NBA sezono antirekordai: neįtikėtina klaidų ir pramestų metimų statistika

Krepšinio statistika yra neatsiejama žaidimo dalis, leidžianti objektyviai įvertinti žaidėjų pasirodymus, komandos žaidimą ir stebėti jų progresą. Šiame straipsnyje panagrinėsime krepšinio statistikos svarbą, ypač atkreipiant dėmesį į antirekordus - daugiausiai klaidų ir pramestų metimų NBA istorijoje. Taip pat aptarsime, kokios tendencijos vyrauja lietuviško krepšinio statistikoje ir kaip šie rodikliai atsispindi komandų žaidime.

Krepšinio statistikos reikšmė

Statistikos protokolas yra neatsiejama krepšinio dalis. Jis leidžia ne tik objektyviai įvertinti krepšininkų pasirodymą atskirose rungtynėse, bet ir sekti jų tobulėjimą, stabilumą ar kitus komponentus. Statistika krepšinyje atlieka kelias svarbias funkcijas:

Žaidėjų įvertinimas: Statistika leidžia objektyviai įvertinti kiekvieno žaidėjo indėlį į komandos žaidimą. Pagrindiniai statistiniai rodikliai, tokie kaip pelnyti taškai, atkovoti kamuoliai, rezultatyvūs perdavimai, blokuoti metimai ir perimti kamuoliai, leidžia treneriams ir analitikams suprasti, kokie žaidėjai yra efektyviausi ir kokias stipriąsias puses jie turi.
Komandos žaidimo analizė: Statistika padeda analizuoti komandos žaidimą, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias puses. Stebint tokius rodiklius kaip pataikymo procentas, atkovotų kamuolių santykis ir klaidų skaičius, galima nustatyti, ką komanda daro gerai ir ką reikia tobulinti.
Žaidėjų tobulėjimo stebėjimas: Statistika leidžia stebėti žaidėjų tobulėjimą per laiką. Stebint, kaip keičiasi žaidėjų statistiniai rodikliai, galima įvertinti jų progresą ir nustatyti, kokias sritis jie turi tobulinti.
Žaidėjų vertės nustatymas: Statistiką atidžiai seka krepšinio agentai ir kitos komandos. Todėl kai kurie žaidėjai jautriai reaguoja į neteisingai užpildytą jų asmeninę statistiką.
Informacijos teikimas sirgaliams: Jeigu krepšinio sirgaliams nėra galimybių stebėti rungtynių per televiziją, statistų fiksuojami žaidėjų veiksmai online pagalba perduodami į atitinkamų lygų oficialias interneto svetaines.

Krepšinio statistikos rinkimas ir analizė

Pagal oficialias FIBA krepšinio taisykles rungtynes aptarnaujantį sekretoriatą sudaro: informatorius, pagrindinio protokolo sekretorius ir jo padėjėjas, laikininkas, 24 sekundžių laikininkas ir statistai. Jų darbas labai specifinis ir atsakingas. Statistai, naudodami specialią statistikos kompiuterinę programą, rungtynių eigoje fiksuoja abiejų komandų krepšininkų veiksmus: žaistą laiką, pataikytus ir nepataikytus metimus, atkovotus kamuolius, pražangas ir kt. Kiekvieno kėlinio pabaigoje komandoms pateikiamas statistikos protokolas, kuriame atsispindi visi žaidėjų rodikliai ir jų naudingumo koeficientas.

Šiuolaikinėje krepšinio statistikoje naudojami įvairūs rodikliai, leidžiantys giliau analizuoti žaidimą. Be pagrindinių rodiklių, tokių kaip pelnyti taškai, atkovoti kamuoliai ir rezultatyvūs perdavimai, naudojami ir pažangesni rodikliai, tokie kaip:

