Iš daugelio sporto šakų filmų kūrėjai ypatingai išskiria boksą. Bokso ringas idealiai tinka istorijoms apie tikrus bei scenaristų išgalvotus sporto didvyrius. Iš klasikinių filmų gerai žinome, kad bokso ringas yra ne tik kalvė, kurioje grūdinami charakteriai. Vyresnės kartos žiūrovai dar prisimena senas dramas, kuriuose į sportinį olimpą iškilę herojai gaudavo nokautuojantį finalinį smūgį ne atviroje kovoje, bet tapdavo užkulisinių machinacijų aukomis. Naujaisiais laikais panašius herojus vaidino Robertas De Niro, Sylvesteris Stallone, Willas Smithas, Russellas Crowe, Markas Wahlbergas, Jake‘as Gyllenhaalas ir kiti garsūs aktoriai. Šiame straipsnyje panagrinėsime bokso ir istorijos sąsajas, pradedant nuo reikšmingo Saulės mūšio ir baigiant įsimintinais filmais apie boksininkus.
Saulės mūšis: Šiaulių miesto ištakos
Šiaulių miesto istorija prasideda ten, kur gimsta legenda, o istorinė atmintis susilieja su Saule. Miesto vardas ir jo tapatybė kildinami iš 1236 metų, kai vietovardis „Soule“ pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose - „Eiliuotoje Livonijos kronikoje“. Joje aprašytas Saulės mūšis, vykęs 1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės žemėje, netoli dabartinių Šiaulių. Vietovardis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1236 metais - buvo aprašytas rugsėjo 22 dieną vykęs Saulės mūšis.
Per ilgą istorijos tėkmę Šiauliai tapo ne tik geografine vieta, bet ir dvasine erdve, kurioje persipina mitai, legendos, istorijos, sakmių sluoksniai ir gyva bendruomenės atmintis. Miestas kūrėsi per žmones - amatininkus, šviesuolius, kūrėjus, darbininkus, per jų pastangas ir tikėjimą ateitimi. Šiauliai visada buvo miestas, gebantis prisitaikyti, augti ir išlikti, saugodamas savo tapatybę net istorinių išbandymų akivaizdoje.
Saulės metai Šiauliuose
2026-ieji Šiauliams taps išskirtiniai - miestas žengia į Saulės metus, minėdamas 790 metų jubiliejų. Tai ne tik skaičius miesto istorijos tėkmėje, bet ir proga atsigręžti į Šiaulių ištakas, stiprybę ir šiandien kuriamą tapatybę. Jubiliejiniams metams specialiai sukurtas įvaizdis atspindi miesto heraldikoje esančius simbolius, Saulės motyvą, veržlumą ir pagrindines miesto veiklos kryptis. Jubiliejinių metų veiklose aktyvūs dalyviai bus ne tik Šiaulių kultūros centras, bet ir miesto įstaigos, organizacijos, bendruomenės, verslas bei kūrėjai.
2026-aisiais Šiauliai pasitiks Saulės metus - jubiliejinius metus, kai miestui sukaks 790. Tai laikas, kai istorija susitinka su dabartimi, o atmintis tampa gyvu pasakojimu. Jubiliejiniai metai kviečia ne tik prisiminti praeitį, bet ir išgyventi ją iš naujo, pažvelgti į Šiaulius kaip į miestą, kuriame Saulė keliauja per laiką, metų laikus ir žmonių patirtis.
Taip pat skaitykite: Originalios vestuvių pramogos
„790 metų jubiliejus - tai ne tik reikšminga sukaktis, bet ir proga susitelkti, įvertinti nueitą kelią ir drąsiai kalbėti apie Šiaulių ateitį. „Saulės miestas Saulės žemėje žengia į Saulės metus, kviesdamas prisiminti, kas mes esame. Tai kelionė per laiką, kurioje Šiaulių istorija, sakmės ir simboliai tampa gyvu pasakojimu šiandienos žmogui.
