Šiame straipsnyje nagrinėjami daugelio komandų ir sporto šakų varžybų organizavimo klausimai, apimantys įvairius aspektus - nuo teisinio reguliavimo iki praktinių įgyvendinimo detalių. Straipsnyje remiamasi Europos Sąjungos teisės aktais, Europos Teisingumo Teismo praktika, Lietuvos teisės aktais ir sporto organizacijų strateginiais planais.
Temos aktualumas ir problematika
Profesionalus sportas šiandien yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, susijusi su dideliais pinigais ir turinti didelę įtaką visuomenei. Europos Sąjungos (ES) sukūrimas ir jos funkcionavimas atnešė netikėtų permainų ir į pastovią bei įprastą tapusią sportinės veiklos realybę. ES teisės normos, tokios kaip laisvas asmenų judėjimas, laisvė teikti paslaugas ir sąžininga konkurencija, daro didelę įtaką sporto pasauliui.
Iš pradžių ES neturėjo aiškios kompetencijos reguliuoti sportinę veiklą, tačiau ilgainiui toks vienpusis požiūris atnešė neigiamų padarinių, ignoruojant socialinę ir kultūrinę sporto prigimtį. Pripažinus unikalią sporto prigimtį, sportinės veiklos teisinis reguliavimas ES ėmė keistis. Šis procesas atspindi galimas ir esamas problemas, susijusias su sporto teisiniu reguliavimu.
Sportinė veikla ir Europos Sąjunga
Klausimas, ar sportinė veikla gali būti vertinama ES kontekste, yra esminis. Ar egzistuoja sportinės veiklos ir ES teisės tarpusavio ryšys, ar ES turi kompetenciją sportinės veiklos teisiniam reguliavimui? Atsakymai į šiuos klausimus padeda nuspręsti, ar gali būti atliekamas prasmingas tyrimas ir nagrinėjimas sportinės veiklos teisinio reguliavimo ES tema.
ES, sukurdama vieningą rinką, nustatė pagrindinius siektinus tikslus, įvardijamus kaip uždaviniai. Nors ES sutartyse tiesiogiai apie sportinę veiklą neužsimenama, tai nereiškia, kad sportui nebuvo skirta jokio dėmesio. Bendrija siekia užtikrinti laisvą prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimą bei garantuoti, kad nė viename iš sektorių nebūtų iškraipyta konkurencija. Šios nuostatos daro didžiausią įtaką visos Bendrijos mastu.
Taip pat skaitykite: Daugiau apie masines varžybas
Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimas Bosman byloje parodė, kad Europos Sąjunga gali daryti didžiulį poveikį sportui. Svarbu suprasti, kad ne sportinės veiklos reguliavimas, o kertinių Bendrijos laisvių užtikrinimas ir kitų svarbiausių nuostatų įgyvendinimas yra Bendrijos tikslas. Šiandieninis sportas neatskiriamas nuo konkurencijos, paslaugų teikimo, asmenų ar kapitalo judėjimo. Dėl tokio priklausomumo, Bendrijai teisėtai įgyvendinant teisines keturias pagrindines laisves ir kitas svarbiausias nuostatas, prie jo atitinkamai turi prisiderinti ir sportinės veiklos realybė. Tokią Bendrijos kompetenciją teisėmis priemonėmis reguliuoti sportinę veiklą galima pakrikštyti „netiesiogine“.
Svarbus epizodas sportinės veiklos raidoje buvo jos pripažinimas ekonomine veikla. Be tokio įvykio nebūtų teisinio pagrindo taikyti Bendrijos teisę sportinei veiklai.
Pagrindiniai ES interesai reguliuojant sportinę veiklą
Sportinės veiklos ir ES ryšys yra pagrįstas dviem pagrindiniais Bendrijos interesais, kurie skatina pastarąją atlikti teisinį sportinės veiklos reguliavimą.
Kontrolės funkcija
Pirmasis interesas - tai kontrolės funkcijos atlikimo motyvas, tiesiogiai išplaukiantis iš ES pareigos užtikrinti vieningos rinkos vertybių išsaugojimą, nepažeidžiamumą, neiškraipymą ir tinkamą jų įgyvendinimą. Kontrolės funkcijos kontekste Bendrija rūpinasi vieningos rinkos valdymo reguliavimu, užtikrindama našų ir produktyvų pastarosios funkcionavimą, kuris duoda bendrą naudą visoms valstybėms narėms.
