Didžiausią biudžetą turintys futbolo klubai Lietuvoje: atlyginimai, premijos ir ambicijos

Lietuvos futbolo A lyga visada domino sirgalius ne tik įnirtingomis kovomis aikštėje, bet ir užkulisiniais finansiniais klausimais. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kurie klubai išsiskiria didžiausiais biudžetais, kokie atlyginimai mokami žaidėjams ir kaip premijos motyvuoja futbolininkus siekti pergalių. Taip pat aptarsime, kaip finansinė situacija veikia klubų ambicijas ir galimybes varžytis Europos turnyruose.

Aukso amžius ir dabartinė realybė: A lygos žvaigždžių atlyginimai

Nors šis sezonas laikomas sėkmingiausiu stipriausioms šalies futbolo komandoms dėl Europos turnyruose praeitų etapų, net ir dabartiniai A lygos rinkos lyderiai su baltu pavydu turėtų prisiminti prieš gerą dešimtmetį po Lietuvos stadionus laksčiusius žaidėjus. Vladimiro Romanovo valdytas „FBK Kaunas“ tų laikų stipriausiems žaidėjams - brazilui Rafaeliui Ledesmai ir senegaliečiui Pascaliui Mendy nepagailėdavo ir penkiaženklių sumų, jei tuometinius litus išreikštume eurais. Iki šiol kalbama, kad techniškajam R. Ledesmai buvo mokama po 15-20 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau laikai keitėsi. Prieš kelerius metus Vilniaus „Žalgiriui“ atstovavo garsesni žaidėjai, bet nei Deividas Šemberas, nei buvęs Lenkijos rinktinės saugas Jakubas Wilkas neuždirbdavo daugiau nei po 5 tūkst. eurų per mėnesį. Pastaraisiais metais piniginės vėl kiek papilnėjo. Praėjusį sezoną pats brangiausias „Žalgirio“ futbolininkas buvo Mahamane`as Traore. 28-erių buvusio Malio rinktinės žaidėjas, anksčiau vilkėjęs Prancūzijos „Nice“ ir „Metz“ klubų marškinėlius, Vilniuje per mėnesį uždirbdavo po 10 tūkst. eurų.

Atlyginimų skirtumai ir premijų sistema: kas lemia futbolininkų pajamas?

Svarbu pridurti, kad klubų žaidėjams siūlomų sąlygų principai yra skirtingi. Jei gaudami atlyginimą „Žalgirio“ futbolininkai visais buities reikalais turi pasirūpinti patys, „Sūduvos“ futbolininkų kasdienybe - būsto nuoma - rūpinasi klubo administracija. O tokiu atveju, visas atlyginimas keliauja tiesiai į futbolininkų sąskaitas. Be to, ženklią „Sūduvos“ futbolininkų atlyginimų dalį sudaro premijos. Už sėkmingą pasirodymą pastaraisiais metais Europos taurių turnyruose suvalkiečiai kišenes papildydavo solidžiomis sumomis. 15min žiniomis, premijų dydis starto vienuoliktuko žaidėjui, priklausomai nuo įveikto taurių turnyro etapo ir varžovo pajėgumo svyruoja nuo 3 iki 10 tūkst. eurų. Už Lietuvos čempiono titulą metų pabaigoje galima tikėtis dar 10 tūkst. premijos, kurios tikslų dydį lemia futbolininko sužaistų rungtynių skaičius.

„Žalgirio“ premijos už komandos pasiekimus Europoje yra kuklesnės. Didžiausią - virš 2 mln. eurų - biudžetą Lietuvoje turintis „Žalgirio“ klubas ir už titulą yra numatęs mažesnes premijas, o už pergales šalies čempionate futbolininkai nėra skatinami, skirtingai nei kitos tame pačiame LFF stadione rungtyniaujančios komandos futbolininkai. „Trakų“ klube premijos pagrindiniams žaidėjams, priklausomai nuo sužaistų minučių, už įveiktą Europos lygos etapą siekia po 2,5 tūkst. eurų. Už pergales A lygoje paskatinimas kur kas mažesnis (po 100-200 eurų), be to, ir Lietuvos čempionate premijų dydis priklauso nuo varžovo svorio - už pergales prieš pirmojo ketverto komandas skiriama dusyk didesnė suma nei už įveiktus varžovus iš antros lentelės pusės.

Atlyginimų dydis daugumoje klubų yra tabu. Pavyzdžiui, „Žalgiryje“ pasirašydami sutartį, futbolininkai įsipareigoja laikytis ir konfidencialumo susitarimo. Vengiant bereikalingų spekuliacijų ir nenorint, kad į vadovų darbo kabineto duris pasibelstų atlygiu nepatenkintų žaidėjų eilė, apie atlyginimų dydį žalgiriečiams draudžiama kalbėtis tiek viešai, tiek tarpusavyje.

Taip pat skaitykite: Greičio ir kelionių riedlenčių rekordai

Daugiausiai uždirbančių A lygos žaidėjų dešimtukas

Nepaisant konfidencialumo, 15min pabandė sudaryti daugiausiai A lygoje uždirbančių žaidėjų dešimtuką:

1. Liviu Antalis (Vilniaus „Žalgiris“) ~ 9 tūkst. eurų. Šį mėnesį, bendraudamas su savo šalies žiniasklaida, rumunas Liviu Antalis prasitarė, kad Vilniuje uždirba apie 11 tūkst. eurų per mėnesį. Faktas, kad praeityje Rumunijos rinktinės marškinėlius vilkėjęs ir Čempionų lygoje žaidęs puolėjas yra brangiausiai apmokamas A lygos žaidėjas. Bent jau kol kas savo kainą 29 metų rumunas pateisina - šį sezoną jau įmušė 20 įvarčių ir yra rezultatyviausias lygos futbolininkas. Visgi bent keli 15min šaltiniai teigė, kad iš tiesų mėnesinis rumuno uždarbis be premijų yra šiek tiek mažesnis ir siekia apie 9 tūkst. eurų.
2. Jeremy Manzorro (Vilniaus „Žalgiris“) ~ 8 tūkst. eurų. Prancūzą Vilniaus klubas tarpsezonio metu gana keistomis aplinkybėmis perviliojo iš pagrindinės konkurentės „Sūduvos“, tad Vilniuje saugo atlyginimas turėtų siekti arti 8 tūkst. eurų. Visgi pernai Marijampolėje žibėjęs futbolininkas sostinėje savęs taip ir neatrado bei vargu ar gali būti vadinamas pasiteisinusiu pirkiniu.
3. Tomašas Šimkovičius (Vilniaus „Žalgiris“) ~ 6 tūkst. eurų. Kapitono raištį neretai ryšintis Slovakijoje gimęs, Austrijos pilietybę turintis vidurio saugas tapo labai svarbia „Žalgirio“ dėlionės dalimi. Iš Kazachstano „Aktobe“ klubo perviliotas 31 metų futbolininkas yra tas sraigtas, aplink kurį sukasi vilniečių žaidimas. Be to, T. Šimkovičiaus gražus įvartis Lichtenšteine lėmė žalgiriečių ilgesnę kelionę Europos lygoje ir progą susiremti su galingąja „Sevilla“.
4. Tomašas Malecas (Vilniaus „Žalgiris“) ~ 6 tūkst. eurų. Komandai vadovaujant Aurelijui Skarbaliui slovakas buvo viena svarbiausių figūrų. Tačiau dvimetrinis 25 metų puolėjas iš Slovakijos įvarčiais nelijo ir turėjo pasislinkti ant atsarginių suolo, komandos vairą perėmus Valdui Urbonui.
5. Gersonas Acevedo (Marijampolės „Sūduva“) ~ 5 tūkst. eurų. 30-etis G. Acevedo į Marijampolę pasuko po karjeros stotelės Jekaterinburge, kur atstovavo aukščiausiame Rusijos divizione žaidžiančiam „Ural“. Vėliau čilietis trumpam buvo nutūpęs Almatos „Kairat“ ir „Deportes Iquique“ ekipose. Visgi atvykęs į Lietuvą futbolininkas iš Čilės kurį laiką turėjo nemažai sportinės drausmės pažeidimų ir keletą kartų buvo išsiųstas pažaisti už rezervinę Marijampolės komandą. Visi šie futbolininko reidai naktiniuose klubuose, 15min žiniomis, kirto ir per jo piniginę.
6. Danielis Offenbacheris (Marijampolės „Sūduva“) ~ 5 tūkst. eurų. Vasarą į sūduvių klubą atvykęs vidurio saugas iš Austrijos greitai tapo vienu geriausiu žaidėju ne tik Marijampolės klube, bet ir visoje A lygoje. Tai, kad Marijampolės klubas laikosi A lygos viršūnėje yra nemenkas 26 metų futbolininko nuopelnas.
7. Donovanas Slijngaardas (Vilniaus „Žalgiris“) ~ 5 tūkst. eurų. Nuo 2015-ųjų „Žalgirio“ marškinėlius vilkintis gynėjas iš Nyderlandų Donovanas Slijngaardas yra vienas Vilniaus klubo simbolių. Krašto gynėjas perdavimais prisideda prie įvarčių ir už tai buvo įvertintas klubo vadovų - jo alga ūgtelėjo pastaraisiais metais.
8. Mihretas Topčagičius (Marijampolės „Sūduva“) ~ 4,5 tūkst. eurų. Su patyrusiu bosniu, kurio didžioji karjeros dalis prabėgo Austrijoje, „Sūduva“ siejo dideles viltis, bet birželį komandą papildęs 30-metis puolėjas kol kas dėl traumų aikštėje pasirodo retai.
9. Linas Klimavičius (Vilnius „Žalgiris“) ~ 4 tūkst. eurų. Lietuvos rinktinės gynėjas antrojoje sezono dalyje prarado garantuotą vietą „Žalgirio“ gynybos viduryje, bet patekti į dešimtuką jam padėjo dar 2016 metų pabaigoje sudaryta sutartis.
10. Andro Švrljuga (Marijampolės „Sūduva“) ~ 4 tūkst. eurų. Krašto gynėjas iš Kroatijos pernai prisidėjo, kad „Sūduva“ paveržtų titulą iš jo buvusios komandos, o Marijampolės klubas jam atsidėkojo nauju kontraktu.

