Šiame straipsnyje aptariami dailiojo čiuožimo čempionatų atrankos kriterijai, daugiausia dėmesio skiriant Lietuvai ir jos pastangoms organizuoti bei dalyvauti aukšto lygio varžybose. Straipsnyje nagrinėjami finansavimo modeliai, arenų reikalavimai, dalyvių atranka ir kiti svarbūs aspektai, leidžiantys suprasti, kaip vyksta atranka į prestižinius dailiojo čiuožimo čempionatus ir kokie iššūkiai bei galimybės kyla Lietuvai siekiant tapti svarbia šio sporto dalimi.
Finansavimo modeliai ir atrankos principai
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo tobulinti aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimą. Siūloma, kad aukšto meistriškumo sporto varžybos galėtų būti finansuojamos ne tiktai konkurso tvarka, kaip dabar, tačiau ir ne konkurso būdu. Ne konkurso tvarka galėtų būti finansuojamos tik tos sporto varžybos, kurioms reikalingas itin didelis biudžetas ir valstybės parama bei pritarimas. Pvz., pasaulio, Europos čempionatai, olimpinės atrankos varžybos ir pan.
Modelio tvarkos apraše taip pat būtų detaliai numatyta, kokias procedūras reikės atlikti norint gauti finansavimą, kokius kriterijus turi atitikti varžybų organizatoriai, kiek turėtų prisidėti savivaldybė, federacija ir kt. Numatoma, kad per metus galėtų būti finansuojamos vienos ar dvejos tarptautinės varžybos.
Taip pat siūloma patobulinti ir dabartinį finansavimą konkurso būdu. Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimui konkurso būdu kasmet skiriama suma - apie 1 mln. Eur, ji išliktų tokia pati ir ateityje. Siūloma naujovė - skirstyti lėšas į du finansavimo „krepšelius“. Jiems būtų taikomi skirtingi reikalavimai. Iš pirmojo „krepšelio“ pinigus gautų mažesnės apimties ir biudžeto pasaulio, Europos čempionatai, kurie pagal kriterijus nepatektų į finansavimą ne konkurso būdu. Į antrąjį „krepšelį“ patektų žemesnio rango tarptautinės varžybos.
Taip pat diskutuota, ar gavusi finansavimą federacija į kitą finansavimą galėtų vėl pretenduoti po metų. Atskiriant aukšto meistriškumo sporto varžybas į dvi kategorijas, būtų sudarytos lygesnės galimybės visiems konkuruoti su panašaus rango ir dydžio varžybomis. Didelio masto varžybos konkuruotų su panašaus dydžio sporto renginiais, tas pat galiotų ir mažesnio masto varžyboms. Pagal dabar galiojančią sistemą tiek pasaulio čempionatai, tiek tarptautiniai tradiciniai turnyrai konkuruoja tarpusavyje, nors jų biudžetai, svarba ekonominiu ir šalies reprezentacijos atžvilgiu labai nevienodi.
Taip pat skaitykite: Atrankos kriterijai dailiojo čiuožimo čempionate
Išskiriant atskirus finansavimo „krepšelius“ būtų atliepiami svarbūs ir skirtingi tikslai - pritraukti didelius sporto renginius į Lietuvą ir plėtoti mažiau populiarias sporto šakas per tarptautinius turnyrus. „Tikimės, kad atnaujinus tarptautinių sporto varžybų finansavimo tvarką, didelio masto ir aukšto rango tarptautinių varžybų rengimo procesas Lietuvoje bus planuojamas iš anksto, kryptingai planuojamos aukšto meistriškumo sporto varžybos, pasirengiama jų finansavimui iš anksto. Tokių varžybų organizavimas Lietuvoje prisidės prie šalies ekonomikos augimo, sporto šakų populiarinimo, jų plėtros, sporto turizmo, skatins aukštą sportinį meistriškumą“, - sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė. Po diskusijų bus rengiamas tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo aprašo projektas ir derinamas su sporto bendruomene. Jau rudenį planuojame akviesti federacijas teikti savo paraiškas tarptautinių varžybų organizavimui Lietuvoje finansuoti.
