Atidavę duoklę sporto banginiams - krepšiniui ir futbolui, šį kartą pristatome taip pat populiarios sporto šakos istorijos epizodus. Boksas - kovos menas, turintis gilias šaknis, siekiančias senovės Egiptą ir Babiloniją. Šiuolaikinio bokso ištakos siekia XIX a. Jungtinę Karalystę, iš kur jis paplito po visą pasaulį. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, boksas atsirado po Pirmojo pasaulinio karo ir greitai įgijo populiarumą. Šiame straipsnyje panagrinėsime bokso raidą tarpukario Lietuvoje, nuo pirmųjų entuziastų iki tarptautinių varžybų ir olimpinės šlovės.
Bokso Pradininkai Lietuvoje
Bokso atsiradimas Lietuvoje glaudžiai susijęs su žymiu transatlantiniu lakūnu Steponu Dariumi. Grįžęs į Lietuvą po studijų JAV, S. Darius ėmėsi populiarinti įvairias sporto šakas, įskaitant krepšinį, futbolą, beisbolą ir boksą. Savo aplinkoje, ypač tarp aviacijos karininkų ir Karo mokyklos kursantų, jis skleidė bokso idėjas, demonstruodavo bokso pirštines, mokė tam tikrų bokso judesių ir aiškino šios sporto šakos taisykles. Jis mokė boksuotis daugelį žinomų tarpukario Lietuvos boksininkų: K. Markevičių, V. Dagilį, R. Kazoką, J. Kudirką, V. Tarvydą ir kitus. Jis taip pat treniravo savo svainį Algirdą Škėmą, kuris 1926 m. netgi tapo Lietuvos bokso čempionu. Steponas Darius buvo ne vien bokso mokytojas ir treneris, bet jam teko būti ir bokso varžybų teisėjo vaidmenyje. Taip pat autoritetingi bokse (dažnai teisėjaudavę) buvo V. Byla, V.
Nors bokso rungtynes bandyta surengti dar 1919 m., pirmosios oficialios bokso varžybos surengtos 1923 m. gruodį Lietuvos dviratininkų sąjungos (LDS) pirmenybių metu. Ši organizacija buvo bokso pradininkė Lietuvoje, joje būrėsi pirmieji bokso entuziastai. Pirmąsias bokso varžybas organizavo ne kas kitas, o Steponas Darius.
Pirmasis Lietuvos Bokso Čempionatas
Pirmasis oficialus Lietuvos bokso čempionatas įvyko 1925 m. kovą Kaune. Jame varžėsi dviejų svorio kategorijų boksininkai. Pirmuoju Lietuvos bokso čempionu tapo Vladas Byla.
Tarpvalstybiniai Mačai
1926 m. gruodį Kaune buvo surengtas pirmasis tarpvalstybinis bokso mačas. Kaune gana dažnai buvo rengiami tarpvalstybiai susitikimai, kuriuose kaimyninių šalių atstovai išbandydavo savo jėgas bokso ringe. 1927 metais į Kauną atvyko estai V. Palmas ir K.Gernas. V. Palmui pavyko įveikti K. Markevičių, tačiau K.Gerną bokso ringe sudorojo J.Vinča. Netrukus po to J. Vinčai ėmė stebėtinai sektis, kai jis Kaune įveikė Latvijos čempioną V. Freilidrą, o netrukus ir Rytprūsių (Vokietija) - P. Vroblevskį. 1928 m. J. Vinčai pavyko nukautuoti Latvijos bei Estijos bokso čempionus - A. Ramą bei H. Kuksmaną ir jis antrą kartą tapo stipriausiu Pabaltijo boksininku (tais pačiais metais jis dalyvavo Amsterdamo olimpinėse žaidynėse, vėliau išvyko į JAV ir kovojo profesionalų ringe). S. Darius taip pat prisidėjo prie J.
Taip pat skaitykite: Originalios vestuvių pramogos
Bokso Populiarumo Augimas
1928 m. Lietuvos bokso čempionate rungėsi jau 32 boksininkai visose aštuoniuose svorio kategorijose, tai rodė, jog kultivuojančių boksą entuziaztų būrys gausėjo.
Žydų Indėlis Į Lietuvos Boksą
Prieš pradedant kalbėti apie Lietuvos žydų (litvakų) dalyvavimą sportiniame sąjūdyje, pirmiausia reikia pažvelgti į atsikūrusios Lietuvos politinę ir ekonominę-socialinę padėtį. Iki 1920 m. ir vėliau vyko kovos su išorės bei vidaus priešais, ūkis po okupacijos ir karų suirutės buvo nualintas. Visuomenės kultūros daigus ugdė įvairios savišvietos draugijos, organizacijos, jų tarpe ir religinės bei atskiros asmenybės, sugrįžusios iš užsienio.
