Įvadas
Biatlonas ir slidinėjimas - dvi glaudžiai susijusios žiemos sporto šakos, turinčios gilias tradicijas Lietuvoje. Šis straipsnis apžvelgia šių sporto šakų istoriją Lietuvoje, pradedant nuo pirmųjų užuomazgų ir baigiant šių dienų pasiekimais.
Biatlono Istorija Lietuvoje
Biatlono Pradžia ir Raida
Biatlonas, kaip šiuolaikinė žiemos dvikovė, susideda iš slidinėjimo ir šaudymo mažo kalibro šautuvu į taikinius. Pirmosios žinios apie biatlono užuomazgas siekia senovės Kiniją, Graikiją ir Romą. Norvegijoje rastas 1050 m. piešinys ant uolos, vaizduojantis medžiotoją ant slidžių su lanku ir strėle, liudija apie šio sporto šaknies.
Kaip karių patrulių slidinėjimo lenktynės su šaudymu, biatlonas atsirado XX a. 2-ajame dešimtmetyje Skandinavijos šalyse, Austrijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Kareivių patrulių varžybos buvo įtrauktos į olimpinių žaidynių programas kaip parodomosios 1924, 1928, 1936 ir 1948 metais. Šiuolaikinis biatlonas susiformavo XX a. 5-ajame dešimtmetyje ir pradėtas plėtoti SSRS, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir kitose šalyse.
Organizacinė Struktūra
1948-1998 m. biatlonui vadovavo Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės ir biatlono sąjunga (UIPMB), o nuo 1993 m. - Tarptautinė biatlono sąjunga (IBU). 1958 m. Austrijoje įvyko pirmasis pasaulio biatlono čempionatas. Biatlonas į olimpinių žaidynių programą įtrauktas 1960 m. Iki 1978 m. buvo šaudoma iš stambaus kalibro šautuvų.
Biatlonas Lietuvoje
Lietuvoje pirmosios oficialios patrulių (komandinės) 30 km lenktynės įvyko 1955 m. per slidinėjimo čempionatą. Jas laimėjo Vilniaus II komanda. 1960 m. įvyko II respublikinės biatlono varžybos ir I Lietuvos biatlono čempionatas, kurį laimėjo V. Vyšniakovas.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Daugiausia kartų Lietuvos čempionais yra tapę Lechas Česnovičius (10), J. Gatovskis (8), Gintaras Jasinskas (7), Marijanas Kačanovskis (6), Bronislavas Kačanovskis (5). Nuo 1962 m. Lietuvos biatlonininkai dalyvavo SSRS tautų žiemos spartakiadose.
Žymiausi Lietuvos Biatlonininkai
Svariausių rezultatų SSRS ir tarptautinėse varžybose pasiekė Igoris Gruzdevas ir Algimantas Šalna. Igoris Gruzdevas 1972 m. tapo SSRS jaunimo čempionato prizininku, o 1973 ir 1974 m. - pasaulio jaunimo čempionu. Algimantas Šalna 1980 m. tapo SSRS profsąjungų, o 1983 m. - SSRS čempionu, taip pat 1984 m. Sarajevo olimpinių žaidynių estafetės 4 × 7,5 km čempionu.
Biatlono Treniravimo Būklė
XX a. 9-ajame dešimtmetyje biatlonininkai buvo rengiami Ignalinos, Vilniaus „Dinamo“ ir „Žalgirio“ vaikų ir jaunių sporto mokyklose. 1984 m. Lietuvoje buvo 150 biatlonininkų, įskaitant 1 SSRS nusipelniusį, 1 SSRS tarptautinės klasės ir 21 SSRS sporto meistrą. Žymiausi treneriai: Edvardas Rasimovičius, Anatolijus Maksimenka, R. Repšys, R.
Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, biatlonininkai dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse. 1992 m. Albervilyje dalyvavo Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas, 1994 m. Lilehameryje - Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas, 1998 m. Nagane - Liutauras Barila, 2002 m. Solt Leik Sityje - Liutauras Barila ir Diana Rasimovičiūtė, 2006 m. Turine - Karolis Zlatkauskas ir Diana Rasimovičiūtė.