Jei sportinė veikla neatitinka pagrindinių ES nuostatų ar joms prieštarauja, Bendrijos įsikišimas į šios srities reguliavimą yra neišvengiamas. Vykdydama vieningos rinkos funkciją, ES prižiūri, ar sporto subjektai savo veiksmais nepažeidžia svarbiausių vieningos rinkos nuostatų, ar sporto pasaulyje susiklostantys santykiai, tradicijos, taisyklės, praktika atitinka Bendrijoje kuriamas vieningos rinkos normas ir dvasią. Toks Bendrijos interesas atsirado dėl to, kad sportas savo raidoje įgavo daug verslo požymių.
Taip pat skaitykite: Biudžetų palyginimas: Lietuvos krepšinis
Socialinis ir kultūrinis motyvas
Antrasis Bendrijos interesas dalyvauti sportinės veiklos teisiniame reguliavime lemia dar glaudesnį ES ir sportinės veiklos ryšį. Šis interesas atsirado vėliau nei pirmasis. Socialinis ir kultūrinis motyvas negali būti vertinamas kaip neišvengiamybė. Nagrinėjant sportinės veiklos teisinio reguliavimo raidą, Bendrija turėjo svarbių savanaudiškų paskatų, atsigręždama į socialinę sporto prigimtį ir įtaką Europos visuomenei.
Socialinio ir kultūrinio motyvo vedama, ES siekia panaudoti sportinę veiklą kaip priemonę tam tikro pobūdžio socialiniam reguliavimui visuomenėje atlikti ir atitinkamiems socialiniams ir kultūriniams tikslams pasiekti. ES siekia įgyvendinti socialinę Europos integraciją.
ES interesų raida
ES interesai atlikti sportinės veiklos teisinį reguliavimą atsirado ne vienu metu. ES, siekdama įgyvendinti suvienytos Europos idėją, visų pirma buvo kuriama ant ekonominių motyvų pamato. Ekonominė integracija buvo įvardijama kaip pagrindinis ir svarbiausias tikslas, kurio siekimas turėjo pasitarnauti valstybėms narėms ekonomikos augimui, gyvenimo kokybės gerėjimui, skurdesnių regionų atsilikimo mažinimui ir pan. Iš pradžių sportine veikla buvo imta domėtis tik tiek, kiek pastaroji reiškė ekonominę veiklą.
Laikui bėgant, ekonominė integracija didžiaja savo dalimi buvo sėkmingai įgyvendinta. Nuo XX a. pabaigos Bendrija ėmė skatinti ir remti integraciją kitose srityse, stengdamasi panaudoti sportinę veiklą kaip vieną iš socialinių įrankių, kad būtų pasiekti ir įgyvendinti Sutarties 3 str. įvardinti socialiniai, kultūriniai, švietimo siekiai.
Varžybų organizavimo pavyzdžiai Lietuvoje
Lietuvoje vykdomi įvairūs projektai, skirti sporto populiarinimui ir fizinio aktyvumo skatinimui. Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Kinijos krepšinio čempionatas
- „JUC - namai jaunimo idėjoms“: Projektas, skirtas stiprinti jaunuolių psichologinį atsparumą, skatinti savanorišką veiklą ir tobulinti socialines kompetencijas. Projekto metu vykdomos konsultacijos, komandos formavimo užsiėmimai, stovyklos, išvykos, stalo teniso, futbolo, biliardo, stalo žaidimų turnyrai.
- „IV-osios Dzūkų žaidynės“: Renginys, vykstantis kas ketverius metus Dzūkijos regiono savivaldybėse. Šio projekto tikslas - siekti pagerinti vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą, įtraukiant juos į Dzūkų žaidynes. 2021 metais žaidynės organizuojamos Druskininkuose, rugsėjo 18 d. Šio renginio metu vyks net 5 skirtingų sporto šakų varžybos: jėgos trikovė, krepšinis 3×3, tinklinis, rankinis ir futbolas 7×7. Žaidynėse dalyvaus net 6 skirtingų savivaldybių atstovai.
