Vilniaus koncertų ir sporto rūmai - tai ne tik architektūrinis statinys, bet ir reikšmingas Lietuvos istorijos, kultūros ir sporto simbolis. Šiame straipsnyje panagrinėsime rūmų istoriją nuo pat jų atsiradimo iki šių dienų, atskleisime jų vaidmenį roko muzikos kultūroje ir aptarsime ateities vizijas.
Istorija ir architektūra
Rūmų istorija prasideda dešiniajame Neries krante, vietoje, kur Vilnelė įteka į Nerį. XVI amžiuje čia veikė seniausios mieste žydų kapinės, kurias 1831 m. uždarė carinės Rusijos valdžia. XX amžiuje, po Antrojo pasaulinio karo, sugriuvus pastatams, šioje teritorijoje pradėtos sporto komplekso statybos. Šalia iškilo stadionas ir baseinas, o 1965-1971 m. buvo pastatyti Koncertų ir sporto rūmai.
Rūmai pasižymėjo unikalia vantine konstrukcija. Universalus salės pobūdis leido pastatui lengvai transformuotis iš sporto varžybų salės į susirinkimų ar koncertų salę.
Rūmų reikšmė Lietuvos istorijoje
Išsilaisvinimo iš SSRS laikotarpiu rūmai vaidino svarbų vaidmenį. 1988 m. juose įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. 1991 m. sausio 14-16 d. rūmai tapo svarbiu įvykių centru.
Nepriklausomybės metais rūmai iš pradžių gyvavo gana sėkmingai. Juose vyko įvairių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatai, taip pat pastatas buvo naudojamas kaip laikina prekybos salė. Tačiau rūmai veikė nepelningai ir buvo įvelti į skandalus.
Taip pat skaitykite: Kino vakarai sporto tema
Nuosavybės pokyčiai ir ateities planai
2004 m. rūmus ir aplinkinę teritoriją įsigijo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Prasidėjo diskusijos dėl rūmų ateities. Naujieji savininkai planavo juos nugriauti ir statyti gyvenamųjų namų kvartalą. Vilniaus savivaldybė siekė, kad investuotojai rekonstruotų „Žalgirio“ stadioną, o Koncertų ir sporto rūmai taptų moderniu kongresų centru.
ŪBIG planai buvo grandioziniai - stadioną ir sporto rūmus pertvarkyti į daugiafunkcinės paskirties statinių kompleksą. Komplekse turėjo būti universalus stadionas, parodų rūmai, nauji kongresų rūmai, biurai, viešbučiai, parduotuvės, restoranai, pramogų bei vaikų ir jaunimo dienos užimtumo centrai.
2006 m. savivaldybė sukūrė naują planą - išpirkti rūmų pastatą. Savivaldybė ir ŪBIG susitarė dėl bendrų veiksmų plėtojant teritoriją tarp Neries upės, Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių. Tačiau bet kokiems rūmų griovimo planams 2006 m. rugpjūtį buvo padėtas taškas: Vilniaus koncertų ir sporto rūmai buvo įtraukti į kultūros vertybių registrą.
2007 m. Vilniuje po savivaldybių rinkimų pasikeitė valdžia, o naujoji valdžia rūmų išpirkimo idėja nesižavėjo. Rūmuose renginiai vyko vis rečiau. 2009 m. nustatyta, kad juose nesaugu organizuoti renginius.
ŪBIG bankrutavus, rūmai buvo įkeisti Šiaulių bankui. Bankroto administratorius bandė rūmus parduoti aukcione. Sporto rūmų atkūrimu užsiimti nutarė valstybė. 2015 m. gegužę apskaičiuota, kad investicijos į Vilniaus koncertų ir sporto rūmus turėtų siekti apie 20 mln. eurų. Tikimasi, kad rekonstruotuose rūmuose duris atvers naujas tarptautinis konferencijų centras.
Taip pat skaitykite: "Tobulas Futbolas" - ar verta žiūrėti? Kino Pavasaris
Rūmų vaidmuo roko muzikos istorijoje
Sovietmečiu, kai laisvas Vakarų pasaulis buvo uždraustas, muzika tapo svarbia jaunimo saviraiškos priemone. Muzikantai tobulino gitaras, klausėsi vakarietiškos muzikos ir įrašinėjo ją į magnetofonus. Jie siuvosi kelnes su „kliošu“, ieškojo batų su platforma, augino ilgus plaukus, taip priešindamiesi valdžiai.
