Dailusis čiuožimas - tai ne tik sportas, bet ir menas, kuriame susipina gracija, technika ir emocijos. Ši sporto šaka turi ilgą ir turtingą istoriją, o olimpinėse žaidynėse ji visada sulaukia didelio susidomėjimo. Šiame straipsnyje panagrinėsime dailiojo čiuožimo istoriją, apžvelgsime svarbius įvykius ir atskleisime Lietuvos sportininkų kelią šiame sporte.
Dailusis Čiuožimas Olimpinių Žaidynių Kontekste
Dailusis čiuožimas - seniausia sporto šaka, įtraukta į olimpinių žaidynių programą. Dailusis čiuožimas kaip sporto šaka debiutavo dar 1908 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Londone, o vėliau, 1920 m., jis vėl buvo įtrauktas į vasaros olimpinių žaidynių programą Antverpene. Tik 1924 m., įkūrus žiemos olimpines žaidynes Šamoni mieste, Prancūzijoje, dailusis čiuožimas tapo nuolatine žiemos olimpinių žaidynių dalimi.
Nuo to laiko dailusis čiuožimas tapo viena populiariausių žiemos sporto šakų, pritraukiančių milijonus žiūrovų visame pasaulyje. Sportininkai varžosi individualiose rungtyse (vyrų ir moterų), porose ir šokių ant ledo rungtyse. Varžybos rengiamos 53-60 m ilgio, 26-30 m pločio natūralaus ar dirbtinio ledo aikštelėje. Vertinama čiuožimo figūrų ir šokių elementų atlikimo kokybė, figūrų įvairumas, sudėtingumas, judesių darnumas, kompozicijos originalumas, čiuožimo grožis.
Pavienio ir porinio dailiojo čiuožimo programa būna privalomoji (trumpoji; sportininkai privalo atlikti tam tikros sudėtingumo kategorijos figūras) ir laisvoji (ilgoji), šokių ant ledo - privalomieji šokiai (sportininkai privalo atlikti tam tikras šokių žingsnių serijas), originalusis ir laisvasis šokiai. Atlikdami šokių ant ledo programą čiuožėjai neturi atsiskirti vienas nuo kito daugiau nei 5 kartus arba ilgiau kaip 5 s, kėlimai - ne aukščiau pečių lygio.
Pjongčango Olimpiada: Kova Dėl Medalių ir Politiniai Vėjai
Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės, vykusios 2018 m., buvo ypatingos ne tik sportiniu lygiu, bet ir politiniu kontekstu. Šiaurės Korėjos dalyvavimas žaidynėse suteikė vilčių taikai ir dialogui tarp dviejų Korėjų.
Taip pat skaitykite: Dailiojo čiuožimo perspektyvos Lietuvoje
Moterų vienetų varžybose vyko atkakli kova tarp jaunųjų Rusijos čiuožėjų Alinos Zagitovos ir Jevgenijos Medvedevos. Trumpoji programa visiškai priklausė A. Zagitovai ir Jevgenijai Medvedevai. Jaunosios rusų dailiojo čiuožimo dievaitės surengė neišdildomą dvikovą ir prieš laisvąją programą gerokai atitrūko nuo savo varžovių. Iš pradžių savo pasiektą trumposios programos rekordą pagerino pagal Frederiko Šopeno „Noktiurną“ šokusi J. Medvedeva. Bet po jos šokusi A. Zagitova pasirodė dar geriau - pagerino savo šokių partnerės rekordą. 15-metė A. Zagitova trumpąją programą laimėjo surinkusi 82,92 taško. Prieš ją šokusi 18 metų J. Medvedeva buvo viršūnėje iki savo tautietės starto. J. Medvedeva surinko 81,61 taško. Trečiąją vietą užėmusi kanadietė Kaetlyn Osmond atsiliko gerokai - surinko 78,87 taško.
