Sąnarių Skausmas Sportuojant: Priežastys, Prevencija Ir Gydymas

Dažnai manoma, kad sąnariai veikia nepriekaištingai visą gyvenimą, tačiau sąnarių skausmas gali varginti tiek jaunus, tiek senus. Sportuojant, sąnarių skausmas yra dažnas "šalutinis" poveikis, todėl svarbu skirti daugiau dėmesio sąnarių ir kremzlių stiprinimui bei atstatymui. Šiame straipsnyje aptarsime sąnarių skausmo priežastis sportuojant, kaip jo išvengti ir kokius gydymo būdus taikyti.

Sąnarių Skausmo Priežastys

Sąnarių skausmą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:

• Viršsvoris: Didelis kūno svoris apkrauna stuburą ir sąnarius, dėl to jie greičiau dėvisi ir padidėja traumų tikimybė. Savo svorį visada nešiojamės su savimi: ar tai būtų raumenys, ar riebalai. Jei svoris didelis ir viršija optimalų kūno svorį, apkraunamas stuburas ir sąnariai, ko pasekoje jie greičiau dėvisi ir atsiranda didesnė traumų tikimybė.
• Nepakankamas apšilimas: Daugelis sportuojančiųjų mano, kad užtenka prabėgti ant bėgimo takelio 5-10 min ir galima eiti kilnoti svorius. Toks apšilimas per trumpas, nes nespėja suaktyvėti kraujotaka sąnariuose. Apšilimą sudaro: kardio krūvis, įvairūs dinaminiai (judesyje) tempimo pratimai, posūkiai, mostai, pritūpimai ir atsispaudimai be svorio. Apšilimas turi trukti ne trumpiau kaip 15 - 20 min.
• Per dideli svarmenų svoriai ir fiziniai krūviai: Dažniausiai sąnarių traumas patiria naujokai, siekiantys greitų rezultatų. Jie stengiasi pakelti kuo didesnius svorius, neišmokę teisingos pratimų atlikimo technikos. Pasekmė - trauma. Pažengę sportininkai sportuoja su dideliais svoriais, o jų treniruotės didelio intensyvumo. Treniruočių metu sąnariai ir kremzlės patiria didžiules apkrovas. Per dideli fiziniai krūviai, kurie trunka ilgą laiką, sukelia osteoartrozę - sąnarių susidėvėjimą. Jei sąnarius ir kremzles apkraunate maksimaliais krūviais, bet jų nestiprinate, laikui bėgant kremzlinis audinys susidėvi ir sportininko karjera baigta.
• Neatliekami tempimo pratimai po treniruotės: Po treniruotės reikia atlikti statinius (be judesio) tempimo pratimus, kurie padės atpalaiduoti raumenines skaidulas ir fascijas (raumenis dengianti plėvė) po intensyvaus krūvio. Tai pagerins sąnarių mobilumą (paslankumą). Kiekvienas tempimo pratimas turi būti atliekamas apie 30 s ar ilgiau.
• Vandens trūkumas: Nuo 50 iki 70 proc. sąnarinės kremzlės sudaro vanduo, po 10 proc. - chondroicitai ir proteoglikanai, nuo 10 iki 30 proc. II tipo kolagenas. Suaugusio žmogaus sąnarinė kremzlė neturi kraujagyslių, limfagyslių, nervų. Į kremzlę maistinės medžiagos ir deguonis patenka difuzijos būdu iš sąnario (sinovinio) skysčio ir kaulinių struktūrų, kurias ji dengia. Taip yra dėl ypatingos sąnario kremzlės struktūros. Sąnario kremzlė - kaip kempinė: ramybės metu sugeria sinovinį skystį, o krūvio metu spaudžia jį į sąnario ertmę, sutepdama sąnarį. Skysčio išspaudimas ir atvirkštinė jo absorbcija ir yra kremzlės maitinimo būdas. Ilgalaikis sąnario imobilizavimas gali sunaikinti kremzlę: nėra judesio, nėra kremzlės maitinimo. Gydytojai vieningai sako, kad sąnarių traškėjimas ir skausmas - tai dehidratacijos požymiai. Vanduo reikalingas kremzlės elastingumui ir stiprumui. Vandens trūkumas pagreitina sąnarių kremzlių degeneraciją. Vartojant papildus sąnariams, reikia gerti pakankamai vandens, kad gauti teigiamą papildų poveikį. Be to, vanduo skystina kraują. Kuo skystesnis kraujas, tuo lengviau kremzlės bus aprūpinamas maistinėmis medžiagomis
• Nesveika mityba: Laikantis mažai angliavandenių turinčių dietų (keto, atkinso, dukano, paleo ir t.t.), netenkama daug vandens, o vanduo reikalingas kremzlėms ir sinoviniam skysčiui susidaryti. Tokių dietų propaguotojai siūlo gerti daug vandens, tačiau jis neužsilaiko organizme, o juo labiau sąnariuose. Sąnariuose, kaip ir visame organizme, nuolat vyksta ląstelių atsinaujinimas, kuriam reikalingi baltymai ir angliavandeniai. Pritrūkus nors vienos medžiagos šis procesas sutrinka. Trūkstant angliavandenių organizme vyksta kataboliniai (irimo) procesai. Baltymai pradedami naudoti ne organizmo ląstelių atstatymui, o energijos gamybai, todėl jų pradeda trūkti kaulams ir kremzlėms. Kuo vyresniame amžiuje ir kuo ilgiau trunka mityba su mažu kiekiu angliavandenių, tuo labiau pažeidžiami kaulai ir kremzlės.
• Traumos ir sužalojimai: Tai taip pat yra dažnai pasitaikančios sąnarių skausmo priežastys
• Sąnarių uždegimas: Dažnai sąnarių skausmas gali atsirasti dėl uždegimo, pavyzdžiui, artrito. Artritas yra sąnarių uždegiminė būklė, kai kūno imuninė sistema atakuoja sąnarius ir taip sukelia skausmą ir patinimą.
• Didelė apkrova: Pernelyg didelė sąnario apkrova taip pat gali sukelti sąnarių skausmą.
• Amžius. Amžius taip pat yra svarbus sąnarių skausmo veiksnys.
• Genetiniai veiksniai. Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos sąnarių būklei.
• Ligos.

Sąnarių Skausmo Tipai Ir Lokalizacija

Sąnarių skausmai gali pasireikšti skirtingose kūno vietose, priklausomai nuo gyvenimo būdo, fizinės veiklos ar sveikatos būklės.

• Kelio sąnario skausmai: Kelio sąnario skausmai yra vieni dažniausių, nes keliai nuolat patiria didelį krūvį vaikštant, bėgant ar stovint. Priežastys gali būti įvairios: nuo menisko plyšimų ir raiščių patempimų iki osteoartrito ar reumatoidinio artrito. Per metus keliai susilenkia daugiau nei milijoną kartų ir kasdien atlaiko intensyvų spaudimą bei krūvį.
• Klubo sąnario skausmas: Klubo sąnario skausmas gali atsirasti dėl sąnario kremzlės susidėvėjimo, uždegiminių ligų ar traumų. Jis paprastai plinta į kirkšnį ar šlaunį ir gali apsunkinti vaikščiojimą ar net sėdėjimą.
• Rankų sąnarių skausmas: Jei skauda rankų sąnarius (riešų, alkūnių ar pirštų), to priežastys gali būti įvairios - nuo pasikartojančių judesių (pvz., nuolatinis darbas kompiuteriu) iki sąnarių uždegimo ar nervų spaudimo, kas būdinga riešo kanalo sindromui.
• Pečių sąnario skausmas: Pečių sąnario skausmas dažnai siejamas su sausgyslių uždegimu.
• Plaštakos sąnario skausmas: Plaštakos sąnario skausmas gali atsirasti dėl traumų, uždegimo ar nervų užspaudimo. Skausmas gali būti lokalizuotas plaštakoje arba plisti į ranką. Dažnai jis yra siejamas su sąnario problemomis, tokiomis, kaip riešo kanalo (tunelio) sindromas ar artritas.
• Migruojantis sąnarių skausmas: Sąnarių problemos taip pat gali prisidėti prie migruojančio sąnarių skausmo.

Sąnarių Ligos

Sąnarių skausmo priežastys gali būti labai įvairios - nuo mechaninių pažeidimų iki sudėtingų sisteminių ligų.

