Lietuvos vaikų ir jaunimo futbolas yra svarbi šalies futbolo sistemos dalis, tačiau susiduria su įvairiais iššūkiais. Nuo finansavimo problemų iki trenerių kvalifikacijos ir motyvacijos stokos, jaunojo futbolo ateitis Lietuvoje reikalauja nuolatinio dėmesio ir reformų. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos vaikų ir jaunimo futbolo asociacijos istoriją, dabartinę situaciją ir galimus ateities kelius.
Futbolo Tradicijos Lietuvoje
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportuota mažai. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas Neptūnas. 1918 nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių - S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės‑Garbačiauskienės, P. Olekos, K. Dineikos, Prano Šližio, J. J. Bulotos, S. Dariaus, J. Ereto ir kitų iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys). 1920 įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačauskas). 1922 Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). 1922 pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas Lietuvos sportas (redaktorė E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė). 1932 įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, jos vadovai buvo A. Jurgelionis (1932-34), V. Augustauskas (1934-40), Vincas Petronis (1940), Andrius Keturakis (1941), A. Vokietaitis (1941-43), V. Bakūnas (1943), M. Zaroskis (1943-44). Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-38 veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas. 20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 - lengvosios atletikos, 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 - vyrų krepšinio, 1925 - bokso, šaudymo, 1927 - stalo teniso, 1929 - teniso, 1931 - plaukimo; nuo 1935 - gimnazijų žaidynės. 1937 įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų. Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas. Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922, LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 žaidė su Estija (0:5), 1924 pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją. 1925 pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė su Latvija ir pralaimėjo 20:41, 1938 moterų rinktinė - su Estija ir nugalėjo 15:7. Pirmasis tarpvalstybinis boksininkų mačas Lietuva-Latvija surengtas 1926 Kaune. Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota. 500 m rungtyje jis užėmė 25 (50,8 s), 1500 m - 26 (2 min 40,2 s), 5000 m - 28 (9 min 40,1 s), 10 000 m - 22 (19 min 47,2 s) ir daugiakovėje - 21 (221,66 taško) vietą. Pasaulio stalo teniso čempionate Lietuvos vyrų rinktinė (A. Amonas, I. Lipšicas ir Chonė Šimensas) pirmą kartą žaidė 1929 Budapešte, užėmė 10 vietą tarp 10 dalyvavusių rinktinių. 1939 Lietuvos stalo teniso rinktinė (Chaimas Duškesas, V. Dzindziliauskas, Eugenijus Nikolskis, V. M. Variakojis) buvo ketvirta tarp 11 šalių. Pasaulio šachmatų olimpiadoje Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo 1930 ir užėmė 14 vietą tarp 18 dalyvavusių šalių. Žaidė Leonardas Abramavičius, Z. Kolodnas, A. Z. Machtas, M. Šembergas, I. Vistaneckis. Pirmuosius pasaulio čempionato medalius Lietuvai 1937 Helsinkyje laimėjo šaudymo meistrai. Šaudant olimpiniais pistoletais greitašauda į siluetus iš 25 m nuotolio Pranas Giedrimas individualiose ir Lietuvos rinktinė (Pranas Giedrimas, Kazys Sruoga, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis, Antanas Karčiauskas) komandinėse varžybose buvo apdovanoti sidabro medaliais. 1939 Liucernoje (Šveicarija) Jonas Miliauskas laimėjo bronzos medalį, Lietuvos rinktinė (Jonas Miliauskas, Pranas Giedrimas, Antanas Jelenskas, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis) - sidabro medalius. 1938 I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė: Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzefa Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Eleonora Vaškelytė; treneris F. Kriaučiūnas. 1940 SSRS okupavus Lietuvą tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių (P. Žižmaras, K. Bulota, V. Dovydaitis ir J. Dovydaitis, V. Augustauskas, J. Vabalas, E. Vaškelytė) buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius (L. Puskunigį, V. Bakūną, A. Vokietaitį, V. Tumėną) suėmė ir išvežė į Vokietiją. 