Litvakai buvo pilnateisiai nepriklausomos Lietuvos piliečiai su kitų tautybių atstovais gyvenančiais Lietuvoje. Lietuvoje žydai sudarė apie dešimtadalį (8,3 %) visų gyventojų, o atskiruose miestuose, kaip Kaune, Jonavoje ir kitur net 20-30 %. Jie aktyviai dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos kariuomenėje, verslo, pramonės, mokslo, medicinos ir kitose sferose. Ne išimtis buvo ir besikuriantis sportinis gyvenimas. Nemažai klubų Nepriklausomoje Lietuvoje turėjo įkūrę ir žydai. Tai “Juspo”, “Hapoel”, “Bar Kochba”, “Jehuda”, “Krat”, “Haboach”, “Hagibor”, “Olimp” ir kt. Aktyviausias buvo - “Makabi” sporto klubas įsteigtas 1920 m. Iš pradžių klubas pavadintas - Gimnastikos ir sporto sąjunga “Makabi”, o nuo 1923 m. kovo 17 d. Lietuvos žydų gimnastikos ir sporto sąjunga “Makabi”. “Makabi” - pasaulinė žydų kūno kultūros draugija, įkurta 1885 m. Turkijoje. Jachuda Makabi - nacionalinis žydų didvyris- sukilėlių, kariavusių prieš graikų - romėnų pavergimą ir už judėjų tikėjimą vadas.
“Makabi” buvo finansiškai turtingiausia ir daugiausia narių ir klubų turėjusi visų tautinių mažumų sporto organizacija, kuri nemažai pasitarnavo ir Lietuvos sportui. Be šio klubo, Kaune ir Klaipėdoje veikė “Bar Kochba” Kaune jis atskilo nuo “Makabi”, vėliau vėl įsiliejo į jį. Klaipėdoje “Bar Kochba” veikė nepriklausomai nuo Kauno. Be šių klubų Lietuvoje veikė ir “Žydų atletikos klubas” (ŽAK). Klubas įsteigtas 1926 m. Veikė Kaune ir Šiauliuose. 1927 m. už priešvalstybinę veiklą uždarytas. Reikėtų pažymėti ir “Makabi” sporto klubo Šiaulių skyrių. Jam įkurti ir organizuotam sporto Sąjūdžiui Šiauliuose impulsą davė 1921 m. birželio 23 d. S. Šapyro ir M. Šico miesto viceburmistro S. Petukausko, gydytojo A. Šiaulių pramoninkas Chaimas Frankelis įkūrė sporto klubą, paskyrė 2 ha žemės sklypą sporto aikštelėms įrengti. Taip pat įsteigė įvairias taures ir prizus, dažnai rengė įvairius sporto vakarus. Kauno tabako fabriko savininkas Chaimas Zivas taip pat steigdavo prizus sporto varžyboms.
Štai 1926-27m. Lietuvos bokso čempionate N. Vaineris iškovojo pirmąsias vietas (sv. kat. iki 61,2 kg.) 1927 m. 1935 m. Lietuvos čempionate D. Birgeris iškovojo čempiono vardą (sv. kat. iki 72,6 kg.). 1934-1940 m. laikotarpiu boksininkas J. Jolkas (sv. kat. -66,7,kg) iškovojo 3 pirmąsias ir du kartus antrąsias vietas. Tarptautinėse varžybose (su Latvijos ir Estijos) sportininkais Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvavo V. Variakojis, J. Jolkas, D.
Taip pat skaitykite: Švediškas boksas ir turizmas
Lietuvos Boksininkai Olimpinėse Žaidynėse
S. Darius taip pat prisidėjo prie J. 1928 m. Lietuvos bokso čempionate rungėsi jau 32 boksininkai visose aštuoniuose svorio kategorijose, tai rodė, jog kultivuojančių boksą entuziaztų būrys gausėjo. Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse Lietuvos boksininkai, J. Vinča ir Kazys Markevičius, dalyvavo 1928.
Tuo tarpu Lietuvos pussunkio svorio boksininkas J.Vinča įveikė pirmąjį varžovą prancūzą Robert‘ą Foquet ir pateko į ketvirtfinalį. Jame lietuvis surėmė pirštines su Donu McCorkindale‘u iš Pietų Afrikos.
