Birštono „Revuonos“ ir Jiezno Futbolo Istorijos Puslapiai

Šis straipsnis skirtas apžvelgti Birštono ir Jiezno krašto istoriją, ypatingą dėmesį skiriant „Revuonos“ mokyklos ir futbolo tradicijoms šiame regione. Nuo švietimo įstaigų gyvavimo pradžios iki bendruomenės švenčių ir sporto varžybų, šis kraštas turi turtingą praeitį, kurią verta prisiminti ir puoselėti.

„Revuonos“ Mokyklos Istorijos Fragmentai

Prienų „Revuonos“ pagrindinė mokykla yra svarbi šio krašto švietimo įstaiga, turinti gilias tradicijas. Gegužės mėnesį mokyklos bendruomenė šventė mokyklos gimtadienį. Mūsų mokyklai jau 96 metai. Kiek čia svajota, džiaugtasi, išdykauta, mąstyta, spręsta, kurta, taisyta klaidų. Visą savaitę istorijos mokytojos Irena Vincekienė ir Ramunė Batutienė vedė netradicines mūsų mokyklos istorijos pamokas Povilo Garmaus vardo muziejuje. Povilas Garmus - mūsų mokyklos įkūrėjas, jo garbei 2004 m. gegužės 7 d. buvo įkurtas mokyklos muziejus. Muziejaus dešimtmečio ir mokyklos 96-ojo gimtadienio proga gegužės 7 d. jau nuo ryto vyko renginiai. Jiezno gimnazijos, „Ąžuolo” progimnazijos ir „Revuonos” pagrindinės mokyklos ketvirtokai varžėsi žaisdami kvadratą. Vėliau miesto parke prasidėjo orientacinis bėgimas „Revuona - 2014″. Dalyvavo 40 dalyvių, 10 komandų. Džiugu, kad viena komanda buvo ir mokytojų. Komandoms reikėjo rasti 5 punktus, kurie buvo įruošti mokytojų senjorų, tėvelių ir kitų bendruomenės narių gyvenamosiose vietose. Gegužės 12 d. vyko mokyklos gimtadienio šventė, kurioje buvo pagerbti mokyklą garsinantys mokiniai. Labai džiaugiamės sulaukę svečių. Mus pagerbė LR Seimo narys Andrius Palionis su patarėja Rasa Zdanevičiene. Seimo narys kartu su mokyklos direktore Ilona Balčiukyniene apdovanojo mokinius, kurie myli savo mokyklą ir ją garsina ne tik rajone, respublikoje, bet ir visame pasaulyje. Direktorė I. Balčiukynienė pasveikino visą mokyklos bendruomenę su gražia švente, padėkojo visiems, garsinantiems mokyklą gražiais ir prasmingais darbais. Visiems - ir mokytojams, ir mokiniams - būti stipriems kaip medžiams, kurių jokios audros negali palaužti, palinkėjo Seimo narys A. Palionis. Gimtadienio šventę papuošė devintokų meninė literatūrinė kompozicija, šokis ir mergaičių ansamblio dainos. Vaikus ruošė mokytojos: Aušra Deltuvienė, Valė Gustaitienė ir Vytautė Kurtovienė. Mokyklos gyvenimas - tai ne tik praeities, dabarties, bet ir ateities akimirkos.

Švietimo įstaigos vaidmuo yra nepaprastai svarbus, nes ji formuoja jaunosios kartos vertybes, ugdo pilietiškumą ir meilę savo kraštui. „Revuonos“ mokykla, būdama bendruomenės centru, ne tik teikia žinias, bet ir organizuoja įvairius renginius, kurie stiprina bendruomeniškumo jausmą ir skatina domėjimąsi istorija bei kultūra.

Jiezno Valsčiaus Istorija ir Švietimo Iššūkiai

Septyniasdešimt metų Birštonas su apylinkėmis priklausė Jiezno valsčiui. Nuo 1864 m. iki 1918 m. tai buvo carinės Rusijos ir šiek tiek kaizerinės Vokietijos okupacinės administracijos padalinys. Nuo1919 m. iki 1934 m. didesnioji dalis dabartinės Birštono savivaldybės priklausė nepriklausomos Lietuvos valstybės Jiezno valsčiui. Šis laikotarpis buvo svarbus formuojantis krašto identitetui ir kultūrai.