Šokių ant ledo varžybose triumfavo Kanados duetas Tessa Virtue ir Scottas Moiras, aplenkę prancūzus Gabriella Papadakis ir Guillaume Cizeroną. Lemiama kova dėl aukso pasiekė naujas olimpines aukštumas. Rekordiniai skaičiai ir naujai atversti istorijos puslapiai - Pjongčango šokiai ant ledo buvo ypatingi. T. Virtue ir S. Moiras prieš Gabriellą Papadakis ir Guillaume'ą Cizeroną.
Vyrų vienetų varžybose triumfavo japonas Yuzuru Hanyu, apgynęs olimpinio čempiono titulą. Atrodo, kad lapkritį susižeidęs Y. Hanyu nejaučia jokių traumos padarinių. Japonijos ledo genijus Pjongčange savo kelionę pradėjo įspūdingai. Taip, kaip galėjo norėti tiek jis, tiek visa jo milijoninė palaikymo gerbėjų armija. Vienas, vienas, vienas - pirštais rodo Yuzuru, išvydęs savo įvertinimą. Už trumpąją programą Y. Hanyu buvo įvertintas 111, 68 taškais, o tai antras aukščiausias įvertinimas per visą dailiojo čiuožimo istoriją.
Dopingo Skandalas Pjongčange
Prieš trečiadienio varžybas buvo kilęs nemenkas sujudimas dėl A. Zagitovą aplankiusių Rusijos dopingo kontrolės pareigūnų. Pastarieji sportininkę išsivedė jai jau pradėjus treniruotę. Rusai buvo pikti, kad jie nepalaukė, kol sportininkė baigs itin svarbų pasiruošimą. Lrytas.lt kalbinti Rusijos žurnalistai įsitikinę, kad dopingo kontrolieriai taip elgėsi dėl to, kad šalies akmenslydžio mišrių dvejetų bronzos nugalėtojas Aleksandras Krušelnickis įkliuvo vartojęs meldoniumą.
Lietuvos Kelias Dailiajame Čiuožime
Lietuva turi ilgą ir turtingą istoriją dailiajame čiuožime. Pirmasis lietuvis, dalyvavęs žiemos olimpinėse žaidynėse, buvo Kęstutis Bulota, kuris 1928 m. Sankt Morice atstovavo Lietuvai greitojo čiuožimo varžybose. Lietuvoje dailusis čiuožimas pradėtas kultivuoti 1923, varžybos įvyko 1924. 1931 surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. Iki Antrojo pasaulinio karo varžybos vyko ant natūralaus ledo, todėl dėl oro sąlygų kiti čempionatai įvyko tik 1932, 1937, 1940. Lietuvos sportininkai 1929 ir 1935 dalyvavo Baltijos šalių studentų varžybose, 1937 - universiadoje Australijoje. Geriausi 1924-41 čiuožėjai: Vincas Ignaitis, K. Kalvaitis, Liudas Zeikus, O. Paplauskaitė, F. Zeikuvienė. Nuo 1951 vėl rengiami Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatai. 1960 Kaune, 1963 Vilniuje įsteigtos dailiojo čiuožimo mokyklos. 1976 Kaune pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje dirbtinio ledo čiuožykla. 1991 Lietuvos čiuožimo federacija tapo Tarptautinės čiuožėjų sąjungos nare, nuo 1992 Lietuvos sportininkai dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose.
Taip pat skaitykite: Apsauga dailiojo čiuožimo lagamine
Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas: Lietuvos Dailiojo Čiuožimo Legenda
Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas - tai pora, kuri daugiau nei du dešimtmečius garsino Lietuvą ant ledo. Jie dalyvavo penkiose olimpinėse žaidynėse (1992, 1994, 1998, 2002, 2006 m.) ir pasiekė aukštų rezultatų. Jų geriausias pasiekimas - 5-oji vieta 2002 m. Solt Leik Sičio olimpinėse žaidynėse. Šokių ant ledo pora M. Drobiazko ir P. Vanagas 2000 ir 2006 iškovojo Europos, 2000 pasaulio čempionatų bronzos medalius. Dalyvavo penkeriose žiemos olimpinėse žaidynėse: 1998 Nagano užėmė 8, 2002 Salt Lake City - 5, 2006 Turino - 7 vietą.
