Alkūnės skausmas sportuojant - dažnas reiškinys, tačiau jo ignoruoti negalima. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti dilbio skausmo priežastis sportuojant, aptarti diagnostikos metodus, gydymo būdus ir prevencines priemones, kurios padės išvengti šios nemalonios problemos.
Įvadas
Alkūnės skausmas gali atsirasti tiek po intensyvios fizinės veiklos, tiek dėl pasikartojančių judesių darbo metu. Nors iš pradžių jis atrodo nekaltas, užsitęsęs ar stiprėjantis diskomfortas gali signalizuoti apie įvairias ligas ar traumas. Populiarėjant aktyviam gyvenimo būdui, vis daugiau žmonių kreipiasi į gydytojus, kuomet pajunta intensyvų skausmą alkūnės sąnaryje. Sportuojant, kiek sunkiau nei mankšta, dažnu atveju susiduriama su skausmais alkūnėse.
Dažniausios dilbio skausmų priežastys
Dažniausia dilbio dalis, kurioje patiriame sužalojimus, yra alkūnė. Dilbio skausmo priežastys gali būti labai įvairios. Gerai žinomos yra sportininkų traumos, kaip tenisininko alkūnė, kai jaučiate skausmą išorinėje alkūnės dalyje. Tai yra nebakterinis sausgyslės uždegimas alkūnės srityje. Kartais šis skausmas plinta į dilbį, riešą, plaštaką. Nors pavadinimas yra „tenisininko alkūnė“, tai nereiškia, kad ne teniso žaidėjai negali patirti šio uždegimo. Pavyzdžiui, žaidžiant beisbolą, krepšinį ar rankinį, jei yra netaisyklinga metimo technika. Sportas yra dažna alkūnės skausmo priežastis. Ypač daug problemų sukelia tenisas, krepšinis, sunkioji atletika ar net bėgimas, kai apkraunamos rankos.
Štai keletas dažniausių priežasčių:
Raumenų skausmai
Raumenų skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažna priežastis yra raumenų perkrova fizinio krūvio metu. Tai atsiradęs smulkus plyšimas raumenyje, kuris sukelia skausmą ir sustingimą po fizinio krūvio. Raumenų tempimo pratimai gali būti skausmingi ir pats raumuo liečiant yra jautrus, įsitempęs.
Taip pat skaitykite: Ar sportas sukelia galvos skausmą?
Uždegimas (Bursitas)
Bursa - tai tepalinis maišelis sąnaryje, įsispraudęs tarp sausgyslės ir kaulo arba odos. Esminė bursos paskirtis - sumažinti gretimų struktūrų trintį judėjimo metu. O bursitas yra bursos uždegimas. Bursa yra alkūnės sąnario gale ir apsaugo nuo sumušimų. Kadangi daugelis studentų būna pasirėmę ant alkūnių kol mokosi, bursitas kartais vadinama “studentų alkūne“. Bursitas gali apriboti alkūnės judesius, oda gali būti paraudusi ir karšta.
Tenisininko alkūnė (Lateralinis epikondilitas)
Tenisininko alkūnė (šoninis epikondilitas) yra dažna būklė, kai jaučiate skausmą išorinėje alkūnės dalyje. Tai yra nebakterinis sausgyslės uždegimas alkūnės srityje. Kartais šis skausmas plinta į dilbio, riešo ir plaštaką. Nors pavadinimas yra „tenisininko alkūnė“, tai nereiškia, kad ne teniso žaidėjai negali patirti šio uždegimo. Tik nedidelė dalis žmonių, besiskundžiančių tenisininko alkūne faktiškai žaidžia tenisą.
Lateralinio epikondilito („tenisininko alkūnė“) simptomai: skausmas arba deginimo pojūtis alkūnės išorinėje dalyje, susilpnėjusi jėga.
Golfo žaidėjo alkūnė (Medialinis epikondilitas)
Pavadinimas „golfo žaidėjo alkūnė“ yra šiek tiek klaidinanti, nes šis negalavimas ne visada atsiranda golfo aikštyne. Pavyzdžiui, jis gali atsirasti, kai jūs nuolat darote tą patį judesį savo riešu arba dėl staigių sunkių apkrovų raumenims, kurie nėra apšilę. Jį galite atpažinti sugniaužę plaštaką ir padarę kumštį lenkite riešą į priekį arba pasukite dilbį į vidų - jeigu alkūnė suskaudo, turite golfo žaidėjo alkūnę.