1923 m. spalio 6 d. Birštono pradžios mokyklos vedėjas V.Bartlingas kreipėsi į Alytaus apskrities pradinės mokyklos inspektorių, pranešdamas apie Jiezno valsčiaus valdybos nepriežiūrą mokyklos atžvilgiu: „Pranešu, kad kas privaloma valsčių valdyboms - Jiezno Valsčiaus Valdybos tuo tikslu Birštono mokykla nieko nesirūpinama“ (LCVA, f.1567, ap.3, b.513, l.143). Mokyklos vedėjas teigė, kad nors Jiezno valsčiaus valdybos sąmatoje yra išskirta pinigų ir mokyklos buto nuomai, ir suolų remontui, ir iškabai, bet tas neatlikta. „Paklausus, kada tai bus atlikta - atsakyta, kad kai bus suolai atremontuoti ir iškaba padaryta, tai išlaidos bus man sugrąžintos. Aiškiau kalbant, Jiezno valsčiaus Valdyba palieka man pasirūpinti darbininkais, etc., padaryt viską savo lėšomis, pristatyti jiems sąskaitą, tada jie, ponuliai, sulig sąskaitos, man grąžins išlaidas“ (Ten pat).

Taip pat skaitykite: Birštono futbolo raida

Šis laiškas atskleidžia to meto švietimo problemas ir biurokratinius sunkumus. Mokytojas pergyveno, kad gali netekti savo lėšų dėl valdybos pareigūnų darbo aplaidumo: „Be to sąmatoje dar yra numatyta 150 litų malkų sukapojimui.Tas irgi neišmokėta, nes nebuvo kam mokėti, nes pernykščios malkos dar ir šiandien girioj stovi. Atsilankius kartą pas Birštono girininką, tas prašė: „Susimildami, pasirūpinkit, kad išvežtų greičiau malkas“ (Ten pat).

Mokytojo V. Bartlingo principingumas ir kova už mokyklą bei jaunąją kartą yra įkvepiantis pavyzdys. Jam, kovojančiam už mokyklą, už jaunąją Lietuvos kartą, Jiezno valsčiaus valdyba trukdė nuvykti į apskrities centrą Alytų: „Nieko nepasiliko, kaip pasisamdyti arklius ir atvažiuoti. Tai ir padaryta, sąskaitą kartu pristatau ir nuolankiai prašau pasirūpinti išlaidas iš atitinkamų įstaigų išsireikalauti“ (Ten pat, p. Dokumentas parodo, kad ir tarpukariu, ir dabar biurokratinis vilkinimo, pačios valdžios susireikšminimo drakonas toks gajus, kad prieš jį nuolat reikia kovoti. Turime kiekvieną dieną suprasti, kad valdžia turi tarnauti ir nuolatos atsiskaityti mums piliečiams. Istorikas, Birštono muziejaus vyr.

Šis istorinis fragmentas atskleidžia, kad rūpestis švietimu ir jaunąja karta buvo aktualus visais laikais, o mokytojų atsidavimas savo darbui yra neįkainojamas.