Lietuvos patirtis organizuojant Europos dailiojo čiuožimo čempionatą
Lietuva turi ambicijų tapti svarbia dailiojo čiuožimo scena. Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) suteikė Lietuvai teisę rengti Europos dailiojo čiuožimo čempionatą. Proga tapti čempionato šeimininke mūsų šaliai atsirado po to, kai jį rengti atsisakė šią teisę iki tol turėjusi Vengrija. LČF staigiai turėjo suburti komandą, nes federacijoje iki tol dirbo vos trys žmonės, rasti lėšų, mat Vyriausybė iki paskutinės minutės finansiškai neprisidėjo prie čempionato organizavimo, ir sukurti strategiją.
LČF prezidentas V.Jasutis neabejoja, kad šiuo čempionatu tinkamai reprezentuosime savo šalį.
Arenos parinkimas ir reikalavimai
Čempionato varžybos vyko Kauno „Žalgirio“ arenoje, kuri buvo ir viena treniruočių arenų. „ISU komisija gerąja prasme susiėmė už galvų, kaip jiems pro akis galėjo prasprūsti tokia puiki „Žalgirio“ arena, turinti viską, ko reikia aukščiausio lygio ISU varžyboms rengti“, - pasakoja V.Jasutis.
Kita Europos čempionato dalyvių treniruočių arena buvo Kauno ledo rūmai, atidaryti 2021 m. sausį. „Pagal reikalavimus, be pagrindinės arenos, privalo būti ir atsarginė treniruočių arena. Vilnius tokios reikalavimus atitinkančios arenos neturi, o kai Kaune buvo atidaryti ledo rūmai, pagaliau galėjome pretenduoti rengti Europos čempionatą ir mums pavyko, - džiaugiasi V.Jasutis. - Jau galėtume rengti net pasaulio čempionatą, jei patys to norėtume. Turime ir didesnių užmojų - ateityje gal net tapti žiemos olimpinių žaidynių dalimi, nes jau einama tuo keliu, kad olimpinės žaidynės galėtų būtų rengiamos keliose šalyse. Tarkime, Vokietijoje ir Šveicarijoje varžytųsi vienų šakų sportininkai, Latvijoje, pavyzdžiui, bobslėjininkai, o dailiojo čiuožimo olimpinės varžybos galėtų vykti Lietuvoje. Vienintelis trūkumas, kalbant apie aukštesnio rango varžybas, yra viešbučių stygius - reikėtų keturiskart daugiau viešbučių ne tik Kaune, bet apskritai Lietuvoje.“
Taip pat skaitykite: Dailiojo čiuožimo perspektyvos Lietuvoje
Ledo paruošimas
Dailiojo čiuožimo čempionatui rengiamas ledas yra kitoks nei tas, ant kurio santykius aiškinasi ledo ritulininkai. Šis ledas - daug plonesnis, skaidresnis, lygus it stiklas, jį išlieti trunka ilgiau. Ledas „Žalgirio“ arenoje turėjo būti parengtas sausio 7-ąją, tad jau nuo sausio 2-osios pradėtos šaldyti grindys.
Iškart po krepšinio dvikovos ledo rengimo procesas įsibėgėjo: buvo nuimtas parketas, statomi apsauginiai bortai, o šaldymo sistemai veikiant didžiausiu įmanomu pajėgumu - pilamas vanduo ir liejamas ledas. Šį procesą prižiūrėjo ne tik lietuviai, bet ir specialistai iš Suomijos, Latvijos, Estijos. Ledas privalo būti baltas, bet savaime jis toks nėra, tad teko dažyti specialiais iš Suomijos atvežtais dažais. Be to, reikėjo kloti ISU ir paties čempionato reklamjuostes, kurios privalo būti pagamintos iš specialios medžiagos, nudažytos specialiais dažais. Ledą dažė šio darbo patirties turintys Lietuvos akmenslydininkai.
Bortams irgi keliama daugybė reikalavimų: kur turi būti varteliai, kur privalo įvažiuoti ledo valymo mašina. Be to, bortus teks aptraukti specialia medžiaga, kad būtų gražūs akiai.
