Dailusis čiuožimas - tai sportas, kuriame susijungia atletiškumas, elegancija ir muzikalumas. Ši sporto šaka, turinti gilias tradicijas, užima svarbią vietą olimpinių žaidynių istorijoje. Lietuva taip pat turi savo indėlį į dailųjį čiuožimą, o 2024 m. šalis pirmą kartą istorijoje surengė Europos dailiojo čiuožimo čempionatą Kaune.
Dailusis Čiuožimas: Apibrėžimas ir Pagrindiniai Elementai
Dailusis čiuožimas - tai judėjimas viena ar dviem riestomis pačiūžomis ledo aikštėje skambant muzikai. Skiriami pavienis (atskirai vyrų, moterų), porinis ir ledo šokiai (mišriųjų porų). Sportininkai naudoja meninės gimnastikos, akrobatikos, šokių elementus, dažnai keičia čiuožimo kryptį, atlieka įvairius žingsnius, suktukus, šuolius ir figūrų derinius.
Varžybos rengiamos 53-60 m ilgio, 26-30 m pločio natūralaus ar dirbtinio ledo aikštelėje. Vertinama čiuožimo figūrų ir šokių elementų atlikimo kokybė, figūrų įvairumas, sudėtingumas, judesių darnumas, kompozicijos originalumas ir čiuožimo grožis.
Pavienio ir porinio dailiojo čiuožimo programa būna privalomoji (trumpoji) ir laisvoji (ilgoji), šokių ant ledo - ritminė (trumpoji) ir laisvoji. Ritminės programos muzikos žanrą kasmet nustato Tarptautinė čiuožimo sąjunga.
Atliekant šokių ant ledo programą, čiuožėjai neturi atsiskirti vienas nuo kito daugiau nei 5 kartus arba ilgiau kaip 5 sekundes, o kėlimai negali būti aukštesni nei pečių lygis.
Taip pat skaitykite: Dailiojo čiuožimo perspektyvos Lietuvoje
Istorija: Nuo Kaulinių Pačiūžų iki Olimpinių Arenų
Dailusis čiuožimas atsirado Nyderlanduose. Jis minimas jau XII amžiuje. Prieš pradedant rengti meniškus dailiojo čiuožimo pasirodymus, žmonės pačiūžas naudojo kaip priemonę, padedančią greičiau nuvykti nuo vieno taško į kitą. Prieš tūkstančius metų Suomijos gyventojai prie kojų prisitvirtindavo gyvūnų kaulus, kad galėtų čiuožti per užšalusį ežerą, o ne juo vaikščioti. Mokslininkai mano, kad jie taip pat galėjo naudoti medines lazdas, kad galėtų judėti pirmyn.
Šiuolaikinis dailusis čiuožimas susijęs su „šokiais ant ledo“, kurie atsirado vieną atšiaurią 1862 m. žiemą Londone. Tačiau pirmieji oficialūs pasirodymai ant ledo galėjo atsirasti 1880 m., kai Vienos čiuožėjų klubas per savo susirinkimus pradėjo imituoti valsą ant ledo.
Pirmasis dailiojo čiuožimo klubas įkurtas 1742 m. Edinburge (Škotija). Dailiojo čiuožimo Europos čempionatai rengiami nuo 1891 m., pasaulio - nuo 1896 m. 1892 m. įkurta Tarptautinė čiuožėjų sąjunga (ISU), kuri 2022 m. vienijo 101 narį iš 80 šalių. 1906 m. ISU atskyrė moterų ir vyrų rungtis. Nuo 1908 m. į pasaulio čempionatų programą įtrauktas porinis čiuožimas, nuo 1952 m. - šokiai ant ledo.
Dailusis Čiuožimas Olimpinėse Žaidynėse
Dailusis čiuožimas yra seniausia žiemos olimpinių žaidynių sporto šaka. Į olimpinių žaidynių programą dailusis čiuožimas įtrauktas nuo 1908 m. (moterų ir vyrų pavienis, porinis čiuožimas), nuo 1976 m. ir šokiai ant ledo. Dailiojo čiuožimo debiutas įvyko dar tada, kai žiemos olimpinės žaidynės net nebuvo rengiamos. Tad pirmą kartą į olimpinę programą dailusis čiuožimas buvo įtrauktas 1908 m. Londono, o paskui - 1920 m. Antverpeno vasaros olimpinėse žaidynėse. Iki 1972-ųjų buvo rengiamos vyrų ir moterų asmeninės bei porų varžybos, o šokiai ant ledo į olimpinę programą įtraukti nuo 1976 m. Nuo 2014 m. į žiemos olimpines žaidynes įtrauktos komandinės varžybos, kurias sudaro abi individualios rungtys, porinis čiuožimas ir šokiai ant ledo.