Bendruomenės Renginiai ir Tradicijos

Renginiai, tokie kaip bendruomenių šventė „Prie Didžiųjų Nemuno kilpų“, yra svarbūs stiprinant bendruomeniškumo jausmą ir puoselėjant tradicijas. Renginio „Prie Didžiųjų Nemuno kilpų“ sumanytoja ir organizatorė, Nemuno kilpų regioninio parko Kultūros paveldo vyriausioji specialistė Ramutė Milušauskienė pataikė tiesiai į dešimtuką. Bendruomenių šventė, į kurią buvo sukviesti visi regioninio parko teritorijoje veikiančių bendruomenių žmonės, susibūrė unikalioje vietoje - gamtos ir žmogaus rankų darbu sukurtame, nuo 16 a. gyvuojančiame traukos centre - Siponių dvarvietėje. Visokio plauko istorijos ir besikeičiančių santvarkų vėjai gairino čia gyvenusių Sipavičių dvarelio rūbą. Daug kartų keitėsi ir paties dvarelio paskirtis: nuo stambiausio žemvaldžio Buktoje, nuo pradžios mokyklos, esant gyvam paskutiniam šio dvaro ponui - Simonui Rutkauskui, iki kolūkio karvių fermos… Tačiau žmonių susibūrimams šioje vietoje buvo lemta gyvuoti nuo pirmos žmogaus pėdos Buktoje. (Vietovardis kildinamas iš žodžio „bukta“ reikšmės sutapatinimo su pačiu vietovardžiu. Bukta - sausumos apsuptis vandens plotu). Tai pastebėjo ir žymus keliautojas, filantropas, Ustronės dvaro savininkas St.Moravskis. Pradėdama bendruomenių šventę, jos vedėja Ramutė padėkojo dabartinės dvarvietės vienam iš savininkų LR Seimo nariui Andriui Palioniui už galimybę suburti žmones į gamtos ir Nemuno apsuptį. Vietą, kurią žmogaus rankos prikėlė, tvarko ir gražina, kad būtų atviras kelias į galimybes susiburti, bendrauti, kurti, džiaugtis vienas kitu ir nuostabiu gamtos reginiu. Ramutė šventės dalyviams priminė, kad 2016-ieji metai - Vietos bendruomenių metai. Ir kad „bendruomenė - tai visų pirma bičiuliška kaimynystė ir betarpiškas bendravimas: ir nelaimėje padedant, ir džiaugsmu dalijantis. Mes visi esame bendruomenė. Ir ne bet kokia. Juk mus visus vienija pati gražiausia Lietuvos upė Nemunas“, - sakė renginio organizatorė. Dėkodamas R. Milušauskienei už sumanymą ir galimybes Siponių dvarvietei būti atviru visuomenės traukos centru, Andrius Palionis pabrėžė, kad gamta - tai visapusis gyvybės centras, kur žmogus atgauna fizines ir dvasines jėgas, turi galimybę iš labai arti pažinti gamtą ir patį save. Kad šioje vietoje, Siponių dvarvietėje, upės gyvenimas tampa ir žmogaus gyvenimu. Apie Lietuvos pasididžiavimą - upių tėvą Nemuną, lietuvių literatūros klasikai parašė labai daug poezijos ir grožinės literatūros kūrinių. Tačiau, ko gero, niekas kitas taip stipriai ir taikliai nėra pasakęs apie Nemuną, kaip poetas Justinas Marcinkevičius: „Žinau, kad gyvas, kad eini kartu - /Ir man lengviau: esi man kaip ranka,/kuria galiu atstumt ir apkabinti./Miškai retėja. Tu eini lėčiau./Žiūrėk į mus. Kalbėk apie tą žemę,/kuri ant kranto mus už rankų laiko.“ Taikliau, ko gero, nepasakysi ir apie patį bendruomenių sambūrį. Vienis. Žmogus ir gamta. Tiesa, kad žmogus niekuomet nėra vienas. Jis eina, kuria, dirba, gyvena bendruomenės apsuptyje: šeimos, draugų, bendradarbių, klasės ir idėjos draugų, kaimo ir miesto bendruomenės vienminčių.

