Įvadas
Šis straipsnis skirtas nušviesti „Dinamo“ sporto organizacijos istoriją Lietuvoje, pradedant jos įkūrimu ir plėtra, baigiant dabartine situacija. Dėmesys skiriamas tiek „Dinamo“ sporto klubo įtakai Lietuvos sportui, tiek konkrečių sporto bazių, tokių kaip „Dinamo“ baseinas Klaipėdoje, istorijai.
„Dinamo“ Sporto Klubo Įkūrimas ir Raida
„Dinamo“ sporto klubas Lietuvoje buvo įsteigtas 1940 m. spalio 20 d. Kaune prie Vidaus reikalų liaudies komisariato. 1941 m. pavasarį klubo sudėtyje didžiąją dalį sudarė buvę LGSF Kaunas klubo žaidėjai.
1945 m. Kauno „Dinamo“ laimėjo LTSR pirmenybių Kauno zonos turnyrą. Vėliau Kauno „Dinamo“ futbolininkai atsidūrė Vilniuje ir su Dinamo Vilnius ekipa tapo sostinės čempionais.
1946 m. „Dinamo“ buvo viena didžiausių sporto organizacijų Lietuvoje, jos skyriai veikė visuose didmiesčiuose, taip pat kai kuriuose rajonuose.
Sportas Lietuvoje iki „Dinamo“ Įkūrimo
Sporto apraiškų Lietuvoje būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportuota mažai. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 m. Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas „Neptūnas“.
Taip pat skaitykite: Futbolas, salos, Serbija: detali apžvalga
1918 m. atkūrus nepriklausomybę, sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių iniciatyva. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS). 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO).
1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“. 1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai. Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-38 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 - lengvosios atletikos, 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 - vyrų krepšinio, 1925 - bokso, šaudymo, 1927 - stalo teniso, 1929 - teniso, 1931 - plaukimo; nuo 1935 - gimnazijų žaidynės. 1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. 1938 m. LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas.
Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922 m., LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 m. žaidė su Estija (0:5), 1924 m. pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją. 1925 m. pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė su Latvija ir pralaimėjo 20:41, 1938 m. moterų rinktinė - su Estija ir nugalėjo 15:7. Pirmasis tarpvalstybinis boksininkų mačas Lietuva-Latvija surengtas 1926 m. Kaune.
Taip pat skaitykite: Zagrebo "Dinamo" klubo istorija
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m. Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
„Dinamo“ Veikla Sovietmečiu ir Pokario Sporto Sistemos Pertvarkymas
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius suėmė ir išvežė į Vokietiją.
1940-41 m. ir nuo 1944 m. kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu: valstybinę instituciją - Kūno kultūros rūmus - pakeitė Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie LSSR liaudies komisarų tarybos (1941 01-06), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR komisarų tarybos (1944-46), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR Ministrų tarybos (1946-1986), LSSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas (1986-90).
Nuo 1945 m. aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais. Tai: Vilniaus Statyba, Šviesa, Mokslas, Kibirkštis, Kauno Pluoštas, Banga, Atletas, Pilėnai, Politechnika, Jonavos Azotas, Elektrėnų Energija ir kiti. Mokyklinės kūno kultūros programos rengtos remiantis BPDG (Būk pasirengęs darbui ir gynybai) ir PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) kompleksų reikalavimais. Mokyklinės ir sportininkų rengimo programos buvo bendros visoje SSRS, bet Lietuvoje jos turėjo savitumų, rėmėsi mokslininkų ir pedagogų rekomendacijomis.
1945 m. įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (nuo 2012 Lietuvos sporto universitetas), nuo 1954 m. rengiami kūno kultūros specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje, nuo 1949 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo steigiamos kūno kultūros katedros.
Taip pat skaitykite: SSRS futbolo palikimas Lietuvoje
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę.
1947 m. krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 m. pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS (1950-54, 1956) ir Europos (1953, 1955) čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 m. tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu 1968 m. - boksininkas D. Pozniakas. 1959-90 m. Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius. Pirmoji Lietuvos pasaulio rekordininkė B. Kalėdienė (Zalagaitytė) 1958 m. numetė ietį 57 m 49 cm, pirmoji pasaulio moteris, nušokusi į tolį daugiau kaip 7 m - V. Bardauskienė (Praha, 1978; 7,09 m).
1963 m. T. Petreikio iniciatyva surengtas pirmasis pramoginių šokių konkursas. Didelių pergalių tarptautinėse varžybose pasiekė Lietuvos komandos. 1963, 1965, 1967 m. Europos čempionėmis tapo Vilniaus Žalgirio aštuonvietės irkluotojos. 4 kartus (1951, 1985, 1986, 1987) SSRS čempionais tapo Kauno Žalgirio krepšininkai. 1986 m. Žalgiris laimėjo aukščiausią pasaulio klubinių komandų varžybų apdovanojimą - tarpžemyninę Jones taurę.
Sportininkus rengė sporto mokyklos, sporto kolektyvai, kurių geriausiems buvo suteiktas sporto klubų statusas. 1968 m. Lietuvoje buvo 140 įvairių sporto mokyklų, iš jų 3 aukštojo sportinio meistriškumo, 43 olimpinio rezervo specializuotos vaikų ir jaunių, 93 vaikų ir jaunių, Panevėžio internatinė, Vilniaus respublikinė internatinė sporto mokyklos. Jose veikė 5785 grupės, mokėsi 87 392 jaunieji sportininkai. Reguliariai vyko sporto šakų vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, taurių (Sporto, Tiesos, Lietuvos radijo ir televizijos ir kitų) varžybos, Drąsūs, stiprūs, vikrūs (moksleivių), Odinio kamuolio (futbolo), Auksinio ritulio (ledo ritulio), mažojo krepšinio, vaikų dviračių varžybos. Buvo populiarios kompleksinės varžybos: moksleivių, studentų, suaugusiųjų žiemos ir vasaros spartakiados. Paplito naujos sporto šakos: meninė gimnastika (1950), rankinis (nuo 1954), regbis (1961), mažasis krepšinis (1967), žolės riedulys (1970).
Lietuvos Sportas Atgavus Nepriklausomybę
1988 m. atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija Makabi, lenkų - Polonia. 1989 m. įkurta Lietuvos olimpinė akademija.
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
1988 m. Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 m. išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. Š. Marčiulionis pirmas iš Lietuvos krepšininkų 1989 m. debiutavo NBA (San Francisko Golden State Warriors komandoje).
1991 m. vasarą Lietuvoje buvo surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 2000 lietuvių sportininkų iš Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Čilės, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Urugvajaus, Vokietijos ir Lietuvos. Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 m. atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises (pvz., Lietuvos krepšinio federacija 1991 12 20), tapo tarptautinių federacijų narėmis.
1992 m., po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
1993 m. įsteigta Lietuvos sporto federacijų sąjunga. V. Vitkauskas 1993 05 10 pirmasis iš Lietuvos įkopė į Everestą.
Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose. Atgaivintas Lietuvos kūno kultūros ženklas (1996), praplėstas ir patobulintas jo turinys, ėmė veikti Lietuvos ištvermingųjų sąjūdis (1989), Lietuvos Karolio Dineikos sveikatos sąjunga (1990, nuo 1996 - Lietuvos sveikuolių sąjunga), Bėgimo mėgėjų (1992), Sportas visiems (1991) asociacijos. Kasmet rengiamos moksleivių sporto žaidynės, nuo 2006 - olimpinis festivalis, konkursai Sportiškiausia mokykla, Sportas ir aplinka ir kiti.
Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 2003 m. trečią kartą Europos čempiono titulą laimėjo ir Lietuvos krepšininkai. 2005 m. Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione.
Klaipėdos „Dinamo" Baseino Istorija
Klaipėdos „Dinamo“ baseinas, pastatytas 1976 metais Gulbių gatvėje, iš pradžių priklausė sporto draugijai tokiu pačiu pavadinimu. Jame treniravosi Vidaus ministerijos atstovai ir policijos mokyklos auklėtiniai. Miestui šis baseinas niekuomet nepriklausė, bet Klaipėdos gyventojai visuomet galėjo susimokėti ir čia apsilankyti. Baseine vykdavo plaukimo pamokos ir taip pat buvo įsikūręs nardymo klubas. „Dinamo“ patalpose taip pat buvo ir antras baseinas - skirtas mažiems vaikams.