Vilniaus sporto rūmai tapo viena iš svarbiausių erdvių, kurioje roko muzika galėjo skambėti. Čia vyko festivaliai, koncertai, kurie suburdavo tūkstančius roko muzikos gerbėjų.
Festivalis „Lituanika“
Festivalis „Lituanika“ šiandien prisimenamas retai, nors sovietmečio Lietuvos roko istorijoje jis žymi kertinį tašką. Tai buvo vienas pirmųjų didelio masto oficialių renginių, leidusių rokui subujoti devintojo dešimtmečio antrojoje pusėje. Tai buvo renginys, atsiradęs prisidedant komjaunimui, tačiau jo organizatoriai ir dalyviai greitai peržengė leistinas ribas.
1985-ieji Sovietų Sąjungoje įsiminė kaip perestroikos laikotarpio pradžia. Lietuvoje šie metai sutapo su roko muzikos pakilimu ir pirmojo „Lituanikos“ festivalio gimimu. 1987 m. „Lituanika“ persikėlė į Vilniaus sporto rūmus. Renginys sulaukė didesnio populiarumo: įvyko 12 koncertų, kuriuos iš viso aplankė apie 30 000 žiūrovų.
1988 m. „Lituanika“ buvo skirta Dariaus ir Girėno skrydžio 55-mečiui. Šį kartą festivalis tapo tarptautinis - svečiavosi grupės iš tuometinės Vakarų Vokietijos (VFR), Lenkijos, Suomijos, Nyderlandų. Tačiau nors ir iškovojus nepriklausomybę nuo komjaunimo, tai buvo paskutinis „Lituanikos“ festivalis.
Taip pat skaitykite: Vaikų renginiai Vilniuje: ką aplankyti?
Grupės ir atlikėjai
Daugeliui grupių ir atlikėjų Vilniaus sporto rūmai tapo tramplinu į populiarumą. Grupės „Antis“ lyderis A. Kaušpėdas pasakoja, kad jo kuriama muzika patiko toli gražu ne visiems. „Vyresnioji karta yra mano tėvai, jiems ta muzika, kokią „Antis“ grojo, nepatiko, jie buvo Benjamino Gorbulskio išaugintų melodijų karta. Žinoma, „Antis“ visada buvo alternatyvaus roko arba artroko, postpanko, new wave atstovė.
„Antis“ 1988 metais tapo populiariausia Lietuvos grupe pagal „Komjaunimo tiesos“ reitingą. „Mes grojome, ką norėjome, visi jautė, kad esame nuoširdūs, ir mūsų tekstai, muzika neperėjo sovietinės cenzūros filtro. Jei tai yra nuoširdu, tikra, tai sveikintina, ilgai laukta, visiems patinka“, - sako A.
Kitas svarbus etapas - grupės „Plius minus“ atsiradimas. „Mums jau buvo atsibodusi ta estraducha, norėjosi kurti kitaip, atrodyti kitaip“, - prisiminė M.Suraučius. „Plius minus“ koncertinės programos buvo lyg spektakliai. Išsiskyrė neįprasta scenografija, kostiumais, režisūriniais sprendimais. Kas matė, niekada nepamirš roko oratorijos „Velnių malūnas“, kurioje skamba tuomet labai neįprastas psichodelinis rokas.
Ateities vizijos
Nepaisant visų iššūkių ir sunkumų, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai turi didelį potencialą tapti moderniu kultūros ir kongresų centru. Planuojama rekonstrukcija leis atnaujinti pastatą, pritaikyti jį šiuolaikiniams poreikiams ir sukurti patrauklią erdvę įvairiems renginiams.
Tikimasi, kad rekonstruotuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose duris atvers naujas tarptautinis konferencijų centras. Pasak Turto banko generalinio direktoriaus Vaidoto Aleksiaus, bendras Vilniaus kongresų rūmų plotas po rekonstrukcijos bus 16 tūkst. kv.