Saulės metų vizualinis ir idėjinis įvaizdis, sukurtas Šiaulių kultūros centro dizainerio šiauliečio Vilmanto Dambrausko, jungia miesto grindiniuose, herbe ir kolektyvinėje sąmonėje įsišaknijusius ženklus su šiuolaikine raiška. Visa jubiliejinių metų programa dėliojama kaip Saulės kelias per metus - keturi simboliniai ciklai, atspindintys gamtos, miesto ir bendruomenės virsmą. Metai prasideda Aušra - bundantis jautis simbolizuoja pradžią, atgimimą ir vidinę miesto jėgą. Pavasariui ir vasarai įsibėgėjus, Saulė auga, o miestą saugo lokys - stiprybės, apsaugos ir gyvybingumo simbolis. Vasaros pabaigoje ir rudeniop Saulė pasiekia savo galią. Kunigaikštiška kepurė tampa simboliu, įkūnijančiu Šiaulių šviesuolių, kūrėjų ir lyderių paliktą paveldą. Metų pabaigoje pasakojimas pasiekia virsmą - Saulės pagrobimą.
„Saulės metai kuriami ne kaip vienkartinė šventė, o kaip visus metus trunkantis procesas, į kurį kviečiami įsitraukti visi - nuo institucijų iki pavienių bendruomenių ir kūrėjų. Jubiliejinius Saulės metus lydės specialiai sukurta interneto svetainė www.siauliaisvencia.lt, kurioje bus telkiama visa aktuali informacija apie renginius, iniciatyvas ir veiklas. Šiauliai sukaktį ne tik švęs.
Kazio Morkūno vitražas „Saulės mūšis 1236“
Lietuvos dailininkas, vitražistas, pedagogas, profesorius Kazys Morkūnas yra vienas iškiliausių Lietuvos menininkų, kuris paliko gausų ir reikšmingą kūrybinį indėlį ne tik vietos, tačiau ir visos šalies kultūroje. Kazys Morkūnas sukūrė vitražą „Saulės mūšis 1236“ Šiaulių kino teatre „Saulė“ (1986 m.).
2025 m. kovo 4 d. nuo prof. Kazio Morkūno gimimo datos sukanka 100 metų. Šiais metais jo atminimui pagerbti suplanuoti renginiai Žiežmariuose ir Kaišiadoryse. Atsižvelgdami į pateiktą informaciją ir į tai, kad iš mūsų krašto kilęs Lietuvos menininkas, vitražo mokyklos kūrėjas, profesorius Kazys Morkūnas yra vienas iškiliausių Lietuvos menininkų, kuris paliko gausų ir reikšmingą kūrybinį indėlį ne tik vietos, tačiau ir visos šalies kultūroje jam suteiktas Kaišiadorių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas. Planuojama jog Garbės piliečio regalijų Kazio Morkūno artimiesiems įteikimas įvyks Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginio metu, t.y. 2025 m. kovo 11 d., 14 val., Žiežmarių kultūros centre (Vytauto g. 13, Žiežmariai, Kaišiadorių r.
Taip pat skaitykite: Švediškas boksas ir turizmas
Bokso filmai: nuo „Rokio“ iki „Krydo“
Iš daugelio sporto rūšių filmų kūrėjai ypatingai išskiria boksą. Bokso ringas idealiai tinka istorijoms apie tikrus bei scenaristų išgalvotus sporto didvyrius. Iš klasikinių filmų gerai žinome, kad bokso ringas yra ne tik kalvė, kurioje grūdinami charakteriai. Vyresnės kartos žiūrovai dar prisimena senas dramas, kuriuose į sportinį olimpą iškilę herojai gaudavo nokautuojantį finalinį smūgį ne atviroje kovoje, bet tapdavo užkulisinių machinacijų aukomis. Naujaisiais laikais panašius herojus vaidino Robertas De Niro, Sylvesteris Stallone, Willas Smithas, Russellas Crowe, Markas Wahlbergas, Jake‘as Gyllenhaalas ir kiti garsūs aktoriai.
„Rokis“: amerikietiškoji svajonė
Būtent šis filmas pradėjo visiškai naują etapą Sylvesterio Stallone‘s biografijoje. Iki jo jaunas aktorius vaidino vien nereikšmingus epizodus, o debiutavo suvis pornografiniame filme „Kitės ir Stiudo vakarėlis” (1970 m.), po kurio jam ilgam prilipo „Itališko eržilo“ pravardė. Su tokiu pradiniu bagažu galvoti apie rimtą karjerą buvo sunku, tačiau kaip tik tada ambicingas jaunuolis ryžosi realizuoti svarbiausią amerikietišką priesaką „Sukurk save pats“.