Esant medialiniui epikondilitui („golfo žaidėjo alkūnė“) skausmas gali atsirasti staiga arba palaipsniui, kuris jaučiamas vidinėje alkūnės pusėje.
Taip pat skaitykite: Peties skausmo prevencija sportuojant
Alkūnės lūžis
Nelaimingo atsitikimo metu, pvz:. nukritę nuo dviračio ar laiptų, galite sulaužyti alkūnę. Tokiu atveju jausite aštrų alkūnės skausmą, matysite patinimą. Jeigu ranka atrodys deformuota - greičiausiai turite atvirą lūžį.
Alkūnės ankštumo sindromas
Alkūnės ankštumo sindromas (angl. Elbow Impingement Syndrome) - tai būklė, kai alkūnės sąnario struktūros, tokios kaip sausgyslės, raiščiai ar minkštieji audiniai, yra suspaudžiami ar dirginami, sukeldami skausmą, uždegimą ir judesių ribotumą. Ši būklė dažnai pasitaiko dėl pasikartojančių judesių, traumų ar sąnario struktūrų nusidėvėjimo, ypač tarp sportininkų ar žmonių, kurių darbas reikalauja intensyvaus rankų naudojimo. Alkūnės ankštumo sindromas išsivysto dėl mechaninių, uždegiminių ar degeneracinių veiksnių, kurie sukelia audinių suspaudimą ar dirginimą alkūnės sąnaryje.
Alkūnės kauliuko skausmo priežastys
Alkūnės kauliuko skausmas yra dažna problema tiek sportuojantiems, tiek mažiau fiziškai aktyviems žmonėms. Vieniems jis atsiranda po treniruotės, kitiems - po smūgio ar kritimo, o dar kitiems - be aiškios priežasties, pamažu stiprėjant kasdien. Šis simptomas gali signalizuoti apie sausgyslių uždegimą, sąnario ligas ar net nervo pažeidimą, todėl ignoruoti jo nereikėtų.
Sportinės traumos ir perkrovos
Ši priežastis dažniausiai pasireiškia aktyviai sportuojantiems žmonėms, ypač tenisininkams, golfo žaidėjams ar tiems, kurie daug kilnoja svorius. Pasikartojantys judesiai apkrauna sausgysles, kurios tvirtinasi prie alkūnės kauliuko. Tenisininko alkūnė (lateralinis epikondilitas) - skausmas išorinėje alkūnės pusėje. Golfo žaidėjo alkūnė (medialinis epikondilitas) - skausmas vidinėje alkūnės pusėje.
Traumų pasekmės
Kartais skausmas atsiranda po konkretaus įvykio - smūgio, kritimo ar kaulo lūžio. Net jei kaulas nesulūžta, gali būti pažeisti raiščiai, sąnario kapsulė ar užspaustas nervas. Tokiu atveju skausmas dažnai būna stipresnis, lydi patinimas, o kartais net tirpimas.
Taip pat skaitykite: Sporto traumų prevencija
Sąnarių ir sausgyslių ligos
Ne visada priežastis yra trauma ar sportas. Kai kuriais atvejais alkūnės kauliuko skausmą sukelia:
- Artritas ar artrozė - sąnario degeneraciniai pokyčiai.
- Bursitas - alkūnės tepalinio maišelio uždegimas.
- Sausgyslių uždegimas - dėl ilgalaikės perkrovos ar infekcijos.
Šios būklės dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje arba žmonėms, kurie dirba monotonišką fizinį darbą.
Simptomai
Alkūnės kauliuko skausmas gali pasireikšti skirtingai, priklausomai nuo priežasties. Kartais žmogus jaučia tik nestiprų maudimą po krūvio, o kitais atvejais - stiprų, judesius ribojantį skausmą. Svarbu stebėti, kokie požymiai lydi šį simptomą, nes jie padeda gydytojui tiksliau nustatyti diagnozę.