1940-41 ir nuo 1944 kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu: valstybinę instituciją - Kūno kultūros rūmus - pakeitė Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie LSSR liaudies komisarų tarybos (1941 01-06), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR komisarų tarybos (1944-46), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR Ministrų tarybos (1946-1986), LSSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas (1986-90). Komitetų pirmininkai: Aleksiejus Šimanas (1940-41 ir 1944-46), Jonas Uloza (1946-53), Benediktas Bračas (1954), A. Gudanovičius (1954-61), Vytautas Ostrauskas (1961-72), Algirdas Balčiūnas (1972-76), Z. Motiekaitis (1976-90). Nuo 1945 aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais. Tai: Vilniaus Statyba, Šviesa, Mokslas, Kibirkštis, Kauno Pluoštas, Banga, Atletas, Pilėnai, Politechnika, Jonavos Azotas, Elektrėnų Energija ir kiti. Mokyklinės kūno kultūros programos rengtos remiantis BPDG (Būk pasirengęs darbui ir gynybai) ir PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) kompleksų reikalavimais. Mokyklinės ir sportininkų rengimo programos buvo bendros visoje SSRS, bet Lietuvoje jos turėjo savitumų, rėmėsi mokslininkų ir pedagogų rekomendacijomis. 1945 įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (1999-2012 Kūno kultūros akademija, nuo 2012 Lietuvos sporto universitetas), nuo 1954 rengiami kūno kultūros specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (iki 1992 Vilniaus pedagoginis institutas, 1992-2011 Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011-18 Lietuvos edukologijos universitetas), nuo 1949 Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo steigiamos kūno kultūros katedros. Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS (1950-54, 1956) ir Europos (1953, 1955) čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu 1968 - boksininkas D. Pozniakas. 1959-90 Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius. Pirmoji Lietuvos pasaulio rekordininkė B. Kalėdienė (Zalagaitytė) 1958 numetė ietį 57 m 49 cm, pirmoji pasaulio moteris, nušokusi į tolį daugiau kaip 7 m - V. Bardauskienė (Praha, 1978; 7,09 m). 1963 T. Petreikio iniciatyva surengtas pirmasis pramoginių šokių konkursas. Didelių pergalių tarptautinėse varžybose pasiekė Lietuvos komandos. 1963, 1965, 1967 Europos čempionėmis tapo Vilniaus Žalgirio aštuonvietės irkluotojos (I. Bačiulytė, S. Bublytė, Sofija Korkutytė, Aldona Margenytė, A. Perevoruchova, L. Semaško, G. Striogaitė, R. Tamašauskaitė; treneris Eugenijus Vaitkevičius). 4 kartus (1951, 1985, 1986, 1987) SSRS čempionais tapo Kauno Žalgirio krepšininkai (Algirdas Brazys, V. Chomičius, Raimundas Čivilis, Virginijus Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, Mindaugas Lekarauskas, A. Sabonis, Arūnas Visockas; treneriai V. Garastas ir Henrikas Giedraitis). 1986 Žalgiris laimėjo aukščiausią pasaulio klubinių komandų varžybų apdovanojimą - tarpžemyninę Jones taurę. Sportininkus rengė sporto mokyklos, sporto kolektyvai, kurių geriausiems buvo suteiktas sporto klubų statusas. 1968 Lietuvoje buvo 140 įvairių sporto mokyklų, iš jų 3 aukštojo sportinio meistriškumo, 43 olimpinio rezervo specializuotos vaikų ir jaunių, 93 vaikų ir jaunių, Panevėžio internatinė, Vilniaus respublikinė internatinė sporto mokyklos. Jose veikė 5785 grupės, mokėsi 87 392 jaunieji sportininkai. Reguliariai vyko sporto šakų vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, taurių (Sporto, Tiesos, Lietuvos radijo ir televizijos ir kitų) varžybos, Drąsūs, stiprūs, vikrūs (moksleivių), Odinio kamuolio (futbolo), Auksinio ritulio (ledo ritulio), mažojo krepšinio, vaikų dviračių varžybos. Buvo populiarios kompleksinės varžybos: moksleivių, studentų, suaugusiųjų žiemos ir vasaros spartakiados. Paplito naujos sporto šakos: meninė gimnastika (1950), rankinis (nuo 1954), regbis (1961), mažasis krepšinis (1967), žolės riedulys (1970). 1988 12 11 atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija Makabi, lenkų - Polonia. 1989 įkurta Lietuvos olimpinė akademija. 1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. Departamentui vadovo: A. Raslanas (1990-93 ir 2005-09), Vytas Nėnius (1993-96 ir 2001-05), R. Kurtinaitis (1997-2001), Klemensas Rimšelis (2010-14), Edis Urbanavičius (2014-18), Vytautas Vainys (2019). 1988 Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990) beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. Š. Marčiulionis pirmas iš Lietuvos krepšininkų 1989 debiutavo NBA (San Francisko Golden State Warriors komandoje). 1991 vasarą Lietuvoje buvo surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 2000 lietuvių sportininkų iš Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Čilės, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Urugvajaus, Vokietijos ir Lietuvos. Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 08 18 Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises (pvz., Lietuvos krepšinio federacija 1991 12 20), tapo tarptautinių federacijų narėmis. 