Lietuvos Krepšinio Federacijos Prezidentai: Istorija, Indėlis ir Iššūkiai

Įvadas

Lietuvos krepšinis - ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinio identiteto dalis. Jo istorija neatsiejama nuo talentingų žaidėjų, atsidavusių trenerių ir efektyvių federacijos vadovų. Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentų istorija, jų indėlis į krepšinio raidą, iššūkiai ir ateities perspektyvos.

Lietuvos Krepšinio Pradžia ir Federacijos Įkūrimas

Lietuvos krepšinio istorijos pradininku laikomas Steponas Darius, kuris 1936 m. pakvietė į Kauną žinomus JAV lietuvių krepšininkus: Praną Talzūną, Feliksą Kriaučiūną ir Juozą Žuką, kad šie perduotų krepšinio paslaptis. 1937 ir 1939 m. Lietuvos vyrų krepšinio komandos treneriu ir kapitonu buvo Feliksas Kriaučiūnas, o 1938 m. - Feliksas Kriaučiūnas treniravo Lietuvos moterų krepšinio komandą, kuri Italijoje laimėjo Europos moterų krepšinio pirmenybių sidabro medalį.

LKF Prezidentai: Nuo Pirmųjų Iki Šių Dienų

Justinas Macijauskas (1994-2003)

Buvęs Vilniaus „Statybos“ krepšininkas, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas 1994-2003 metais.

Vladas Garastas (2003-2011)

Vlado Garasto pavardė Lietuvos krepšinio istorijoje yra legenda. Net ir tiems, kurie nematė jo treniruojamo „Žalgirio“ finalų su CSKA ar Barselonos bronzos, jo vardas asocijuojasi su aukščiausiais pasiekimais. V. Garastas buvusiam auklėtiniui linkėjo sėkmės naujose pareigose ir neabejojo, kad su jomis A. Sabonis susidoros tinkamai. „Ar 1982 metais, kai šis jaunas vyrukas atėjo į Kauno „Žalgirį“, galėjau pagalvoti, kad po šitiek metų jis bus federacijos prezidentas? Tai - puiki naujiena. Manau, Arvydas šioms pareigoms puikiai tinka. Tai bus nepaprastai didelis pliusas Lietuvos krepšiniui“, - sakė V. Garastas, kurį LKF konferencija išrinko federacijos garbės prezidentu. Paskutinę savo ataskaitą už 2010-2011 metų laikotarpį perskaitęs V. Garastas taip pat džiaugėsi esą be trikdžių funkcionuojančia šalies krepšinio piramide, gerais nacionalinių komandų rezultatais, sklandžiai Lietuvoje organizuotu 2011 metų Europos čempionatu, didėjančia privačių rėmėjų parama LKF. Į naujai įsteigtą LKF Garbės tarybą išrinkti Jūratė Daktaraitė, Modestas Paulauskas, Stanislovas Stonkus, Sergejus Jovaiša ir V. Garastas.

V. Garasto indėlis:

Taip pat skaitykite: Žaidėjų gyvenimas po NBA

  • Krepšinio piramidės funkcionavimas: V. Garastas džiaugėsi, kad šalies krepšinio piramidė veikia be trikdžių.
  • Nacionalinių komandų rezultatai: Jo kadencijos metu nacionalinės komandos pasiekė gerų rezultatų.
  • Europos čempionatas Lietuvoje: Lietuvoje buvo sklandžiai organizuotas 2011 metų Europos čempionatas.
  • Privačių rėmėjų parama: Didėjo privačių rėmėjų parama LKF.

Arvydas Sabonis (2011-2021)

Už A. Sabonio kandidatūrą savo balsus atidavė visi 98 konferencijoje dalyvavę delegatai, kurie, paskelbus balsavimo rezultatus, naujajam LKF prezidentui plojo atsistoję. A. Sabonis LKF prezidento pareigose pakeis 79-erių buvusį savo trenerį Vladą Garastą, kuris nuo 2003 metų federacijai vadovavo dvi kadencijas. „Svarbiausia yra tai, kad krepšinis vienija visą mūsų tautą. Man bus malonu savo darbu ir patirtimi prisidėti prie krepšinio vystymo, finansavimo, teisinės bazės gerinimo. Svarbu skirti didesnį dėmesį moterų krepšinio skatinimui, populiarinimui, taip pat reikėtų motyvuoti geriausius jaunus trenerius likti dirbti Lietuvoje. Vienybė, kurią jau minėjau, svarbi ir pačiai LKF: numalšinę asmenines ambicijas, kartu turime darbuotis krepšinio labui“, - prisistatydamas trumpai kalbėjo A. Sabonis. Po spalio 2-ąją pasibaigusio Lietuvos krepšinio federacijos Vykdomojo komiteto pasitarimo, kuriame ir subyrėjo federacijos vadovybė - atsistatydinimo pareiškimus pateikė A.Sabonis, viceprezidentas A.Guoga, vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas ir rinktinės treneris Jonas Kazlauskas, buvo nemažai kalbų, jog prezidento vietą turėtų užimti vienas iš vykdomojo komiteto atstovų.