Paskutinis lankytojas duris uždarė prieš septynerius metus, pastato būklė buvo pripažinta avarine. Praėjus keletui metų vanduo buvo visiškai išleistas. Dabar matome, jog praktiškai visi įėjimai yra užmūryti. Dušai - išardyti. Elektros įranga - taip pat.
„Dinamo“ Baseino Likimas Ateityje
Kurį laiką nenaudotas „Dinamo“ baseinas Klaipėdoje pasiruošęs ateities etapui ir lauks naujojo šeimininko. Legendinis statinys kartu su šalia esančiu bendrabučiu spalio mėnesį bus parduodamas Turto banko aukcione. Pradinė aukciono kaina - 1 873 000 eurų.
Šiandien buvęs „Dinamo“ baseinas vertinamas ne tik kaip dalis Klaipėdos sporto istorijos, bet ir kaip patraukli galimybė investuotojams. Jo lokacija - strategiškai patogi: šalia miesto centro, lengvai pasiekiama tiek automobiliu, tiek viešuoju transportu, netoli Danės upės ir Klaipėdos senamiesčio. Nors pastatas šiuo metu stovi tuščias, jo išskirtinė architektūrinė praeitis ir simbolinė reikšmė Klaipėdai bei Lietuvos sportui gali tapti reikšmingu impulsu kuriant naująją objekto vertę.
Kiti Klaipėdos Baseinai
Klaipėdoje, be „Dinamo“ baseino, buvo ir daugiau baseinų, kurie turėjo įtakos miesto sportiniam gyvenimui:
- Baseinas Smiltynėje: Dar 1946 metais Smiltynėje, dabartinio Jachtklubo įlankoje, buvo 50 m ilgio baseinas po atviru dangumi. Būtent šiame baseine 1946 metų rugpjūčio 2-4 dienomis įvyko pirmasis pokario metų Lietuvos plaukimo čempionatas.
- Baseinas prie K. Donelaičio mokyklos: 1957 m. prie tuometinės Kristijono Donelaičio mokyklos (dabar - Vytauto Didžiojo gimnazija) buvo pastatytas atviras miesto plaukimo baseinas.
- „Neptūno“ baseinas: 1972 m. Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos gatvėje, buvo pastatytas uždaras 25 m baseinas, pakrikštytas „Neptūno“ vardu. 1995 m. jis buvo uždarytas dėl avarinės būklės ir nebeatvėrė durų. 2019 metais apgriuvęs „Neptūno“ baseino pastatas kartu su Futbolo mokykla buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus ir čia pastatyta šiuolaikiška Futbolo mokykla.
- Baseinas Raudonosiose kareivinėse: 1975 m. sovietų kariauna buvo pasistačiusi 25 m ilgio trijų takų baseiną vadinamosiose raudonosiose kareivinėse (dabartiniame Klaipėdos universiteto miestelyje).
- „Gintaro“ baseinas: Šiuo metu Klaipėdoje veikia du 25 m baseinai. Vienas - „Gintaro“ (S. Daukanto g. 24) - priklauso miestui ir čia didžiąją laiko dalį jį užima biudžetinio sporto centro „Gintaras“ sportininkai.
- „Impuls“ baseinas: Kitas 25 m baseinas yra privatus - „Impuls“ sporto klubo (Liepų g. 53A).
- 50 m baseinas: 2018 metais birželio 26 dieną duris atvėrė 50 m baseinas Dubysos gatvėje, šalia „Švyturio“ arenos.
Klaipėdos Sporto Tradicijos
Per daugelį metų, nuolat rengiant įvairių sporto šakų varžybas, susiklostė gilios tradicijos, kurios tvirtai įaugo į miesto sportinį gyvenimą.
Tradiciniai Klaipėdos Sporto Renginiai
- Kuršių marių buriavimo regata: Rengiama nuo 1954 metų.
- Irklavimo „Danės” regata: Rengiama nuo 1968 m.
- Šeimų krepšinio turnyras: Rengiamas nuo 1977 m.
- Laisvųjų imtynių tarptautinis jaunių turnyras „Mūsų viltys”: Rengiamas nuo 1998 metų.
- Bėgimas nuo Girulių televizijos bokšto: Rengiamas kasmet sausio 13 d. nuo 2001 metų.
- „Gintarinės jūrmylės” bėgimo varžybos: Rengiamos nuo 2001 m.