę“, „Plungės olimpiečiai“, veteranų krepšinio klubo „Olimpas“ atstovai. Prie idėjos prisidėti žada ir viešoji įstaiga „International Basketball University“.
Iniciatyvinės grupės įgaliotas atstovas teigė, kad Plungėje labai gerai kultivuojamas futbolas, tad pagal tą prototipą bandytų dirbti ir jie - kad būtų tik geriau. Tačiau kilo klausimų dėl trenerių ir vaikų motyvacijos. Vienas tėvas teigė, kad jo vaikas lankė krepšinį Sporto ir rekreacijos centre ir buvo išmestas iš komandos, apie tai nebuvo informuotas, taip su vaikais elgtis negalima.
Sporto ir rekreacijos centro vadovas teigė, kad vaikų ir jaunimo krepšinio gelbėti nereikia. Mergaitės Lietuvoje pagal reitingus yra šeštosios, vaikinai - tryliktieji. Tai labai aukšti rezultatai, tik nereikia kaišioti pagalių, kaip nuolat daro bent du treneriai. Taip pat kilo klausimų dėl viešosios įstaigos išlaikymo ir lėšų panaudojimo.
Meras priminė, kad VšĮ „Plungės futbolas“ dalininkė yra ne tik Savivaldybė, bet ir privatūs steigėjai, o jų numatytas kasmetinis įnašas padeda vystyti futbolą. Savivaldybė kaip dalininkė turi sprendžiamojo balso teisę svarstant pinigų, kurie skiriami jauniesiems fuitbolininkams ugdyti, panaudojimo klausimus.
Krepšinio Taisyklių Pakeitimai
Lietuvos moksleivių krepšinio lyga naująjį sezoną pasitinka su svarbiais pakeitimas taisyklėse, kurios 2016 metais buvo įvestos jauniausių dalyvių čempionatuose. Berniukų U12 „Pirmojo iššūkio”, U13, U14 bei mergaičių U12 „Pirmojo iššūkio” čempionatuose pilnai atstatytos taisyklės, kurias reglamentuoja FIBA. Tiesa, keletas apribojimų palikti galioti. Gynybos taisyklė trijų sekundžių zonoje palikta galioti berniukų U12 „Pirmojo iššūkio”, berniukų U13 bei mergaičių U12 „Pirmojo iššūkio“ čempionatuose.
Tam tikri ribojimai, manome, nepasiteisino, o tam tikrų įgūdžių trūkumas vėliau jauniesiems krepšininkams pakiša koją integruojantis į vyresnio amžiaus aukšto meistriškumo komandas, klubus. Nesmagu girdėti RKL, NKL klubų atstovų pasisakymus, kuomet pastarieji teigia, jog atvykęs jaunimas susiduria su tam tikromis spragomis žaidžiant krepšinį su užtvaromis, naudojant zoninę ar dvigubą gynybą. Trečias argumentas dėl buvusios praktikos panaikinimo - dažnai pasitaikydavęs dvejopas šių taisyklių traktavimas. Rungtynėse arbitrai neretai susidurdavo su dviprasmiškomis situacijomis, kurios sukeldavo daug aistrų tiek pačių dalyvių, tiek žiūrovų tarpe.
Televizija ir Vaikai: Poveikis ir Rekomendacijos
Televizija ir kiti ekranai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį vaikų raidai. Svarbu riboti laiką, praleidžiamą prie ekranų, ir pasirinkti tinkamą turinį.
#