Daugiausiai uždirbančių žaidėjų dešimtuke dominuoja legionieriai. Praėjusį sezoną į dešimtuką būtų įsiterpęs „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės vidurio saugas Mantas Kuklys, sostinėje uždirbęs po 5,5 tūkst. eurų, bet šių metų pradžioje jis persikėlė rungtyniauti į Kazachstaną. Šiemet ant dešimtuko rikiuojasi kitas „Žalgirio“ saugas Saulius Mikoliūnas. Per ilgą karjerą Škotijoje ir Ukrainoje jis yra gavęs ir ženkliai stambesnių čekių, o Vilniaus klube atlygis siekia arti 4 tūkst. eurų. Mažiau uždirba Lietuvos rinktinės gynybos grandyje įsitvirtinęs Rolandas Baravykas - jam per mėnesį mokama apie 2,5 tūkst. eurų. Tarp vartininkų didžiausiu uždarbiu - arti 4 tūkst. - išskiria „Sūduvos“ vartų sargas iš Kroatijos Ivanas Kardumas. Už jo rikiuojasi patyrę Marijampolės klubo gynėjai - Algis Jankauskas, Vaidas Slavickas ir Povilas Leimonas. Šiemet į Lietuvos rinktinę prasimušęs „Sūduvos“ saugas Ovidijus Verbickas kas mėnesį sąskaitą papildo 2,5 tūkst. eurų - tai lemia prieš dvejus metus sudaryta sutartis.