Apgyvendinimas
Nors LČF prezidentas teigia negalintis sakyti, kuriuose viešbučiuose gyvens dalyviai ir ISU delegacija, Kaune tinkamų viešbučių palyginti nedaug ir čempionatui jų rezervuota apie 80 proc. Sportininkai, komandų vadovai, treneriai, ISU atstovai - per 600 žmonių - gyvens keturiuose pagrindiniuose viešbučiuose. Teisėjai apsistos „Best Western Santaka“ viešbutyje.
Vienas svarbiausių reikalavimų parenkant viešbutį buvo tas, kad jo kambariai būtų gana dideli ir patogūs itin daug mantos atsigabenantiems čiuožėjams. „Čiuožėjai atkeliauja su dviem didžiuliais lagaminais, kuriuose - ir dvi poros pačiūžų, ir pasirodymų kostiumai, ir kostiumai ar vakarinės suknelės iškilmingai vakarienei, ir medicinos priemonės, tarkime, tvarsčiai, ir net sporto inventorius, tad kambaryje viskas turi tilpti. Kai kurie viešbučiai netiko, nes jų kambariai buvo per maži. Kauno pranašumas tas, kad jis yra mažas, o visi mūsų užsakyti viešbučiai yra centre. Kita vertus, tai gali būti ir trūkumas, mat ne prie visų viešbučių normaliai galės privažiuoti mūsų autobusai - privalome užtikrinti sportininkams galimybę patekti į „Žalgirio“ ar treniruočių areną. Nežinome, koks bus oras - jei bus daug sniego, kyla grėsmė, kad ir taip siauros gatvės autobusams taps per ankštos. Tikimės, kad jie nestrigs ir automobilių grūstyse“, - spėlioja V.Jasutis.
Taip pat skaitykite: Apsauga dailiojo čiuožimo lagamine
Sirgaliams čempionato dienomis Kaune lieka palyginti nedaug viešbučių, tad kai kurie gyvens Vilniuje ar mėgins prisiglausti kauniečių šeimose. Vis dėlto didžioji dalis - apie 80 proc. - žiūrovų turėtų būti iš Lietuvos, tad nakvynės klausimas jiems mažiau aktualus.
Su čempionato dalyvių maitinimu susiję išskirtiniai reikalavimai nėra keliami. Viešbučiuose čiuožėjai gaus pusryčius, pietus ir vakarienę. Dominuos europietiški patiekalai. Arenose bus patiekiami užkandžiai, kava, arbata, vanduo.
Saugumo užtikrinimas
Išskyrus arenas, kuriose apsaugos darbuotojai palaikys tvarką, papildomo dėmesio saugumui neplanuojama skirti. „Dailusis čiuožimas - atviras sportas. Sirgaliai gali prieiti prie čiuožėjų, su jais pasikalbėti ar nusifotografuoti. Viešbučiai nebus saugomi. Nebent dėl karo Izraelyje šios šalies delegacija atvyks su apsaugininkais“, - svarsto V.Jasutis.
Sirgalių įtraukimas
Organizatoriai tikisi, kad per penkias dienas dailųjį čiuožimą Kaune pamatys daugiau kaip 50 tūkst. žiūrovų. „Lietuvos dailiajam čiuožimui - tai nematyti skaičiai, - pabrėžia V.Jasutis. - Turėsime devynis atskirus renginius.“ Kaune varžysis čiuožėjai iš daugiau kaip 35 Europos valstybių. Bus kovojama dėl medalių komplektų keturiose rungtyse - moterų, vyrų, porų ir šokių ant ledo.
„Žalgirio“ arenoje tilps mažiau žiūrovų nei įprastai - apie 9 tūkst., nes nemažai vietos atima ledas. Dėl šios priežasties per čempionatą liks tik stacionarios tribūnos, o teleskopinės bus sustumtos. Bilietai kainuoja 12-80 eurų. Dauguma - 20-25 eurus. „Nors ir norėtume, negalime žiūrovų leisti nemokamai - aistruoliai taps vienais didžiausių mūsų rėmėjų. Čempionatas atsieis apie 1,5 mln. eurų. Trečdalį gavome iš ISU, tačiau kitais pinigais turime pasirūpinti patys - Vyriausybė iki paskutinės minutės finansiškai neprisidėjo“, - paaiškina V.Jasutis.