Lietuvos Biatlono Federacija
1995 m. įkurta Lietuvos biatlono federacija (iki 1990 m. biatlonas priklausė Lietuvos slidinėjimo federacijai).
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Biatlono Sąlygos Lietuvoje
Nors Lietuvoje sąlygos treniruotis ir rengti biatlono varžybas nėra palankios, atkūrus Nepriklausomybę šalies biatlonininkai nepraleido nė vienerių olimpinių žaidynių.
Algimantas Šalna - Pirmasis Lietuvos Olimpinis Čempionas
1984 m. pirmuoju Lietuvoje išugdytu žiemos olimpinių žaidynių čempionu tapo biatlonininkas Algimantas Šalna. Utenos apylinkėse užaugęs A. Šalna devintojo dešimtmečio pradžioje pateko į SSRS rinktinę ir atstovavo jai pasaulio pirmenybėse, laimėjo keturis pasaulio taurės etapus. Per 1983 m. pasaulio pirmenybes lietuvis šliuožė aukso medalius iškovojusioje SSRS estafetės komandoje, o sėkmingi pasirodymai šiose ir kitose varžybose užtikrino A. Šalnai vietą rinktinėje per Sarajevo olimpines žaidynes.
A. Šalnos olimpinis debiutas įvyko 1984 m. vasario 14 d. per sprinto lenktynes. Jose Lietuvos sportininkui iškovoti medalį sutrukdė du netaiklūs šūviai. Jis šliuožė greičiau negu prizininkai, tačiau turėjo sukti du baudos ratus ir užėmė penktąją vietą. Vis dėlto A. Šalna buvo greičiausias SSRS komandoje, todėl jo vieta estafetės ketveriukėje nekėlė abejonių. Per estafetės lenktynes SSRS komanda užėmė pirmąją vietą ir A. Šalna kartu su trimis Rusijos sportininkais tapo olimpiniu čempionu.
Albervilio Žaidynės
Atkūrus Nepriklausomybę, per 1992 m. Albervilio žaidynes Lietuvai olimpinėse biatlono varžybose galėjo atstovauti du sportininkai: vienas vyras ir viena moteris. Didelės konkurencijos nebuvo - į Prancūziją išvyko 24 metų Gintaras Jasinskas ir 31 metų Kazimiera Strolienė, kuri jau buvo baigusi karjerą, bet Lietuvai atgavus tarptautines teises grįžo į didįjį sportą.
G. Jasinskas per Albervilio žaidynių atidarymą nešė Lietuvos Trispalvę ir tapo pirmuoju Lietuvos olimpiniu vėliavnešiu. K. Strolienė prisidėjo prie kito istorinio įvykio - moterų biatlono varžybos 1992 m. debiutavo olimpinėje programoje. Nors Lietuvos biatlonininkai dėl prizinių vietų nesivaržė, jų rezultatai pranoko lūkesčius. Geriausiai pasirodė G. Jasinskas, asmeninėse lenktynėse užėmęs 19-ąją vietą. K. Strolienės ranka nebuvo tokia tvirta.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Lilehamerio Žaidynės
Neblogi rezultatai Albervilio žaidynėse suteikė viltį, kad Lietuvos biatlonininkai po dvejų metų Lilehameryje bandys kovoti dėl dar aukštesnių vietų. Tačiau lūkesčiai nepasiteisino. Biatlono rinktinės finansinis aprūpinimas buvo menkas, treniruočių sąlygos - prastos, todėl lietuviams buvo sudėtinga kovoti net su pasaulio biatlono vidutiniokais. 1994 m. žaidynėse G. Jasinskas ir K. Strolienė užėmė žemesnes vietas.
Kitos Olimpinės Žaidynės
Per kelerias kitas olimpines žaidynes Lietuvos biatlonininkai irgi nepriartėjo prie Albervilio rezultatų. 1998 ir 2002 m. žaidynėse dalyvavusio Liutauro Barilos asmeninis olimpinis rekordas buvo 43-ioji vieta Nagano žaidynių asmeninėse lenktynėse, Karolis Zlatkauskas per 2006 m. Turino žaidynes startavo tik sprinto lenktynėse ir užėmė paskutinę 90-ąją vietą. Per 2010 m. Vankuverio žaidynes į vyrų biatlono trasas neiššliuožė nė vienas lietuvis.