• Osteoartritas: Osteoartritas - dažniausia lėtinė sąnarių liga, kai dėl kremzlės nusidėvėjimo sumažėja sąnarių judrumas, atsiranda skausmas, traškėjimas. Osteoartritas yra progresuojanti liga, o tai reiškia, kad laikui bėgant simptomai gali stiprėti. Ši liga dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau ji gali išsivystyti ir jaunesniems dėl traumų, genetinių veiksnių ar gyvenimo būdo.
• Reumatoidinis artritas: Reumatoidinis artritas - autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema klaidingai puola sąnarių audinius, sukeldama uždegimą, skausmą, tinimą ir deformacijas.
• Infekcinis artritas: Kai bakterijos ar virusai patenka į sąnarį, gali išsivystyti infekcinis artritas.
• Bursitas: Bursitas yra sąnario tepalinio maišelio (bursos) uždegimas. Jis pasireiškia skausmu, ištinimu, paraudimu ir sunkumu pilnai lankstyti paveiktąjį sąnarį. Bursitas gali atsirasti įvairiuose sąnariuose, tačiau dažniausiai jis sutinkamas kelyje, alkūnėje, klubuose ar kulne.
• Tendinitas: Tendinitas, arba sausgyslių uždegimas, atsiranda sudirginus ar pažeidus sąnaryje esančią sausgyslę. Taip gali atsitikti dėl pakartotinų judesių sporto, darbo metu ar dėl staigaus sužeidimo.

Diagnostika

Tiksli diagnozė - raktas į sėkmingą gydymą ir efektyvų skausmo malšinimą. Diagnozavimo metu svarbu atkreipti dėmesį net į nedidelius simptomus, nes jie gali būti ankstyvas signalas apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Jei sąnarių skausmai trunka ilgiau nei kelias dienas, dažnėja ar tampa vis intensyvesni - būtina pasitarti su gydytoju.

Taip pat skaitykite: Sąnariams palankus sportas

• Išsami paciento apklausa: Gydytojas klausia apie skausmo pobūdį, trukmę, lokalizaciją, pasikartojimą, galimas traumas, gyvenimo būdą, darbo pobūdį bei fizinio aktyvumo lygį.
• Fizinė apžiūra: Vertinamas sąnarių judrumas, jautrumas, patinimas, šiluma ar paraudimas.
• Vaizdiniai tyrimai: Rentgeno nuotraukos padeda nustatyti sąnarių degeneracinius pakitimus ar traumas.
• Sąnario skysčio tyrimas: Kai kuriais atvejais, ypač įtariant infekcinį ar podagrinį artritą, paimamas skystis iš sąnario ir tiriamas laboratorijoje.

Gydymas

Sąnarių skausmas gali būti valdomas tiek medikamentiniu, tiek nemedikamentiniu būdu, atsižvelgiant į skausmo intensyvumą, trukmę, priežastį ir bendrą asmens sveikatos būklę. Kiekvienas atvejis reikalauja individualaus požiūrio - kas tinka vienam, gali būti neveiksminga kitam.

• Vaistai: Dažniausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas ar diklofenakas, kurie mažina skausmą ir uždegimą. Kortikosteroidai gali būti skiriami sunkių uždegimų atvejais.
• Fizioterapija: Taikoma siekiant pagerinti kraujotaką, sumažinti uždegimą ir atpalaiduoti raumenis. Tai gali būti šilumos ar šalčio terapija, ultragarsas, magnetoterapija ar elektrostimuliacija.
• Kineziterapija: Apima specialiai pritaikytus pratimus, kurie padeda atstatyti sąnarių judrumą, stiprinti raumenis ir pagerinti laikyseną. Kineziterapija dauguma atvejų yra saugiausias ir efektyviausias gydymo metodas. Kineziterapeuto konsultacijos metu specialistas nustatys skausmo atsiradimo priežastį ir sukurs prie individualios būklės pritaikytą gydymo planą. Kineziterapeutas išmokins taisyklingai atlikti kiekvieną pratimą ir suteiks informacijos bei patarimų, leisiančių kuo greičiau grįžti prie kasdienių veiklų. Kartu su kineziterapiniais pratimais taip pat gali būti naudojamos ir kitos gydymo priemonės, kaip įtvarai, masažai, sąnario šildymas ar šaldymas.
• Ortopedinės priemonės: Įtvarai, ortopediniai vidpadžiai ar specialūs batai padeda sumažinti mechaninę apkrovą skausmingam sąnariui, suteikti stabilumo ir pagerinti laikyseną. Gydant skaudantį klubo sąnarį dažnai rekomenduojama nešioti KLUBO ĮTVARĄ, kuris suteikia reikiamą stabilumą pažeistam, skaudančiam sąnariui. Intensyviai sportuojant labai svarbi taisyklinga pėdos padėėtis, priešingu atveju sąnariams tenka didelis krūvis, dėl ko neapsieinama be pėdų, kulnų, klubų skausmų. Tad siekiant to išvengti rekomenduojama nešioti specialius ORTOPEDINIUS VIDPADŽIUS, padedančius taisyklingai paskirstyti apkrovas, tenkančias pėdoms, keliams, klubams.
• Injekcijos į sąnarį: Kai NVNU yra neefektyvūs arba netinkami, galima skirti kortikosteroidų ar hialurono rūgšties injekcijas tiesiai į sąnarį.
• Chirurginis gydymas: Kai konservatyvus gydymas neveiksmingas, gali būti svarstomas operacinis sprendimas - sąnario artroskopija, rekonstrukcija ar visiškas protezavimas.