Susilaukęs net 10 nominacijų „Oskarui“ ir pripažintas geriausiu 1976 metų filmu „Rokis“ (rež. Johnas G.Avildsenas) pasakoja apie italų emigrantų palikuonį Rokį Balboa. Vakarais jis kaunasi vieno Filadelfijos sporto klubo ringe, kur už pergalę gauna keturias dešimtis dolerių. Netekęs šio uždarbio vaikinas kurį laiką dirba „skolų išmušinėtoju”, bet greitai gauna šansą sugrįžti į ringą. Mat visai prieš pat lemiamas bokso rungtynes svarbiausias juodaodžio čempiono Apolo Krydo konkurentas gavo traumą. Nors geriausio aktoriaus „Oskarą“ tąsyk gavo kitas aktorius, S.Stallone buvo pavadintas ir „didžiausiu atradimu“, ir net „naujuoju Marlonu Brando“.
„Įsiutęs bulius“: žmogiškosios egzistencijos metafora
Bronkso buliumi pramintas vidutinio svorio bokso čempionas Jake‘as LaMotta buvo tikra Amerikos sporto legenda (jis mirė 2017 m. rugsėjo devynioliktąją). Šį filmą reiklūs kritikai pripažino geriausiu devintojo dešimtmečio filmu, o JAV Meno ir mokslo akademijos nariai apdovanojo dviem „Oskarais“. „Įsiutusį bulių“ galima būtų drąsiai vadinti vienos karjeros istorija, tačiau žinomo boksininko Jake‘o LaMottos gyvenimą režisierius Martinas Scorsese pavertė talpia žmogiškosios egzistencijos metafora.
Bokso legenda Jake‘as LaMotta penktajame praeito amžiaus dešimtmetyje kovojo vidutinio svorio kategorijoje. Nesuvaldomas ir skandalingas būdas visą gyvenimą buvo didžiausias boksininko priešas, pridaręs jam nemažai rūpesčių tiek asmeniniame gyvenime, tiek bokso ringe.
Taip pat skaitykite: Iššūkis Bondorovui: kova prieš Davidą Thomasą
„Boksininkas“: kova ne tik ringe
Vienas geriausių Didžiosios Britanijos aktorių Danielis Day-Lewisas pernai po filmo „Nematomas siūlas“ premjeros pareiškė norįs iš kino pasitraukti. Jei iš tikrųjų taip atsitiktų, pasaulinis kinas patirtų milžinišką nuostolį. Tikru aktoriaus sėkmės talismanu jam buvo tapęs airių režisierius Jimas Sheridanas, kurio filmuose „Mano kairioji koja“ (1989 m.) ir „Vardan tėvo“ (1993 m.) Danielis Day-Lewisas susilaukė visuotinės šlovės. Ypač „Mano kairioji koja“ - jaudinanti drama apie Kristį Brauną, kuris dėl smegenų paralyžiaus valdo tik vieną koją, kuria užrašė savo gyvenimo istoriją.
„Boksininkas“ (1997 m.) yra trečiasis Jimo Sheridano ir Danielio Day-Lewiso filmas airiška tematika. Jo herojus Donis Flynas, už priklausymą teroristinei Airių revoliucinei armijai (IRA) kalėjime praleidęs beveik keturiolika metų, išėjo į laisvę ir iš karto atsidūrė buvusių bendražygių nemalonėje už tai, kad dabar nori kovoti su amžinais priešais anglais ne su ginklu rankose, o tik bokso ringe.
„Uraganas“: kova už teisingumą
Tai realiais faktais pagrįsta dramatiška istorija apie juodaodį boksininką Rubiną Carterį (Denzelas Washingtonas), pramintą Uraganu. 1963 metais gruodžio 20 dieną jis jau pirmajame raunde nokautavo vidutinio svorio čempioną. Tačiau stulbinanti sportinė karjera greitai baigėsi ir kelią link vidutinio svorio kategorijos pasaulio čempiono titulo užkirto kaltinimai žmogžudyste.
