Sportas ir kariuomenė - iš pažiūros skirtingos sritys, tačiau iš tiesų glaudžiai susijusios. Lietuvos kariuomenė ne tik rūpinasi šalies saugumu, bet ir sudaro sąlygas kariams sportuoti, tobulėti fiziškai ir psichologiškai. Ši sinergija naudinga tiek kariuomenei, tiek patiems kariams, ypač sportininkams, kuriems tarnyba tampa galimybe sustiprinti savo įgūdžius ir patriotiškumą.
Sportas Lietuvos kariuomenėje
Lietuvos kariuomenės atstovai aktyviai bendradarbiauja su sporto organizacijomis, siekdami pritraukti jaunimą į tarnybą. Lietuvos sporto universitete (LSU) vyksta susitikimai su studentais, kurių metu Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) atstovai supažindina su tarnybos būdais ir galimybėmis. Studentai, norintys derinti studijas su karo mokslais, gali tapti KASP kariais savanoriais. Universitete studijuodami, jie trejus metus savaitgaliais gali lankyti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus ir įgyti karininko laipsnį.
Kariuomenė sudaro sąlygas sportininkams dalyvauti varžybose, treniruotėse ir stovyklose. Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja daug garsių atletų: imtynininkų, biatlonininkų, boksininkų, dziudo atstovų. Jie dalyvauja pratybose, savanorių žaidynėse, skyriaus varžybose.
Fizinis rengimas - būtina kario savybė
Kariuomenėje fizinis rengimas yra viena pagrindinių kovinio rengimo dalių. Nuo kario fizinio pasirengimo priklauso jo gebėjimas atlaikyti fizinį krūvį, įveikti kliūtis ir sėkmingai vykdyti kovines užduotis. Kario fizinis pasirengimas - tai gebėjimas efektyviai vykdyti kovines užduotis, pakelti kuo didesnį fizinį krūvį per treniruotes ir pratybas, ilgai išlaikyti fizinę ir dvasinę būseną.
Kariams rengiamos fizinio lavinimo pratybos, kurių metu jie mokomi fizinių pratimų, lavinamos fizinės ypatybės, formuojami ir tobulinami judesiai. Pratybų turinys ir organizacijos metodika taikoma pagal skirtingas kariuomenės rūšis.
Taip pat skaitykite: Olimpinių Žaidynių Raida
Fizinio rengimo programos ir metodai
Fizinio rengimo programos kariuomenėje apima bendrąjį ir specialųjį fizinį rengimą. Bendrasis fizinis rengimas skirtas visapusiškai lavinti kario fizines savybes, o specialusis - tobulinti įgūdžius, reikalingus konkrečioms kovinėms užduotims atlikti.
Kariuomenėje naudojami įvairūs fizinio rengimo metodai:
- Ištvermės metodas: dirbama ilgai, mažu arba vidutiniu nekintamu intensyvumu, be poilsio pertraukėlių.
- Intervalinis metodas: dirbama dideliu intensyvumu, su trumpomis poilsio pertraukėlėmis.
- Jėgos metodas: naudojami svoriai ir kiti pasipriešinimo pratimai raumenų jėgai didinti.
- Greitumo metodas: atliekami pratimai, skirti judesių greičiui ir reakcijai lavinti.
Sportas ir privalomoji karo tarnyba
Nors dauguma sportininkų tarnauja savanorių pajėgose, pritraukti jaunuolius į privalomąją karo tarnybą yra sudėtinga. Vyrauja mitas, kad pradėjus karo tarnybą, sportininko karjera žlugs. Tačiau kariuomenė siekia sudaryti visas įmanomas sąlygas fiziniam lavinimuisi ir sportininko tobulėjimui.
Karo tarnyba gali būti naudinga sportininkams, nes ji padeda sustiprinti fizinę būklę, psichologinį pasirengimą, išvystyti discipliną ir stabilią rutiną.
Sportininkai - kariai: pavyzdžiai iš Lietuvos
Lietuvos kariuomenėje tarnauja daug garsių sportininkų, kurie sėkmingai derina sportinę karjerą su tarnyba tėvynei. Jų pavyzdys įkvepia kitus sportininkus ir jaunimą rinktis tarnybą kariuomenėje.
Taip pat skaitykite: Žalgiris – sporto prekės ženklo sėkmės istorija
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė: nuo olimpinės čempionės iki karės savanorės
Olimpinė ir pasaulio čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė yra patyrusi karė savanorė, puikiai valdanti įvairius ginklus. Ji teigia, kad sportas ir tarnyba kariuomenėje puikiai dera tarpusavyje.
Laura stengiasi visur pabrėžti, kad priklauso kariuomenei, ir siekia sudominti tuo kitus, ypač sportininkus. Ji dalyvauja KASP renginiuose, mokymuose ir garsina Lietuvos kariuomenę čempionatuose.
Justinas Kinderis: penkiakovininkas, didžiuojantis kario uniforma
Olimpietis penkiakovininkas Justinas Kinderis kariu savanoriu tapo maždaug prieš šešiolika metų. Jis dalyvavo dvejose kariškių žaidynėse, kuriose pasiekė puikių rezultatų.
Justinas didžiuojasi galėdamas per varžybas startuoti vilkėdamas paradinę kario uniformą. Jis mano, kad svarbu būti geru pavyzdžiu ir įkvėpti kitus.
Tomas Kaukėnas: biatlonininkas, pasiryžęs ginti tėvynę
Vienas garsiausių Lietuvos biatlonininkų Tomas Kaukėnas beveik dešimtmetį yra karys savanoris. Jis teigia, kad jei kiltų neramumų, drąsiai eitų ginti savo šalies.
Taip pat skaitykite: Darbo skelbimas: Sporto vadybininkas
Tomas dalyvavo baziniuose mokymuose ir atliko įvairias užduotis, pavyzdžiui, budėjo pasienyje. Jis atstovavo Lietuvai kariškių varžybose ir laimėjo sidabrą pasaulio kariškių čempionate.
Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė: bėgikė, išpildžiusi svajonę tarnauti kariuomenėje
Olimpietė, daugkartinė Lietuvos čempionė, bėgikė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė į savanorių gretas įsiliejo 2017 metais. Ji dalyvauja mokymuose savaitgaliais ir startuoja kariškių varžybose.
Vaida teigia, kad jausmas duoti priesaiką, vilkėti kario uniformą yra didingas.
Liveta Jasiūnaitė: ieties metikė, sustiprinusi patriotiškumą
Europos čempionato prizininkė, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė savanorės priesaiką davė pernai gruodį. Pirmas susidūrimas su karyba jai patiko, nors imti į rankas galingus ginklus nebuvo jauku.
Liveta pabrėžia sporto ir karybos bendrystę atstovaujant šaliai tarptautinėse varžybose, ginant jos garbę. Ji teigia, kad kariuomenė patriotinius jausmus tik sustiprino.
Kristupas Šleiva: imtynininkas, jaučiantis atsidavimą Lietuvai
Europos čempionato bronzos laimėtojas, imtynininkas Kristupas Šleiva savanoriu tapo 2015 metais. Jis mano, kad kiekvienam Lietuvos vyrui reikėtų pabūti kariuomenėje.
Kristupas sako, kad priklausydamas savanoriams jaučiasi dar labiau atsidavęs Lietuvai.
tags: #darbas #kariuomeneje #sporto