- Vaikų vasaros stovykla - „ATRASK. PATIRK. DŽIAUKIS“: Projektas, skirtas mokymosi praradimams mažinti dėl COVID-19. Stovyklos programa orientuota į mokymąsi per įvairias neformaliojo vaikų švietimo veiklas, įtraukiant fizinį aktyvumą.
Šie projektai rodo, kad Lietuvoje yra skiriamas didelis dėmesys sporto plėtrai ir fizinio aktyvumo skatinimui, ypač tarp jaunimo.
Boulingo sporto organizavimas Lietuvoje
Boulingas Lietuvoje, kaip žaidimas ir kaip sporto šaka, tebėra mažai žinomas, nors iš tikrųjų yra vienas seniausių ir populiariausių žaidimų. Lietuvos boulingo federacija (LBF), įsteigta 1996 m., nuo 1997 m. yra Tarptautinės kėglių Federacijos (FIQ), Europos dešimties kėglių asociacijos (ETBF) ir pasaulio dešimties kėglių asociacijos (WTBA) narė.
LBF vykdo įvairias varžybas, tokias kaip Lietuvos boulingo lygos (LBL) varžybos ir Lietuvos boulingo čempionatas (LBČ). Tarptautinėse varžybose Lietuvos boulingo žaidėjai dalyvauja nuo 1996 m.
Viena opiausių problemų yra boulingo sportui reikalingos techninės bazės, jo infrastruktūros vystymo problema. LBF neturi nuosavos sporto bazės. Visos varžybos vykdomos komerciniuose boulingo centruose, kurie pirmiausiai pritaikyti mėgėjiškai ar laisvalaikiu boulingą žaidžiantiesiems.
Siekiant sportinio meistriškumo (profesionalumo), boulingas yra gana brangus sportas, kas, nesant stiprios bazės remti sportininkus, atbaido nemažai perspektyvių sportininkų, todėl labai sunku pritraukti bei išlaikyti jaunimą.
LBF yra pakankamai pažengusi, kad galėtų būti pripažinta Nacionaline boulingo sporto (šakos) federacija.
COVID-19 pandemijos įtaka sporto varžybų organizavimui
COVID-19 pandemija padarė didelę įtaką sporto varžybų organizavimui visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Dėl griežtų karantino sąlygų buvo atšaukti arba atidėti daugelis sporto renginių.
Nuo 2020 m. lapkričio mėn. Lietuvoje įsigaliojus karantinui, buvo apribotas sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, išskyrus aukšto meistriškumo sporto pratybas ir individualius fizinio aktyvumo užsiėmimus. Taip pat buvo draudžiami visi viešose vietose organizuojami komerciniai ir nekomerciniai sporto renginiai, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas, kai jos vyksta be žiūrovų.
Nepaisant šių apribojimų, aukšto meistriškumo sportininkams, sporto specialistams ir varžybų teisėjams buvo leista atvykti į Lietuvą švietimo, mokslo ir sporto ministro leidimu rengtis aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir dalyvauti jose.
Šiuo metu sporto varžybų organizavimas yra griežtai reguliuojamas, siekiant užtikrinti dalyvių ir žiūrovų saugumą.
Lietuvos studentų sporto asociacijos veikla
Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) - savarankiška visuomeninė organizacija, koordinuojanti universitetų sporto veiklą, skatinanti akademinio jaunimo fizinį ir dvasinį ugdymą kaip sveiko gyvenimo filosofiją, sporto vertybes, bendradarbiavimą su kitų šalių studentų sporto organizacijomis, atsiribojanti nuo diskriminacijos, prievartos, dopingo vartojimo atvejų.
LSSA organizuoja šalies studentų sporto šakų čempionatus, lygas, Lietuvoje vykstančias Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žaidynes, studentų „Sporto visiems“ festivalius ir kitus renginius.
LSSA aktyviai dalyvauja tarptautinėje veikloje, yra Tarptautinės universitetų sporto federacijos (FISU) bei Europos universitetų sporto asociacijos (EUSA) narė. Lietuvos studentai dalyvauja pasaulio universitetų žaidynėse (universiadose) ir FISU pasaulio čempionatuose.