Varžybų Taisyklės ir Rungtys
Yra šios dailiojo čiuožimo olimpinės rungtys: pavienis (vyrų ir moterų), porinis (mišrių porų) dailusis čiuožimas, šokiai ant ledo (mišrių porų) ir komandinė. Vyrų, moterų ir porų varžybose sportininkai atlieka po dvi programas: trumpąją su privalomaisiais techniniais elementais ir laisvąją, į kurią taip pat įeina privalomųjų techninių elementų, bet suteikiama daugiau laisvės, kaip juos atlikti. Patys čiuožėjai pasirenka muziką, pagal kurią nori atlikti abu šiuos šokius.
Taip pat skaitykite: Apsauga dailiojo čiuožimo lagamine
Šokių ant ledo varžybų dalyviai atlieka ritminę (trumpąją) ir laisvąją programas. Ritminės programos muzikos žanrą kasmet nustato ir paskelbia Tarptautinė čiuožimo sąjunga.
Taškus už pasirodymą varžybose skiria du techniniai specialistai ir techninis kontrolierius. Jie vertina čiuožėjų techninių elementų atlikimą, o šokių kokybę ir meninius elementus vertina devynių teisėjų komisija.
Komandines varžybas sudaro du etapai - atrankos ir finalinis. Čia čiuožėjai irgi rodo dvi programas - trumpąją ir laisvąją. Atrankos etape keturių dailiojo čiuožimo rungčių vienos šalies atstovai - du pavieniai čiuožėjai, vyras ir moteris, bei ledo šokėjų pora ir porinio čiuožimo duetas - atlieka trumpąsias programas ir kovoja dėl kuo geresnių įvertinimų. Šios varžybos rengiamos prieš atidarymo ceremoniją ir jose dalyvauja dešimties geriausių šalių čiuožėjai (pagal to sezono pasaulio reitingą).
Lietuvos Indėlis į Dailųjį Čiuožimą
Lietuvoje dailusis čiuožimas pradėtas kultivuoti 1923 m., varžybos įvyko 1924 m. 1931 m. surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. Iki Antrojo pasaulinio karo varžybos vyko ant natūralaus ledo, todėl dėl oro sąlygų kiti čempionatai įvyko tik 1932, 1937, 1940 m. Lietuvos sportininkai 1929 ir 1935 m. dalyvavo Baltijos šalių studentų varžybose, 1937 m. - universiadoje Australijoje. Geriausi 1924-41 m. čiuožėjai: Vincas Ignaitis, K. Kalvaitis, Liudas Zeikus, O. Paplauskaitė, F. Zeikuvienė.
Nuo 1951 m. vėl rengiami Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatai. 1960 m. Kaune, 1963 m. Vilniuje įsteigtos dailiojo čiuožimo mokyklos. 1976 m. Kaune pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje dirbtinio ledo čiuožykla. 1991 m. Lietuvos čiuožimo federacija tapo Tarptautinės čiuožėjų sąjungos nare, nuo 1992 m. Lietuvos sportininkai dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose.
Taip pat skaitykite: Kaip prižiūrėti dailiojo čiuožimo pačiūžas
Žymiausi Lietuvos Čiuožėjai ir Jų Pasiekimai
Daugkartiniai Lietuvos čempionai: Aidas Reklys, Beatričė Rožinskaitė, E. Vaitkutė, P. Vanagas, Lilija Žalytė-Vanagienė, Gintarė Vostrecovaitė, Ingrida Zenkevičiūtė-Snieškienė (pavienis dailusis čiuožimas). Šokių ant ledo pora M. Drobiazko ir P. Vanagas 2000 ir 2006 m. iškovojo Europos, 2000 m. pasaulio čempionatų bronzos medalius. Dalyvavo penkeriose žiemos olimpinėse žaidynėse: 1998 m. Nagano užėmė 8, 2002 m. Solt Leik Sityje - 5, 2006 m. Turine - 7 vietą.
Lietuvos olimpiečiai: Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (1992, 1994, 1998, 2002, 2006); Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas (2014); Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala (2022). Aukščiausia pasiekta vieta - penkta, ją 2002 m. Solt Leik Sityje iškovojo M. Drobiazko ir P. Vanagas.
2024 m. Europos Dailiojo Čiuožimo Čempionatas Kaune
2024 m. sausio 10-14 dienomis Kaune vyko Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Tai buvo istorinis įvykis Lietuvai, nes šalis pirmą kartą surengė tokio rango varžybas. Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) tik įpusėjus birželiui paskelbė, kad būtent Lietuvai suteikta teisė rengti 2024 m. Senojo žemyno dailiojo čiuožimo čempionatą. Proga tapti čempionato šeimininke mūsų šaliai atsirado po to, kai jį rengti atsisakė šią teisę iki tol turėjusi Vengrija.
