Įvadas
Sportas ir fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveiko gyvenimo būdo dalis. Jie ne tik padeda palaikyti fizinę formą, bet ir daro didelį teigiamą poveikį psichinei sveikatai, emocinei būklei ir bendrai gyvenimo kokybei. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime sporto naudą sveikatai, remdamiesi įvairiais tyrimais ir ekspertų nuomonėmis.
Fizinė sporto nauda
Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas
Reguliarios treniruotės, tokios kaip bėgimas, plaukimas ar dviračių sportas, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Sportuojant širdis dirba efektyviau, sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje ir kraujospūdis. Fizinis aktyvumas sukelia aerobines adaptacijas, kurios padidina kraujo tekėjimą per širdį.
Kūno svorio kontrolė
Sportas yra vienas iš efektyviausių būdų kontroliuoti kūno svorį. Fizinis aktyvumas padeda deginti kalorijas, o didesnis raumenų kiekis skatina medžiagų apykaitą netgi ramybės būsenoje. Reguliariai sportuojant galima atsikratyti nepageidaujamų kilogramų, nes daugelis sporto šakų ir treniruočių pasižymi intensyvia fizine veikla, kurios metu veiksmingai ir greitai sudeginamas didesnis kiekis nereikalingų kalorijų.
Raumenų ir kaulų stiprinimas
Reguliarios jėgos treniruotės ir svorio nešimo pratimai, tokie kaip svorių kilnojimas ar pilatesas, stiprina raumenis ir kaulus. Jėgos treniruotės sukuria natūralų stresą kaulams, kuris skatina juos stiprėti. Tai labai svarbu siekiant išvengti osteoporozės, ypač vyresniame amžiuje. Be to, stiprinant aplink sąnarius esančius raumenis, sumažėja sąnarių apkrova, kas gali padėti malšinti ar išvengti lėtinių skausmų, pvz. keliuose ar nugaroje.
Sportuojant kaulams tenka papildomas spaudimas, o tai savo ruožtu didina kaulų tankį ir dėl to jie tampa stipresni. Treniruočių metu kaulams tenka papildomas krūvis, todėl siekdami jį atlaikyti, kaulai prisitaiko ir tampa tankesni. Jei sportuojama reguliariai, nuolatinis patiriamas stresas kaulus stiprina ir didina jų tankį. Mūsų organizmui senstant kaulų tankis yra linkęs mažėti, todėl sportuoti rekomenduojama bet kurio amžiaus žmonėms ir tokiu būdu išsaugant stiprius ir sveikus kaulus ir senatvėje.
Taip pat skaitykite: Nuo užųmazgų iki dabarties: ledo ritulys Lietuvoje
Imuniteto stiprinimas
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti imuninę sistemą. Fiziniai pratimai reikšmingai padidina baltųjų kraujo kūnelių kiekį, o su prakaitu, kuris išsiskiria sportuojant, iš organizmo pašalinami toksinai. Padidėjusi kūno temperatūra mažina bakterijų dauginimosi tikimybę. Reguliari fizinė veikla, pavyzdžiui, greitas vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis, bėgiojimas, plaukiojimas baseine, sunkumų kilnojimas, įvairūs kiti jėgos ir ištvermės pratimai teigiamai veikia imuninę sistemą. Dar geriau, kai sportuojame gryname ore, nesvarbu, kokios oro sąlygos. Tokiu būdu organizmas skatinamas prisitaikyti prie pačių įvairiausių oro sąlygų, rečiau sergama ūminėmis infekcinėmis ligomis, gerinamos adaptacinės savybės.
Energijos lygio didinimas
Nors gali atrodyti, kad sportas eikvoja energiją, iš tikrųjų jis ją padidina. Reguliarūs fiziniai pratimai gerina kraujo apytaką, aprūpina ląsteles deguonimi, todėl kūnas tampa energingesnis ir pajėgesnis atlikti kasdienius darbus.
Miego kokybės gerinimas
Sportas taip pat gali padėti pagerinti miego kokybę. Aktyvus gyvenimo būdas padeda reguliuoti miego ciklą ir sumažina nemigos riziką. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės užmiega greičiau ir lengviau, o jų miegas gilesnis ir kokybiškesnis. Pažiūrėkite į vaikus - jei tą dieną jie nemažai laiko praleido lauke, jų miegas, tikėtina, bus daug geresnis nei tomis dienomis, kai vaikai lauke nebuvo. Taigi jei turite miego problemų, pasvarstykite, ar kasdien judate pakankamai. Tikėtina, kad sportas padės išspręsti miego problemas ir ne tik greičiau panirsite į miego karalystę, bet ir giliau miegosite, o tai reiškia, kad kokybiškiau pailsėsite. Kokybiškiau pailsėję kitą dieną jausitės energingesni.