Pagrindiniai simptomai:
- Skausmas spaudžiant kauliuką - tai vienas dažniausių požymių, rodantis sausgyslių pažeidimą.
- Skausmas judant - ypač sukant ranką, keliant svorius ar spaudžiant kumštį.
- Judesių ribotumas - ranką sunkiau ištiesinti ar sulenkti.
- Patinimas ar paraudimas - dažniausiai rodo uždegiminį procesą.
- Skausmo plitimas į dilbį ar žastą - gali būti susijęs su nervo užspaudimu.
Diagnostika
Norint išsiaiškinti, kodėl skauda alkūnės kauliuką, svarbiausia yra tinkama diagnostika. Kadangi pats skausmas nėra liga, o tik simptomas, gydytojas pirmiausia siekia nustatyti, ar priežastis yra trauma, sausgyslių perkrova, sąnario uždegimas ar kita būklė.
Gydytojo apžiūra
Pirmo vizito metu dažniausiai atliekama fizinė apžiūra - gydytojas spaudžia skausmingą vietą, vertina rankos judrumą, gali paprašyti atlikti kelis testus, kurie padeda nustatyti sausgyslių ar nervo pažeidimą.
Rentgeno tyrimas
Rentgenas padeda įvertinti kaulų būklę ir atmesti lūžius ar pažengusius degeneracinius pakitimus, tokius kaip artrozė.
Ultragarsas
Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) dažniausiai taikomas norint detaliai pamatyti sausgysles, raiščius ir minkštuosius audinius. Jis ypač naudingas, jei įtariamas sausgyslės uždegimas ar plyšimas.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Kai simptomai neaiškūs arba reikia išsamiau įvertinti nervų, raiščių ar kremzlės pažeidimus, gali būti atliekamas MRT tyrimas. Tai vienas tiksliausių metodų nustatant sudėtingas ligas.
Skausmo gydymas
Skausmas efektyviai gydomas fizioterapijos priemonėmis - ultragarsu, TENS, lazeriu, magnetiniu impulsu ir kitomis. Ūmų skausmą pašalinsime per 1-2d., o lėtinį per 2-3 sav. Pašalinus skausmą ir sugrąžinus Jums gyvenimo kokybę, per trumpiausią laiką atstatysime suglebusius tiek paviršinius, tiek giliuosius raumenis. Kondicijonuojamoje kineziterapijos salėje išmokysime atlikti pratimus namuose, kurių pagalba skausmą pamiršite visam laikui. Jeigu prireiks operacijos, patarsime kur kreiptis, parekomenduosime geriausius specialistus, o po operacijos padėsime greičiau susigrąžinti gyvenimo kokybę. Efektyvios įrangos pagalba pagreitinsime reabilitaciją po kaulų lūžių ar kitų traumatologinių operacijų net iki 55%. Mes Jums padėsime!
Gydymo būdai
Alkūnės kauliuko skausmo gydymas priklauso nuo priežasties. Kartais pakanka kelių savaičių poilsio, o kitais atvejais prireikia kineziterapijos ar net operacijos. Svarbiausia - nepradėti gydytis vien tik savarankiškai, o pasitarti su gydytoju, ypač jei skausmas nepraeina.
- Namų priemonės: Lengvais atvejais dažnai padeda paprastos priemonės, kurias galima taikyti namuose. Rekomenduojamas poilsis, vengiant judesių, kurie provokuoja skausmą. Prie alkūnės galima dėti šaltus kompresus, kurie mažina patinimą ir uždegimą. Jei skausmas stipresnis, gali padėti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas), tačiau juos reikia vartoti atsargiai ir neilgai.
- Kineziterapija: Kai skausmas užsitęsia, dažnai skiriama kineziterapija. Specialistas parenka individualius pratimus, stiprinančius dilbio raumenis ir gerinančius sąnario stabilumą. Taip pat mokoma, kaip taisyklingai atlikti judesius, kad sumažėtų pakartotinių traumų rizika.
- Fizioterapija: Prie kineziterapijos gali būti pridedamos fizioterapinės procedūros - ultragarso terapija, lazerio terapija ar elektroterapija. Šios priemonės padeda sumažinti uždegimą ir paspartinti gijimą.