Mažame Nju Džersio valstijos miestelio bare buvo nužudyti du vyrai ir moteris. Policija tuomet suėmė Karterį ir jo draugą Johną Artisą, kurie neva su ginklais rankose buvo pastebėti nusikaltimo vietoje. Po apklausos ir patikrinimo melo detektoriumi abu buvo paleisti, tačiau po kurio laiko teisme visgi buvo pripažinti kaltais ir nuteisti iki gyvos galvos. Tik per stebuklą abu išvengė mirties nuosprendžio elektros kėdėje. Daug kam šis teismo procesas iš karto sukėlė abejonių - buvo net kalbama, kad nuosprendis yra akivaizdžiai rasistinio pobūdžio. Per Ameriką nuvilnijo pasipiktinimo protestų ir demonstracijų bangos. Draugai pradėjo daug metų trukusią kovą, nors pakeisti verdiktą, atrodo, nebuvo jokių galimybių. Tikroji tiesa paaiškėjo vėliau, tačiau už grotų Carteris praleido net dvidešimt metų.
„Ali“: legenda už ringo ribų
Tai biografinis pasakojimas apie sunkaus svorio boksininką Kasijų Klėjų. Būdamas afroamerikietis jis priėmė musulmonų tikėjimą, pasivadino Muhammadu Ali, aktyviai dalyvavo politiniame judėjime „Islamo tauta“ ir tapo vienu garsiausiu XX amžiaus sportininku. Pirmą kartą pasaulio čempionu Ali tapo 1964 metais vasarį, kai būdamas vos 22-iejų, nugalėjo ringe Sonį Pistoną. Šis įvykis filmo autoriams tapo atskaitos tašku.
Geriausius savo gyvenimo metus, būdamas geriausios sportinės formos boksininkas buvo priverstas leisti ne ringe, o teismo salėse ir nesibaigiančiuose juridiniuose tyrimuose. Nuo jo tada nusisuko artimiausi draugai, apleido tikėjimo broliai, o Bokso asociacija atėmė licenciją. Tačiau boksininkas nepalūžo ir galiausiai laimėjo bylą JAV Aukščiausiame teisme. Režisierius Мichaelas Маnnas 2001 metais sukurtoje biografinėje dramoje pagrindinį vaidmenį patikėjo populiariam aktoriui Willui Smith’ui.
„Mergina verta milijono“: kaina už sėkmę
2005 metais šis filmas tapo reikšmingiausiu „Oskarų“ ceremonijos favoritu. Filmą režisavęs Clintas Eastwoodas vaidina profesionalų trenerį Frenkį Daną, visą gyvenimą mokiusį savo globotinius siekti pergalės bet kokia kaina. Tačiau prieš likimą savo dvikovą pats Frenkas seniai pralaimėjo. Dabar jis gali pasikliauti tik senu draugu Skrepu, padedančiu jam išlaikyti kuklią bokso salę. Kartą čia atėjo mergina Megė, pasiryžusi tapti profesionalia boksininke.
Nors didelės filmo dalies veiksmas rutuliuojasi treniruočių salėje ir ringe, autoriams boksas tėra tik profesija, suteikianti galimybę siekti užsibrėžto tikslo ir kai ką labai svarbaus gyvenime suvokti. Įdomiausias ir vertingiausias pamokas herojai įsisavina visai ne ringe. Režisierius labiau akcentuoja atgailos, atpirkimo ir, anot Antoine’o de Saint-Exupéry, atsakomybės už tuos, kuriuos prisijaukiname temas. Daugumą kino kūrėjų sportinės tematikos filmuose labiausiai žavi stulbinančios karjeros etapai, fanatiškas pasišventimas ir ryžtas, kurie anksčiau ar vėliau būtinai atves į spindinčias pergalių viršūnes. Clintas Eastwoodas renkasi kitą kelią. Jis dar prie starto linijos galvoja apie kainą, kurią teks sumokėti už svaiginantį sėkmės skonį.
„Nuostabus žmogus“: vargai ir džiaugsmai
Šio filmo buvo ilgai laukiama, o tuoj po premjeros Venecijos kino festivalyje jis žurnalistų lengvabūdiškai buvo pavadintas antruoju „Rokiu”. Bet tai mažų mažiausiai nekorektiška. Jeigu taip jau knieti režisieriaus Rono Howardo filmą su kuo nors sugretinti, tai geresnio „kompaniono“ už Martino Scorsese‘s „Įsiutusį bulių“ tikrai nerasime.
