Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Lietuvos sporto renginių dalyvių vienos paros maitinimo normų klausimą, atsižvelgiant į pelno nesiekiančių vienetų kompensacijas ir susijusius teisės aktus. Straipsnyje aptariami kompensacijų dydžiai, jų taikymo sąlygos, taip pat istorinė perspektyva ir bandymai keisti nusistovėjusią tvarką.
Pelno nesiekiančių vienetų kompensacijos
Pelno nesiekiantys vienetai - tai organizacijos, kurių pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skirstomas steigėjams ar dalyviams. Valstybė, siekdama paremti tokių vienetų veiklą, numato įvairias kompensacijas, įskaitant ir maitinimo išlaidų kompensavimą sporto renginių dalyviams.
Vyriausybės nutarimas Nr. 1515, priimtas 2003 m. gruodžio 2 d., reglamentuoja neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžius, skiriamus viešųjų renginių ir aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų dalyviams. Šios taisyklės nustato, kam, kokių renginių metu, kokios ir kokio dydžio piniginės kompensacijos gali būti mokamos. Svarbu pažymėti, kad nuo 2019 m. liepos 30 d. taisyklės suvienodino kompensacijas už dalyvavimą pelno nesiekiančių vienetų vykdomuose tiek sporto, tiek kituose renginiuose.
Renginio apibrėžimas ir dalyviai
Renginiu, kurio dalyviams gali būti mokamos kompensacijos, laikomas viešasis renginys, kuriuo siekiama visuomenei naudingų tikslų ir kurio metu surinktos lėšos naudojamos tik renginio išlaidoms padengti, labdarai, paramai arba kitiems visuomenei naudingiems tikslams. Taip pat renginiu laikoma aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla, jeigu tokios stovyklos sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.
Renginio dalyviais laikomi programos autoriai, atlikėjai, programos atlikėjams pasirodymą padedantys atlikti asmenys, už techninio inventoriaus veikimą, techninės pagalbos teikimą ar visuomenės informavimą atsakingi asmenys. Taip pat aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykloje dalyvaujantys sportininkai, aukšto meistriškumo sporto specialistai ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai (treneriai). Sporto varžybų ar čempionatų dalyviais gali būti laikomi sportininkai, treneriai, teisėjai, sekretoriato darbuotojai ir kiti asmenys, kurie atlieka renginio programą bei padeda ją atlikti, jeigu renginys atitinka Taisyklėse apibrėžtą renginio sąvoką.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Svarbios sąlygos
Nustatyti kompensacijų dydžiai taikomi tik tuo atveju, jeigu renginys atitinka Taisyklių 2.2 papunktyje apibrėžtą renginio sąvoką, o renginio dalyviai nėra susiję su renginį vykdančiais pelno nesiekiančiais vienetais darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais ir (arba) už savo veiklą renginyje negauna kito atlygio.
Maitinimo normos ir apmokestinimas
Pelno nesiekiančių vienetų vykdomų renginių, susijusių su visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu, dalyvių gautos piniginės kompensacijos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos ir nedeklaruojamos, jei laikomasi tam tikrų sąlygų.
Renginiai Lietuvoje
Jeigu renginys vyksta Lietuvoje, pajamų mokesčiu neapmokestinama kompensuojama renginio dalyvio vienos paros maitinimo išlaidų suma, neviršijanti 1 bazinės socialinės išmokos (BSI). BSI dydis nuolat kinta:
- 2026 m. - 74 Eur
- 2025 m. - 70 Eur
- 2024 m. - 55 Eur
- 2023 m. - 49 Eur
- nuo 2022-06-01 iki 2022-12-31 - 46 Eur
- nuo 2022-01-01 iki 2022-05-31 - 42 Eur
- 2021 m. - 40 Eur
Be to, neapmokestinamos nakvynės išlaidos, kompensuojamos pagal renginio dalyvio pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, neviršijančios Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526, priede nustatytų gyvenamojo ploto nuomos išlaidų normų.
Taip pat kompensuojamos kelionės į renginio vykdymo vietą ir grįžimo į renginio dalyvio gyvenamąją vietą visų rūšių transporto priemonėmis išlaidos, pagal renginio dalyvio pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Jei kelionė vykdoma renginio dalyvio transporto priemone, kompensuojamos sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos, atsižvelgiant į kelionės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir transporto priemonės gamintojo nurodytus degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Galiausiai, kompensuojamos dokumentų, susijusių su atvykimu į Lietuvą, tvarkymo išlaidos, įskaitant atvykstančiųjų į Lietuvą kelionių draudimą.
Renginiai užsienyje
Jeigu renginys vyksta užsienyje, kompensuojama vienos paros maitinimo išlaidų suma negali viršyti dienpinigių, nustatytų Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“. Nakvynės išlaidos kompensuojamos pagal renginio dalyvio pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, neviršijančios Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių priede nustatytų gyvenamojo ploto nuomos išlaidų normų.
Analogiškai, kompensuojamos kelionės į užsienio valstybę ir jos teritorijoje visų rūšių transporto priemonėmis išlaidos, pagal renginio dalyvio pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Taip pat kompensuojamos sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos, jei kelionė vykdoma renginio dalyvio transporto priemone, atsižvelgiant į nuvažiuotų kilometrų skaičių ir transporto priemonės gamintojo nurodytas degalų sunaudojimo normas.
Galiausiai, kompensuojamos dokumentų, susijusių su išvykimu į užsienį, tvarkymo išlaidos, įskaitant išvykstančiųjų į užsienį kelionių draudimą.
Apmokestinimas
Tuo atveju, kai renginio dalyvis nepateikia išlaidas patvirtinančių dokumentų arba kai kompensuojamų išlaidų suma viršija aukščiau nurodytus dydžius, piniginė kompensacija arba nustatytus dydžius viršijanti suma apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Dokumentų tvarkymas ir apskaita
Pelno nesiekiantys vienetai, kompensuojantys Lietuvoje ir užsienyje vykdomų renginių dalyviams kelionės, nakvynės, degalų įsigijimo, maitinimo ir dokumentų, susijusių su atvykimu/išvykimu, tvarkymo išlaidas, privalo pildyti laisvos formos žurnalą. Jame turi būti įrašytas renginio pavadinimas, konkretus renginio tikslas, data ir vieta, renginio dalyvių, kuriems kompensuojamos išlaidos, vardai ir pavardės, asmens kodai, jiems kompensuojamų išlaidų dydžiai.
Jeigu renginio dalyvis pateikia išlaidas patvirtinančius dokumentus, žurnale taip pat įrašomi šie kiekvieno iš pateiktų dokumentų rekvizitai: data, numeris, paslaugos teikėjo pavadinimas, pinigų suma. Minėtąsias išlaidas kompensuojantys pelno nesiekiantys vienetai šiuos dokumentus saugo Finansinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka.
Istorinė perspektyva ir problemos
Sporto atstovai ilgą laiką apgailestavo, kad dėl menkų kompensacijų normų sporto sektorius traukiasi, mažėja profesionaliai sportuojančių žmonių skaičius ir sporto masiškumas, į sporto šakas neateina jauni treneriai, teisėjai, sportinės veiklos organizatoriai.
Dar 2017 m. beveik šimtas sporto organizacijų kreipėsi į komisiją su prašymu peržiūrėti dar nuo 1997 m. galiojančią maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių apskaičiavimo tvarką. Organizacijos prašė, kad nuo 2018 m. Komisija atsižvelgtų į viešą kreipimąsi ir įvertintų galimybę padidinti dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius arba pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1515.
Komisija siūlė mokesčių administratoriui kompleksiškai įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1515 pakeitimus ir priimti reikiamus sprendimus dar šiemet, kad sporto renginių dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžiai padidėtų ir nauja jų apskaičiavimo tvarka įsigaliotų nuo 2018 m.
Kadangi šie komisijos siūlymai liko neįgyvendinti, komisija 2018 m. liepos mėn. surengė pasitarimą su įvairių institucijų ir sporto organizacijų atstovais dėl maistpinigių dydžių nustatymo. Pasitarime buvo pažymėta, kad teisės aktai nebuvo pakeisti ir iki šiol vadovaujamasi prieš dvidešimt metų patvirtintais sporto renginių dalyvių maitinimosi išlaidų kompensavimo dydžiais. Tuo tarpu 2017 m. patikslinus maitinimosi išlaidų kompensacijų dydžius kultūros renginių dalyviams, jie yra keletą kartų didesni už šiuo metu skiriamus sporto renginių dalyviams.
Komisija pakartotinai kreipėsi į Vyriausybę, kad rengiant 2019 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų sandarą reglamentuojančius teisės aktus, būtų peržiūrėti ir patikslinti Lietuvoje vykstančių sporto renginių dalyvių maitinimosi išlaidų kompensacijų dydžiai.
Spalio 24 d. komisijos posėdyje dalyvavę Kūno kultūros ir sporto departamento, Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijų atstovai pažymėjo, kad atsižvelgdami į komisijos 2018 m. liepos 12 d. posėdį, yra rengiamas Vyriausybės 1997 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 561 „Dėl sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios projektas ir Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ pakeitimo projektas, kuriuo siūloma suvienodinti kultūros ir sporto renginių kompensuojamos vienos paros maitinimo išlaidų sumą, numatant 1 bazinės socialinės išmokos dydį.
Komisija bendru sutarimu nusprendė siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai parengti minėtus Vyriausybės nutarimo projektus ir šių metų lapkričio mėnesį pateikti juos Vyriausybei svarstyti, kad jie įsigaliotų nuo 2019 m.