1992, po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė - biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas, slidininkai V. Vencienė ir R. Panavas, dailiojo čiuožimo pora M. Drobiazko ir P. Vanagas vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius. 1993 įsteigta Lietuvos sporto federacijų sąjunga. V. Vitkauskas 1993 05 10 pirmasis iš Lietuvos įkopė į Everestą. R. Gintautas, Vasilijus Gubanovas, Ignas Miniotas (kapitonas), Tadas Miniotas, Algimantas Patašius, Gintaras Žukauskas - jachta Laisvė rytų kryptimi pro Horno ragą 1993 10-95 01 10 apiplaukė Žemę (startavo ir finišavo Buenos Airėse). Unikalų rekordą 1998 pasiekė P. Silkinas: 1000 mylių (1609 km) nubėgęs per 11 d. Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose. Atgaivintas Lietuvos kūno kultūros ženklas (1996), praplėstas ir patobulintas jo turinys, ėmė veikti Lietuvos ištvermingųjų sąjūdis (1989), Lietuvos Karolio Dineikos sveikatos sąjunga (1990, nuo 1996 - Lietuvos sveikuolių sąjunga), Bėgimo mėgėjų (1992), Sportas visiems (1991) asociacijos. Kasmet rengiamos moksleivių sporto žaidynės, nuo 2006 - olimpinis festivalis, konkursai Sportiškiausia mokykla, Sportas ir aplinka ir kiti (3 lent.). Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 2003 trečią kartą Europos čempiono titulą laimėjo ir Lietuvos krepšininkai (Giedrius Gustas, Š. Jasikevičius, K. Lavrinovičius, A. Macijauskas, Virginijus Praškevičius, Donatas Slanina, D. Songaila, Dainius Šalenga, R. Šiškauskas, S. Štombergas, Eurelijus Žukauskas, Mindaugas Žukauskas; treneriai Antanas Sireika, Gintaras Krapikas, V. Chomičius). 2005 Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione (Rolandas Alijevas, Michailas Anisimovas, Steponas Babrauskas, Paulius Jankūnas, Artūras Jomantas, Antanas Kavaliauskas, J. Mačiulis, Gediminas Navickas, Vaidotas Pridotkas, R. Seibutis, Darius Šilinskis; treneriai R. Butautas ir R. Kurtinaitis).
Kretingos Futbolo Istorija: Romualdas Trumpenskas Ir "Minija"
Kretinga, turinti gilias futbolo tradicijas nuo 1923 m., patyrė futbolo atgimimą, susijusį su R. Trumpensku, kuris po Panevėžio hidromelioracijos technikumo baigimo 1958 m. atvyko į Kretingą. Jis buvo žinomas visoje Lietuvoje kaip puolėjas-snaiperis, 1956 m. Lietuvos A klasės futbolo pirmenybėse atstovaudamas Panevėžio MSK komandai, per 22 rungtynes įmušęs 28 įvarčius. Šis pirmenybių rekordas buvo pagerintas tik 2012 m. Guvus berniukas nuo pat mažens pamėgo ne tik gainioti su draugais futbolo kamuolį, bet mokykloje dalyvaudavo ir užklasinėje veikloje. R. Trumpenskas, baigęs Linkuvos rajono Žeimelio žemės ūkio mechanizatorių mokyklą, 1962 m. pradžioje po tarnybos sugrįžęs į Lietuvą, netrukus tapo svarbia figūra Kretingos futbole.
XX a. 7-o deš. pradžioje Kretingos rajono valdžia, įmonių vadovai ir pavieniai futbolo entuziastai dėjo daug pastangų, kad čia atsirastų pajėgi futbolo komanda, nes 1961-1962 m. R. Trumpensko vyresnės sesers Bronės teigimu, jos brolį, neseniai sukūrusį šeimą, kaip perspektyvų futbolininką Kretingos rajono sporto vadovams rekomendavo 1962 m. į Kretingą atvykęs iš Linkuvos kilęs futbolo vartininkas Algis Badaras, su R. Tų pačių metų rudenį į Kretingą pagal paskyrimą atvykus dirbti treneriu ir žaisti futbolą Kauno kūno kultūros instituto absolventui diplomuotam treneriui, 1962 m. Vietos valdžios rūpesčiu R. Trumpenskas buvo įdarbintas Kretingos statybos-remonto valdyboje meistru, o S. Bajelis tapo Kretingos rajono vykdomojo komiteto pirmininko futbolo entuziasto Leono Grigaliaus asmeniniu vairuotoju. 1962-1963 m. sezoną Kretingos „Minija“ A lygoje užėmė garbingą IV vietą, į priekį praleidusi tik šalies čempione tapusią Panevėžio „Statybą“, kurioje rezultatyviu žaidimu žibėjo į savo gimtąjį miestą iš Kretingos sugrįžęs A. Lučinavičius ir 2 Kauno komandas - „Politechniką“ ir „Inkarą“. 1964 m. 1964 m. rugsėjo 13 d. Rungtynes stebint 5 tūkst. žiūrovų, kai Kretingoje gyventojų buvo apie 10 tūkst., „Minijos“ komanda pasirinko gynybinę taktiką, pirmiausia pasirūpindama savo vartų saugumu. Jos ginklas - greitos kontratakos, kurių smaigalyje buvo greitasis centro puolėjas R. Kadangi klaipėdiečiai lengvai nepasidavė, rungtynės buvo atkaklios iki pat rungtynių pabaigos, jiems pelnius 2 įvarčius, o kretingiškiams atsakius 3-iuoju. Po atkaklių rungtynių, pasibaigusių rezultatu 3:2 „Minijos“ naudai, visi jos žaidėjai buvo apdovanoti ąžuolo vainikais ir garbės raštais, o komandos kapitonas R. Šią „Minijos“ pergalę šventė visa Kretinga, kai netrukus ji šalies A klasės pirmenybėse iškovojo III vietą, per 30 rungtynių įmušusi 59 įvarčius, iš kurių 25 pelnė R. Trumpenskas, tik vienu įvarčiu nusileidęs rezultatyviausiam pirmenybių žaidėjui.