- Injekcijos: Kai skausmas nepraeina ilgą laiką, gydytojas gali pasiūlyti kortikosteroidų injekcijas į pažeistą vietą. Jos greitai sumažina uždegimą, tačiau naudojamos atsargiai, nes per dažnas jų taikymas gali susilpninti sausgysles. Kai kuriais atvejais taikomos ir hialurono rūgšties ar PRP (trombocitais praturtintos plazmos) injekcijos.
- Chirurginis gydymas: Operacija reikalinga labai retai. Ji svarstoma tuomet, kai kitos priemonės nepadeda, o skausmas smarkiai riboja kasdienę veiklą. Chirurginės procedūros tikslas - pašalinti pažeistą audinį arba atlaisvinti nervą.
Epikondilito gydymas ir profilaktika
Pajutus ligos požymius, geriausia vengti fizinio krūvio dilbiui ir kreiptis į ortopedą-traumatologą. Neverta laukti, kol „praeis savaime“. Kuo ankščiau pradedamas gydymas, tuo greičiau ir lengviau pasveikstama. Pirmiausia svarbu nutraukti fizinį krūvį. Gydant epikondilitą efektyvus ir būtinas įtvaras, svarbu laikytis gydymo rėžimo. Labai svarbi yra ligos profilaktika. Reikia stengtis atlikti kuo mažiau judesių, sukeliančių skausmą, duoti alkūnės, riešo sąnariams ramybę. Tam tinka epikondilito gydymui ir profilaktikai skirti specialūs įtvarai, kurie suteikia kompresiją ir apsaugą, mažina dilbio raumenims tenkantį krūvį. Taip pat reikia vengti kilnoti sunkius daiktus, ypač tokioje padėtyje, kai delnas nuleistas žemyn. Gyjančias sausgysles ir raumenis apsaugoti padeda įtvarai, nes jie turi specialias pagalvėles, kurios suteikia spaudimą epikondilito srityje. Juostelė epikondilitui pagaminta iš minkštos medžiagos individualiam prisitaikymui. Juostelės viduje yra pagalvėlė, suteikianti reikiamą spaudimą. Alkūnės įtvarai puikiai įtvirtina alkūnės sąnarį, suteikia kompresiją, palaikymą ir apsaugą. Kai kurie tokio tipo įtvarai turi specialias pagalvėles ir nuimamą suveržimo dirželį su reguliuojamu spaudimu.
UAB „Idemus“ parduotuvėse „Šiuolaikinė ortopedija“ Viršuliškių g. 34 ir Vytauto g. 24, Vilniuje bei internetinėje parduotuvėje www.idemus.lt galite įsigyti įtvarus epikondilito gydymui ir profilaktikai sportuojant ir dirbant. Taip pat parduotuvėse galite įsigyti prekių, reikalingų formuoti taisyklingą laikyseną, reabilitacijos, slaugos bei judėjimo priemonių. UAB „Idemus“ - Šiuolaikinėje ortopedijoje konsultuoja patyrę ir žinomi Lietuvos ortopedai-traumatologai.
Patarimai, kaip sumažinti alkūnės sausgyslės dirginimą sportuojant
Sportuojantis, kiek sunkiau nei mankšta, dažnu atveju susiduria su skausmais alkūnėse. Yra du sausgyslių skausmo tipai: teniso ir golfisto alkūnė. Teniso alkūnėje mes juntame skausmą išorinėje alkūnės pusėje, o golfisto vidinėje. Dažnu atveju šie skausmai mus gali lydėti net kelis mėnesius ar net ištisus metus, tačiau tikrai galime juos valdyti ir gerinti situaciją sportuojant.
Prieš pradedant kalbėti apie pratimų pakitimus, noriu patikslinti priežastis, kodėl šie skausmai gali atsirasti. Turbūt daugeliui suprantama, kad sausgyslių skausmas, kitaip tariant uždegimas, atsiranda nuo per didelio krūvio.
- Svorių kilnojimas prasta technika arba per dideliu krūviu. Dažnu atveju įtakoja riešo stiprus užlenkimas atliekant pratimus.
- Rakečių sportas arba golfas. Per sunkios raketės ar lazdos naudojimas žaidimo metu.