Kraujospūdžio reguliavimas
Hipertenzija arba aukštas kraujo spaudimas yra labai dažna sveikatos problema. Reguliarus fizinis aktyvumas ir sportas gali padėti išsaugoti optimalų kraujo spaudimą. Sporto sąvoka yra labai plati - ji apima visų rūšių fizinius pratimus, bėgimą, plaukimą ir bet kurias kitas treniruotes, kurias galima rinktis pagal kiekvieną sezoną. Todėl kiekvienas norintis užsiimti jam patinkančia fizine veikla, kuri leidžia apsisaugoti nuo padidinto kraujospūdžio ir padeda išsaugoti sveiką širdį ir kraujagysles, turi tam labai palankias sąlygas. Daugelis sveikos specialistų nuo hipertenzijos kenčiantiems pacientams rekomenduoja reguliariai sportuoti, nes, kaip rodo šioje srityje atlikti tyrimai, žmonės, kurie sportuoja, rečiau skundžiasi padidėjusiu kraujo spaudimu, nei tie, kurių gyvenime sportas nėra svarbus.
Cholesterolio lygio mažinimas
Sportas padeda kontroliuoti ir cholesterolio lygį kraujyje. Ne vieno atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žmonių, kurių fizinio aktyvumo lygis yra aukštas, cholesterolio lygis yra mažesnis nei tų, kurie linkę rinktis sėslesnį gyvenimo būdą. Nustatyta, kad aukščiausio lygio sportininkų cholesterolio lygis būna itin žemas - net ir tada, kai jie peržengia trisdešimties metų amžiaus ribą.
Taip pat skaitykite: Kaip susidaryti mitybos planą?
Kraujotakos aktyvinimas
Sportuojant visada suaktyvėja kraujotaka. Bėgiojant ar užsiimant bet kuria kita fizine veikla mūsų organizmas būna puikiai aprūpintas deguonimi. Tokiu būdu fizinis aktyvumas padeda išsaugoti gerą ir stiprią sveikatą. Fizinis aktyvumas taip pat padeda padidinti hemoglobino lygį ir kraujo tūrį. Sportuojant greitėja širdies plakimas, o širdies raumenims tenka papildoma apkrova. Ši papildoma apkrova stiprina širdies raumenis ir tuo pačiu gerina visą kraujotaką.
Reguliarios aerobinės treniruotės stiprina dirbančių raumenų kapiliarų tinklą. Atliekant aerobikos pratimus dirbančių raumenų skaidulose didėja mitochondrijų kiekis. Širdis pradeda veikti geriau, stabilizuojasi širdies ritmas. Viso to rezultatas - intensyviau sportuojančio žmogaus organizmas jaučia mažesnį stresą.
Ilgaamžiškumas
Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad reguliari fizinė veikla yra susijusi su ilgesne gyvenimo trukme. Sportas padeda išvengti daugelio lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, aukštas kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos. Sportas didina molekulių, saugančių telomeras - chromosomų dalis, kurios trumpėja senstant.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro sporto medicinos gydytojas M. Ambraška teigia, kad atlikus krūvio mėginio tyrimą, gaunama informacija apie maksimalų deguonies suvartojimą. Šis rodiklis koreliuoja su ilgaamžiškumu, t. y. kuo jis didesnis, tuo tikimybė ilgiau gyventi didėja.
Metabolizmo gerinimas
Reguliarios jėgos treniruotės padidina raumenų masę, o tai reiškia, kad organizmas nuolat dirba efektyviau - net miegant. Raumenys yra tikras medžiagų apykaitos variklis. Net kai ilsiesi, tavo raumenys sunaudoja daugiau energijos nei riebalinis audinys.
Taip pat skaitykite: Išsamus tyrimas apie futbolo kamuolius
Diabeto rizikos mažinimas
Fizinis aktyvumas gali iki 40 procentų sumažinti diabeto riziką. Reguliarus ciklinis darbas, pavyzdžiui, spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, lėtas bėgimas, plaukimas ir panašios aerobinės veiklos, padeda didinti ląstelių jautrumą insulinui.
Psichologinė sporto nauda
Nuotaikos gerinimas
Sportas turi teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Fizinio aktyvumo metu išsiskiria endorfinai - vadinamieji „laimės hormonai“, kurie gerina nuotaiką ir mažina streso lygį. Reguliariai sportuojantys žmonės statistiškai reikšmingai sumažina tokių sutrikimų kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, depresija ir kitų psichinių sutrikimų išsivystymo riziką. Dažnai sportuojantys žmonės jaučia mažiau pykčio, liūdesio ir streso. Taigi sportas - tarsi priešnuodis neigiamoms emocijoms ir dėl to išsivystantiems sveikatos sutrikimams.