Deja, iki šiol legendinės „Minijos“ reikšmė Kretingai ir jos žmonėms nėra deramai įvertinta, o prie futbolo prisišlieję veikėjai norėjo net ir „Minijos“ pavadinimą pelningai parduoti, nors jis visiems laikams priklauso neseniai mus palikusiam šviesaus atminimo futbolininkui kretingiškiui Romualdui Skurvydui (1942-2021), 1962 m. O „Miniją“ jis atsimena kaip savitą stilių ir braižą bei kietą žemaitišką charakterį turėjusią komandą, jos trenerį ir žaidėją Algirdą Andriuškevičių, jos lyderius puolėjus snaiperius R. Rekonstravus šiandien apleistą Kretingos gėda vadinamą stadioną, jame turėtų būti įamžintas legendinės Kretingos „Minijos“ komandos atminimas ir jos pasiekimai, o bevardė šalia naujosios dirbtinės dangos futbolo aikštės esanti gatvelė - pavadinta R.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Korupcijos Skandalai Ir LFF Veikla
Iš teisėsaugos radaro neištrūkstantis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Julius Kvedaras ir jo veiklos tyrimas apnuogino daugiau šalies futbolo dėmių. Šiemet LFF sudrebinęs korupcijos skandalas ir NFA autoritetui tvvojo tarsi kūjis. Per ikiteisminį tyrimą pareigūnai gavo duomenų, kad nelegalių pajamų J.Kvedaras gali gauti ir per tarpininkus nuomodamas NFA aikštes.
Dabartinis LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas turėtų iškovoti nesunkią pergalę prezidento rinkimuose. Tačiau džiūgauti 39 metų ekonomistas neturės dėl ko, nes po ketverių metų kadencijos pasitraukiantis 66 metų J.Kvedaras savo įpėdiniui palieka nesaldų palikimą. Jo vadovavimo metu Lietuvos futbolas buvo linksniuojamas dėl gėdingų rezultatų ir kriminalinio šešėlio. Futbolo bendruomenė įsimušė įvartį į savo vartus, kai 2012 metų kovą visi 76 konferencijos dalyviai pakėlė rankas už J.Kvedarą. Nuo 2000 metų LFF generaliniu sekretoriumi dirbęs buvęs futbolininkas ir treneris anksčiau nekart buvo siejamas su kriminalinės Daktarų gaujos lyderiais. Praeities šešėliai taip ir nenuslinko nuo J.Kvedaro, nors jis kratėsi sąsajų su nusikalstamomis grupuotėmis. Toks prezidento įvaizdis nepadėjo ir negalėjo padėti federacijos rinkodaros specialistams ieškant naujų rėmėjų populiariausiai pasaulyje sporto šakai.
LFF tikrinama dėl korupcijos. 2015 metų pabaigoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba dėl galimo iš UEFA gautų pinigų iššvaistymo atliko kratas LFF būstinėje ir J.Kvedaro namuose. Pareigūnai tikrina, ar teisėtai buvo atlikta Liepkalnio gatvėje Vilniuje esančio stadiono rekonstrukcija, kuriai UEFA buvo skyrusi kelis milijonus eurų. Tiriami ir galimi korupcijos atvejai rekonstruojant mažesnius stadionus ir juose klojant dirbtinę dangą. LFF visuomet trūko skaidrumo ir tai patvirtino „Transparency International“ organizacija, praėjusių metų pabaigoje suskaičiavusi tik 14 iš 209 FIFA priklausančių federacijų, kurios paviešino bent dalį pajamų ir išlaidų suvestinių. Lietuvos tarp tų 14 valstybių nėra.
#
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje