Naujasis Sporto Įstatymas: Treniravimo Sąlygų Pokyčiai ir Poveikis

Įvadas

Artėjantys pokyčiai sporto srityje kelia nemažai diskusijų ir klausimų. Atnaujintas Sporto įstatymas, kuris įsigalios jau artimiausiu metu, numato naujas treniravimo sąlygas, kurios palies visus sporto centruose ir klubuose dirbančius specialistus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokie pokyčiai laukia, kaip jie paveiks trenerius ir sporto organizacijas, bei kokios galimybės atsiveria siekiant užtikrinti aukštesnę sporto specialistų kvalifikaciją ir sportuojančiųjų sveikatą.

Aukštojo Sportinio Išsilavinimo Reikalavimas Treneriams

Vienas svarbiausių naujojo įstatymo punktų - reikalavimas, kad treneriais galėtų dirbti tik aukštąjį sportinį išsilavinimą įgiję asmenys. Šis reikalavimas įsigalios jau artimiausiu metu ir turės įtakos daugeliui trenerių, ypač tiems, kurie ilgus metus dirbo pagal išduotas licencijas, tačiau neturi aukštojo mokslo diplomo.

Panevėžio sporto centro direktoriaus pavaduotojas sportui Mantas Kuchalskis teigia, kad iš penkiasdešimt septynių centre dirbančių trenerių tik trys neturi aukštojo sportinio išsilavinimo. Tai - vyresnio amžiaus sporto specialistai, ne vieną dešimtmetį treniruojantys jaunimą pagal išduotas licencijas.

Trenerio Sąvokos Neapibrėžtumas ir Finansinė Motyvacija

Nors Sporto įstatymas atnaujintas, tačiau vis dar nėra suvienodinta sąvoka, kas yra treneris. Yra treneriai, kurie dirba mokyklose, sporto centruose, klubuose. Mokyklose dirbantys treneriai yra traktuojami kaip pedagogai, jie gali gauti mokytojams skiriamas metodininkų, ekspertų kategorijas, jų atlyginimai skaičiuojami kaip mokytojų, suteikiamos socialinės garantijos.

Panevėžio sporto centras, kaip ir dauguma kitų tokio tipo įstaigų Lietuvoje, turi kvalifikacines kategorijas, kurios skatina trenerius tobulėti. Tačiau to nepakanka tvirtai finansinei motyvacijai sukurti. Nuo 2013 metų vien šiame centre dirbančių trenerių sumažėjo dešimčia.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie sporto klubą

M.Kuchalskis pastebi, kad yra tikimybė, jog specifinių sporto šakų trenerių savo centre gali ir nebesulaukti. Ieškoma specialistų ne tik Panevėžyje, bet ir kituose miestuose, tačiau užpildyti laisvas, užimti išeinančių veteranų vietas yra sudėtinga. Didžiąja dalimi viskas susiję su atlyginimu. Nemaža dalis trenerių papildomai dirba mokyklose, kitose darbovietėse, užsiima netgi pavėžėjimo paslaugų teikimu. Jaunas specialistas, tik pradėjęs dirbti, gauna dvi grupes. Susidaro 20 darbo valandų per savaitę krūvis.

Nacionalinės Sporto Agentūros vaidmuo

Tikimasi, kad Nacionalinė sporto agentūra prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, jau dirbanti prie aukšto meistriškumo sportininkų treniravimosi sąlygų gerinimo, pradės aktyviai dirbti ir dėl trenerių darbo sąlygų suvienodinimo, atlygio kėlimo.

Išsilavinimo Svarba Trenerio Darbe

LSU Treniravimo studijų absolventė, mergaičių futbolo trenerė, futbolo teisėjo asistentė Guostė Jonikaitė įsitikinusi, jog yra nepamainoma turėti tiek bendrų, tiek specifinių su kitų asmenų treniravimu susijusių žinių. Kursų metu įgyjama tik tam tikra specifinė informacija, koncentruota į vieną ar į kitą klausimą. Universitetas duoda daug bendrųjų ir specifinių žinių. Skirtingi moduliai leidžia įsigilinti, suprasti, kaip juda vaiko, senjoro kūnas, kaip skirtingų amžiaus grupių žmonių raumenys reaguoja į skirtingą fizinį krūvį, kaip jie dirba pratimų metu. Tai - funkcinė anatomija.

G.Jonikaitė pažymi, kad dirbant trenerio darbą kiekvieną dieną kyla įvairiausių iššūkių, inventoriumi iki psichologijos. Būtent su psichologiniais sportuojančių žmonių iššūkiais susiduriu dažniausiai. Treniruoju mergaites nuo 5 iki 10 metų amžiaus bei merginas nuo 11 iki 15-kos. Šiuo paauglystės etapu atsiranda visko, treneris tampa autoritetu, žmogumi, kuriuo auklėtiniai gali pasitikėti, kuriam gali išsipasakoti, tikėtis pagalbos. Ji taip pat pažymi, kad kiekvienas bet kurios sporto šakos treneris ir pats turi būti psichologiškai tvirtas.

