Mados pasaulyje, kur tendencijos nuolat keičiasi, o kūrybiškumas dažnai ribojamas komercinių interesų, yra asmenybių, kurios nepaiso taisyklių ir kuria savo unikalią viziją. Viena tokių asmenybių - japonų dizainerė Rei Kawakubo, „Comme des Garçons“ įkūrėja. Jos kūryba - tai ne tik drabužiai, bet ir meno kūriniai, išreiškiantys filosofiją, socialinę kritiką ir naują požiūrį į moteriškumą.
Objektyvus moteriškumas ir Rei Kawakubo kūryba
Mados pasaulyje tradiciškai dominuoja vyrai, todėl moteriškumo samprata dažnai būna iškreipta ir sudaiktinta. Dizainerės moterys, priešingai, moteriškumą vaizduoja nešališkai, remdamosi savo pačių patirtimi. Rei Kawakubo, „Comme des Garçons“ kūrybos vadovė, puoselėja sudėtingumą ir intelektualų androginiškumą, atmesdama moters kūno kaip seksualinio objekto idėją. Jos kūryba - tai iššūkis vyraujančiam grožio standartui ir bandymas išlaisvinti moteris nuo stereotipų.
Architektūra ir dekonstrukcija
Madeleine Vionnet, laikoma modernaus drabužių dizaino pradininke, sukūrė geometrinio kirpimo techniką, vadinamą „bias“. Architektūriška moters figūra ir kūno judesį pratęsiančios klostės tapo M. Vionnet kostiumų vizitine kortele. Rei Kawakubo taip pat eksperimentuoja su dekonstrukcija, kurdama asimetriškus, skylėtus ir per didelius drabužius, kurie išryškina ne rūbus, o juos dėvinčią asmenybę. Jos kūryba - tai tarsi architektūrinės konstrukcijos, kuriose forma ir funkcija susilieja į vieną.
Siurrealizmas ir iliuzijų pasaulis
Elsa Schiaparelli, viena išskirtiniausių visų laikų dizainerių, į mados istoriją įrašyta dėl savo siurrealistinių kūrinių. Ji glaudžiai bendradarbiavo su Salvadoru Dali, kurdama batelio formos skrybėles ir makabriškus papuošalus. Rei Kawakubo taip pat nebijo eksperimentuoti su iliuzijomis ir netikėtais sprendimais. Jos kūryba - tai tarsi žaidimas su formomis ir prasmėmis, kuriame riba tarp realybės ir fantazijos išnyksta.
Funkcionalumas ir patogumas
Coco Chanel išgarsėjo tuo, kad pagrindinius vyriškos aprangos simbolius pritaikė moterims. Ji moteris išlaisvino nuo judesius kaustančių korsetų ir aprengė patogiais struktūrinio kirpimo drabužiais. Rei Kawakubo taip pat siekia sukurti drabužius, kurie būtų ne tik gražūs, bet ir patogūs. Jos kūryba - tai tarsi hibridas tarp vyriško ir moteriško stiliaus, kuriame funkcionalumas ir patogumas derinami su originalumu ir avangardiškumu.
Taip pat skaitykite: Sporto terminologijos raida
Intelektualus androginiškumas ir minimalizmas
Jil Sander, viena modernaus moteriškumo kūrėjų, kuria androgeniškus, skulptūriškus ir nugludintos formos apdarus. Ji teigia, kad jai ne visai tinka minimalistės etiketė, nes ji tiesiog žavisi gryna forma. Rei Kawakubo taip pat kuria intelektualius ir androgeniškus drabužius, kurie atspindi šiuolaikinės moters tapatybę. Jos kūryba - tai tarsi minimalistinis manifestas, kuriame nėra vietos dekoratyvumui ir prabangai.
