Nors informacijos apie Darių Kavaliauską teniso pasaulyje biografiją tiesiogiai nepateikta, galima pažvelgti į verslininkų biografijas, kurių gyvenimai, kaip ir sportininkų, kupini iššūkių, rizikos ir nuolatinių pokyčių. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios savybės padeda siekti sėkmės versle, kokie iššūkiai kyla verslininkams ir kaip asmeniniai ryšiai gali paveikti verslo sprendimus.
Verslo pradžia ir sėkmės paslaptys
Verslo pasaulis, kaip ir tenisas, reikalauja atsakomybės, noro siekti, keisti, tobulėti ir rizikuoti. Aurelijus Rusteika, „Topo grupės“ įkūrėjas, teigia, kad žmogaus asmeninės savybės parodo, ar jam lemta būti verslininku. Reikia pabandyti ir tuomet paaiškėja, ar lemta būti verslininku.
A. Rusteika pradėjo savo verslą tuo metu, kai mažmeninė prekyba Lietuvoje tik gimė. Elementariai gavosi, ko trūko, tą ir darai. Verslas negimsta šiaip iš nieko. Dėl to reikia matyti, ko trūksta ir toje srityje tobulėti. Anot A. Rusteikos, tuo metu nereikėjo nei ryšių, nei kapitalo, reikėjo drąsos eiti daryti savo darbą ir nesiblaškyti. Dabar reikia didelių pinigų darant verslą, pažinoti žmones, visuomenėje pažinčių turėti.
Pasak A. Rusteikos, kažkada ir jo verslas buvo laikomas tarsi startuoliu, tad iš esmės verslo situacija nesikeičia, tik kryptys, kuria eiti. Jei mažmeninėje prekyboje viskas padaryta, reikia atrasti dar neužpildytą nišą, pavyzdžiui, internetinę prekybą. Galimybės daug didesnės, tik sritys kitos ir keliai. Šių dienų situacija visai kita, viskas pasikeitę ir to neįmanoma pakartoti, nes ir visuomenės poreikiai kitokie. Ir mažmeninėje prekyboje dabar kažką sukurti tokio didelio ir unikalaus, mano supratimu, būtų net neįmanoma. Viskas keičiasi. Negali būti, kad atsikelsi ramiai gyvensi ir viskas. Kiekvieną dieną nauji iššūkiai, buvo Rusijos krizė, interneto krizė, karai, valiutų pasikeitimas. Iššūkiai liko, tik pavadinimai pasikeitė. Dabartinis iššūkis - eiti kartu su klientų poreikiais. Būtent nuo vartotojo priklausys, kada jis bus pasiruošęs kalbantiems šaldytuvams ir „Topo grupė“ turės pradėti apie šios technikos pardavimą, kaip pavyzdį pateikia A. Rusteika.
Tuo tarpu „Grigeo Giriškių“ vadovas Gintautas Pangonis anksčiau portalui tv3.lt teigė, kad pats neskubėtų kurti savo verslo, bet pataria daryti jaunimui taip, kaip jis darė - įgyti patirtį kitose įmonėse. Rekomenduočiau pirmiausia pasimokyti ant svetimų pinigų. Jeigu jaunuolis tik ką pabaigęs mokslus, siūlyčiau nueiti į kokią įmonę, pažiūrėti kaip dirba struktūros, palipti karjeros laiptais. Tada jau galvoti apie savo verslą. Nes tik vienetai nematę kaip viskas vyksta iš vidaus sugebės išplaukti. Pats praktiką turėjau kitose įmonėse, pakilau iki aukščiausių vadovų postų ir pamačiau kaip sukasi verslo mechanizmas”, - pasakojo verslininkas.
Taip pat skaitykite: D. Maskoliūno kelias
Turtingiausių Lietuvos verslininkų TOP 100
Žemiau pateikiamas turtingiausiųjų Lietuvos verslininkų TOP 100. Reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.