Pereinamasis Laikotarpis ir Tolimesni Veiksmai

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė prof. teigia, kad natūralu, jog sporto treneriui reikia turėti specializuotą išsilavinimą. Šie specialistai turėtų išmanyti ir pedagogiką, kadangi dirba su skirtingo amžiaus žmonėmis. Tai (įgyti aukštąjį sporto išsilavinimą - aut. past.) ne šiaip sau reikalavimas, o reikalingumas, nes atliepia žmonų sveikatą. Juk negali lietuvių kalbą baigęs mokytojas mokyti matematikos. Suprantu, kad yra nerimo sporto treneriams, bet reikia sudaryti adekvatų pereinamąjį laikotarpį, kad būtų galim įgyti atitinkamą išsilavinimą, paieškoti tinkamų studijų formų. Rėžti iš karto nereikia.

Taip pat skaitykite: Naujas stadionas Jonava

Lietuvos Pulo Federacijos veikla ir iššūkiai

Lietuvos pulo federacija (LPF) taip pat susiduria su iššūkiais, susijusiais su trenerių kvalifikacija ir finansavimu. LPF misija - populiarinti pulo sporto šaką Lietuvoje, skatinant vaikus, jaunimą ir suaugusius, norinčius užsiimti šiuo sportu, tobulėti, taip praturtinant jų laisvalaikį bei ugdant talentingus sportininkus.

LPF Stiprybės ir Galimybės

  • Idėjinis požiūris ir entuziazmas.
  • Tiksli ir aiški specializacija, leidžianti iki smulkmenų išnagrinėti veiklos specifiką bei poreikius.
  • Gera sportinių varžybų sistema.
  • Turimas pulo bendruomenės pripažinimas.
  • Licencijuoti teisėjai.
  • Stiprūs biliardo klubai.
  • Jaunimo varžybų organizavimas.
  • Žinomumas už Lietuvos ribų.
  • Padidėjęs žiniasklaidos dėmesys pului.
  • Išaugęs aktyvaus laisvalaikio poreikis.
  • Pulas - populiariausia biliardo šaka Lietuvoje.

LPF Silpnybės ir Grėsmės

  • Santykinai mažas pulo entuziastų skaičius.
  • Mažas finansavimas.
  • Visuomenė nevertina pulo kaip sporto šakos.
  • Sportininkų motyvacijos stoka.
  • Nepakankamas pulo inventoriaus kiekis rajonuose.
  • Itin silpnos pulo pozicijos tarp moterų ir merginų.
  • Trūksta biliardo klubų orientacijos į pulo sporto šakos vystimą.
  • Nėra fiksuotai apmokamo etato už rūpinimąsi einamaisiais LPF reikalais.