„Comme des Garçons“ istorija
„Comme des Garçons“ (prancūziškai „kaip berniukai“) - tai Japonijos mados prekės ženklas, įsteigtas 1969 metais Rei Kawakubo. Prekės ženklas pristato pagrindines kolekcijas Paryžiaus mados savaitės metu. Prekės ženklas buvo įsteigtas Tokijuje 1969 metais, o oficialiai tapo kompanija 1973 metais. Jo pavadinimas buvo įkvėptas Françoise Hardy dainos „Tous les garçons et les filles“. Nuo 1970-ųjų pabaigos ženklas tapo populiarus Japonijoje, o 1981 metais pirmą kartą pristatė savo kolekciją Paryžiuje.
Pirmoji kolekcija Paryžiuje
1981 m. Paryžiuje pristatė pirmąją savo kolekciją ir atidarė butiką. Monochrominė, susidedanti iš asimetrinių, apsmukusių, skylėtų mados gaminių nuirusiais kraštais, pirmoji Kawakubo kolekcija Paryžiuje, šiandien turbūt nieko nestebintų, tačiau tuometinėje europietiškos mados arenoje buvo išties išskirtinė ir šokiruojanti. Kritikų atsiliepimai buvo dvejopi - vienus ši kolekcija sužavėjo ir leido iškart pranašauti artėjančią Kawakubo sėkmę, kiti buvo pasipiktinę ir abejojo „beformiais“ siluetais bei juoda spalva, kuri jiems asocijavosi su laidotuvėmis.
„Body Meets Dress, Dress Meets Body“ kolekcija
Svarbu paminėti ir 1997 m. pavasario-vasaros „Comme des Garçons“ kolekciją, kuri turbūt sulaukė daugiausiai diskusijų iš visų dizainerės darbų, o ir šiandien dar yra dažnai aptarinėjama mados fanatikų. „Body Meets Dress, Dress Meets Body“ kolekcijoje buvo pristatyti išties keisti mados gaminiai, kuriuose atsitiktinėse vietose buvo įterptos skirtingų formų poliuretano pagalvėlės. Tai buvo pritaikomosios mados pavyzdys, nes šias pagalvėles buvo galima išimti arba įdėti, priklausomai nuo dėvinčiojo nuotaikos, o forma ir siluetas galėjo keistis kiekvieną kartą dėvint drabužį.
Drabužiai ne tik šokiravo mados profesionalus, bet ir atnešė naujų perspektyvų diskusijose apie mados ir kūno santykį. Mados kritikai kolekcijos siluetus lygino su nėštumu ar augliais, o kiti kolekciją vertino kaip feministinę parodiją. Spaudoje jai buvo suteiktas naujas vardas - „Lumps and Bumps“ (liet. gumbai ir iškilimai) - kuris šiandien yra tiek pat žinomas kaip ir pagrindinis.
Taip pat skaitykite: Šefildo futbolo klubas
Kūrybos ypatumai
Rei Kawakubo yra apsėsta naujumo ir originalumo. Ji nori kurti tai, ko dar niekas anksčiau nematė. O savo kolekcijas vertina pagal tai, ar visuomenė jas supranta, ar ne - ji tiki, kad gera kolekcija turi būti nesuprasta ir šokiruojanti, o bloga - vertinama teigiamai ir suprantama. Jos nuomone, didesnis nepasitenkinimas dažnai reiškia didesnį naujumą, kurio ji ir siekia.
Ji geriau jaučiasi kalbėdama apie drabužių kūrimą nei apie jų prasmę, o dažnai jos kolekcijoms suteikti pavadinimai yra vieninteliai jų paaiškinimai. Net savo komandai savo idėjas paaiškina kukliai - ji tikisi, kad modeliuotojai supras kelis jos žodžius ir interpretuos juos gaminių kūryboje.