Skausmo mažinimas turėtų vykti kartu su pagrindinės priežasties šalinimu ir funkcijos atstatymu.

Prevencija

Prevencija - vienas svarbiausių žingsnių, siekiant išvengti lėtinio skausmo, funkcijos praradimo ir gyvenimo kokybės suprastėjimo.

• Reguliari fizinė veikla: Rekomenduojamos mažo poveikio sporto šakos, tokios kaip plaukimas, vaikščiojimas, joga ar dviračio minimas. Saikingas fizinis krūvis ir tempimo pratimai sąnariams yra būtini, nes nejudinamas sąnarys "užrūdys". Aktyvus gyvenimo būdas gerina savijautą, stiprina raumenų ir širdies veiklą, tačiau sportuojant sąnarių apkrova išauga, todėl dažnai juntamas sąnarių skausmas.
• Sveika mityba: Svarbu gauti pakankamai baltymų ir angliavandenių, reikalingų ląstelių atsinaujinimui.
• Svorio kontrolė: Antsvoris stiprina apkrovą sąnariams, ypač kelių ir klubų, spartindamas kremzlės nusidėvėjimą bei skausmo atsiradimą.
• Apšilimas ir tempimas: Prieš treniruotę atlikite dinaminius tempimo pratimus, o po treniruotės - statinius.
• Taisyklinga technika: Skirkite didelį dėmesį pratimų atlikimo technikai.
• Palaipsniui didinamas krūvis: Svorius didinkite palaipsniui, ypač atliekant naujus pratimus.
• Individuali programa: Sportuokite pagal savo individualią programą.
• Streso valdymas ir poilsis: Ilgalaikis stresas gali skatinti uždegiminius procesus, o nepakankamas poilsis - trukdyti audinių atsinaujinimui.

Sąnariai ilgiau išliks sveiki, jei kasdieniai pasirinkimai bus pagrįsti ilgalaike kūno gerove.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei skauda sąnarius ilgiau nei savaitę, jei skausmas didėja, riboja judesius arba jį lydi tinimas, paraudimas, karščiavimas. Į gydytojus, anot pašnekovės, būtina kreiptis tada, kai kelio skausmai atsiranda po traumos, taip pat, kai stiprūs kelio skausmai vaikams prasideda iki augimo spurto ir kankina tiek dieną, tiek naktį - mergaitėms greičiausias augimas pasireiškia 8-13 metų, berniukams 10-15 metų.

Taip pat skaitykite: Kaip apsaugoti sąnarius bokse?

„Esant kelio skausmui, patinimui, padidėjus odos temperatūrai aplink kelį. Atsiradus neįprastam iškylimui, kurio nepastebite ant kito kelio“, - kada reikia kreiptis į gydytojus, vardijo pašnekovė.

Atmintinė

• Atlikite tempimo pratimus prieš treniruotę (dinaminius) ir po treniruotės (statinius).
• Skirkite didelį dėmesį pratimų atlikimo technikai.
• Svorius didinkite palaipsniui, ypač atliekant naujus pratimus.
• Sportuokite pagal savo individualią programą.
• Įvykus traumai ar pajutus pirmuosius sąnarių skausmus, kreipkitės į specialistus, o nelaukite, kol skausmas praeis savaime.
• Gerkite pakankamai vandens ir sveikai maitinkitės.
• Išlaikykite sveiką kūno svorį visą gyvenimą.
• Jei sportuojate intensyviai ir su dideliais svoriais, profilaktiškai du - tris mėnesius pavartokite papildų su gliukozaminu, chondroitinu, kolageno baltymu ir hialurono rūgštimi. Rinkitės tik aukštos kokybės maisto papildus.

Taip pat skaitykite: Skausmo mažinimas sportuojant

tags: #sanariu #skausmas #sportuojant