Diana Rasimovičiūtė - Lietuvos Moterų Biatlono Lyderė
Lietuvos moterų biatlono lydere XXI amžiaus pradžioje tapo Diana Rasimovičiūtė. Jos olimpinis debiutas įvyko 2002 m. Solt Leik Sityje, o geriausius rezultatus ji pasiekė 2006 m. Turine. Ant savęs supykusi sportininkė pasitaisė 2006 m. vasario 16 d. per sprinto lenktynes. Ji šaudykloje suklydo vos kartą ir džiaugėsi 18-ąja vieta - aukščiausia Lietuvos moterų biatlono olimpinėje istorijoje.
Po ketverių metų per Vankuverio žaidynes Lietuvos biatlono lyderė visose rungtyse buvo tarp stiprių vidutiniokių ir užėmė 25-ąją (sprinto lenktynėse), 30-ąją (asmeninėse) ir 34-ąją (persekiojimo) vietas. Nors ji nuolat dalyvaudavo pasaulio taurės lenktynėse, taškus iškovodavo gana retai ir konkurencijos geriausioms pasaulio biatlonininkėms nesudarė. D. Rasimovičiūtė pateko į Lietuvos sporto istoriją kaip viena iš daugiausiai žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavusių sportininkių. Ji atstovavo Lietuvai penkeriose žaidynėse (2002, 2006, 2010, 2014 ir 2018 m.) ir pakartojo ledo šokėjų Margaritos Drobiazko bei Povilo Vanago pasiekimą.
Tomas Kaukėnas - Geriausias Rezultatas Olimpinėse Žaidynėse
Per 2010 m. Vankuverio olimpines žaidynes vyrų biatlono varžybose nedalyvavo nė vienas Lietuvos sportininkas. Spraga buvo užpildyta po ketverių metų, kai į Sočio olimpinę trasą iššliuožė ignalinietis Tomas Kaukėnas.
Jau Sočyje jis nudžiugino užimdamas 23-iąją vietą asmeninėse lenktynėse, bet geriausius karjeros rezultatus pasiekė per 2018 m. Pjongčango žaidynes. Jose T. Kaukėnas užėmė 17-ąją vietą sprinto lenktynėse, o kitą dieną persekiojimo lenktynėse dar pagerino rezultatą ir finišavo 13-as. Tai - geriausias visų laikų Nepriklausomos Lietuvos biatlonininkų rezultatas olimpinėse žaidynėse.
Pjongčango žaidynės buvo ypatingos ir dėl to, kad Lietuva pirmą kartą turėjo teisę registruoti komandą estafetės varžybose. Lietuviai startavo mišrios estafetės lenktynėse. Deja, finišuoti nepavyko.
Slidinėjimo Istorija Lietuvoje
Slidinėjimo Ištakos
Slidinėjama buvo ir prieš 8 tūkst. metų. Iš pradžių tai buvo tiesiog būdas keliauti per sniegą, slidininkai atsispirdavo tik viena lazda arba ietimi. XVIII a. viduryje jau buvo naudojamos dvi lazdos. Tame pačiame XVIII a. slidinėjimas buvo Skandinavijos kariškių parengimo dalis. Atskiros disciplinos atsirado XIX a.
Slidinėjimo Organizacijos
1924 m. buvo įkurta Tarptautinė slidinėjimo federacija (FIS). FIS kuruoja ir kalnų slidinėjimą, šuolius su slidėmis, šiaurės dvikovę, akrobatinį slidinėjimą, snieglenčių sportą.
Slidinėjimo Stiliai
Iš pradžių varžybose naudotas tik vienas slidinėjimo stilius, dabar jis vadinamas klasikiniu. XX a. pradžioje kai kurie sportininkai pradėjo eksperimentuoti, naudoti laisvąjį stilių. Laisvasis stilius leidžia pasiekti didesnį greitį, bet FIS jį pripažino tik 1986 m. Nuo to laiko vyksta atskiros dviejų stilių rungtys.