Naudingumo koeficientas (EFF): Tai rodiklis, kuris įvertina žaidėjo indėlį į komandos žaidimą, atsižvelgiant į visus pagrindinius statistinius rodiklius.
Pataikymo procentas (FG%): Tai rodiklis, kuris rodo, kaip efektyviai žaidėjas meta į krepšį.
Tritaškių pataikymo procentas (3P%): Tai rodiklis, kuris rodo, kaip efektyviai žaidėjas meta tritaškius.
Atkovotų kamuolių procentas (REB%): Tai rodiklis, kuris rodo, kaip efektyviai žaidėjas atkovoja kamuolius.
Rezultatyvių perdavimų procentas (AST%): Tai rodiklis, kuris rodo, kaip efektyviai žaidėjas atlieka rezultatyvius perdavimus.
Perimtų kamuolių procentas (STL%): Tai rodiklis, kuris rodo, kaip efektyviai žaidėjas perima kamuolius.
Blokuotų metimų procentas (BLK%): Tai rodiklis, kuris rodo, kaip efektyviai žaidėjas blokuoja metimus.
Klaidų procentas (TOV%): Tai rodiklis, kuris rodo, kaip dažnai žaidėjas daro klaidas.
Perimtų kamuolių ir klaidų koeficientas (STT): Tai santykis tarp komandos ar žaidėjo perimamų kamuolių ir padaromų klaidų.

Šie rodikliai leidžia treneriams ir analitikams giliau analizuoti žaidimą ir priimti pagrįstus sprendimus.

Taip pat skaitykite: Daugiausiai NBA titulų

NBA antirekordai: kai nesiseka labiausiai

Krepšinyje, kaip ir bet kurioje sporto šakoje, pasitaiko ne tik įspūdingų pasirodymų, bet ir nesėkmingų rungtynių, kai žaidėjams ir komandoms tiesiog nesiseka. Panagrinėkime keletą NBA antirekordų, susijusių su didžiausiu klaidų ir pramestų metimų skaičiumi.

Daugiausiai klaidų per rungtynes

Klaidos yra neišvengiama krepšinio dalis, tačiau kartais jų skaičius peržengia visas ribas. Štai keletas antirekordų, susijusių su didžiausiu klaidų skaičiumi:

Daugiausiai klaidų per rungtynes individualiai: Jasonas Kiddas (14 klaidų, 2001 m.). Krepšininko duona aikštelėje tampa kamuolio paskirstymas, todėl neišvengsi vakarų, kai kamuolys slysta iš rankų. 2001-aisiais Jasonas Kiddas rungtynėse su „New York Knicks“ suklydo 14 kartų. Gera naujiena yra ta, jog jis dvikovą vis tiek pabaigė su trigubu dubliu kišenėje - 18 taškų, 12 atkovotų kamuolių bei 10 rezultatyvių perdavimų.
Daugiausiai klaidų per sezoną individualiai: Jamesas Hardenas (464 klaidos, 2016-2017 m.). Komandos įprastai stengiasi nepasiekti 10 klaidų ribos per mačą, tačiau sunku to išvengti, kai komandoje rungtyniauja J.Hardenas, 2016-2017 metų sezone klydęs net po 5,7 karto per susitikimą.
Daugiausiai klaidų per rungtynes komandai: „San Antonio Spurs“ (40 klaidų, 1988-1989 m.). Sunku įsivaizduoti blogą „San Antonio Spurs“ komandą, tačiau ji tragiška buvo 1988-1989 metų sezone. Teksaso valstijos krepšininkai dvikovoje su „Golden State Warriors“ suklydo net 40 kartų, o Oklando komanda triumfavo 133:96. Per pastaruosius 15 metų jokia komanda nėra užfiksavusi 30 klaidų per rungtynes rezultato.
Daugiausiai klaidų per sezoną komandai: „Denver Nuggets“ (2011 klaidų, 1976-1977 m.). Tai vienintelė komanda, kuriai per sezoną pavyko pasiekti 2000 klaidų žymą. „Nuggets“ krepšininkai tą sezoną vidutiniškai klydo po 24,5 karto per susitikimą. Tai dvigubai daugiau nei praėjusio sezono daugiausia klydusios ekipos vidurkis. Nors „Nuggets“ klydo daug, tačiau tame sezone laimėjo 50 kartų bei nužygiavo iki antrojo atkrintamųjų varžybų rato. Tai buvo geriausiai besigynusi ekipa lygoje, o puolimo reitingas siekė septintąją vietą tarp visų lygos komandų.