Strateginės Kryptys

  • Standartizuoti biliardo klubams keliamus minimalius reikalavimus varžyboms rengti bei įtraukti mažesnių Lietuvos miestų biliardo klubų kandidatūras sporto renginiams organizuoti.
  • Pulo sporto šakos istorija Lietuvoje siekia vos dvidešimt metų.
  • Susiduriama su „uždaro rato“ sindromu: dėl mažo LPF biudžeto federacija negali užtikrinti pastovaus profesionalių Lietuvos sportininkų finansavimo įvairiose tarptautinėse varžybose.
  • Apriboti vien nacionalinio lygio varžybomis sportininkai nustoja tobulėti ir nėra pajėgūs pasiekti aukštų rezultatų tarptautinėje arenoje.
  • LPF komanda šiuo metu dirba savanoriškai, vedina idėjų, entuziazmo ir asmeninių principų.
  • Tikėtina, jog ilgainiui savanoriškos veiklos motyvacija mažės ir poreikis steigti apmokamus etatus stipriai išaugs.
  • Viena iš prioritetinių LPF užduočių turėtų išlikti pulo žinomumo didinimas, šios sporto šakos populiarinimas ir informacijos apie LPF veiklą bei organizuojamus renginius sklaida įvairiais komunikaciniais kanalais.
  • LPF narių skaičius yra labai mažas, darbų pasidalijimas tarp narių nėra efektyvus.
  • Norint toliau didinti renginių skaičių būtina optimizuoti esamas varžybas, o naujas varžybų platformas (vaikų, jaunių, neįgaliųjų ir kt.) organizuoti lygiagrečiai su esamomis.
  • Kasmet LPF organizuoja apie penkiolika varžybų, kuriose nėra amžiaus cenzo, ir tik keletą varžybų skirtų specialiai jaunimui.
  • Tokia situacija neleidžia jauniems sportininkams tobulėti, nes jiems nėra sudaromos palankios sąlygos meistriškumo kėlimui, jie nėra pakankamai motyvuojami gerinti savo rezultatus.
  • Būtina motyvuoti LPF narius (biliardo klubus) rengti mokymus ir treniruotes jaunimui, organizuoti vaikų užsiėmimus.
  • Sudaryti palankias sąlygas sportuoti aukštą meistriškumą turintiems pulo žaidėjams yra viena iš pagrindinių LPF strateginių krypčių.
  • Be įprastų reitinginių ir Baltijos pulo lygos varžybų, kartą metuose taip pat yra organizuojamas pulo mėgėjų čempionatas, tačiau nors jo dalyvių skaičius visuomet būna nemažas, šis čempionatas neturi tęstinumo, jo dalyviams nėra skaičiuojami reitingo taškai ir pan.
  • Nors šiandien ir yra organizuojamos neįgaliųjų pulo varžybos įvairiuose Lietuvos miestuose, tačiau daugelis jų vyksta pačių neįgaliųjų iniciatyva ir jėgomis.
  • Iki 2015 metų LPF užsibrėžė tikslą pasikviesti kurį nors nacionalinį televizijos kanalą į nacionalinio lygio varžybas ir sukurti reportažą apie pulą (pulo istorija, plėtra Lietuvoje, renginiai, bendruomenė, treniravimosi galimybės ir pan.).
  • Taip pat planuojama sukurti reklaminius bukletus. Juose būtų informacija apie LPF, jos veiklą, organizuojamus renginius, pulo mokyklas, treniruočių stovyklas.
  • Greta galima būtų įdėti keletą pulo pradmenų pamokėlių ir pratimų, nurodyti dažniausiai pasitaikančias klaidas interpretuojant žaidimų taisykles.
  • Po dešimties metų Lietuvoje norėtųsi matyti ištobulintas ir sėkmingai veikiančias sportininkų, trenerių ir teisėjų rengimo sistemas.
  • Pului populiarinti ir jo masiškumui skatinti taip pat planuojama pasitelkti įvairius komunikacinius kanalus, kurių pagalba būtų skleidžiama informacija apie galimybes užsiimti šiuo sportu įvairiuose Lietuvos miestuose ir apie biliardo klubus, kuriuose vyksta pulo pamokos bei treniruotės.
  • Šiuo metu LPF yra išdavusi 235 sportininko licencijas.
  • Sportuojančiųjų skaičius atspindi nepakankamą sporto šakos populiarumą, masiškumą, todėl iki 2018 metų LPF sieks turėti mažiausiai 500 licencijuotų sportininkų įvairiose amžiaus grupėse.
  • Vienas iš prioritetinių LPF ateities planų - trenerių, teisėjų ir sporto specialistų kvalifikacijos kėlimas.
  • Planuojama kasmet suorganizuoti 1-2 kvalifikacijos kėlimo seminarus, kuriuose būtų supažindinama su pulo naujienomis iš viso pasaulio, pažangiomis treniruočių sistemomis, geromis tarptautinėmis praktikomis.
  • Iki 2018 metų Lietuvoje planuojama suorganizuoti jaunimo ir veteranų Europos pulo čempionatą, o esant galimybėms - ir kitų amžiaus grupių.
  • Šiuo metu lėšos LPF veiklai yra gaunamos tiesiogiai iš nario mokesčių ir sportinių licenzijų.
  • Ateityje tikimasi gauti lėšų iš valstybės biudžeto, miestų sporto skyrių bei rėmėjų.
  • Stiprėjanti konkurencinė kova tarptautiniu mastu didina profesionalių sportininkų meistriškumo kėlimo kaštus.
  • Didžiąją dalį sportui skirto valstybės biudžeto pasidalina populiariosios sporto šakos (krepšinis, futbolas, lengvoji atletika ir kt.).
  • Norint pasiekti gerų rezultatų tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste, būtinas finansavimas reguliariam pulo inventoriaus atnaujinimui, sportininkų delegavimui į meistriškumo kėlimo stovyklas bei tarptautines varžybas.
  • 2015 metais numatyta deleguoti po vieną sportininką vyrų ir moterų grupėje.
  • 2014-2018 metų pagrindinis tikslas yra pritraukti kuo daugiau vaikų į pulo bendruomenę.
  • Pradedant 2014 metais organizuoti daugiau jaunių, jaunučių ir mergaičių varžybų.
  • Jaunių, jaunučių ir merginų varžybas organizuoti tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip ir suaugusių varžybas.
  • 2014 metais suorganizuoti pulo trenerių atestavimo seminarą, kurį pravestų specialistas iš užsienio.

Taip pat skaitykite: Lietuvos rinktinės perspektyvos

tags: #naujas #sporto #istatymas #del #treniravimo