A. Sabonio indėlis ir iššūkiai:

  • Krepšinio vienijanti galia: A. Sabonis pabrėžė, kad krepšinis vienija visą tautą.
  • Indėlis į krepšinio vystymą: Jis siekė prisidėti prie krepšinio vystymo, finansavimo ir teisinės bazės gerinimo.
  • Dėmesys moterų krepšiniui: A. Sabonis akcentavo didesnio dėmesio skyrimo moterų krepšinio skatinimui ir populiarinimui svarbą.
  • Trenerių motyvavimas: Jis siekė motyvuoti geriausius jaunus trenerius likti dirbti Lietuvoje.
  • Vienybė LKF viduje: A. Sabonis ragino numalšinti asmenines ambicijas ir kartu darbuotis krepšinio labui.

Vydas Gedvilas (2021-dabar)

V. Gedvilas prezidento rinkimuose surinko 77 balsus iš 136. „Laimėti dar nieko nereiškia. Reikės dirbti ir įrodyti, kad tos programos, kurios buvo čia pristatytos, ir tie siekiai, kuriuos mes norime pasiekti - tam reikės daug pastangų ir vargo, kad tą galėtume padaryti. Ačiū jiems, mes visi esame viena bendruomenė. Tiek R. Javtokas, tiek R. Butautas ras savo vietą krepšinyje“, - po rinkimų rezultatų paskelbimo tkalbėjo V. „Visi kandidatai verti būti išrinkti, o rezultatą parodys bendruomenės balsavimas“, - prieš prasidedant konferencijai kalbėjo dabartinis LKF prezidentas A. Jau prasidėjus konferencijai užvirė diskusijos dėl balsavimo ir skaičiavimo tvarkos. Vėliau A. Sabonis pristatė praėjusių metų ataskaitą. Paskutinį žodį prieš rinkimų procedūrą tarė ir pats A. Sabonis. Pirmajame ture prezidentas būtų išrenkamas tik tuo atveju, jeigu surinktų daugiau nei 50 procentų balsų. Kiekvienas kandidatas savo pristatymui turėjo iki 20 minučių. Antrasis kalbėjo V. Gedvilas. Jis skyrė padėkas A. Dar nesuskaičiavus visų balsų paaiškėjo, kad pirmajame ture daugiau nei 50 procentų surinko V. Iš viso jis surinko 77 balsus iš 136. R. Butautas gavo 31 balsą, o R. „Laimėti dar nieko nereiškia. Reikės dar daug pastangų įdėti, kad pasiekti norimą rezultatą. Manau, kad visi ras vietos krepšinyje.

Kiti Svarbūs LKF Veikėjai

Antanas Guoga

Vienintelis naujokas LKF viršūnėse - verslininkas bei krepšinio rėmėjas Antanas Guoga, kuris tapo viceprezidentu, atsakingu už komerciją. Tiek A.Guoga, tiek ir dalis kitų su sportu susijusių žmonių krepšinio užkulisiuose jau įvardijami kaip galimi kandidatai į LKF prezidento postą. „Aš neįsivaizduoju savęs tokiose pareigose. Tikrai - ne, aš nekandidatuosiu į Krepšinio federacijos vadovo kėdę. Ar mane būtų galima įkalbėti - taip pat neigiamas atsakymas“, - pareiškė A.Guoga.