Už dešimtuko ribų galima rasti ir žaidėjų, kurie iš pirmo žvilgsnio lyg ir būtų vertesni didesnio atlygio. Bene labiausiai pasiteisinęs „Žalgirio“ vadovų pastarųjų metų statymas futbolininkų rinkoje - Mamadou Mbodjis. Belgrado „Crvena zvezda“ ekipai iki tol priklausęs senegalietis iš karto tapo ne tik sirgalių numylėtiniu, bet ir pagrindiniu gynybos ramsčiu. Su juo jau prieš kelis metus susitarta dėl mėnesinio atlyginimo, kuris siekia apie 3 tūkst. eurų - suma, kuri yra gerokai kuklesnė nei gauna kiti šalia afrikiečio rungtyniaujantys komandos draugai.

„Trakų“ klubo ryškiausia žvaigždė yra Diniaras Bilialetdinovas. A lygos mastais ruso CV yra pilnas įspūdingų įrašų - Rusijos rinktinė, Maskvos „Spartak“, Liverpulio „Everton“. Bet uždirbus dideles sumas anksčiau ir perlipus perlipus į antrą karjeros pusę, svarbūs ne tik pinigai. Galbūt Rusijos pirmojoje lygoje jis galėtų tikėtis didesnio užmokesčio, bet vietoj ilgų skrydžių po gimtinę ir įtampos, D. Bilialetdinovas ramiai gyvena Vilniuje, kuris jam patinka dėl vakarietiškumo ir galimybės susikalbėti gimtąja kalba. Todėl jam tinka 3 tūkst. eurų mėnesinė alga. D. Bilialetdinovas yra daugiausiai uždirbantis „Trakų“ žaidėjas, tūkstančiu lenkiantis tėvynainį Jevgenijų Osipovą, kurio mėnesinės pajamos yra apie 2 tūkst. eurų, neskaitant premijų.

Kitų Trakų ekipos žaidėjų algos yra žemesnės. Trečioje A lygos vietoje šiuo metu besirikiuojančio Kauno „Stumbro“ pagrindiniai žaidėjai uždirba maždaug po tūkstantį eurų, o atsarginiai gauna minimalų atlyginimą. Beje, Mariano Barreto auklėtiniams premijos už jokias pergales nėra numatytos. Tarp 1 tūkst. ir 1,5 tūkst. eurų svyruoja geriausių „Kauno Žalgirio“ ir „Jonavos“ komandos lyderių algos. Žiemą „Palangos“ ekipą neaiškiai keliais buvo pasiekęs prieš Lionelį Messi pasaulio čempionate žaidęs buvęs Nigerijos rinktinės saugas Lukmanas Haruna, anksčiau vilkėjęs „Monaco“ ir Kijevo „Dinamo“ marškinėlius. Bet jam tebuvo mokama apie tūkstantis eurų per mėnesį ir tai neilgai - 27 metų futbolininkas vos nesusimušė su rungtynių fotografu, turėjo kitų bėdų dėl elgesio ir Palangą paliko. Tamsiausia padėtis yra Klaipėdos „Atlante“. Vacio Lekevičiaus vadovaujamame klube žaidėjus ir kuklios poros šimtų eurų injekcijos pasiekia visiškai nereguliariai.

Taip pat skaitykite: Vietų skaičius NBA arenose

Klubų biudžetai ir ambicijos: kas laukia ateityje?

Panagrinėkime kai kurių A lygos klubų biudžetus ir tikslus:

Vilniaus „Žalgiris“

• Įkurtas: 1947 m.
• A lygoje: Nuo 2010 m. (24-as sezonas)
• Trofėjai: 11 kartų Lietuvos čempionas, 14 sykių LFF taurės laimėtojas, 9 kartus LFF Supertaurės nugalėtojas.
• Biudžetas: Pesimistinis artėjančio sezono planas - 4 mln. 63 tūkst. eurų (pernai 3,4 mln.), optimistinis - 7,2 mln. eurų sieksiančios pajamos. Vilniaus miesto savivaldybės parama 2025-siems sieks 1,5 mln. eurų.
• Spalvos: Žalia ir balta
• Rėmėjas: „Betsafe“
• Stadionas: LFF (5067 žiūrovai)
• Direktorė: Vilma Venslovaitienė
• Treneris: Vladimiras Čeburinas
• Tikslas: „Tikslas - laimėti viską. Visus trofėjus Lietuvoje ir pakliūti į Europos turnyrų grupes“, - teigė klubo vadovė Vilma Venslovaitienė.