Daugiausiai pramestų metimų per rungtynes

Pramesti metimai yra dar viena neišvengiama krepšinio dalis, tačiau kartais žaidėjams ir komandoms tiesiog nesiseka pataikyti į krepšį. Štai keletas antirekordų, susijusių su didžiausiu pramestų metimų skaičiumi:

Daugiausiai pramestų metimų iš žaidimo per rungtynes: Joe Fulksas (42 pramesti metimai, 1947-1948 m.). Prieš daugiau nei 70 metų „Philadelphia Warriors“ krepšininkas Joe Fulksas surengė tikrą metimų vakarėlį - iš 55 bandymų pataikė vos 13 metimų. Tuo metu krepšininkų ilsinimo taktikos nebuvo. Ekipa triuškino „Providence Steamrollers“, o dukart „Visų žvaigždžių“ mačo dalyvis nesiliovė atakavęs krepšį. J.Fulksas turėjo ir daugiau žemo efektyvumo rungtynių - 4 pataikyti metimai iš 31, 6 iš 38, 5 iš 31, 7 iš 36, 7 iš 40 bei 8 iš 46.
Mažiausiai pataikytų metimų iš žaidimo per rungtynes komandai: „Orlando Magic“ (16 pataikytų metimų, 2011-2012 m.). Kitą kartą, kai jūsų komanda strigs, prisiminkite, jog gali būti ir blogiau. Dar neregėtas žemumas pasiekė 2011-2012 metų sezono „Orlando Magic“. Ginklais su „Boston Celtics“ surėmusi Floridos ekipa pataikė vos 16 metimų iš 65, dvikovą pralaimėjusi 56:87. Tuo metu „Magic“ buvo atkrintamųjų kalibro komanda, tačiau tą sausio vakarą ji tiesiog pamiršo, kaip reikia žaisti krepšinį.
Blogiausias pataikymo procentas iš žaidimo komandai per rungtynes: „Chicago Bulls“ (23,4 proc., 1998-1999 m.). Nerezultatyviausias visų laikų mačas užfiksuotas tarp „Fort Wayne Pistons“ ir „Minneapolis Lakers“, kai dvikova baigėsi 19-18, tačiau šis mačas vyko labai seniai - dar 1950-aisiais. Žvelkime į modernių laikų NBA. Tai buvo pirmasis „Bulls“ sezonas be Michaelo Jordano, o 49 taškus pelnę čempionai net 33 taškų skirtumu nusileido „Miami Heat“ krepšininkams. Čikagos ekipa tą vakarą pataikė vos 18 metimų iš 77, iš trijų taškų zonos nepataikiusi nė karto iš 9 bandymų. Tai blogiausias visų laikų pataikymas NBA lygoje. Po trejų metų arti rekordo buvo „San Antonio Spurs“, kai Toronte realizavo vos 23,9 proc. metimų. Neįtikėtina, tačiau to pakako, kad Greggo Popovichiaus auklėtiniai ištrauktų pratęsimą. „Raptors“ tą vakarą buvo šiek tiek geresni - pataikė 33 proc. metimų bei per pratęsimą laimėjo 80:74.
Daugiausiai pramestų tritaškių per rungtynes individualiai: Damonas Stoudemire'as ir Jamesas Hardenas (16 pramestų tritaškių). Dauguma žaidėjų pradeda bijoti atakuoti krepšį, kai pirmieji metimai tikslo nepasiekia, bet tai nėra „Houston Rockets“ lyderio Jameso Hardeno filosofija. Jis net 6 kartus per karjerą yra prametęs 16 tolimų metimų per rungtynes! Šioje serijoje galime rasti ir keistą pasirodymą nesėkme pasibaigusioje dvikovoje prieš „Orlando Magic“, kai J.Hardenas įmetė vos 1 tritaškį iš 17, tačiau dvikovą baigė savo sąskaitoje turėdamas 38 taškus, 9 atkovotus kamuolius bei 12 rezultatyvių perdavimų. Tiek daug tritaškių rungtynėse prametęs yra tik dar vienas žaidėjas NBA istorijoje. Tai buvęs Arvydo Sabonio komandos draugas „Portland Trail Blazers“ ekipoje Damonas Stoudemire'as. Toks rodiklis dar beprotiškiau skambėjo tais laikais, kai komandos vidutiniškai iš viso išmesdavo vos po 16 tritaškių.
Daugiausiai pramestų tritaškių per rungtynes komandai: „Denver Nuggets“ (22 pramesti tritaškiai, 2012-2013 m.). To sezono Denverio ekipa gebėdavo greitai užsidegti bei užlieti varžovus tritaškiais. Pavyzdžiui, JR Smithas viename susitikime pataikė 11 tritaškių, o buvusiam žalgiriečiui Ty Lawsonui priklauso 10 iš eilės pataikytų tritaškių rekordas. Tačiau buvo vienos rungtynės, kai krepšio tinklelis „Nuggets“ žaidėjams buvo lyg užrištas. Dvikovoje su „Portland Trail Blazers“ jie prametė visus 22 tritaškius. Stebuklas, jog pralaimėjo vos 8 taškais.
Daugiausiai iš eilės pramestų tritaškių komandai: „Houston Rockets“ (27 pramesti tritaškiai, 2017-2018 m.). Sakoma, kad „raketos“ gyvena ir miršta ties tritaškio linija, o 2018-aisiais metais vykusiose Vakarų konferencijos finalo rungtynėse jie žuvo skausminga mirtimi. 27 iš eilės pramesti tritaškiai ne tik yra blogiausias visų laikų rezultatas, bet tai 11 taškų turėtą persvarą pavertė pralaimėjimu 92:101, užkirtusiu kelią į NBA finalą. Jameso Hardeno (2 iš 13), Erico Gordono (2 iš 12) bei Trevoro Arizos (0-9) tolimi ginklai buvo užsikirtę - 4 iš 34.