Šventėje dalyvavo įvairios bendruomenės iš Prienų rajono savivaldybės, Birštono savivaldybės ir Alytaus rajono savivaldybės. Siponyse vykusiai sueigai gamta dovanojo labai šiltą ir saulėtą popietę. Žmonės į šventę rinkosi atsakingai, išradingai pasiruošę, linksmai nusiteikę, gražiai pasipuošę, su pilnais krepšiais vaišių. Žmonės rinkosi į bendravimo, savęs pristatymo, pasididžiavimo nuveiktais darbais šventę. Nemuno kilpų regioninio parko organizuotoje šventėje iš viso dalyvavo 17 bendruomenių. Tarp jų: Prienų r. sav. - 11, Birštono sav. - 4 ir Alytaus r.sav. - 2 bendruomenės. Svečiams iš Alytaus rajono atstovavo Panemuninkų (vad. V.Pranckevičius) ir Žagarių (vad.Alvydas Bernatavičius) kaimo bendruomenės. Prienų rajono savivaldybei: Vėžionių bendruomenė „Topolis“ (vad. I.Kereišienė), Balbieriškio kaimo bendruomenė „Balbieriškis“ (vad.S.Narūnas), Prienų bendruomenė „Revuona“ (vad. I.Baranauskienė), Prienų „Paprienės“ bendruomenė (vad.J.Zailskienė), Prienų sveikos gyvensenos klubas „Versmenė“ (vad.L.Kalantienė), Ašmintos kaimo bendruomenė „Ošvenčia“ (vad. R.Vaitauskaitė), Alksniakiemio krašto bendruomenė (vad. D.A.Earle), Jiezno bendruomenės centras (vad. I.Urbanavičienė), Pakuonio seniūnijos, Pašventupio kaimo asociacija „Pilutė“ (vad. L.Jančiukienė), Pakuonio krašto bendruomenė (vad.A.Tamošiūnienė) ir Jiezno seniūnijos Kašonių - Dukurnonių kaimo bendruomenė. Birštono kraštui: Birštono vienkiemio kaimo bendruomenė (vad. V.Kederys), Matiešionių krašto bendruomenė (vad. D.Valatkienė), Nemajūnų bendruomenės „Santalka“ (vad.A.Kederienė) ir Siponių kaimo bendruomenė (vad. V.Skorodumovienė). Šventėje sukosi keturių seniūnijų seniūnai: Gintautas Laukaitis iš Punios, Algis Bartusevičius iš Jiezno, Jonas Kederys iš Birštono ir Sigita Ražanskienė iš Balbieriškio. Taip pat dalyvavo Prienų rajono ir Birštono savivaldybių vicemerai Algis Marcinkevičius ir Vytas Kederys su žmonomis, Alytaus rajono administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pranckevičius, būrelis Prienų r. ir Birštono savivaldybių tarybos narių.

Taip pat skaitykite: Birštono turnyro istorija

Šventės dalyviai ne tik bendravo ir linksminosi, bet ir dalinosi savo pasiekimais bei kūryba. Be muzikalių bendruomenių prisistatymų, šventės dalyvius dar linksmino ir Stakliškių kultūros centro kaimo kapela, Veiverių KC vokalinė grupė „Cukraus pudra“, Pakuonio laisvalaikio salės folkloro grupė „Obelėlė“. Veikti ir akis paganyti buvo kur ir į ką. Vieni klausėsi bendruomenių atliekamų šokių, dainų, linksmų pašmaikštavimų, kiti dėliojo su vaikučiais „Puzles“, gėrėjosi Prienų „Revuonos“ bendruomenės rankdarbiais arba žvilgsniu gainiojo danguje sklandantį gandrą, apie kurį tuo pat metu ant dvarelio pastato terasos dainavo savo pačių sukurtą dainą Siponių bendruomenės ansamblio žmonės. Visi buvo pastebėti ir pavaišinti labai gardžia regioninio parko moterų: Nijolės, Rositos, Larisos, Ingridos ir Viktorijos paruošta ir Seimo nario Andriaus Palionio kareiviškame lauko virtuvės katile virta paukštienos sriuba. Bendruomenių pirmininkai su renginio organizatore keitėsi dovanomis: vaišėmis ir suvenyrais. Kiekviena bendruomenė namo parsiveš po Ramutės dovanotą žvakę, kaip šviesaus sambūrio simbolį, ir iš medžio drožinėtą paukštelį - norą savo gražiais darbais kilti aukštyn. Nepastebimai greitai prabėgo tos keturios nuotaikingo šurmulio Siponyse valandos. Vasaros nakties rasos gaiviu prisilietimu ėmė vėsinti pavargusias nuo šokių ir pasivaikščiojimų gamtoje susirinkusiųjų į Siponis kojas, nusileidusios saulės šviesa ryškia juosta dar vis bolavo danguje. Tuo metu į dangų pakilo ir kulminacinis šventės akcentas: šviesos balionai. Rami naktis šviesai į dangų leido kilti labai aukštai, kaip ir tądien išsakytai vilčiai: dvarvietei Siponyse tapti visuomenės sueigų traukos centru. Teišsipildo.