Taip apie J.Vinčos kovą rašė didžiausias Lietuvos dienraštis „Lietuvos aidas“:„Rugpiūčio 9 antrame Vinčos su afrikiečiu Corkindaliu Vinča pirmą roundą vedė energingai. Antrame rounde Vinča buvo žymiai užgautas į veidą. Teisėjas, palaikydamas afrikietį, sustabdė antro roundo pirmoj minutėj rungtynes, paskelbdamas afrikietį nugalėtoju. Vinča nukritęs žemėn nebuvo. Dr. Jurgelionis pareiškė protestą“. Lietuvos delegacijos vadovo Antano Jurgelionio protestas nieko nepakeitė ir į pusfinalį pateko J.Vinčos varžovas.
Amsterdame J.Vinča su dar trimis boksininkais pasidalijo penktąją vietą. Iki Antrojo pasaulinio karo tai buvo geriausias Lietuvos sportininkų rezultatas olimpinėse žaidynėse.
Bokso Tradicijų Tęstinumas
Lietuvoje boksas pradėtas plačiau kultivuoti po Antrojo pasaulinio karo. A. Šocikas buvo 1953, 1955 Europos ir 6 kartus (1950-54, 1956) SSRS čempionas, R. Murauskas - 1956 olimpinių žaidynių 3 ir SSRS čempionato 1 vietos laimėtojas, R. Tamulis - 1961, 1963, 1965 Europos, 5 kartus (1959, 1961-62, 1964, 1966) SSRS čempionas, 1964 Tokijo olimpinėse žaidynėse laimėjo sidabro medalį, D. Pozniakas - 1965, 1967, 1969 Europos, 4 kartus (1962, 1965, 1967-68) SSRS, 1968 Meksiko olimpinių žaidynių čempionas, J. Čepulis 1968 olimpinėse žaidynėse laimėjo sidabro medalį, J. Juocevičius - 1971 Europos, 1970, 1971 SSRS čempionas, Nikolajus Jerofejevas 1978 laimėjo 3 vietą pasaulio čempionate. SSRS čempionai dar buvo Ričardas Juškėnas, Algimantas Zurza, Vytautas Bingelis, Algirdas Jančiauskas, prizininkai - Vytautas Bingelis, Algirdas Jančiauskas, J. Kolyčevas (po 4 kartus), R. Murauskas, R. Tamulis, D. Pozniakas, J. Čepulis, Algirdas Jančiauskas (po 3 kartus) ir kiti. Lietuvos boksininkai SSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose laimėjo 74 (23 aukso, 13 sidabro, 38 bronzos) medalius. 1992 Lietuvos bokso federaciją pripažino Tarptautinė mėgėjų bokso asociacija (AIBA) ir Europos mėgėjų bokso asociacija (EABA). V. Karpačiauskas 1992 olimpinėse žaidynėse užėmė 4 vietą, 1993 pasaulio čempionate - 2, Europos - 1 vietą. 1995 pasaulio čempionate V. Bičiulaitis ir V. Karpačiauskas iškovojo bronzos, Europos čempionate 1998 Ivanas Stapovičius - sidabro, 2000 Darius Jasevičius - bronzos medalį. E. Petrauskas 2012 Londono olimpinėse žaidynėse iškovojo bokso varžybų bronzos medalį. E. Stanionis 2015 tapo Europos čempionu, 2022 - WBA reguliariojo pusvidutinio svorio kategorijos pasaulio čempionu (pirmuoju profesionalaus bokso čempionu iš Lietuvos). 2021 Gabrielė Stonkutė Europos jaunimo (iki 22 m.) čempionate iškovojo sidabro, 2022 - bronzos medalį bei Europos ir pasaulio čempionatuose iškovojo 1 vietą. Rengiami turnyrai: V. Garbulio (Marijampolėje; nuo 1993), A. Šociko (Kaune; nuo 1996), V. Peleckio (Šiauliuose; nuo 1997), V. Karpačiausko (Panevėžyje; nuo 1998), D. Pozniako (Vilniuje; nuo 2005), R. Tamulio (Kaune; nuo 2009).
Taip pat skaitykite: Iššūkis Bondorovui: kova prieš Davidą Thomasą
Panevėžio Indėlis Į Tarpukario Lietuvos Sportą
Panevėžį tarpukariu pelnytai buvo galima vadinti garsių sportininkų kalve. Miestas didžiavosi lengvosios atletikos karaliene, tituluojama lietuviškuoju Džesiu Ovensu, turėjo ir savo bokso legendą, tik Paryžiaus olimpiadoje nusileidusį aukso laimėtojui.