Lietuviško krepšinio statistikos tendencijos

Lietuva krepšinio pasaulyje dažnai vadinama apsigimusių metikų kraštu. Tačiau bandant nuspėti, kaip rinktinei svarbiausiose vasaros varžybose seksis atakuoti iš toli, kaskart reikia mesti kauliuką: pagal tritaškių pataikymą komanda būna tai lyderė, tai vidutiniokė. O kartais ir autsaiderė. Lietuviai nuolat giriami kaip komandinio žaidimo apologetai. Tik ne visada tai atsispindi, pavyzdžiui, rezultatyvių perdavimų vidurkių suvestinėse. Tokios ir panašios nacionalinės charakteristikos - tik abstrakčios klišės, neatsilaikančios prieš konkrečius faktorius: komandos sudėtį, sportinę formą, trenerio pomėgius, varžovų pajėgumą ir t. t. Tačiau yra itin gajų lietuviško krepšinio bruožų, kurie nuosekliai palieka savo pėdsaką ne tik tautosakoje, bet ir objektyviuose statistikos protokoluose.

Perimtų kamuolių ir klaidų koeficientas - nei populiarus, nei savaime informatyvus krepšinio statistikos rodiklis. Bet kuomet tos pačios indikacijos būdingos ir šalies rinktinei, ir tarptautinėje arenoje kovojantiems klubams, tai jau traukia akį. O jei tendencija apima ne vieną ir ne kelis sezonus, o ištisus dešimtmečius, susimąstyti verta. STT (anglų kalba - „steal to turnover“) koeficientas reiškia santykį tarp komandos ar žaidėjo perimamų kamuolių ir padaromų klaidų. Net dėl statistikos pamišusioje NBA lygoje šis išvestinis parametras pasitelkiamas labai retai.

Taip pat skaitykite: Kaip išvengti mirties sportuojant

Per pastaruosius dešimt metų Lietuvos rinktinės STT koeficientas pagrindiniuose turnyruose dar nė karto nebuvo palankesnis nei prieš ją rungtyniavusių varžovų. Skaičiuojant nuo amžiaus pradžios, tik 2000 metų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse ir 2001 metų Europos čempionate rungtynėse su lietuviais varžovai vidutiniškai klysdavo dažniau. Kituose 14-oje didžiųjų turnyrų iš eilės buvo atvirkščiai, ir tokia tendencija tęsiasi iki pat šių dienų. Panaši ir perimtų kamuolių statistika. Tik ketveriose pirmenybėse - 2000, 2001, 2003 ir 2005 metais - Lietuvos nacionalinė komanda jų nugvelbdavo daugiau nei komandos, su kuriomis tekdavo galynėtis. Lygiai tuo pačiu pasižymi ir Lietuvos klubai, kuomet susitinka su užsienio ekipomis.