Slidinėjimo Varžybos
Nuo 1925 m. slidininkai kovoja dėl medalių pasaulio čempionatuose, nuo 1981 m. - pasaulio taurės varžybose. 2006 m. pradėtos rengti daugiadienės „Tour de Ski“ varžybos, kurios vyksta keliose šalyse.
Slidinėjimas Olimpinėse Žaidynėse
Olimpinėje programoje slidinėjimas yra nuo pirmųjų žiemos žaidynių, 1924 m. vykusių Prancūzijos mieste Šamoni. Tuo metu varžėsi tik vyrai, ir tik dviejose rungtyse. Moterys dėl olimpinių medalių pradėjo kovoti tik 1952 m. Olimpinės rungtys nuolat keitėsi, jų skaičius didėjo. 1988 m. pirmą kartą įvestos slidinėjimo laisvuoju stiliumi rungtys. 2002 m. programoje atsirado sprinto varžybos.
Slidinėjimo Geografija
Jei sporto šakoje naudojamos slidės, galite drąsiai spėti, kad norvegai joje dominuoja arba bent yra tarp lyderių. Norvegijos slidininkai olimpinėse žaidynėse yra iškovoję net 107 medalius.
Tituluoti Slidininkai
Olimpinių žaidynių rekordininkas yra Bjornas Delis. Nuo 1992 iki 1998 m. jis pelnė 8 aukso ir 4 sidabro medalius. Tituluočiausia olimpietė moteris yra 10 apdovanojimų turinti Marit Bjorgen.
Slidinėjimas Lietuvoje
Pirmasis Lietuvos slidinėjimo čempionatas Zarasuose buvo surengtas 1937 m., bet prieškario metais išplaukti į tarptautinius vandenis nepavyko.
Vida Vencienė - Lietuvos Slidinėjimo Žvaigždė
Didelių laimėjimų nebuvo iki 1988 m. Kalgario olimpinių žaidynių, o ten išmušė Vidos Vencienės žvaigždžių valanda. TSRS rinktinės aprangą vilkinti lietuvė laimėjo 10 km lenktynes ir pelnė bronzą 5 km nuotolyje.
Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos slidininkai dalyvavo visose žiemos žaidynėse. 1992 m. į Albervilį vyko V. Vencienė ir Ričardas Panavas. V. Vencienė vienoje iš rungčių finišavo 11-a, tai iki šiol yra geriausias mūsų šalies sportininkų pasirodymas olimpinėse slidinėjimo varžybose.
Kelialapiai į Pjongčangą
Pjongčange Lietuvai galėjo atstovauti trys slidininkai. Kuriuos sportininkus siųsti į žaidynes, sprendė Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija. Kartu su juo į Pjongčangą skrido M. Strolia ir Marija Kaznačenko.
Lietuvos Biatlono ir Slidinėjimo Komandos Nariai Pjongčango Žaidynėse
Biatlonas
- Diana Rasimovičiūtė
- Natalija Kočergina
- Vytautas Strolia
- Tomas Kaukėnas
Slidinėjimas
- Marija Kaznačenko
- Modestas Vaičiulis
- Mantas Strolia
Kalnų Slidinėjimas
- Ieva Januškevičiūtė
- Andrejus Drukarovas
Istoriniai Faktai ir Pasiekimai
- Pirmasis Lietuvos žiemos olimpietis - Kęstutis Bulota (1928 m.).
- Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs žiemos olimpinėse žaidynėse atstovaudamas SSRS - biatlonininkas Algimantas Šalna (1984 m.).
- Slidininkė Vida Vencienė 1988 m. Kalgaryje iškovojo du olimpinius medalius.
- Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarptautinės teisės oficialiai buvo atkurtos 1991 m. rugsėjo 18 d.
- Į olimpinę šeimą Lietuvos sportininkai sugrįžo 1992 m. Albervilyje.
- Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis savo kolekcijoje turi tris olimpinius medalius.
tags: #lietuva #biatlonas #slidinejimas