- Atkartojantys judesiai, kurie gali būti fiziniam darbe, kaip statybose, auto dirbtuvėse, sodo darbuose.
Kaip matote, ši problema gali atsirasti ne tik nuo sporto, bet ir fizinio darbo. Labai dažnu atveju sudėjus kelis faktorius, problema dar labiau paaštrėja.
Štai keletas pratimų, kurie leis toliau progresuoti baziniuose veiksmuose, jėgoje, svorio metime ar koks kitas tikslas bebūtų, bet tuo pačiu palengvins skausmą bei palengva leis gyti Jūsų tendonitui.
Pritūpimai su štanga
Šis pratimas turėtų labiausiai kelti diskomfortą ir visų bazinių pratimų. Kuomet Jūs lendate po štanga, Jūsų rankos turi būti maksimaliai sulenktos, nuleistomis alkūnėmis žemyn. Riešai dažnu atveju būna šiek tiek užlenkti tam, kad būtų patogiau paimti štangą, o labiausiai ta jaus turintys prastesnį mobilumą pečiuose. Turbūt ar imsite štangą plačiai, ar siaurai, skausmą vis vien jausite ties alkūne.
Patarimas: Pritūpimus su įprasta štanga keiskite į pritūpimus su štanga iš priekio, bet būtinai imkite ją kryžiuodami rankas. Naudokite SSB štangą su priekinėmis rankenomis, kurios leis rankoms atsipalaiduoti ir alkūnėms pailsėti. Iš esmės pagrindinis tikslas yra keisti pratimus į tuos, kur nereiktų smarkiai užlenkti rankų, tuo pačiu užlenkiant riešų.
Mirties trauka
Šis pratimas tikrai neturėtų kelti tiek daug skausmo jo atlikimo metu, tačiau dėl per didelio krūvio dilbiui skausmas gali atsirasti vėliau. Vis gi, šį skausmą labiau sukelia atliekama riešo rotaciją paimant štangą, nes imdami ją Jūs delnus nusukate į save arba nuo savęs, kas sukelia papildomą įtampą sausgyslei.
Patarimas: Naudokite “trap bar” šešiakampę štangą, kuri leis riešus laikyti neutralioje pozicijoje delnams žiūrint į kojų pusę. Taip mažiau apkrausite sausgysles, riešai išliks tiesus. Be abejo, po mirties traukos rekomenduojama gerai masažuoti ir prasitempti dilbius.
Spaudimas
Spaudžiant įprastą štangą, kuomet svoris būna pakankamai sunkus, mes esame linkę užlenkti riešus. Kad ir nežymiai, tačiau vis tiek tai vyksta. Tad turime du dalykus, kurie gali įtakoti tendonitą: riešo ir dilbio rotacija imant štangą bei riešo užlenkimas atliekant veiksmą. Dažniausiai pačio pratimo atlikimo metu šio skausmo nejaučiame, tačiau vėliau jis gali paaštrėti, kuomet atšala raumenys.
Patarimas: Visų pirmiausia, jei ši problema egzistuoja nuo mažiausio svorio, tokiu atveju reiktų mažinti svorius ir mokintis spaudimo technikos. Jeigu tai atsiranda tik tuo atveju, kuomet spaudžiate svorius didesnius nei 80% nuo savo max., tuomet galima įsigyti riešų bintus, kurie padės išlaikyti juos tiesesnius. Mano nuomone, kol turite tokią problemą, geriausia yra pereiti prie “multi-grip” štangos spaudimo. Būtent su tokia štanga, Jūs leisite alkūnėms, dilbiui ir riešui atsipalaiduoti lygiai taip pat, kaip atliekant mirties trauką su “trap bar” štanga.
Prisitraukimai
Atrodytų paprastas pratimas, atliekamas savo kūno svoriu ir jokio lenkimo alkūnei nėra, tačiau turiu nuvilti, kad būtent atliekant prisitraukimus dažniausiai šis skausmas labiausiai paaštrėja. Jeigu atliekant prisitraukimus delnais nuo savęs ar delnais į save jaučiate diskomfortą, tokiu atveju jų geriau nedaryti. Problema lygiai tokia pati, kaip ir atliekant spaudimą dėl pasukto dilbio, tačiau čia yra kitas faktorius, jog Jūs save laikote ore ir taip nepatogioje sausgyslei vietoje, didinate įtampą.