Džimo Bredoko (Russellas Crowe) vargų ir džiaugsmų epopėja sutapo su praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje Ameriką sukrėtusios didžiosios ekonominės depresijos siaubais. Tada Džimas buvo daug žadantis boksininkas, tačiau po virtinės apmaudžių pralaimėjimų jam teko atsisakyti sportininko karjeros ir imtis pačių sunkiausių darbų, kad žmona ir vaikai nemirtų badu. Tačiau netgi juodžiausios nevilties akivaizdoje svajonė grįžti į ringą ir nugalėti išsipildo. Atsitiktinumo dėka Bredokui suteikiama galimybė stoti į kovą su gerokai už jį sunkesniu pasaulio vicečempionu. Taip paprastas vaikinas tapo idealu tiems, kurie tada taip pat neprarado vilties išsikapanoti iš skurdo. Todėl nesunku suprasti, kokiu svarbiu nacionalinės reikšmės įvykiu tapo lemtinga Džimo Bredoko dvikova su sunkiasvoriu pasaulio čempionu Maksas Baeriu - jokių kompromisų nepripažįstančiu bokso gladiatoriumi, užmušusiu ringe du savo priešininkus.
„Kovotojas“: tikrais įvykiais paremtas filmas
„Kovotojo“ (2010 m., rež. Davidas O. Russellas) pradžioje regime lakonišką užrašą „Sukurta pagal tikrus įvykius“. Dažnai ši frazė tėra nedaug ką reiškiantis priminimas, kad filmo istorija paimta iš gyvenimo, o ne scenaristų sugalvota. Filmo autoriai stengiasi iki smulkmenų būti ištikimi tikram gyvenimui, todėl dažnai imituoja dokumentinius kadrus arba naudojasi TV filmavimo galimybėmis. Žiūrovams suteikiama galimybė pamatyti treniruotes ir pačius bokso mačus iš labai arti. Turbūt, geriausią savo pastangų įvertinimą filmo autoriai išgirdo visai ne iš kino kritikų, o iš paties pagrindinio herojaus. Tikrasis boksininkas Micky Wardas, pasižiūrėjęs filmą, liko sužavėtas. „Man labai patiko filmas. Markas Wahlbergas ir Christianas Bale‘as atliko milžinišką darbą.
Filmo centre - du netikri broliai, tiesiog pamišę dėl bokso. Vyresnysis Dicky Eklundas (šis vaidmuo pradžioje buvo pasiūlytas Bradui Pittui, bet jam atsisakius atiteko Ch. Bale‘ui) galėjo tapti Amerikos čempionu, jei ne kai kurios ekscentriško charakterio savybės ir polinkis kvaišalams. Dabar visas nerealizuotas ambicijas ir savo meistriškumą Dicky stengiasi perduoti Micky‘iui. O šis taip pat turi savitą požiūrį į savo profesiją. Net kviesdamas patikusią merginą į pirmą pasimatymą Micky dėsto jai savo taktines gudrybes: „Jeigu tu smūgiuoji man, aš smūgiuoju tau - tai ne boksas, o peštynės. Deja, pirmieji savarankiški žingsniai ringe baigiasi visai ne pergalingais gongais, o rimtomis traumomis. Silpnesnių kinkų vyrukui tokio šalto dušo pilnai užtektų, kad jis pakeistų profesiją ir pasirinktų lengvesnį kelią į sėkmę. Bet Micky - ne iš kelmo spirtas. Ko jau ko, o užsispyrimo jam tikrai netrūksta.
„Kirtis dešine“: gyvenimas po nokdauno
Jaudinanti režisieriaus Antoine‘o Fuqua sportinė drama „Kirtis dešine“ (2015 m.), iki šiol šmėžuojanti daugelyje kino svetainių topų, turbūt nereikalauja išsamaus pristatymo. Istorija, pasakojanti apie talentingo boksininko Bilio Houpo gyvenimą, yra viena geriausių per pastarąjį penkmetį. Nuostabus vyras, tėvas ir nenugalimas kovotojas, gyvena laimingą gyvenimą, pilną prabangos. Kasdien rizikuojantis sveikata ir gyvybe, Bilis ryžtasi baigti savo karjerą. Jis pasiekė didelių profesinių aukštumų, iškovojo čempiono titulą ir dabar galėtų ramiai pasitraukti.