Jonas Kazlauskas

Ketvirtadienio popietę Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) buvo apdovanotas vienas garsiausių ir žinomiausių Lietuvos krepšinio trenerių Jonas Kazlauskas. J. Kazlauskas atviravo, kad yra aktyvus žmogus, žaidžia tenisą, vaikšto į sporto klubą. 1994-2001 metų laikotarpiu J. Kazlauskas treniravo Kauno „Žalgirio“ komandą, kurią pirmą ir kol kas vienintelį kartą atvedė į pergalę Eurolygoje. Nuo 1997 iki 2001 metų legendinis treneris stovėjo prie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vairo - su ja 2000 metais tapo Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojais. Po pertraukos dar kartą į krepšinio rinktinę J. Kazlauskas sugrįžo 2012-aisiais ir vos po metų tapo Europos vicečempionais.

Taip pat skaitykite: „Olimpas“: kelias į Žemaitijos viršūnę

Robertas Javtokas

Robertas Javtokas siekia perimti Lietuvos krepšinio valdymą kartu su buvusiu Lietuvos rinktinės treneriu Jonu Kazlausku, žinomu žurnalistu Edmundu Jakilaičiu ir Laimonu Ubavičiumi, pretenduojančiu tapti LKF generaliniu sekretoriumi.

Trenerių Indėlis į Lietuvos Krepšinį

Lietuvos krepšinis neįsivaizduojamas be talentingų trenerių. Vlado Garasto fenomenas: Lietuvos krepšinio namuose atidaryta paroda apie garsiausią trenerį - Vladą Garastą.

Vlado Garasto Pamokos

  • Pagarba gimtajam kraštui ir tėvams: V. Garastas visada pabrėžė savo ryšį su gimtine, Joniškėliu, Pasvalio rajone.
  • Darbštumas ir diplomatija: V. Garastas dirbo įvairiose pareigose, nuo plaukimo trenerio iki sporto mokyklos direktoriaus.
  • Gudrumas ir sąžiningumas: V. Garastas kartais naudodavo gudrumą, kad pasiektų tikslą, tačiau visada buvo sąžiningas.
  • Užsispyrimas ir pasitikėjimas: V. Garastas atvedė kuklią komandą į Čekoslovakijos čempionus ir pasitikėjo jaunais žaidėjais, tokiais kaip Arvydas Sabonis.
  • Įvertinimas ir palinkėjimai: Saulius Patkauskas padovanojo savo aukso medalį pirmajam treneriui V. Garastui.

Jono Kazlausko Indėlis

J. Kazlauskas treniravo Kauno „Žalgirio“ komandą, kurią pirmą ir kol kas vienintelį kartą atvedė į pergalę Eurolygoje. Nuo 1997 iki 2001 metų legendinis treneris stovėjo prie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vairo - su ja 2000 metais tapo Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojais. Po pertraukos dar kartą į krepšinio rinktinę J. Kazlauskas sugrįžo 2012-aisiais ir vos po metų tapo Europos vicečempionais.

Iššūkiai ir Perspektyvos

Dabartinės Lietuvos Krepšinio Rinktinės Problemos

J. Kazlauskas svarstė, kad reikėtų pradėti nuo krepšinio mokyklų. Bet kai pasižiūri rezultatus, tai nėra taip gerai ir čia nereikia ginčytis - yra statistika, yra rezultatai. Bet aš norėčiau, kad iš masiškumo būtų išskirtas meistriškumas, kuris duotų mums rezultatus ir į ką galėtų lygiuotis jaunimas, kad būtų geri pavyzdžiai, kokie buvo anksčiau.

Trenerių Ugdymas ir Problemos

V. Garastas teigia, kad asistentu rinktinėje turėtų dirbti tas, kuris pakeis vyriausiąjį trenerį. Kaip auginame žaidėjus, taip turi būti auginami ir treneriai. Be to, kiti treneriai dirba klubuose, gauna gerus pinigus. O rinktinė - tai kritika ir parduotos vasaros. Dar viena problema, kad Lietuvos treneriai susipriešinę, kai kurie vaidijasi su federacija - ne taip, kaip, pavyzdžiui, Serbijos specialistai, kurie palaiko vienas kitą, padeda susirasti gerą darbovietę.

Taip pat skaitykite: Komandų pavadinimų evoliucija LKL

Moterų Krepšinio Problemos

R. Javtokas įvardino, kad reikia spręsti moterų krepšinio problemas. Jei kone pusė Lietuvos savivaldybių nebeturi mergaičių grupių, tai sunku tikėtis, kad ateityje pasieksime gerų rezultatų. Reikia ne tik daugiau vaikų, geresnio trenerių rengimo ir motyvavimo, bet ir daugiau pinigų.

tags: #buvusi #lietuvos #krepsinio #federacija #prezidentas