Tarpukario sportininkai ir sporto entuziastai susidūrė su daugeliu iššūkių. Valstybė dar tik kūrėsi, visko trūko. Negana to, vyravo ir nuomonė, kad sunkiai dirbdami žmonės ir taip prisisportuoja, o pats sportas - per didelė prabanga karų nualintai šaliai. Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininko Donato Pilkausko teigimu, net Lietuvos valdžios požiūris į sportą tarpukariu buvo gana prieštaringas.
Tačiau būta ir kitokių nuomonių, ir jų šalininkai stengėsi plėtoti sportą visoje šalyje. Pasak D. Pilkausko, 1922 metais įkūrus Lietuvos gimnastikos ir sporto federaciją, netrukus vienas po kito ėmė steigtis ir jos skyriai. Po metų - 1920-aisiais - ją pakeitė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga. 1922 metų pavasarį įsteigta aukščiausia šalies sporto organizacija, koordinavusi visą Lietuvos sportinį gyvenimą: Lietuvos sporto lyga. Šioji pradėjo vystyti ir koordinuoti sportinę veiklą visoje šalyje. Tų metų birželį įkurta sporto sąjunga „Sveikata“ - jos būstinė buvo Respublikos gatvėje.
Vis dėlto Lietuvoje iš pradžių populiariausia sporto šaka buvo futbolas“, - pasakoja D. Pilkauskas. Futbolas greitai populiarėjo ir Panevėžyje. Istorikų žiniomis, 1922-ųjų pavasarį mieste vyko nemažai rungtynių - pavyzdžiui, Panevėžio lenkų ir Panevėžio berniukų gimnazijų.
Naujieji skyriai ypač daug dėmesio skyrė kūno kultūros, lengvosios atletikos, žaidimų sporto šakų populiarinimui. Nuo 1924 metų veikė Panevėžio miesto katalikų kuopos sporto sekcija, propagavusi mankštą ir žaidimus. Sportuoti aktyvūs panevėžiečiai rinkdavosi Panevėžio mokytojų seminarijos sode.
Pasak D. Pilkausko, tarpukariu Lietuvoje vieni aktyviausių sportiniame gyvenime buvę šauliai. Jo manymu, Panevėžio šaulių sporto klubas miesto sporto istorijoje tuo laikotarpiu suvaidino turbūt svarbiausią vaidmenį. 1928 metais Panevėžyje vyko pirmoji šaulių sporto šventė, vėliau tapusi tradicine. D. Pilkausko pasakojimu, buvo keturkovė: 100 ir 500 metrų bėgimas, šuoliai į aukštį ir šuoliai į tolį.
Istoriko teigimu, mažesniuose miesteliuose populiariausia sporto šaka buvo lengvoji atletika, nes jai nereikėjo nei didelių stadionų, nei specialaus inventoriaus. Gana daug entuziastų pritraukdavo ir tenisas, žirgų sportas. Pastarasis buvo itin populiarus Paliūniškio, Įstricos, Piniavos, Krekenavos, Naujamiesčio ir Svainikų skyriuose. O 1934 metais Panevėžyje susidomėta mažai dar kam Lietuvoje žinomu fechtavimu.
1930 metais Panevėžyje pradėtas statyti bendrovės „Maistas“ fabrikas. Kitąmet jis jau veikė, o netrukus ši įmonė tapo ir viena sportinio judėjimo organizatorių Panevėžyje. Jo užduotis buvo vienyti visus įmonės Panevėžio fabriko darbininkus ir tarnautojus, taip pat aplinkinių rajonų gyventojus ir plėsti sporto šakas. Pasak D. Pilkausko, 1933 metų gegužę įsteigta Panevėžio sporto apygarda, prie kurios prijungtos Biržų ir Rokiškio apskritys. Fabriko teritorijoje netgi įrengtos lauko teniso aikštelės. Koks panevėžiečiams tapo svarbus sportas, rodo ir miesto stadiono tarp Agronomijos gatvės (dabartinė Marijonų gatvė) ir A. O „M.S.K.“ labiausiai išpopuliarino futbolas.