M. Drobiazko ir P. Vanagas ne tik garsino Lietuvą sportiniais pasiekimais, bet ir prisidėjo prie dailiojo čiuožimo populiarinimo šalyje. Jų dėka daugelis jaunų žmonių susidomėjo šia sporto šaka ir pradėjo lankyti treniruotes. 2002 m. žiemą atsimenu blankiai, bet vienas prisiminimas buvo labai ryškus - Solt Leik Sičio žiemos olimpinės žaidynės. Jose šokio ant ledo kategorijoje varžėsi Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Prieš tai puikiai pasirodę „Grand Prix“ turnyro varžybų finale (užimta trečioji vieta), atrodo, turėjo pagaliau laimėti olimpinį medalį. Kilo didelė sumaištis, buvo rašomos peticijos teisėjams, piktinamasi sprendimu. Galiausiai nieko nepešta, nors daugeliui buvo aišku, kad teisėjų įvertinimas nebuvo teisingas, o veikiau iš anksto sutartas stipresnių, turtingesnių ir įtakingesnių dailiojo čiuožimo federacijų.
Kiti Lietuvos Dailiojo Čiuožimo Atstovai
Be M. Drobiazko ir P. Vanago, Lietuvai atstovavo ir kiti dailiojo čiuožimo sportininkai olimpinėse žaidynėse. 1992 m. Albervilyje ir 1994 m. Lilehameryje Lietuvai atstovavo ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Daugkartiniai Lietuvos čempionai: Aidas Reklys, Beatričė Rožinskaitė, E. Vaitkutė, P. Vanagas, Lilija Žalytė‑Vanagienė, Gintarė Vostrecovaitė, Ingrida Zenkevičiūtė-Snieškienė (pavienis dailusis čiuožimas).
Dabartinė Situacija ir Ateities Perspektyvos
Šiuo metu Lietuvoje dailusis čiuožimas išgyvena tam tikrą nuosmūkį. Tačiau yra jaunų ir talentingų sportininkų, kurie stengiasi tęsti M. Drobiazko ir P. Vanago pradėtą darbą. Lietuvos dailiojo čiuožimo federacija deda daug pastangų, kad populiarintų šią sporto šaką ir pritrauktų naujų talentų. Dailusis čiuožimas Lietuvoje po truputį praranda savo populiarumą (tiesa, būtent 2019-2020 metų sezonas buvo intensyviai transliuojamas tiek LRT televizijoje, tiek LRT.lt portale): nesunku suprasti, kodėl taip pasikeitė mūsų žiūrovų pomėgiai. Visų pirma pirminis lietuvių potraukis šiam sportui atėjo iš artumo Rusijos kultūrai. SSRS laikotarpiu visa Sąjunga buvo įsitraukusi į dailiojo čiuožimo „mašiną“: treniruojami sportininkai, vykdomos įvairios varžybos, televizijos transliavo Europos ir Pasaulio čempionatus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šis sportas kurį laiką judėjo inertiškai: minėtieji M. Drobiazko ir P. Vanagas vis dar buvo „anos mokyklos“ produktas.
Politika ir Sportas: Neišvengiamas Ryšys
Olimpinės žaidynės visada buvo ne tik sporto, bet ir politikos arena. Šaltojo karo metais sportas buvo aiškiai „pajungtas“ ideologijai, visų pirma komunistinėse šalyse. Čia ypač išsiskyrė buvusi Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR). Jos vadovai sportą laikė labai svarbia ideologinės kovos priemone. Saugumo tarnyba „Stasi“ koordinavo dopingo programą, ir tik vėliau paaiškėjo, kad nemažai laimėjimų VDR sportininkai pasiekė vartodami dopingą (kartais - prieš savo valią ar netgi to nežinodami). Draudžiamus preparatus Rytų Vokietijoje vartojo ne mažiau kaip 10 tūkst.