Tačiau, kaip sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi… Netikėtai Bilio šeimyninis gyvenimas sugriūva lyg kortų namelis. Vieno pokylio metu susišaudyme žuvus jo žmonai, Bilis netenka gyvenimo prasmės. Paskendęs savo skausme, vyras ima malšinti depresiją alkoholyje, o tai tuoj pat paveikia ir jo sportinius pasiekimus - Bilis vieną po kitos pralaimi kovas, netenka visų santaupų, o galiausiai, budrūs socialinių tarnybų darbuotojai iš jo atimama mylimą dukrą. Kad ją susigrąžintų, vyras privalo įrodyti, kad sugebės mergaitę auginti vienas ir kad suteiks savo dukrai vaikystę, kurios pats neturėjo.
„Krydas“: Rokio palikimas
„KRYDAS. Panašu, kad populiarių Holivudo filmo tęsiniai tapo tokia pat neišvengiama problema, kaip globalinis mūsų planetos atšilimas. Kai kuriems aktoriams sėkmingas vaidmuo tampa tuo bagažu, kurį jie priversti nešioti ilgai. Tikru čempionu šioje srityje galime laikyti veiksmo kino supermeną Sylvesterį Stallonę. Jis pagaliau gavo pirmąjį savo karjeroje „Auksinį gaublį“ už boksininko Rokio vaidmenį jau septintajame filme su šiuo personažu.
Po kelių pirmojo „Rokio“ tęsinių atrodė, kad šioje epopėjoje padėtas finalinis taškas. Bet 2015 m. ekranuose pasirodė dar viena sportinė drama „Krydas. Gimęs kovoti“ (rež. Ryanas Coogleris). Čia pirmą kartą Rokis nėra pagrindinis herojus. Bet ir pavadinime minimas Krydas nėra tas amžinas Rokio priešininkas Apolas (jį ringe mirtinai sužeidė „Sibiro ekspresu“ vadintas Ivanas Drago), o tik jo nesantuokinis sūnus Adonis. Savo tėvo nepažinojęs Adonis aistrą boksui, matyt, gavo su genais. Trokšdamas įrodyti, kad ne veltui turi vieno žymiausių istorijoje boksininkų pavardę, Adonis (jį vaidina Michaelas B. Filme yra daug nuorodų į ankstesnes istorijas apie Rokį, įspūdingai nufilmuotos bokso scenos. Su ankstesniais filmais naująjį dar sieja ir panaši sentimentali intonacija. O kad žiūrovams toks kinas patinka, liudija ir dabar ekranuose rodomas antras filmas „Krydas II: Kylanti legenda“ (Creed 2).
Tarpukario Lietuvos politinis gyvenimas: rinkimų ypatumai
Šį kartą VU Istorijos fakulteto mokslininkė doc. Dalia Bukelevičiūtė papasakojo apie tarpukario politines partijas ir jų raidą iki šalies perversmo 1926 m.Taip pat atskleidė kodėl ir kaip vyko rinkimai į Ketvirtąjį Seimą (1936 m.), kai šalį valdė autokratas prezidentas A.
Istorikė sako, kad partijų formavimosi ištakomis galima laikyti laikotarpį, kai pradedama leisti lietuviška spauda: „Pirmieji leidiniai, kaip „Aušra“ ir „Varpas“, ėmė formuoti tam tikras idėjas, kurios būrė tam tikrus žmones. XIX a. pabaiga - XX a. Pasak docentės, 1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, minčių ir idėjų sklaida palengvėjo. Ji išskiria 1906 m. imperinės Rusijos caro sprendimą leisti kurtis draugijoms ir sąjungoms: „Visa tai plėtojosi, o per Pirmąjį pasaulinį karą 1917 m. įvyko Rusijos lietuvių seimas Petrograde (Sankt Peterburgas) ir Lietuvių konferencija Vilniuje. 1917-1918 m. partijos formavosi, o 1919 m. jau vyko registravimas į Steigiamojo Seimo rinkimus. Dėstytoja pamini, kad partijoms buvo ypač svarbūs 1919-ieji, nes buvo priimtas pirmasis draugijų, o kartu ir politinių partijų, teisių reglamentavimo įstatymas. 1920 m. priimtas susirinkimų įstatymas, kuris irgi buvo labai svarbus politinėms partijoms.
#