Marijampolės „Sūduva“

• Įkurta: 1942 m.
• A lygoje: Nuo 2002 m. (23-as sezonas)
• Trofėjai: Triskart Lietuvos čempionė, triskart LFF taurės laimėtoja, 4 sykius LFF Supertaurės nugalėtoja.
• Biudžetas: „Sezoną pradėsime su biudžetu, kuris yra panašus į praėjusių metų. eurų“, - 15min sakė vyriausiojo trenerio pareigas į „Sūduvos“ direktoriaus postą tarpsezonį iškeitęs Dovydas Lastauskas.
• Spalvos: Balta ir raudona
• Rėmėjas: „Sumeda“
• Stadionas: Marijampolės futbolo arena (6250 žiūrovų)
• Direktorius: Dovydas Lastauskas
• Treneris: Donatas Vencevičius
• Tikslas: „Norėtume, kad šis sezonas būtų kur kas sėkmingesnis nei praėjęs, kai turėjome kautis pereinamosiose rungtynėse dėl išlikimo. Planuojame taikyti apie lentelės vidurį, o sėkmės atveju net pakovoti dėl ketvirtos vietos, kuri galėtų atverti kelią į Europą“, - svarstė D. Lastauskas.

„Panevėžys“

• Įkurtas: 2015 m.
• A lygoje: Nuo 2019 m. (septintas sezonas)
• Trofėjai: A lygos čempionų titulas, LFF taurė ir Supertaurė.
• Biudžetas: „Sezoną pradėsime susiveržę diržus. Jei praėjusiais metais po čempioniško sezono disponavome apie 2,5 mln. eurų, tai šiemet versimės su 1 mln., iš kurių trečdalį sudarys miesto parama“, - 15min sakė „Panevėžio“ direktorius Bronius Vaitiekūnas.
• Spalvos: Raudona ir mėlyna
• Rėmėjas: „Sun Yan“
• Stadionas: „Aukštaitijos“ (6600 žiūrovų)
• Direktorius: Bronius Vaitiekūnas
• Treneris: Rolandas Vrabecas
• Tikslas: „Po nuviliančio praėjusio sezono sieksime vėl sugrįžti į Europos taurių pozicijas. Esame įsitikinę, kad tai galima padaryti net su gerokai susitraukusiu biudžetu. Svarbiausia yra išvengti traumų, kurios mus ypač „pjovė“ praėjusiais metais“, - 15min sakė B. Vaitiekūnas.

Lietuvos ir Latvijos futbolo palyginimas: ko galime pasimokyti?

Naujo sezono fone gera proga retrospektyviai įvertinti Lietuvos ir Latvijos klubinį futbolą, pažvelgti, iš kurio taško startuoja A lyga, kaip ji atrodo iš kaimynų perspektyvos ir kas nutiko, jog per pastaruosius kelerius metus latviai šovė aukštyn (UEFA reitinge) ir fiksuoja istorines aukštumas. Latvijos sporto žurnalistas U. teigė, kad FC „Riga“ yra dirbtinis darinys, į kurį pinigus pumpuoja turtingas klubo savininkas. Neoficialiai klubo savininkas yra Rusijos oligarchas Sergejus Lomakinas. Jis yra įtrauktas į Latvijos juodąjį sąrašą, neseniai politiniuose sluoksniuose bandė iš šio sąrašo ištrūkti, tačiau jam nepavyko. S. Lomakinas yra žinomas dėl savo ryšių su Rusijos valdžios atstovais, jam priklauso mažmeninės prekybos tinklas „FixPrice“.

FC „Riga“ disponavo 18,05 mln. eurų biudžetu, 2023 m. jis siekė 16,199 mln. eurų. Tačiau Baltijos šalių kontekste solidi FC „Riga“ piniginė negarantuoja titulų ir sėkmės nei vietiniame, nei tarptautiniame fronte. Dvejus metus iš eilės Latvijoje čempionų titulas priklauso kitam sostinės klubui - FK RFS. 2023 m. klubo biudžetas nesiekė nė 5 mln. eurų.