Verslininkų pavyzdžiai
- Danas Tvarijonavičius, „Amilina“, 36 mln. eurų
Verslininką galima pavadinti tikru optimistu, nes pats vadovaujasi filosofija: „Jeigu kitiems nepavyko, nereiškia, kad neįmanoma“. Verslininko duonos vyras atsikando dar 1989 m., kuomet iš Maskvos į Lietuvą vežė kompiuterius tėvo užsakymu. D. Tvarijonavičius save išbandė ne tik šioje srityje. 1996 metais pradėjęs vadovauti „Indutech Baltija“, jau kitais metais tapo fosforo trąšų gamintojos „Lifosos“ valdybos pirmininku ir direktoriumi. Šiai įmonei paskelbus bankrotą, ji buvo parduota Rusijos kompanijai „EuroChem“. Dėl to „Lifosa“ ir šiandien vis dar dalyvauja konkurencinėje kovoje, o pats D. Tvarijonavičius nepatyręs nuostolių žengė į miltų gamybos verslą - „Malsena“. Tačiau tuo kelionės po verslus nesibaigė. 2008 metais atskyrus dalį „Malsenos“, buvo įkurta krakmolo bei gliukozės sirupą gaminanti įmonė „Amilina“. Jos valdybos pirmininkas - būtent D. Tvarijonavičius. Kaip pats yra teigęs žurnalui „Veidas“, prieš ateidamas į šiuos didžiuosius verslus, išgyveno mažiausiai 9 bankrotus, nes kaip susiklostys karjera, priklauso ir nuo aplinkybių. Verslininkas pats apibūdinamas kaip tikras idėjų generatorius bei išsakantis savo nuomonę tiesiai šviesiai. Žiniasklaidai jis mėgsta pabrėžti, kad Lietuva yra tarp Europos augalininkystės bei genetikos lyderių, tad turime šansų būti augalų genetinės inžinerijos priekyje, tačiau neišnaudojamos galimybės. 2014 m. jis tapo vienas iš savaitraščio „Veidas“ leidžiančios „Veido“ periodikos leidyklos akcininkų. Kiti akcininkai: Vladas Algirdas Bumelis, Robertas Dargis, Gintautas Pangonis.
- Gvidas Drobužas, „Panevėžio keliai“, 36 mln. eurų
Veikliu ir energingu vadinamas Gvidas Drobužas yra koncerno „Panevėžio keliai“ valdybos pirmininkas ir vienas pagrindinių akcininkų. Jo kelias iki šių pareigų nebuvo trumpas. Jis dirbo ir kaip vadovas, konsultantas bei kitose pareigybėse. O prieš tai ir buvo įkūręs žaislų gamybos įmonę, tačiau vėliau su kitais verslo partneriais ėmėsi įmonių privatizavimo. Be jau paminėtų pareigų verslininkas yra ir UAB „Pokštas“ direktorius bei dalyvauja kitų įmonių valdyme. „Man visur - versle, politikoje, sporte, gyvenime - svarbiausia yra rezultatai, tačiau bent kartais reikia pailsėti ir nuo jų“, - laikraščiui „Sekundė“ yra sakęs verslininkas.
- Antanas Guoga, Lošimų strateginė grupė, 37 mln. eurų
A. Guoga žinomas ne tik kaip verslininkas, pokerio žaidėjas, bet ir politikas. Dar būdamas 11 metų, jis pradėjo lankyti mokyklą Melburne, Australijoje. Ten pradėjo ir savo pirmuosius darbus: plovė automobilius, remontavo siuvimo mašinas. O vėliau dirbo ir Australijos nekilnojamojo turto brokerių agentūroje. Nusprendė, kad jo pašaukimas - finansų ir akcijų rinkos, tad tai ir studijavo, o vėliau įsidarbino viename iš Honkongo investicinių bankų. Sukaupęs pradinį kapitalą grįžo į Australiją ir pradėjo investicinę veiklą. Tuo pačiu vystė ir prekybos verslą Londone, investavo į nekilnojamojo turto bei interneto projektus, poilsio ir pramogų parką „TonyResort“ Trakų rajone, sporto ir laisvalaikio prekių internetines parduotuves „TonySports“ bei „TonyStreets“ Kaune. Pokerio srityje jis sulaukė tapo tikra žvaigžde ir buvo vadinamas Tony G. Visgi savo pokerio žaidėjo karjerą jis baigė 2014 metų pradžioje. Jo biografijoje teigiama, kad būtent pokeris paskatino užsiimti ir filantropine veikla. 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą Antanas Guoga kandidatuodamas Liberalų sąjūdžio sąraše buvo išrinktas Europos Parlamento nariu. Kuomet Liberalų sąjūdį sukrėtė skandalas dėl įtarimo, jog Eligijus Masiulis ėmė 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ vadovo Raimondo Kurliansko, A. Guoga tapo laikinuoju partijos vadovu. Šiose pareigose jis neužsibuvo, o galiausiai partiją paliko. Mat pačioje partijos viduje kilo nepasitikėjimas A. Guoga, kai šis pasiūlė partijos vadovus patikrinti melo detektoriumi bei samdyti tarptautinę bendrovę vidiniam partijos patikrinimui. Galiausiai A. Guoga pareiškė, kad Seimo rinkimuose balsuos už konservatorių partiją.
- Edvardas Liachovičius, „ME investicija“, „Girteka Logistics“, 39 mln. eurų
E. Liachovičius yra įvardijamas vieno paslaptingiausio milijonieriaus Mindaugos Railos dešiniąja ranka. Jis yra didžiausios Lietuvos transporto įmonės „Girteka“ generalinis direktorius bei jam priklauso 10 proc. bendrovės „ME investicija“. Kaip ir M. Raila, taip ir E. Liachovičius apie savo asmeninį gyvenimą žiniasklaidai nepasakoja. Galima matyti komentarus, susijusius tik su įmonės veikla.