Krepšinis.lt apskaičiavo 2000-2017 metais pajėgiausiuose žemyno turnyruose - Eurolygoje, Europos taurės varžybose ir FIBA Čempionų lygoje (Suprolygoje) - dalyvavusių šalies klubų STT koeficientus per visą šį laikotarpį. Skaičiai iškalbingi: nė vieno lietuviško klubo perimtų kamuolių ir klaidų santykis nebuvo geresnis nei oponentų, su kuriais žaista. Šalies flagmanas „Žalgiris“ per 17 metų Eurolygoje nė karto nesugebėjo per sezoną perimti daugiau kamuolių nei varžovai atimdavo iš jo paties. Ne sykį kauniečiai buvo metinių statistikos suvestinių autsaideriai - tiek pagal perimtus kamuolius, tiek pagal tuos, kuriuos iš jų „nudžiaudavo“ priešininkai, tiek ir pagal klaidų skaičių. Daug pasako nuo 2000-ųjų skaičiuojama suminė modernios Eurolygos statistika. Pagal išprovokuotas varžovų klaidas „Žalgiris“ tarp 83 turnyre skirtingu metu žaidusių komandų užima tik 68 vietą. Žemiau nėra nė vieno kito istorinio Eurolygos klubo - jeigu taip pavadintume 16 ekipų, sužaidusių daugiau nei po 150 rungtynių prestižinėje lygoje.

Vis dėlto būtent „Lietuvos rytas“ istoriškai yra geriausiu STT koeficientu tarptautinėje arenoje pasižyminti šalies komanda, vienintelė tik nežymiai atsiliekanti nuo savo varžovų. „Žalgirio“, Klaipėdos „Neptūno“, Panevėžio „Lietkabelio“, „Šiaulių“, Prienų-Birštono „Vytauto“ ir Utenos „Juventus“ - o taip pat ir Lietuvos rinktinės - atvejais skirtumas kur kas ryškesnis. Tad nacionalinis lietuviško krepšinio įdagas, regis, slypi kažkur tarp perimtų kamuolių ir klaidų grafų. Įsitaisęs pakankamai giliai, kad nedarytų lemiamos įtakos pergalių ir pralaimėjimų balansui. Tūnantis pataikymo procentų, atkovotų kamuolių, rezultatyvių perdavimų ir kitų svarbesnių statistikos parametrų šešėlyje. Bet vis dėlto išlendantis į paviršių papurčius statistikos protokolus.

Prastą perimamų kamuolių ir klaidų santykį lietuviškos krepšinio mokyklos absolventų žaidime galima nagrinėti dviem skerspjūviais: krepšininkų sugebėjimų ir taktikos. R. Radvila pripažįsta, kad ugdant žaidėjus Lietuvoje gynybos sugebėjimai lavinami mažiau nei puolimo.

„Visur užsienyje dabar vyrauja fizinis pajėgumas, atletiškumas, gynybai skiriama labai daug dėmesio. Dominuoja tie, kurie ne tik labai gerai valdo kamuolį, bet ir kibiai ginasi. Visose pratybose naudojamas aktyvus spaudimas: neleidžiama laisvai išmesti kamuolio, neleidžiama jo priimti, puolantys žaidėjai „smaugiami“ ties pražangos riba. Lietuviai to negali, nes nemoka. O nemoka, nes mes, treneriai, neišmokome, neakcentuojame. Nėra taip, kad treniruotėse mes pusę laiko skirtume puolimui, pusę - gynybai. Daug didesnis dėmesys tenka metimo lavinimui, taktikai - automatiškai mažiau erdvės lieka gynybai. Daugiau perdavimų - daugiau klaidų Kuo aktyviau ir kokybiškiau ginasi varžovai, tuo labiau kraujuoja opa komandos klaidų grafoje. Bet R. Radvila sutinka, kad ir pačių lietuvių puolimo arsenalo parengtis - ne be priekaišto. Perdavimų technika, išbėgimas po užtvarų, pastarųjų kokybė, kamuolio valdymas - sušlubęs bet kuris žaidimo elementas gali pavirsti klaida. Taip pat nepakankamas fizinis pasiruošimas.