Tokie renginiai ne tik praturtina kultūrinį gyvenimą, bet ir skatina bendruomenių bendradarbiavimą bei tarpusavio supratimą.

Kultūriniai Renginiai ir Pramogos

Be bendruomenės švenčių, Birštono ir Jiezno krašte vyksta ir įvairūs kultūriniai renginiai, pritraukiantys tiek vietinius gyventojus, tiek svečius iš kitų regionų. IV Vilniaus fortepijono festivalio „Tandemai“ pabaigos koncertas Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje Vilniuje - 19 valandą. Gros orkestras „Kremerata Baltica“, vadovaujamas Gidono Kremerio. Vokiečių baroko kompozitoriaus Johanno Sebastiano Bacho Mišios h-moll Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje - 17 valandą. Atlikėjai: valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, valstybinis choras „Vilnius“, dainininkai Asta Krikščiūnaitė, Marta Lukošiūtė, Algirdas Janutas ir Steinas Skjervoldas. Koncertas visai šeimai Kongresų rūmuose - 12 valandą. Dalyvaus Gediminas ir Ainis Storpirščiai, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus. Festivalio „Baroko vakarai“ koncertas „Lagamino vaikai“ Valdovų rūmuose - 19 valandą. Kamerinės muzikos koncertas Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namuose - 13 valandą. Gros violončelininkė Kornelija Petkutė ir pianistė Daiva Tareilytė-Juškienė. Mokytojo Balio Petrulionio turistų klubo 65-ojo sezono uždarymo renginys Vilniaus Mokytojų namų Didžiojoje salėje - 16 valandą. Sigito Mickio opera vaikams „Zuikis Puikis“ Nacionalinio operos ir baleto teatro Kamerinėje salėje - 12 valandą. Diriguos Juozas Mantas Jauniškis. Onutės Narbutaitės opera „Kornetas“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre - 18 valandą 30 minučių. „Cezario grupės“ spektaklis „Drąsi šalis“ Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje - 16 valandą. Režisierius - Cezaris Graužinis. Spektaklis „Mūsų klasė“ pagal lenkų dramaturgo Tadeuszo Slobodzianeko pjesę Didžiojoje salėje - 18 valandą 30 minučių. Spektaklis vaikams „Kakė Makė“ pagal Linos Žutautės populiariąsias knygas apie Kakę Makę - 12 valandą Valstybinio jaunimo teatro salėje „99“. Režisierė - Virginija Kuklytė. Spektaklis „Vyšnių sodas“ pagal Antono Čechovo pjesę Didžiojoje salėje - 18 valandą. Garsų spektaklis „Kelionė be bagažo“ Vilniaus Mažajame teatre - 14 ir 16 valandomis. Režisierius - Balys Latėnas. Spektaklis „Madagaskaras“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę - 18 valandą 30 minučių. Šešėlių pasaka vaikams „Sniego karalienė“ pagal Hansą Christianą Anderseną „Lėlės“ teatro Didžiojoje salėje - 12 valandą. Pjesės autorė ir režisierė - Nijolė Indriūnaitė. Spektaklis vaikams „Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“ pagal lietuvių liaudies pasaką šio teatro Mažojoje salėje - 14 valandą. Spektaklis-žaidimas ne tik vaikams „Pati labiausia pasaka“ „Keistuolių“ teatre - 12 valandą. Režisierius - Vaidotas Žitkus. Spektaklis „Atleisk jiems - jie nežino, ką daro“ pagal Giovanni Boccaccio novelių rinkinį „Dekameronas“ čia - 19 valandą. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros sodelio įžiebimas Kaune - 18 valandą. Pagrindinės miesto eglės įžiebimas Kauno rotušės kieme - 19 valandą 30 minučių. Varpų muzikos koncertas „Carlo Orffo kūriniai“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje - 16 valandą. XV respublikinis jaunųjų pianistų festivalis-maratonas Kauno menininkų namuose - nuo 12 valandos. Premjera - Franko Wildhorno miuziklas „Karmen“ - 18 valandą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Muzikinis spektaklis vaikams „Kiškis pabėgėlis“ pagal Liudviko Jakimavičiaus knygą „Lapė ir kaliošai“ Nacionalinio Kauno dramos teatro Mažojoje scenoje - 12 valandą. Režisierė - Agnė Sunklodaitė. Spektaklis „Miškinis“ pagal Janio Balodžio pjesę Didžiojoje scenoje - 18 valandą. Šiuolaikinio prancūzų autoriaus Floriano Zelerio dviejų dalių psichologinė komedija „Tiesa“ - 18 valandą Kauno kameriniame teatre. Aleksejaus Slapovskio komedija „Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės“ Kauno Mažajame teatre - taip pat 18 valandą. Spektaklis vaikams - mįslinga istorija apie amžinos meilės stebuklą „Užburtos pilies paslaptis“ - 12 valandą Kauno valstybiniame lėlių teatre. Premjera - Tomo Joneso ir Harvey Schmidto miuziklas „Fantazuotojai“ pagal Edmondo Rostando pjesę „Romantikai“ - 18 valandą Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Prancūziška situacijų komedija „Mano žmonos vardas Morisas“ Panevėžio teatre „Menas“ - 17 valandą. Spektaklis vaikams „Gudrutis“ Panevėžio lėlių vežimo teatre - 12 valandą. Popietė, skirta Etnografinių regionų metams, Klaipėdos etnokultūros centre - 16 valandą. Lėlių vaidinimas „Arbatėlė“ Klaipėdos valstybiniame lėlių teatre - 12 valandą. Šventės, skirtos Kretingos muziejaus įkūrimo 80 metų jubiliejui, atidarymas šio muziejaus Baltojoje salėje - 13 valandą. Vėliau muziejuje vyks mokslinė konferencija „Dvare - atgimusi istorija“, parodų „Muziejaus kelias“ ir „Kretingos krašto istorija“ atidarymas. Kretingos dvaro menų festivalio „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ koncertas Kretingos muziejaus Žiemos sode - 18 valandą. Teatralizuotas koncertas „Tikrai visos jos tokios…“ Kėdainių Daugiakultūriame centre - 16 valandą. Dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docentės Ritos Novikaitės dainavimo klasės studentai ir absolventai. 5-asis tarptautinis konkursas-varžytuvės „Armonikierių duetai“ Molėtų kultūros centre - 12 valandą. Susitikimas su aktoriais Šarūnu Puidoku ir Dalia Klimavičiūte Molėtų rajono Skudutiškio bendruomenės centre - 18 valandą. XI chorų šventė „Aušta aušrelė“ Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje - 14 valandą. Dailininkės Audronės Katiliūtės darbų paroda „Sapnų fragmentai“ 15 valandą bus atidaryta Šiaulių Trakų gatvės galerijoje. Dviejų dalių choro pasakojimas su vienuolika uždainių „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“ pagal Nikolajaus Leskovo pjesę Valstybiniame Šiaulių dramos teatre - 18 valandą. Mėgėjų teatrų festivalis „Vaidėnam tievū kalba“, skirtas Žemaičių teatro 20-mečiui, Skuodo rajono kultūros centre - 14 valandą.

Šie renginiai suteikia galimybę vietos gyventojams ir svečiams susipažinti su įvairiais meno žanrais ir praturtinti savo kultūrinį patirtį.

Futbolo Tradicijos

Nors konkrečios informacijos apie futbolo istoriją Birštone ir Jiezne pateikta nedaug, galima teigti, kad futbolas, kaip ir kitos sporto šakos, yra svarbi bendruomenės gyvenimo dalis. Sporto varžybos, tokios kaip orientacinis bėgimas „Revuona - 2014″, skatina fizinį aktyvumą ir ugdo komandinę dvasią.

Taip pat skaitykite: Birštono sporto komplekso veikla

Tikėtina, kad „Revuonos“ mokykla ir Jiezno gimnazija yra prisidėjusios prie futbolo tradicijų puoselėjimo šiame regione, organizuodamos varžybas ir ugdydamos jaunuosius futbolininkus.

tags: #birstonas #revuona #jieznas #futbolas