Taip pat skaitykite: Kaip prižiūrėti dailiojo čiuožimo pačiūžas
Pjongčango olimpinės žaidynės taip pat nebuvo išimtis.
Dailusis Čiuožimas: Sportas ir Menas
Dailusis čiuožimas kartkartėmis yra laikomas banaliu sportu, kuriam pasiekti paveikaus meno kūrinio lygmenį retai kada pasiseka. Iš tiesų sporte „meninė“ dalis dažnai būna prisunkta teatrališkumo, blizgučių, kičo ir patoso. Drįsčiau teigti, kad veltui. Šiuolaikinis dailusis čiuožimas yra vienas greičiausiai besivystančių sportų: nuolatinė techninė sporto evoliucija (vis sudėtingesni elementai) būtent šiais metais pasiekė didžiausią piką. Galiausiai - dailusis čiuožimas (daugiausia kalbu apie moterų ir vyrų vienetų varžybas) savo pačia aukščiausia ir kokybiškiausia forma pasiekia kone tobulą meno kūrinio ir atletiškumo darną.
Čiuožėjai varžybose rungiasi dviejose programose: trumpojoje ir laisvojoje. Kiekvieną iš programų sudaro paties čiuožėjo ir jo trenerių pasirinkti elementai, t. y. Trigubas akselis - vienas sudėtingiausių šuolių dailiojo čiuožimo istorijoje. Nors varžantis vyrams šis šuolis yra įprasta programos dalis, tačiau moterų varžybose akselis - labai retas elementas. Visų pirma akselis skiriasi nuo visų kitų dailiojo čiuožimo šuolių tuo, kad čiuožėjas jį pradeda atsispirdamas nuo pačiūžos geležtės išorinės dalies ir čiuoždamas ne nugara, o krūtine į priekį. Daugelis kitų dailiojo čiuožimo šuolių, pavyzdžiui, tulupas (angl. toe loop jump) šuolio jėgos ir greičio semiasi ne tik iš žmogaus kūno, bet taip pat atsispiria nuo ledo kitos kojos pirštais, t. y. Įsivaizduokite save atsispiriant nuo žemės viena koja (pirštų galais) ir visu kūnu pakylant į orą (kliaujatės ne tik savo kojos raumenų stiprumu, bet ir viso kūno jėga), apsisukant tris su puse karto, o tuomet nusileidžiant ant kitos kojos. Jūsų įsibėgėjęs kūnas pasiekia įspūdingą greitį, tris su puse karto apsisuka aplink save ir tuomet nusileidžia. Sūkio jėga ir greitis atsimuša į žemę.
Kartais galvojama, kad „jėga“ ir „elegancija“ yra viena kitai prieštaraujančios sąvokos. Tačiau elegancija, išbaigtumas, grakštumas ir atletiškumas nėra vien tik paskiro šuolio dailiajame čiuožime elementai. Tokių pačių charakteristikų dažniausiai reikalaujama ir iš visos čiuožėjo programos. Šįkart paranku būtų pasitelkti konkretų pavyzdį - 2018 m. Hanyu, skirtingai nei nemaža dalis kitų šokėjų, nesistengia savo programomis pasakoti kokios nors itin aiškiai apibrėžtos, žodžiais išreikštos istorijos: jis retai kada kuria personažus, o veikiau pakyla „virš“ konkretumo į abstraktybę. Y. Hanyu programos kitokios, atrodo, kad jam rūpi muzikalumas, šokio plastiškumas, tikslumas, gracija, elegancija ir gebėjimas suderinti sudėtingos, atletinės meistrystės reikalaujančius elementus. Verbalizuota istorija ar „mintis“ šiam šokėjui rūpi kur kas mažiau. Kiekvienas Chopino baladės klavišo judesys čiuožėjo programoje yra apgalvotas ir turi atitikmenį jo rankų judesiuose, pačiūžos kryptyje, netgi „sportiškiausi“ programos elementai, t. y. keturgubi šuoliai, papildo lenkų kompozitoriaus sukurtą muziką. Tokių įspūdingų programų šiame sporte pasitaiko retai, tačiau jų itin verta laukti.