Rei Kawakubo drabužiai gali pasižymėti modernistinės architektūros griežtumu, bet taip pat ir neretai išsipūtusiais, per dideliais, su išsikišusiomis formomis neįprastose vietose siluetais. Podiumuose galime išvysti ir tiulio, tartano audinius, taškuotus bei kitus raštus, iš kurių kuriami dekonstruoti siluetai. Dizainerė taip pat dažnai naudoja išskirtines audinių sukarpymo, raukymo ar glamžymo technikas, kurios leidžia pasiekti dar unikalesnius rezultatus.
„Comme des Garçons“ visata
Domėjimasis „Comme des Garçons“ mados namais ir jiems priklausantiems prekiniais ženklais yra gana sudėtingas - net ištikimiausi fanai susiduria su nesklandumais siekiant suprasti visą Rei Kawakubo sukurtą pasaulį. Mados namai šiuo metu turi ne mažiau kaip 11 skirtingų linijų skirtingiems produktams, stiliams ir funkcijoms.
Žinomiausia yra „Play“ linija, kuri nesidomintiems daugiausiai asocijuojasi su šiais mados namais. Pagrindinis linijos logotipas, vaizduojantis širdelę su akimis dar dažnai sutinkamas gatvėse, pasirodo socialinių tinklų įrašuose ir žinomų popkultūros žvaigždžių profiliuose, nepaisant to, kad linija buvo sukurta 2002 metais.
Taip pat skaitykite: Esė apie sportą ir jo reikšmę Lietuvoje
Po „Comme des Garçons“ etikete taip pat slypo ir kiti mados kūrėjai, kuriuos Rei Kawakubo priėmė kurti. Dizaineriai Junya Watanabe, Noir Kei Ninomiya ir Tao Kurihara iki šiol turi atskiras, asmenines mados namų linijas, kuriuose turi visišką kūrybinę laisvę.
„Comme des Garçons“ visatai priklauso ir žinomas mažmeninės prekybos tinklas „Dover Street Market“, kurį 2004 m. įkūrė Rei Kawakubo ir jos vyras, „Comme des Garçons“ prezidentas Adrianas Joffe’as Londono Mayfair rajone. Siekiant sukurti įspūdingesnę apsipirkimo patirtį, siūlant ypač kūrybišką erdvę su unikalia vizualine estetika, „Dover Street Market“ prekiauja įvairiais prekių ženklais, pradedant, žinoma, nuo „Comme des Garçons“ linijų ir prekinių ženklų, baigiant „Jacquemus“, „Céline“ ar „Gucci“ ir „Loewe“.
Mėgstamiausia dizainerė
Mados žurnalistai dažnai teigia, kad Rei Kawakubo yra Jūsų mėgstamiausio dizainerio mėgstamiausia dizainerė. Ir tai iš tiesų tikėtina, nes jau daugiau nei 50 metų ji perbraižo madingo kūno kontūrus, kurdama kolekcijas, kurios trina mados ribas ir atspindi nesibaigiantį naujumą.
Rei Kawakubo ne tik kuria drabužius, bet ir formuoja visą „Comme des Garçons“ identitetą - nuo reklaminių kampanijų iki architektūros ir interjero. Ji vairuoja senutėlį aštuntojo dešimtmečio „Mitsubishi“, beveik niekada neatostogauja, ignoruoja žanro taisykles ir bendrauja su žurnalistais mįslėmis. Taip pat ji nieko nekolekcionuoja, neturi autoritetų, nekaupia archyvo, nepiešia eskizų, nesiklauso muzikos, nesidomi tendencijomis, nesureikšmina nuopelnų ir yra nuolat nepatenkinta savo darbo rezultatais.
Išlaisvinimas nuo tuštybės
Amžina maištininkė, galinga vizionierė ir avangardo karalienė, pasiūliusi publikai pasimatuoti naują prabangos formą - koncepciją. Ji išlaisvino aukštąją madą nuo tuštybės, legalizavo juodą spalvą ir pavertė ją miesto intelektualų identitetu, o drabužius įgalino kalbėti ypatingu dialektu, dėl kurio jos gerbėjai minioje atpažįsta „savus“.