Savanorių vaidmuo
Už savanorių parinkimą atsakinga buvusi garsi irkluotoja, 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja Milda Valčiukaitė. Verslo vadybą Vilniaus universitete baigusi irkluotoja tapo specialiai čempionatui suburtos komandos dalimi.
M.Valčiukaitė prisipažįsta, kad jos patirtis sporte šiame darbe turėjo didesnės reikšmės. Ji turėjo bendrą suvokimą apie tai, kas svarbu, o kas ne taip svarbu per tokius čempionatus, kaip vyksta dopingo kontrolė ir kokios priemonės turi būti šios kontrolės kabinete. Bet buvo ir daug naujų dalykų, nes dailusis čiuožimas skiriasi nuo irklavimo ir kultūra, ir tradicijomis.
Ateitį su sporto vadyba ir toliau norinti sieti M.Valčiukaitė prisideda prie įvairių darbų, bet pagrindinė jos atsakomybė yra savanorių parinkimas ir priežiūra. Kadangi dalyviams skirtos dvi arenos, turinčios aibę įėjimų ir užkaborių, į kuriuos ne kiekvienas norintis galės patekti, savanorių reikia daug. „Turėsime mažiausiai 300, gal net 350 savanorių, nes ir renginys didelis, ir arenos didelės“, - sako M.Valčiukaitė.
Savanoriai dirbs prie įėjimų, akreditacijų ir žiniasklaidos centruose, prie ledo - visur, kur, jei tik prireiktų, galėtų padėti dalyviams, svečiams, žurnalistams, žiūrovams. Savanoriaus daugiausia lietuviai, bet, M.Valčiukaitės skaičiavimais, apie 15-20 proc. jų bus užsieniečiai. „Turėsime savanorių iš beveik visų Europos šalių, vieną moterį iš Kanados, bus savanoris net iš Japonijos“, - vardija buvusi irkluotoja.
Pagrindinis reikalavimas savanoriams - mokėti bent anglų kalbą, tačiau anketas pildė ir žmonės, mokantys daugiau užsienio kalbų.
Lietuvos atstovai
Lietuvai Kaune atstovaus penki čiuožėjai: šokėjai ant ledo Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed, Deividas Kizala ir Paulina Ramanauskaitė, o moterų solisčių varžybose dalyvaus Aleksandra Golovkina.
„Iš S.Ambrulevičiaus ir A.Reed čempionate Lietuvoje norėtume medalių. Pastarajame Europos čempionate Espe, Suomijoje, jie liko greta prizininkų pakylos - ketvirti, tad tikimės, kad šįkart namų sienos jiems padės“, - viliasi V.Jasutis.
Žvaigždės
Didžiausių žvaigždžių organizatoriai laukia ne varžybų programoje: per atidarymą turėtų pasirodyti ukrainietė Aliona Savčenko, o gala programoje šoks Prancūzijos pora Gabriella Papadakis ir Guillaume‘as Cizeronas.
A.Savčenko - Vokietijai atstovaujanti itin tituluota čiuožėja sportinių porų varžybose su partneriu Bruno Massot 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjusi auksą. Su Robinu Szolkowy 2010 m. Vankuverio ir 2014 m. Sočio žiemos žaidynėse iškovojo bronzą. Ukrainoje gimusios ir palaikymą su Rusija kariaujančiai tėvynei reiškiančios A.Savčenko trofėjų sąraše - daugybė pasaulio, Europos bei „Grand Prix“ varžybų čempionės titulų.
Šiuo metu karjerą sustabdęs Prancūzijos duetas G.Papadakis ir G.Cizeronas 2022 m. Pekino olimpinėse žaidynėse iškovojo auksą. Pora taip pat yra laimėjusi sidabrą 2018 m. Pjongčango žaidynėse, po penkis pasaulio ir Europos pirmenybių aukso medalius.
Nors dėl medalių svečiai iš Prancūzijos nekovos, juos išvysti ant ledo gerbėjai galės sausio 14 d. vyksiančioje gala programoje. G.Papadakis ir G.Cizeronas taip pat dalyvaus Europos čempionatui skirtuose renginiuose, socialinėse akcijose, arenoje bendraus su aistruoliais.