Taip pat skaitykite: Pašvęstas Lietuvai ir krepšiniui: Steponas Darius
- Zbignevas Gulbinovičius, „Blue Bridge Baltic“, 39 mln. eurų
Šį milijonierių galima įvardinti kaip vieno iš IT sektoriaus plėtojimo pradininkų Lietuvoje. Baigęs fizikos mokslus, kuomet Lietuvą 1987-1989 m. pasiekė pirmieji kompiuteriai, Z. Gulbinovičius dirbo keliose IT bendrovėse pardavimų vadovu ir inžinieriumi. Tiesa, programuotoju jis niekada nedirbo, o 1993 m. įkūrė įmonę „Blu Bridge“, kuri vertėsi kompiuterinės įrangos prekyba. Idėją įgyvendino su trimis kolegomis fizikais ir dviem investuotojais iš Vokietijos. Jie iš įmonės veiklos jau pasitraukę. Vėliau įsteigtos dar dvi įmonės- „Blue Bridge Code“ ir „Blue Bridge Bond“. Be pagrindinio akcininko Z. Gulbinovičiaus, dalis priklauso ir grupės finansų vadovui Giedriui Zdaniui bei „Blue Bridge“ direktoriui Daliui Butkui. 2011 m. visos įmonės apjungtos į vieną kontroliuojančią bendrovę „Blue Bridge Baltic“. Spaudai verslininkas yra sakęs, kad vienas pagrindinių iššūkių - kvalifikuotų IT sektoriaus darbuotojų suradimas, mat konkurencija vis aštrėja.
- Gediminas Žiemelis, „Avia Solutions Group“, 40 mln. eurų
Aviacijos verslo ekspertas G. Žiemelis du kartus pelnė tarptautinį pripažinimą - JAV aviacijos žurnalas „Aviation Week“ verslininką įtraukė tarp 40-ies sėkmingiausių šiame sektoriuje dirbančių vadovų. Visgi veikla ne visuomet buvo sėkminga. Teko valdyti tokią oro bendrovę kaip „flyLal“, kurios sėkminga tikrai nepavadinsi. Tačiau anot verslininko ši patirtis lėmė tai, jog dabar gali dirbti sėkmingai. Jo įmonė yra pastačiusi tarptautinį oro uostą Maskvoje, orlaivių techninės priežiūros angarą Kaune. Dėl savo veiklos Rusijoje verslininkas yra girdėjęs kritikos ir iš Lietuvos politikų. „Mes esame verslininkai, todėl stengiamės išlaikyti politinį neutralumą ir nesikišti į politinius procesus. Be abejo, skirtingi politikai turi skirtingą nuomonę, skirtingus prioritetus. Tačiau kartais jie ne visada paremti loginiais ar ekonominiais argumentais“, - tuomet 15min yra sakęs verslininkas. Nors apie G. Žiemelį informacijos daug, visa ji - profesinė. Apie asmeninį gyvenimą milijonierius neatvirauja. Žiniasklaidai jis yra sakęs, tam, kad žmogus būtų laimingas, jam reikia trijų dalykų: turėti mėgstamą užsiėmimą, mylimą žmogų ir galimybę keliauti. Jis įvardija, kad iš visų turėtų verslų - nekilnojamojo turto, žemės ūkio, viešojo maitinimo, žiniasklaidos, aviacija - jį žavi labiausiai. Visai neseniai G. Žiemelis pardavė likusias turėtas žemės ūkio bendrovės „Agrowill Group“ akcijas verslininkui Kęstučiui Juščiui. Naujienų agentūra BNS taip pat šiais metais skelbė, kad sustabdytas Lietuvos kariuomenės sraigtasparnių siuntimas remontui į Rusiją. Šį viešąjį pirkimą buvo laimėjusi įmonė „Helisota“, kurios 100 proc. akcijų valdo „Avia Solutions Group“. Informuota, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigė, jog sraigtasparnių remontas Rusijoje būtų kirtęsis su Europos Sąjungos (ES) sprendimais dėl sankcijų Maskvai ir Lietuvos užsienio politika.