Latvijos futbolo lygos prezidentas Maksimas Krivunecas teigia, kad A lyga prieš kelerius metus buvo aukštesnio lygio, lyginant su Latvijos „Virsliga“ pirmenybėmis, tačiau dabar situacija yra pasikeitusi. Jis pabrėžia, kad solidžios investicijos į Latvijos klubus duoda rezultatų. Vien praėjusiame sezone FC „Riga“ iš žaidėjų perėjimų uždirbo 1,5 mln. eurų. Anot jo, 2018 m. sukūrė lygos modelį, leidusį išspręsti du jų šalies pirmenybių iššūkius: vietinių žaidėjų paklausos bangą ir neadekvačią vietos talentų infliaciją. Ir neadekvačią vietos talentų infliaciją Latvijos futbole, anot pašnekovo, spręsta „veikiant greitai ir strategiškai“.

M. Krivunecas taip pat siūlo gaivinti Baltijos futbolo lygos idėją. „Šis projektas Latvijos, Lietuvos ir Estijos klubams kasmet galėtų atnešti 4 mln. eurų pajamų, o tai gerokai padidintų finansinį stabilumą.“

Taip pat skaitykite: Arena: istorija ir dabartis

Angliškas pavyzdys: finansinės problemos ir sirgalių vaidmuo

Anglijoje futbolas visame pasaulyje asocijuojasi su milžiniškais pinigais, geriausiais planetos žaidėjais ir spindinčiais „Premier“ lygos stadionais. Tačiau vos vienu laipteliu žemiau, o kartais net ir pačioje sistemos apačioje, verda visai kitoks gyvenimas - kupinas finansinės nevilties, skolų ir egzistencinių krizių. Pastaruoju metu sporto pasaulį sukrėtė žinia apie vieną seniausių ir garbingiausių Anglijos futbolo klubų, kuris dėl neatsakingo valdymo, milžiniškų skolų ir savininkų abejingumo atsidūrė ant prarajos krašto.

Pagrindinė problemų priežastis dažniausiai slypi savininkų veiksmuose. Šiuolaikiniame futbole klubai dažnai tampa žaisliukais milijardierių rankose, kurie neturi jokio emocinio ryšio su vietos bendruomene. Viena didžiausių sisteminių problemų Anglijos futbole yra milžiniškas atotrūkis tarp „Premier“ lygos ir žemesnių divizionų. Patekimas į „Premier“ lygą klubui garantuoja šimtus milijonų svarų pajamų iš televizijos transliacijų teisių. Tačiau statistika negailestinga. Tik mažai daliai klubų pavyksta pakilti, o tie, kurie lieka už borto, lieka su nepakeliamais įsipareigojimais.

Kai klubas atsiduria ties išnykimo riba, vienintelė jėga, kuri realiai kovoja už jo išlikimą, yra sirgaliai. Anglijoje futbolo klubas yra daugiau nei įmonė - tai socialinis inkaras, vienijantis kartas. Sirgalių bendruomenės dažnai buriasi į fondus (angl. Supporters’ Trusts), siekdamos perimti klubo valdymą arba bent jau turėti balso teisę sprendžiant kritinius klausimus.

Šiuo metu aktyviai diskutuojama ir rengiami įstatymai dėl Nepriklausomo futbolo reguliatoriaus (angl. Independent Football Regulator) įsteigimo. Pirmiausia, reguliatorius turėtų teisę blokuoti klubų prisijungimą prie uždarų lygų (kaip nesėkmingas „Superlygos“ projektas). Antra, ir svarbiausia bankrutuojantiems klubams, jis įvestų daug griežtesnius finansinio tvarumo reikalavimus ir realią savininkų kontrolę. Be to, reguliatorius galėtų priversti „Premier“ lygą dalintis didesne pajamų dalimi su žemesnėmis lygomis, taip mažinant tą mirtiną finansinę prarają, kuri verčia klubus rizikuoti viskuo.

tags: #didziausia #biudzeta #turintis #futbolo #klubas