Menas vs. Sportas: Balanso Paieškos
Po didžiausių sporte įvykusių skandalų Tarptautinė čiuožimo sąjunga (angl. International Skating Union (ISU)) nusprendė surasti kiek įmanoma objektyvesnį čiuožėjų vertinimo būdą. Pavyzdžiui, tam, kad galima būtų išvengti didelio teisėjų (ne)palankumo čiuožėjams, visi patys didžiausi ir patys mažiausi jų skiriami įvertinimai už vieną ar kitą šokio elementą nebūna įtraukiami į bendrą „įskaitą“. Dar vienas svarbus dalykas - kiekvienas iš programos elementų turi savo pamatinę vertę (angl. base value), kurią čiuožėjas, įtraukęs elementą į programą, užsidirba. Vėliau prie pamatinės vertės prisideda ir papildomi balai už elemento atlikimo kokybę (prastai atliktas elementas balus gali atimti). Šie pokyčiai buvo itin reikalingi dėl jau minėtų skandalų vertinime, bet taip pat pakeitė ir patį sportą. „Lengviau ir objektyviau“ įvertinami sportiniai elementai šiuo metu dailiajame čiuožime laikomi svarbesniais, t. y. Kai kurie baiminasi, jog tokiu atveju šiek tiek „nukenčia“ meninė programų vertė, tačiau, matyt, idealiu atveju galima būtų galvoti apie daugiau ar mažiau panašiai techniškai pasiruošusius čiuožėjus, kuriuos ir išskirtų talentingesnė kūrinio interpretacija.
Per pastaruosius keletą metų dailiojo čiuožimo varžybos pasikeitė neatpažįstamai. Itin didelių pokyčių patyrė vyrų ir moterų vienetų varžybos: techniniai elementai, t. y. veikiau sportinė, o ne meninė dailiojo čiuožimo dalis vystėsi labai sparčiai. 2006 m. Turino žiemos olimpinėse žaidynėse vyrai sklandžiai įveikė 8 keturgubus šuolius. Vankuverio olimpinėse žaidynėse keturgubų šuolių buvo vos 4. Būtent šiais metais pradėjo sparčiai keistis ir moterų sportas. Jau kurį laiką vienoje iš Rusijos treniruočių stovyklų (pagrindinė trenerė - Eteri Tutberidzė) vis atsiranda jaunų merginų (dažniausiai paauglių, kurios gana greitai baigia savo karjerą: žr. Šių metų sezone trys rusės - Aliona Kostornaja, Anna Šerbakova ir Aleksandra Trusova - laimėjo viską, ką buvo galima laimėti: „Grand Prix“ turnyro pirmąsias vietas, Europos čempionatą, parodė įspūdingus rezultatus Rusijos čempionate. Matyt, būtų laimėjusios ir Pasaulio čempionatą, tačiau jis dėl COVID-19 pandemijos buvo atšauktas. Visų šių merginų pranašumas: sudėtingesnės techninės programos. Dabar daugelis sportininkų dėl karantinų anksčiau pradėjo sau įprastas vasaros atostogas, t. y. nebegalėdami treniruotis čiuožyklose, jie sportuoja namie, tačiau, kaip ir daugeliui sportininkų, tai ilgainiui neatstos „tikrųjų“ treniruočių su pačiūžomis.