1936 metais klubas tapo Panevėžio apygardos futbolo varžybų nugalėtoju, o 1937-aisiais „Maisto“ komanda žaidė pirmas tarpvalstybines rungtynes su estais. Jos baigėsi lygiosiomis 2:2. 1939 metais „Maisto“ futbolo komanda varžėsi srities Lietuvos futbolo čempionato pirmenybėse Pietų zonoje. Vienintelė iš tuomečių Panevėžio futbolo komandų, dalyvavusi tokio lygio varžybose. Turėjo jis ir krepšinio komandą, propagavo stalo bei lauko tenisą. Netrūko klube ir šachmatų entuziastų.
Ypač Panevėžį išgarsino lengvaatletė Ona Šepaitienė, priklausiusi Panevėžio šaulių sporto klubui, - pasakoja D. Pilkauskas. O 1924 metų liepą Šiauliuose vyko pirmoji Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos olimpiada, kurioje dalyvavo Panevėžio lengvaatletis šuolininkas į tolį M. Pasak jo, tai nebuvo paskutiniai šios panevėžietės sportininkės rekordai. Tais pačiais metais lengvaatletė pasiekė Lietuvos rekordą, į tolį nušokusi 4,85 metro, o kitąmet šalies rekordą gerino net tris kartus ir pirmąkart peržengė 5 metrų ribą, tautinėje olimpiadoje iškovojo penkis aukso medalius. „Ji buvo vadinama lietuviškuoju Džesiu Ovensu“, - pabrėžia D.Iš Panevėžio kilusi Lietuvos bokso žvaigždė Jakobas Levinas, kiek žinoma, pralaimėjo tik vieną kovą - 1924-ųjų Paryžiaus olimpiados aukso medalininkui. Dar 1927 metais spauda gyrė kylančią naują Lietuvos bokso žvaigždę - Panevėžio „Makabi“ boksininką Jakobą Leviną. J. Levinas garsėjo ir kaip geras irkluotojas.
Tarpukariu Panevėžio sportininkai buvo išties labai aktyvūs, patvirtina D. Pilkauskas. Kone visų mieste gyvenusių tautų atstovai turėjo savo sporto klubus - lietuviai, lenkai, žydai. 1920 metais Kaune įkurta žydų sporto sąjunga „Makabi“ pradėjo vystyti bei koordinuoti sportinę veiklą visoje Lietuvoje. Tad netrukus, pasakoja D. Neilgai trukus „Makabi“ tapo viena garsiausių sporto draugijų Panevėžyje.
Draugija išsiskyrė savo futbolo komandos, stalo tenisininkų pasiekimais. Tarp žydų jaunimo buvo populiari ir gimnastika. Be to, 1921 metais antrasis metinis visos Lietuvos „Makabi“ sąjungos suvažiavimas vyko būtent Panevėžy. „Tai rodė, kad Panevėžio „Makabi“ sporto draugija kartu su Kauno buvo vienos aktyviausių“, - neabejoja D. 1930 metais „Makabi“ sporto draugijos nariai. 1926 metais „Makabi“ sąjungos metiniame suvažiavime į Centro komitetą pateko ir du Panevėžio atstovai.
Pasak D. Pilkausko, Panevėžio žydų jaunimas mėgo ir boksą. O 1932 metais įvyko pirmos miesto stalo teniso pirmenybės. Jose antrą vietą užėmė Panevėžio „Makabi“ atstovas Goldbergas, trečiąją - Zilbermanas. Pastarasis kartu su broliu laimėjo ir pirmą vietą vyrų dvejetų varžybose.
Lietuvos sporto draugija „Makabi“ aktyviai veikė ne tik Lietuvoje. Kaip pasakoja D. 1932 metais į Palestiną dalyvauti pirmojoje makabiadoje vyko 80 Lietuvos žydų. Varžėsi „Makabi“ futbolo komanda, Libermanas dalyvavo 200 ir 400 metrų bėgimo rungtyse, O. Gurvičaitė-Šusterienė - stalo teniso, J. Jolkas - bokso. Visgi panevėžiečių atletų nebuvo.
Žinoma, kad 1927 metais susijungė dvi Panevėžio žydų sporto draugijos - „Makabi“ ir „Hakoach“. Pastaroji prieš tai veikė keletą metų. Vėlų 1923 metų rudenį įregistruoti Panevėžio žydų sporto ir gimnastikos sąjungos „Iso“ įstatai. „Ji nespėjo plačiau išvystyti savo veiklos. Tuo metu dar labai trūko ir sporto inventoriaus, ir sporto aikštynų. Sportine veikla faktiškai užsiėmė tik tikri entuziastai“, - pasakoja muziejininkas.