- Aurelijus Rusteika, „Topo grupė“, 40 mln. eurų
Verslininko įkurta buitinės technikos prekybos įmonė - žinoma kiekvienam. Nors dauguma verslų buvo įkurta Nepriklausomybės laikų pradžioje, ši įmonė verslo pasaulyje atsirado tik 2001 m. ir vos per porą metų užėmė lyderės poziciją šalyje. Įmonė franšizės pagrindais bendradarbiauja su antra pagal dydį Europos buitinės technikos prekybos įmone „Euronics“. Pats A. Rusteika naujienų portalui tv3.lt tvirtina, kad galėjo pasukti ir visai kitu keliu, nes augo mokslininkų šeimoje, pats ruošėsi rašyti mokslinius darbus. Tačiau kelias nuvedė verslo link, bet ir dabar jis nepamiršta mokslinės veiklos, gali skaityti paskaitas. Be to verslininkas skyrė asmenines lėšas šv. Jurgio Kankinio bažnyčios statymui Dubingiuose. Tai pirmasis atvejis Lietuvoje, kai bažnyčia buvo statoma iš privačių pinigų. Miškininko specialybę turintis vyras mažmeninėje prekyboje technika atsidūrė atsitiktinai, vedinas asmeninių savybių. Verslo pradžia buvo itin sunki, prekiauta skalbyklėmis, kurios pirktis naudotos iš Vokietijos. Tad A. Rusteika atsikando ne tik pardavėjo, bet ir valytojo, remontuotojo duonos. A. Rusteika žiniasklaidai yra sakęs, kad netoli bankroto buvo tris ar keturis kartus, tačiau tai visiškai normalu, nes ir versle, ir gyvenime būna visko.
- Arūnas Listavičius, „MG Baltic“, 40 mln. eurų
Paslaptingasis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas, apie kurį žinoma nedaug. Randama tik trumpa biografija koncerno puslapyje, tačiau jokių interviu apie verslą ar tuo labiau asmeninį gyvenimą - nerandama. Milijonierius baigė ekonominių sistemų analizės specializaciją, dirbo įvairių, koncernui priklausančių įmonių direktoriumi. Mėgstamiausios sporto šakos - paplūdimio tinklinis, lauko tenisas, skvošas, o studijų laikais buvo grupės AC/DC gerbėjas. Yra vedęs, turi dvi dukras.
- Remigijus Juodviršis, „Panevėžio keliai“, 40 mln. eurų
R. Juodviršis yra didžiausias „Panevėžio kelių“ akcininkas, jam priklauso 28,47 proc. akcijų paketas, leidžiantis aktyviai dalyvauti įmonių grupės veikloje. „Panevėžio kelių“ įmonių grupė valdo Panevėžio statybos trestą ir daugiau nei 30 kitų bendrovių, kurių veikla susijusi su kelių, geležinkelių tiesimu ir pastatų statyba, nekilnojamuoju turtu. Bendrovė plėtoja veiklą ir Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje. R. Juodviršis yra jėgas išbandęs politikoje, buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą, finansiškai rėmė liberalų partijas.
Taip pat skaitykite: Darius Maskoliūnas: karjera ir pasiekimai
- Viktoras Butkus, „Fermentas“, 40 mln. eurų
V. Butkus milijonus susikrovė iš mokslinės veiklos. Pasinėręs į bioorganinės chemijos mokslą, vėliau daug metų dirbo moksliniu bendradarbiu įvairiuose institutuose, o po to pakilo karjeros laipteliais ir iki Molekulinės biologijos centro vadovo pareigų. 1995 m. jis tapo įmonės UAB „Fermentas“ valdybos pirmininku, generaliniu direktoriumi. Turtą jis sukaupė 2010 m. pardavęs biotechnologijų bendrovę „Fermentas“ JAV mokslinių technologijų gigantei „Thermo Fisher Scientific“. Jis buvo vienas iš bendrovės akcininkų. Po akcijų pardavimo V. Butkus pradėjo plėtoti Modernaus meno centro idėją Vilniuje. Planuota, kad šis centras turėtų išdygti vietoje Lietuvos kino teatro. Pats mokslininkas jau yra išleidęs nemažai milijonų kaupdamas Lietuvos menininkų kūrinių kolekcijas. MMC šiuo metu jau veikia Vilniuje, tik mažesnėse patalpose. Ten vyksta seminarai, knygų pristatymai. MMC tikslas - sukaupti Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekciją ir padaryti ją prieinamą tiek Lietuvos, tiek užsienio meno mylėtojams. Šiuo metu kolekcijoje jau virš 4 tūkst. kūrinių. Profesorius yra paskelbęs daugiau nei 40 publikacijų tarptautinėje mokslinėje spaudoje bei yra 16 išradimų autorius.
- Vladas Algirdas Bumelis, „Biotechpharma“, „Biosantara“, 42 mln. eurų
Būtent mokslas padėjo tapti milijonieriumi. Biotechnologas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras yra „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas. Šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos pradininku Lietuvoje vadinamas V. A. Bumelis yra 157 mokslinių publikacijų autorius, 32 išradimų, 35 patentų bendraautoris. Įmonė užsiima vaistų gamyba, kuri pagrįsta genų inžinerija. Įmonė itin reikšmingai biofarmacijos raidai Lietuvoje.
tags: #darius #kavaliauskas #tenisas