Patarimas: Turite du pasirinkimus: daryti prisitraukimus tačiau naudojant neutralų paėmimą, kuomet Jūsų delnai žiuri vienas į kitą ir geriausia pečių plotyje. Tokiu atveju nevyksta sausgyslės sutrumpėjimo ir mažiau ją apkrausite. Vis gi, jeigu jaučiate diskomfortą, tuomet rekomenduočiau naudoti tą pačia “multi-grip” štangą, kaip ir spaudime, tik atlikti traukai pasilenkus.
Nesportuokite
Tai matyt geriausias patarimas tiems, kurie jau dagiau nei 3-6 mėnesius turi lėtinį skausmą alkūnėje ir vis tiek sportuoja. Jeigu toliau tai tęsite greičiausiai Jums dar ilgą laiką problema neišsispręs. Mano rekomendacija būtų pailsėti bent 2 savaites nuo fizinio krūvio. Tuo metu skirti dėmesio savi-masažui, masažui, tempimams, tepalams ir poilsiui. Grįžus į sportą pakeisti sporto programą taip, kad joje neliktų pratimų, kurie gali kelti skausmą ir diskomfortą.
Prevencija ir gyvenimo būdo patarimai
Alkūnės kauliuko skausmo galima išvengti, jei kasdien laikomės kelių paprastų taisyklių. Kadangi dažniausiai problema kyla dėl pakartotinės perkrovos, svarbiausia yra pasirūpinti taisyklinga judesių technika ir tinkamai paskirstytu fiziniu krūviu.
Taisyklinga sporto technika
Sportuojant būtina atkreipti dėmesį į rankų padėtį ir judesių atlikimą. Netaisyklingas teniso, golfo ar svorių kilnojimo judesys gali sukelti uždegimą. Jei kyla abejonių, geriausia pasikonsultuoti su treneriu.
Apšilimas ir tempimo pratimai
Prieš treniruotę raumenys turi būti paruošti darbui. Lengvas apšilimas ir dilbio raumenų tempimo pratimai sumažina traumų riziką. Tempimas svarbus ir po fizinio krūvio, nes padeda atpalaiduoti sausgysles.
Darbo ergonomika
Tie, kurie daug dirba kompiuteriu ar kartoja monotoniškus rankų judesius, turėtų pasirūpinti tinkama darbo vieta. Rekomenduojama reguliariai daryti pertraukas, keisti rankų padėtį, atlikti trumpus tempimo pratimus.
Saikingas krūvio didinimas
Nesvarbu, ar sportuojate, ar dirbate fizinį darbą - krūvį didinti reikia palaipsniui. Staigus apkrovos šuolis yra viena dažniausių traumų priežasčių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei patiriate dilbio skausmus, svarbu nuolat atsargiai judinti ranką, kad neprarastumėte judesių amplitudžių. Nedelskite užsukti pas kineziterapeutą ištyrimui - kuo anksčiau kreipsitės, tuo gijimas bus trumpesnis ir lengvesnis.
Alkūnės ankštumo sindromas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę, ypač tiems, kurių darbas ar laisvalaikis priklauso nuo rankų judesių. Skausmas ir judesių ribotumas trukdo atlikti kasdienes užduotis, tokias kaip rašymas, daiktų kėlimas ar sportavimas.
Todėl, jei jaučiate skausmą alkūnėje, ribojantį judesius ar kasdienę veiklą, nedelsdami kreipkitės į ortopedą ar kineziterapeutą, kad būtų atliktas išsamus įvertinimas. Venkite savarankiško gydymo, įskaitant vaistų vartojimą ar intensyvius pratimus be specialisto rekomendacijos, nes tai gali pabloginti būklę. Aptarkite su gydytoju tinkamas priemones, tokias kaip kineziterapija, įtvarai ar ergonomikos korekcija. Reguliariai stiprinkite dilbio ir pečių raumenis, tačiau visus sprendimus dėl gydymo ar prevencijos derinkite su specialistu.
tags: #dilbio #skausmas #sportuojant