A.Savčenko į Lietuvą atvyks su ankstesniu savo partneriu R.Szolkowy. Pora viešėti turėtų visą savaitę, galbūt surengs „MasterClass“ treniruotę Lietuvos čiuožėjams ir treneriams.
Teisėjai
Europos čempionate bus akredituoti 52 teisėjai. Kiekvienoje rungtyje dirbs atskira teisėjų brigada. Lietuvai turėtų atstovauti tarptautinės kategorijos teisėja Laima Krauzienė. Prieš kiekvienas varžybas teisėjai trauks burtus ir aiškinsis, kurie tądien dirbs. Rungčiai teisėjauja dešimt pagrindinių arbitrų, bet apskritai teisėjų brigadą sudaro apie 20 žmonių, nes turi dirbti ir, pavyzdžiui, techniniai kontrolieriai ar laikininkai.
Čempionato simbolika
Logotipas simbolizuoja Kauno miestą bei Nemuno ir Neries susiliejimą. Šūkis - „We want more“ (liet. - norime daugiau). Pasak Lietuvai istorinio renginio organizatorių, šiame šūkyje telpa noras ir siekis daugybės dalykų: meilės, pagarbos, taikos, pagalbos, šviesos, tiesos, rūpestingumo, tolerancijos, atradimų, pergalių, vilties ir visko, kas gali suteikti žmogui džiaugsmo, pilnatvės, gėrio ir vidinės ramybės. Čempionatas ir jo logotipas - purpurinės spalvos.
Pramoginiai renginiai
Čempionatą lydės daugybė pramoginių renginių ir pasirodymų. DJ Jovani-Jonas Nainys specialiai šiam sporto renginiui sukūrė dainą, koncertuos „Beissoul & Einius“, ansamblis „Lietuva“. Į „Žalgirio“ areną pakvietėme daug muzikos ir sporto žvaigždžių.
Nacionalinė atranka į olimpines žaidynes
Vasarį vyksiančiose Milano-Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse dailiojo čiuožimo varžybose Lietuvai atstovaus šokių ant ledo pora Alison Ryd (Allison Reed) ir Saulius Ambrulevičius bei solistė Meda Variakojytė. Iki šiol Lietuvai ant olimpinio ledo atstovaudavo tik šokių ant ledo poros. Šįkart delegacija bus didesnė, nes M.Variakojytė kovą užėmė 24-ąją vietą pasaulio čempionate ir taip mūsų šaliai užtikrino olimpinį kelialapį. Šokių ant ledo pora jau rugsėjį žinojo, kad į žaidynes vyks būtent ji. M.Variakojytei dar reikėjo laimėti vidinę šalies atranką, kurioje su ja konkuravo Jogailė Aglinskytė ir Aleksandra Golovkina-Dolinskė. Ši atranka baigėsi praėjusį savaitgalį, Kaune įvykusiame Lietuvos čempionate. M.Variakojytė surinko 167,99 balo, pasiekė karjeros rekordą ir laimėjo čempionatą, o kartu - ir atranką.
Federacija nustatė kriterijus, kaip skaičiuoti taškus atrankoje. Atranka duoda daug naudos ir pačioms sportininkėms, nors psichologiškai nėra lengva, kai žinai, kad iškovojai kelialapį, o vėliau dar kovoji dėl jo papildomai savo šalyje. Buvo įvesti tokie kriterijai, kad merginos atsirinktų rimtose „Challenger" serijos varžybose. ISU kiekvienai sportininkei leidžia vykti į tris etapus. Taip gavosi, kad pirmosiose „Challenger" varžybose visos trys merginos dalyvavo atskirai, o kituose dviejuose etapuose - Varšuvos ir Zagrebo - jau visos kartu. Buvo nuspręsta, kad bus skaičiuojami ne visų trijų etapų, o dviejų geriausių rezultatai, nes negali visada būti geriausios formos. Dar pridėta Lietuvos čempionate iškovotus taškus.
Tokia atranka labai pasiteisino, nes merginos žengė didelį žingsnį į priekį. Viską lėmė Lietuvos čempionatas. Buvo labai neramu dėl Medos, nes ji abi dienas čiuožė su 38 laipsniais temperatūros.