Juozas Žukauskas-Šarkis: Lietuvis, Užkariavęs Amerikos Ringą
Pirmosios tikros bokso varžybos Lietuvoje įvyko 1923 metais Kaune, sunkiosios atletikos čempionato metu. Šias kovas surengė Lietuvos dviratininkų sąjunga ir didžiausią iniciatyvą rodė, trenerio ir teisėjo vaidmenis atliko pats S. Darius. 1925 m. Tačiau pirmoji itin svarbi Lietuvai bokso kova vyko visai ne Lietuvoje, o toli už Atlanto - 1932 metais birželio 21 d. Juozas Žukauskas, JAV žinomas kaip Jackas Sharkey, gimė 1902 m. Bingamtone, lietuvių emigrantų šeimoje, tačiau greitai persikėlė į Bostoną. Būtent laivyne J. Žukauskas atrado boksą. Būdamas aukštas tarp savo kartos žmonių ir nuo gimimo tvirtai sudėtas, J. Žukauskas gana greitai pradėjo tobulėti ir lengvai įveikdavo savo pirmuosius priešininkus. Pirmoji profesionali Amerikos lietuvio kova įvyko Bostone 1924 metais, kuomet J. Žukauskas jau pirmajame raunde nokautavo Billy Muldooną. Po šios kovos J. Dėl geros tarnybos anksčiau paleistas J. Pirmąjį savo šansą kovoti dėl pasaulio sunkiasvorių bokso čempiono titulo J. Žukauskas užsitarnavo 1927 metais, kuomet ringe susitiko su Wiliamu Harrisonu „Jack“ Dempsey. Prieš šią kovą J. Žukauskas buvo laikomas absoliučiu favoritu ir pagrindiniu pretendentu į titulinę kovą, o J. Nors kova ir vystėsi tolygiai - J. Žukauskas išnaudojo savo jėgą ir jaunystę, spaudė savo varžovą, o J. Po J. Dempsey smūgio į korpusą, kuris pagal J. Žukausko reakcija buvo atliktas žemiau juostos, J. Žukauskas nuleido rankas ir atsisuko į teisėją laukdamas jo reakcijos ar pauzės kovoje paskelbimo. Tuo iškart pasinaudojo J. Dempsey ir sudavė itin galingą šoninį smūgį tiesiai J. Po prieštaringo pralaimėjimo išmokęs vieną iš pagrindinių bokso taisyklių - saugotis bet kuriuo kovos momentu - J. Pirmoje kovoje dėl titulų J. Susitikimas iki ketvirtojo raundo vystėsi J. Žukausko naudai - M. Schmelingas buvo žinomas kaip kovotojas, kuris mėgsta ilgą ir pasyvią žvalgybą ringe, tačiau ir pats J. Ketvirtajame raunde įvyko tai, kas atėmė iš J. Žukausko pirmąjį šansą iškovoti čempiono diržą - M. Schemlingui spaudžiant J. Žukauską į ringo kampą pastarasis paleido neatidų smūgį, kuris pasiekė varžovo tarpukojį. Ant ringo grindų iš skausmo kritęs vokietis ir jo vadybininko sukeltas chaosas privertė teisėją diskvalifikuoti J. Revanšinė šių boksininkų dvikova tapo istorine, nes būtent tada J. M. Schmelingo ir J. Žukausko antrasis susitikimas įvyko 1932 m. birželio 21 d. Niujorke. Kovai buvo suplanuota 15 raundų, toks raundų skaičius vis dar buvo populiarus tuo metu, o prieš kovą dauguma ekspertų ir lažybų kontorų manė, kad M. Kova prasidėjo lėtai, J. Susitikimas įgavo pagreitį ketvirtajame raunde - savo smūgių arsenalą pradėjo atskleisti J. Žukauskas, vis dažniau pataikydamas ir tikslius apatinius smūgius, o M. Vėlesni raundai ir buvo tie, dėl kurių šios kovos rezultatas ir tapo toks prieštaringas. M. Schmelingas atrodė žymiai šviežesnis ir nemažino kovos tempo, o J. Rezultatas iš pirmo žvilgsnio tikrai galėjo atrodyti kontraversiškas, tačiau būtina suprasti ir tos pusės, kuri įžvelgė J. Nors ir M. Schmelingas kontroliavo didžiąją kovos dalį, buvo kontakto iniciatorius ir tas, kurio smūgiai dažniau pasiekdavo J.
tags: #boksas #tarpukariu #vikipedija