Biatlonas - tai žiemos sporto šaka, apjungianti slidinėjimą ir šaudymą. Šio sporto ištakos siekia senovę, tačiau šiuolaikinis biatlonas susiformavo XX amžiuje. Nuo 1960 m. biatlonas yra įtrauktas į žiemos olimpinių žaidynių programą. Šiame straipsnyje aptariama biatlono istorija olimpinėse žaidynėse, Lietuvos biatlonininkų pasiekimai ir artėjančios 2026 m. Milano-Kortinos olimpinės žaidynės.
Biatlono ištakos ir raida
Biatlono užuomazgos siekia XVIII amžių, kai Skandinavijos šalyse vyko kareivių lenktynės su įvairiomis kliūtimis ir šaudymu. Šios lenktynės buvo skirtos karių įgūdžiams lavinti. Pirmosios oficialios biatlono varžybos įvyko 1912 metais.
1924 m. Šamoni (Prancūzija) žiemos olimpinėse žaidynėse karių patrulių varžybos buvo įtrauktos kaip demonstracinė sporto šaka. Komandą sudarė karininkas, puskarininkis ir du kareiviai. Vėliau, 1928, 1936 ir 1948 m. olimpinėse žaidynėse, karių biatlonas taip pat buvo įtrauktas kaip parodomoji sporto šaka.
Šiuolaikinis biatlonas susiformavo XX amžiaus 5-ajame dešimtmetyje ir greitai išpopuliarėjo Sovietų Sąjungoje, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje ir kitose šalyse. 1958 m. Austrijoje įvyko pirmasis pasaulio biatlono čempionatas. 1993 m. įkurta Tarptautinė biatlono sąjunga (IBU), kuri rūpinasi biatlono plėtra ir varžybų organizavimu visame pasaulyje.
Biatlonas olimpinėse žaidynėse
Nuo 1960 m. biatlonas tapo nuolatine žiemos olimpinių žaidynių programa. Iki 1978 m. sportininkai šaudė iš stambaus kalibro šautuvų, vėliau buvo pereita prie mažo kalibro šautuvų. Moterys biatlono varžybose pradėjo dalyvauti nuo 1980 m., o į olimpinę programą jos buvo įtrauktos 1992 m. Albervilio (Prancūzija) žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Biatlono varžybos Sočio olimpiadoje
Biatlono varžybų taisyklės
Biatlonas susideda iš dviejų dalių: slidinėjimo ir šaudymo. Sportininkai turi įveikti tam tikrą trasos ilgį laisvuoju stiliumi ir sustoti šaudykloje, kurioje šaudo į taikinius iš 50 metrų atstumo. Šaudoma gulint ir stovint.
- Taikinių dydžiai: Gulint - 45 mm skersmens, stovint - 115 mm skersmens.
- Baudos: Už kiekvieną netaiklų šūvį skiriama bauda - papildomas 150 metrų baudos ratas arba papildoma minutė prie galutinio laiko (individualiose lenktynėse).
Biatlono rungtys olimpinėse žaidynėse
Olimpinėse žaidynėse vykdomos šios biatlono rungtys:
- Sprintas: Moterys - 7,5 km, vyrai - 10 km. Dvi šaudymo zonos (gulint ir stovint).
- Persekiojimo lenktynės: Dalyviai startuoja pagal sprinto rezultatus. Keturi šaudymo etapai.
- Individualios lenktynės: Moterys - 15 km, vyrai - 20 km. Keturios šaudymo zonos. Už kiekvieną netaiklų šūvį skiriama 1 minutės bauda.
- Estafetė: Komandą sudaro keturi sportininkai. Kiekvienas sportininkas įveikia 7,5 km (vyrai) arba 6 km (moterys) ir šaudo du kartus.
- Mišri estafetė: Komandą sudaro du vyrai ir dvi moterys. Kiekvienas sportininkas įveikia 6 km ir šaudo du kartus.
- Masinis startas: Visi 30 sportininkų startuoja vienu metu. Moterys varžosi 12,5 km, vyrai - 15 km distancijoje. Keturios šaudymo zonos.
Lietuvos biatlonininkai olimpinėse žaidynėse
Lietuvos biatlono istorija prasidėjo 1960 m. Vilniuje, kai įvyko pirmosios šalies pirmenybės. 1995 m. įkurta Lietuvos biatlono federacija.
Nors Lietuvoje nėra palankių sąlygų treniruotis ir rengti biatlono varžybas, Lietuvos biatlonininkai dalyvauja visose olimpinėse žaidynėse nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.
Žymiausi Lietuvos biatlonininkai
- Algimantas Šalna: 1984 m. Sarajevo olimpinių žaidynių čempionas estafetėje 4x7,5 km.
- Gintaras Jasinskas: Dalyvavo 1992 ir 1994 m. olimpinėse žaidynėse.
- Kazimiera Strolienė: Dalyvavo 1992 ir 1994 m. olimpinėse žaidynėse.
- Liutauras Barila: Dalyvavo 1998 ir 2002 m. olimpinėse žaidynėse.
- Diana Rasimovičiūtė: Dalyvavo 2002, 2006, 2010, 2014 ir 2018 m. olimpinėse žaidynėse.
- Tomas Kaukėnas: Dalyvavo 2014, 2018 ir 2022 m. olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos biatlonininkų pasiekimai olimpinėse žaidynėse
- 1984 m. Sarajevo olimpinės žaidynės: Algimantas Šalna tapo olimpiniu čempionu estafetėje 4x7,5 km. Jis taip pat užėmė 5-ąją vietą asmeninėse 10 km lenktynėse.
- 2018 m. Pjongčango olimpinės žaidynės: Tomas Kaukėnas užėmė 13-ąją vietą persekiojimo lenktynėse, tai yra geriausias Nepriklausomos Lietuvos biatlonininko rezultatas olimpinėse žaidynėse.
- 2006 m. Turino olimpinės žaidynės: Diana Rasimovičiūtė užėmė 18-ąją vietą sprinto lenktynėse, tai yra geriausias Lietuvos moterų biatlono rezultatas olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos biatlonininkų pasirodymai ankstesnėse olimpinėse žaidynėse
Atkūrus Nepriklausomybę, per 1992 metų Albervilio žaidynes Lietuvai olimpinėse biatlono varžybose galėjo atstovauti du sportininkai: vienas vyras ir viena moteris. Į Prancūziją išvyko 24 metų Gintaras Jasinskas ir 31 metų Kazimiera Strolienė, kuri jau buvo baigusi karjerą, bet Lietuvai atgavus tarptautines teises grįžo į didįjį sportą. G.Jasinskas per Albervilio žaidynių atidarymą nešė Lietuvos Trispalvę ir tapo pirmuoju Lietuvos olimpiniu vėliavnešiu. Nors Lietuvos biatlonininkai dėl prizinių vietų nesivaržė, jų rezultatai pranoko lūkesčius. Geriausiai pasirodė G.Jasinskas, asmeninėse lenktynėse užėmęs 19-ąją vietą. Sportininkas net save nustebino taikliais šūviais - keturiuose ugnies ruožuose suklydo vos vieną kartą. K.Strolienės ranka nebuvo tokia tvirta. Ji sprinto lenktynėse nepataikė į keturis taikinius (iš 10) ir užėmė 27-ąją vietą, asmeninėse lenktynėse šešis juodus skritulius (iš 20) ir užėmė 28-ąją vietą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos biatlonininkai persekiojimo lenktynėse
1994 metų žaidynėse G.Jasinskas ir K.Strolienė užėmė žemesnes vietas. Abiem Lietuvos atstovams labiausiai trukdė netaiklūs šūviai. Pavyzdžiui, K.Strolienė per asmenines lenktynes, kuriose užėmė 62-ąją vietą, nepataikė net aštuonis kartus. Blogiau šaudė tik trys iš 67 varžovių.
1998 ir 2002 metų žaidynėse dalyvavusio Liutauro Barilos asmeninis olimpinis rekordas buvo 43-ioji vieta Nagano žaidynių asmeninėse lenktynėse, Karolis Zlatkauskas per 2006 metų Turino žaidynes startavo tik sprinto lenktynėse ir paskutinę 90-ąją vietą.
Per 2010 metų Vankuverio žaidynes į vyrų biatlono trasas neiššliuožė nė vienas lietuvis.
Po ketverių metų per Vankuverio žaidynes Lietuvos biatlono lyderė Diana Rasimovičiūtė visose rungtyse buvo tarp stiprių vidutiniokių ir užėmė 25-ąją (sprinto lenktynėse), 30-ąją (asmeninėse) ir 34-ąją (persekiojimo) vietas. D.Rasimovičiūtė pateko į Lietuvos sporto istoriją kaip viena iš daugiausiai žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavusių sportininkių. Ji atstovavo Lietuvai penkeriose žaidynėse (2002, 2006, 2010, 2014 ir 2018 m.).
Jau Sočyje jis nudžiugino užimdamas 23-iąją vietą asmeninėse lenktynėse, bet geriausius karjeros rezultatus pasiekė per 2018 metų Pjongčango žaidynes. Jose T.Kaukėnas užėmė 17-ąją vietą sprinto lenktynėse, o kitą dieną persekiojimo lenktynėse dar pagerino rezultatą ir finišavo 13-as.
Taip pat skaitykite: Norvegijos dominavimas biatlono estafetėse
Pjongčango žaidynės buvo ypatingos ir dėl to, kad Lietuva pirmą kartą turėjo teisę registruoti komandą estafetės varžybose. Lietuviai startavo mišrios estafetės lenktynėse. Deja, finišuoti nepavyko. Olimpinėje trasoje šliuožė tik moterys Natalija Kočergina ir D.Rasimovičiūtė. Pastarąją sportininkę lyderės pavijo ratu, todėl Lietuvos komanda buvo pašalinta iš trasos, o T.Kaukėnas ir Vytautas Strolia savo eilės nesulaukė.
2022 metų Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo Vytautas Strolia, Tomas Kaukėnas, Linas Banys, Karolis Dombrovskis ir Gabrielė Leščinskaitė.
Biatlonas 2026 m. Milano-Kortinos olimpinėse žaidynėse
2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse vyks 11 biatlono rungčių varžybos:
- Vyrai: 10 km sprintas, 20 km individualios lenktynės, 12,5 km persekiojimo lenktynės, 15 km masinis startas, 4x7,5 km estafetė.
- Moterys: 7,5 km sprintas, 15 km individualios lenktynės, 10 km persekiojimo lenktynės, 12,5 km masinis startas, 4x6 km estafetė.
- Mišri estafetė: 4x6 km.
Olimpiečiai startuos Rasen-Antholz tarptautiniame biatlono centre, įsikūrusiame Bolcano provincijoje (Italija).
tags: #biatlonas #olimpinese #zaidynese