Dėl Medos nėra jokių abejonių. Labai džiaugiamės, kad Meda tą normatyvą įvykdė jau kelerius metus iš eilės. Dabar suaugusiųjų varžybose galima dalyvauti nuo 17-os metų, anksčiau būdavo galima nuo 15-os. Turėjome daug perspektyvių merginų, bet jos neįveikė savęs, nes per tą brendimą reikia labai daug dirbti ir joms būdavo per sunku. O dabar turime tris merginas, galinčias kautis dėl olimpinio kelialapio. Turime ir jaunesnių mergaičių. Gabrielė Juškaitė Europos jaunimo olimpiniame festivalyje pernai užėmė penktąją vietą. Jei yra tik viena mergina, galinti važiuoti į čempionatus, ji po normatyvo įvykdymo gali nuleisti rankas, mažiau dirbti. Anksčiau konkurencijos nebuvo, o ši olimpinė atranka įrodė, kad ji yra labai reikalinga.
Padėtis vyrų čiuožime
Vaikinai kol kas neįvykdo pasaulio čempionato normatyvų ir juos apskritai galima suskaičiuoti ant pirštų. Kita vertus, turime labai talentingą sportininką - 15-metį Luką Imedašvilį. Jis jau pateko į jaunimo „Grand Prix" etapo dešimtuką, užėmė šeštąją vietą. Labai tikėjomės jį išvysti jaunimo pasaulio čempionate, bet neišvydome, nes po Lietuvos čempionato Lukai lūžo koja ir sezonas pasibaigė. Šiemet viskas prasidėjo iš naujo ir jis labai gerai startuoja. Tikimės, kad šį sezoną Luka jau sublizgės jaunimo pasaulio čempionate. Jis treniruojasi Italijoje labai stiprioje komandoje. Laukiame, kad greitai jo programoje atsiras keturgubi šuoliai, trigubus Luka jau įvaldė. Šį ir kitą sezoną L.Imedašvilis dar dalyvaus jaunimo varžybose, o tada pereis pas suaugusuosius. Kai pereis, turėtų būti „vau".
Artėjantis Europos čempionatas
Dar nesame apsisprendę, bet kitą savaitę jau bus aišku. Žinoma, dalyvaus mūsų pagrindinė pora. Antroji pora - Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala - dalyvauti negali, nes Deividas po kojos lūžio tik neseniai pradėjo vaikščioti. Tačiau mūsų pagrindinė pora šiemet atrodo puikiai. Alison ir Saulius turi daug šansų Europos čempionate užlipti ant pjedestalo. „Grand Prix" finale mūsiškius aplenkė dvi Europos poros. Jeigu mūsų pora neužlips ant pjedestalo Europos čempionate, reiškia, ji padarys klaidų. Bet jeigu bus švarus čiuožimas, pjedestalas yra labai realus. Beveik aišku, kad auksą laimės olimpinis čempionas prancūzas Gijomas Siseronas (Guillaume Cizeron) su savo naująja partnere.
Pasirengimas olimpinėms žaidynėms
A.Ryd ir S.Ambrulevičius dirba su labai rimta trenerių komanda ir pas juos viskas sudėliota, vyksta darbas ir su psichologais. Manau, viskas bus gerai. Kai iki olimpinių žaidynių buvo likę 100 dienų, sakiau, kad mūsų porai planuojame prizinę vietą, o prizinės vietos olimpinėse žaidynėse yra nuo pirmosios iki aštuntosios. Taip planuojame, bet aš su šypsenėle priduriu, kad gali būti ir siurprizų. Gali būti netgi medalis. Vienose varžybose mūsų pora aplenkė britų porą, kuri pelnė bronzą pasaulio ir Europos čempionatuose. Kitose „Grand Prix" varžybose Prancūzijoje Alison ir Saulius laimėjo originalų šokį prieš G.Siseroną, olimpinį čempioną. Kanados „Grand Prix" laimėjome prieš pasaulio vicečempionus kanadiečius. Olimpinės žaidynės - visai kitokios varžybos nei pasaulio čempionatas. Vieni atlaiko įtampą, kiti neatlaiko. Jeigu tos poros suklystų, o mūsų nesuklystų, būtų galimybė pakovoti dėl medalio.
tags: #dailiojo #ciuozimo #cempionatas #atranka