Psichiatrė-psichoterapeutė, Vilniaus universiteto (VU) docentė Rima Viliūnienė sako: „Mes dar nesame pakankamai įvertinę fizinio aktyvumo naudos psichikos sveikatai“. Ji rekomenduoja sportą savo pacientams, matydama, kokį poveikį jis turi jos pačios psichologinei būsenai. Anot psichiatrės-psichoterapeutės, sportas gali palengvinti išgyventi ne vieną sunkią dvasinę būseną. „Fizinis aktyvumas iš esmės leidžia padėti nusiraminti. (…) Tada jau ramesne galva ir tie sprendimai kitokie būna“, - tvirtina R. Viliūnienė. Pasak ekspertės, nuraminti sportas žmogų gali ir tuomet, kai dėl vienos ar kitos priežasties jaučiamas stresas. Pavyzdžiui, tai ypač būdinga mokiniams ar studentams prieš egzaminus. „Kai yra didesnis stresas, kai žmogus susinervinęs, įsitempęs, jam nebeišeina įsiminti, išmokti naujų dalykų. (…) Fizinis aktyvumas padeda nusiraminti, tą nerimą išmesti, išbėgioti, iššokti, išplaukti, išboksuoti.
Streso mažinimas
Sportas mažina streso hormonų, kortizolio ir adrenalino, kiekį. Reguliarios jėgos treniruotės skatina endorfinų gamybą - tai natūralūs hormonai, kurie mažina stresą, nerimą, depresijos simptomus.
Protinės veiklos aktyvinimas
Viena treniruotė maždaug dvigubai pagerina smegenų aprūpinimą krauju, deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, o tai, savo ruožtu, gerina protinę veiklą, pavyzdžiui, tampa lengviau mokytis, įsiminti informaciją, kurti tekstus ir pan. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus sportas mažina neurodegeneracinių ligų išsivystymo riziką, vadinasi, ženkliai sumažėja tokių sveikatos sutrikimų kaip senatvinė silpnaprotystė arba Alzheimerio liga, išsivystymo senatvėje rizika.
Pasitikėjimo savimi stiprinimas
Progresas sporte stiprina pasitikėjimą savimi: matai, kad gali pakelti daugiau, ištverti ilgiau - o tai persikelia ir į kasdienybę. Sportuoti - tas pats, kas pasikloti lovą. Tu tiesiog kažką per dieną padarai: tu apsiauni, užsiriši batus ir išeini. Jeigu tu tą pajėgi nebūtinai kiekvieną dieną, bet kas kažkelintą dieną daryti reguliariai, tai jau yra ženklas, kad tu kažką gali.
Depresijos simptomų mažinimas
Kai kurių tyrimų duomenimis, sportas, t. y. pratimai, kovoja su depresijos simptomais ir mažina atkryčio riziką. Fizinis aktyvumas iš esmės leidžia padėti nusiraminti. Tada jau ramesne galva ir tie sprendimai kitokie būna.
Socialinių ryšių stiprinimas
Daugelis sporto šakų, pvz., komandiniai sportai ar grupinės treniruotės, suteikia galimybę bendrauti su kitais žmonėmis. Tai skatina socialinį ryšį, kuris taip pat yra svarbus emocinės sveikatos aspektas. Sportas yra svarbus veiksnys kuriant socialinį ryšį bendruomenėse. Dalyvavimas organizuotame sporte ar savanorystė sporto srityje stiprina bendruomeniškumo jausmą, skatina pasitikėjimą tarp žmonių ir padeda formuoti tvirtus tarpusavio santykius. Sporto organizacijos, klubai ir jų organizuojamos varžybos bei įvairūs renginiai kuria sąlygas, kuriose gimsta ir stiprėja socialinis kapitalas.
Kaip pradėti sportuoti?
Svarbu pradėti nuo to, kas žmogui teikia džiaugsmą. Tai gali būti ir plaukimas, ir šokis, bet kokios veiklos, tai, kas žmogui teikia džiaugsmo. Jeigu pasiskaitė žmogus ir galvoja „tai ir man reikia bėgti“, kodėl? Jeigu žmogui tai kelia visišką aversiją, kam jį įkalbinėti bėgti? Tegu daro tai, kas jam patinka.
Geriausia pradėti nuo aerobinių pratimų - ėjimo, bėgimo, plaukimo ar važiavimo dviračiu.
Sporto medicinos gydytojas M. Ambraška teigia, jog optimalų krūvio dozavimą kiekvienam žmogui galima parinkti pagal įvairius fiziologinius parametrus, net kūno pojūčius.