Lietuvos čiuožimo federacija (LČF) turėjo greitai suburti komandą, rasti lėšų ir sukurti strategiją. Pasak LČF prezidento Vytauto Jasučio, darbo buvo daug, tačiau federacija neabejojo, kad čempionatas tinkamai reprezentuos šalį.
Reikalavimai Čempionato Rengėjams
Čempionato rengėja LČF turėjo įvykdyti nemažai reikalavimų, susijusių su arena, ledu, apgyvendinimu, maitinimu, saugumu ir kt.
- Arena: Čempionato varžybos vyko Kauno „Žalgirio“ arenoje, kuri buvo ir viena treniruočių arenų. Kita treniruočių arena buvo Kauno ledo rūmai, atidaryti 2021 m. sausį.
- Ledas: Dailiojo čiuožimo čempionatui rengiamas ledas yra kitoks nei tas, ant kurio santykius aiškinasi ledo ritulininkai. Šis ledas - daug plonesnis, skaidresnis, lygus it stiklas, jį išlieti trunka ilgiau. Ledas „Žalgirio“ arenoje turėjo būti parengtas sausio 7-ąją, tad jau nuo sausio 2-osios pradėtos šaldyti grindys. Ledą dažė šio darbo patirties turintys Lietuvos akmenslydininkai.
- Apgyvendinimas: Sportininkai, komandų vadovai, treneriai, ISU atstovai - per 600 žmonių - gyveno keturiuose pagrindiniuose viešbučiuose. Teisėjai apsistojo „Best Western Santaka“ viešbutyje. Vienas svarbiausių reikalavimų parenkant viešbutį buvo tas, kad jo kambariai būtų gana dideli ir patogūs itin daug mantos atsigabenantiems čiuožėjams.
- Saugumas: Išskyrus arenas, kuriose apsaugos darbuotojai palaikys tvarką, papildomo dėmesio saugumui neplanuota skirti.
Dalyviai ir Žiūrovai
Kaune varžėsi čiuožėjai iš daugiau kaip 35 Europos valstybių. Buvo kovojama dėl medalių komplektų keturiose rungtyse - moterų, vyrų, porų ir šokių ant ledo. Organizatoriai tikėjosi, kad per penkias dienas dailųjį čiuožimą Kaune pamatys daugiau kaip 50 tūkst. žiūrovų.
Savanoriai
Už savanorių parinkimą buvo atsakinga buvusi garsi irkluotoja, 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja Milda Valčiukaitė. Čempionate dirbo mažiausiai 300, gal net 350 savanorių. Savanoriai dirbo prie įėjimų, akreditacijų ir žiniasklaidos centruose, prie ledo - visur, kur, jei tik prireiktų, galėtų padėti dalyviams, svečiams, žurnalistams, žiūrovams.
Lietuvos Atstovai
Lietuvai Kaune atstovavo penki čiuožėjai: šokėjai ant ledo Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed, Deividas Kizala ir Paulina Ramanauskaitė, o moterų solisčių varžybose dalyvavo Aleksandra Golovkina.
Žvaigždės
Didžiausių žvaigždžių organizatoriai laukė ne varžybų programoje: per atidarymą turėjo pasirodyti ukrainietė Aliona Savčenko, o gala programoje šoko Prancūzijos pora Gabriella Papadakis ir Guillaume‘as Cizeronas.
Teisėjai
Europos čempionate buvo akredituoti 52 teisėjai. Kiekvienoje rungtyje dirbo atskira teisėjų brigada. Lietuvai turėjo atstovauti tarptautinės kategorijos teisėja Laima Krauzienė.
Logotipas ir Šūkis
Čempionato logotipas simbolizuoja Kauno miestą bei Nemuno ir Neries susiliejimą. Šūkis - „We want more“ (liet. - norime daugiau).
Renginiai
Čempionatą lydėjo daugybė pramoginių renginių ir pasirodymų. DJ Jovani-Jonas Nainys specialiai šiam sporto renginiui sukūrė dainą, koncertavo „Beissoul & Einius“, ansamblis „Lietuva“.
Ateities Perspektyvos
Lietuva siekia ateityje tapti žiemos olimpinių žaidynių dalimi. Vienintelis trūkumas, kalbant apie aukštesnio rango varžybas, yra viešbučių stygius - reikėtų keturiskart daugiau viešbučių ne tik Kaune, bet apskritai Lietuvoje.
tags: #dailiojo #ciuozimo #cempionatas #lietuva #atranka