Taip pat skaitykite: Statistika apie sporto traumas

„Gerai fiziškai ir techniškai pasirengusį žaidėją spausk nespaudęs - klaidos jis nepadarys. Treneriai kalti, kad vaikų neišmoko universalumo, valdyti kamuolį abiem rankomis, mažai nagrinėja situacijas. Geras treneris, kuriam rūpi visos detalės, išsireikalaus ir minimalaus klaidų skaičiaus, ir perimtų kamuolių, ir geros gynybos. Deja, spragų turime net ir suaugusiųjų rinktinėje. Jau ne tik įžaidėjo, bet ir atakuojančio gynėjo pozicija tampa problematiška, nebėra tokių kaip Arvydas Macijauskas, Donatas Slanina, Ramūnas Šiškauskas. Sutikite, mūsų žaidėjai Europos mastu yra vidutiniokai“, - lygino R. Radvila.

Specialistas įžvelgia ir vieną žaidimo taktikos padiktuotą priežastį, dėl kurios Lietuvos komandos dažniau nei konkurentai pameta kamuolį.

„Amerikiečių taisyklė - geriau pramesti nei suklysti. Ispanai, italai taip pat mokosi paprasto žaidimo, paremto individualiu meistriškumu, dabar tą patį jau daro ir prancūzai. Geriausias žaidėjas pats valdo kamuolį, pats veržiasi ar meta. Jei atlikai tokiam perdavimą, gali grįžti į gynybą, nes jis viską darys vienas: brausis, lips, mes. Nebent varžovai sutrigubintų gynybą, tuomet gal numes kamuolį kitam. Mūsų lietuviškas stilius - daugiau žaisti, daugiau judėti, kamuolys turi tris, keturis ar penkis kartus „suvaikščioti“, kol pasieks tą žmogų, kuriam patikėta užbaigti ataką. Kai tiek daug judesio, automatiškai išauga tikimybė kažkur užstrigti. O kuo mažiau perdavimų, tuo ir klaidos galimybė mažesnė“, - paprastą logiką pasitelkė R. Radvila.

Jei klaidų kiekis susijęs su puolimo deriniais, skirtingos gynybos sistemos, trenerio nuomone, įtakos perimtų kamuolių skaičiui neturi. Ar asmeninė, ar aikštės gynyba, ar net zoninis spaudimas - esą viskas bet kuriuo atveju galiausiai atsiremia į krepšininkų fizinius sugebėjimus bei nuovoką.

Vis dėlto Krepšinis.lt kalbinti žaidimo analitikai turi ką pridurti. Tuo metu Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Dainiaus Adomaičio asistentui Mindaugui Braziui į galvą pirmiausia šauna uteniškių atvejis praėjusiame Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezone.

Pagrindinis skirtumas tarp tokios „ispaniškos“ gynybos ir Lietuvoje populiaresnių konservatyvių sistemų yra rizikos laipsnis.

„Žiūrint iš taktinės pusės, mes, lietuviai, ginantis esame linkę mažiau rizikuoti. Mums užtenka priversti varžovą atakuoti iš sunkios, nepatogios situacijos. Pastangų perimti kamuolius neakcentuojame, kadangi nepavykus to padaryti prašokęs žmogus gynyboje iš esmės nebedalyvauja, toliau ginamasi keturiese prieš penkis. Todėl mūsų treneriai reikalauja, kad žaidėjai visada stengtųsi išlikti tarp kamuolio ir krepšio, liepia jiems pirmiausia žiūrėti, kad dengiamasis neįkirstų už nugaros“, - aiškino M. Brazys, kuris kitą sezoną dirbs jau „Lietuvos ryto“ štabe.

Įsikibus tik į STT koeficiento skaičiavimus ir pamiršus viską pasaulyje galėtų pasirodyti, kad lietuviai krepšinį žaidžia tarsi avėdami klumpėmis: patys nuolat nespėja paskui kamuolį, o varžovai pro juos lekia it pro stulpus. Iš tikrųjų, nėra geriau komandos puolimą ir gynybą apibūdinančio rodiklio kaip įmesti ir praleisti taškai. Visa kita tik detalizuoja, kaip ir iš ko suformuoti po finalinės sirenos švieslentėje liekantys skaičiai. STT koeficientas per siauras, kad turėtų tiesioginę koreliaciją su rezultatais. Kartais jis net atrodo atvirkščiai proporcingas.

„Nėra vienos statistikos kategorijos, iš kurios galima būtų susidaryti tikrą vaizdą. Jis susideda iš pusšimčio skirtingų aspektų“, - apibendrino T. Balčėtis. Bet lietuviško krepšinio antspaudą skaičiuose įžvelgti galima.

tags: #daugiausia #klaidu #per #nba #sezona #uzfiksaves