Atskiro specialaus pasiruošimo VO2max tyrimui nereikia, vis dėlto, kaip pabrėžė sporto medicinos gydytojas, kuo geresnis pasiruošimas, tuo geresni ir rezultatai. Tad turint sportinę aprangą belieka atvykti į Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą (prieš tyrimą geriau nevalgyti bent 3 valandas) ir atlikti maksimalių pastangų testą. Testas atliekamas ant bėgimo takelio arba su veloergometru (dviračio). „Nepriklausomai nuo pasirinktos veiklos (lipimo į kalną, bėgimo ar važiavimo dviračiu), krūvis nuo lengvo palaipsniui didinamas, kol tiriamajam tampa per sunku išlaikyti intensyvumą ir jis / ji nutraukia testą. Dėl galimų skirtingų protokolų testas gali užtrukti apie 15-30 minučių. Po jo vertinama, kaip atsistato elektrokardiogramos rodikliai, kraujospūdis. Testui pasibaigus, aptariame, kokius parametrus žmogui reikėtų akcentuoti per treniruotes. Taip pat aptariame, kokio dažnio, trukmės ir intensyvumo turėtų būti fizinis krūvis. Kitaip tariant, suformuojamas savotiškas krūvio receptas, kurio belieka laikytis“, - paaiškino M. Ambraška.
Mitybos ir papildų svarba sportuojant
Norint pasiekti geriausių rezultatų tiek raumenų auginime, tiek energijos palaikyme, svarbu pasirūpinti tinkama hidratacija ir mikroelementų balansu. Intensyvaus fizinio krūvio metu organizmas netenka skysčių ir elektrolitų, o tai tiesiogiai mažina ištvermę, koncentraciją ir raumenų jėgą. Todėl sportuojantiems rekomenduojama papildyti mitybą izotoniniais produktais ir elektrolitais. Tokie papildai kaip Olimp Iso Plus Powder 700g, Optimum Nutrition Electrolyte 264g (Lemon) ar Applied Nutrition Creatine + Hydration 360g padeda atkurti vandens ir mineralų pusiausvyrą, tuo pačiu palaikant raumenų funkciją ir energijos gamybą. Papildai su elektrolitais yra ypač naudingi kartu su raumenų auginimui skirtais papildais, nes jie pagerina maistinių medžiagų pasisavinimą ir sumažina nuovargį. Tie, kurie siekia ilgalaikės ištvermės ar treniruojasi karštesnėmis sąlygomis, taip pat gali pasinaudoti energijos palaikymui skirtais papildais - pavyzdžiui, B grupės vitaminai, adaptogeninės žolelės ar kofermentas Q10 palaiko natūralią organizmo energijos gamybą ir mažina streso poveikį.
Sporto socialinė ir ekonominė vertė
Sporto nauda visuomenei dažnai yra nepakankamai įvertinta. Fizinio aktyvumo poveikis sveikatai yra akivaizdus, tačiau platesni jo teigiami efektai, įskaitant socialinį kapitalą (pasitikėjimas tarp žmonių, bendruomeniškumas ir pagalba vieni kitiems), subjektyvią gerovę (kaip žmogus vertina savo gyvenimo kokybę ir laimę) ir netgi poveikį darbo rinkai - dažnai lieka nematomi, nes juos sudėtinga išmatuoti pinigine išraiška.
Sportas prisideda prie žmonių subjektyvios gerovės. Sportuojantys asmenys dažniau jaučiasi laimingesni, patiria daugiau teigiamų emocijų, yra labiau patenkinti savo gyvenimu ar jaučia jo prasmę. Tyrimo rezultatai išlieka panašūs nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gyvenamosios vietos.
Ekonominiu požiūriu, sportas padeda mažinti išlaidas sveikatos apsaugos sistemai. Fizinis aktyvumas gali iki 40 procentų sumažinti diabeto riziką, iki 68 procentų - klubo lūžių, iki 48 procentų - depresijos, taip pat reikšmingai mažina demencijos ir kognityvinio nuosmukio (laipsniškas atminties, dėmesio ir mąstymo gebėjimų silpnėjimas) tikimybę. Pagerėjus fizinei ir psichinei sveikatai, žmonės rečiau serga, sumažėja pravaikštų skaičius darbe, didėja jų produktyvumas.
Sporto vaidmuo yra svarbus švietimo kontekste. Sportas, ypač vaikų ir jaunimo tarpe, siejamas su geresniais mokymosi pasiekimais, aukštesniu dėmesio lygiu ir didesne motyvacija mokytis.
Sporto kuriamą socialinę ir ekonominę vertę galima pamatuoti, taikant Socialinės investicijų grąžos ( Social Return on Investment, SROI) metodą. Šis metodas leidžia įvertinti tiek tiesioginius ekonominius rezultatus, tiek netiesioginę - nematerialią naudą, pavyzdžiui, subjektyvios gerovės ar socialinio kapitalo augimą.