Įvadas
Respublikos invalidų sporto klubas „Draugystė“ - tai Vilniaus miesto klubas, vienijantis žmones su įvairia fizine negalia, siekiančius būti kartu ir integruotis į visuomenę. Klubo istorija - tai kelias, paženklintas ne tik sportiniais pasiekimais, bet ir iššūkiais, susijusiais su finansavimu ir valstybės parama.
Klubo įkūrimas ir veikla
Respublikos invalidų sporto klubas „Draugystė“ buvo įkurtas 1985 m. gruodžio 26 dieną. 1992 metais, įkūrus Lietuvos invalidų sporto federaciją, klubas tapo Vilniaus miesto klubu. Jis vienija miesto gyventojus, turinčius įvairią fizinę negalią: žmones, judančius invalido vežimėliais, amputantus, sergančius cerebriniu paralyžiumi, ir kitus neįgaliuosius, kurie negali savarankiškai judėti, dirbti fizinį ar intelektualinį darbą. Visus juos jungia noras būti kartu ir maksimaliai integruotis į sveikųjų žmonių visuomenę.
Šiuo metu klube yra 144 nariai. Narystė klube sustabdoma trims metams iš eilės nesumokėjus nario mokesčio. Klubo nariai užsiiminėja įvairiomis sporto šakomis, įskaitant krepšinį (invalido vežimėliuose), stalo tenisą, orientavimosi sportą, šaškėmis, šachmatais, lengvąją atletiką, biliardą, boccia, peilio sportiniu svaidymu ir šaudymu iš lanko. Klube veikia viešasis interneto centras - aljansas „Langas į ateitį“.
Klubo nariai, dalyvaudami miesto, respublikos, tarptautiniuose ir pasaulio čempionatuose, turnyruose ir varžybose, yra pasiekę aukštų rezultatų. Krepšinio (vežimėliuose) komanda yra vienintelė tokia Vilniuje. 2017 metų vasario 8 dieną Neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubo „Draugystė“ krepšinio vežimėliuose komanda pirmą kartą per visą Lietuvos neįgaliųjų krepšinio vežimėliuose istoriją pasirodė „Siemens“ arenoje, tokiai didelei žiūrovų auditorijai.
Finansiniai sunkumai ir teisminiai ginčai
Trisdešimtmetį minėjęs sostinės neįgaliųjų klubas „Draugystė“ susidūrė su sunkumais, tapęs jo vadovės Janinos Povilaitytės ir Neįgaliųjų departamento teisminių ginčų įkaitu. Prieš dvejus metus klubas gavo finansavimą savo veiklai, tačiau per metus jame apsilankė mažiau žmonių, nei buvo tikėtasi. Iš klubo vadovės buvo paprašyta grąžinti didelę dalį pinigų. Tiesa, dėl mažesnio žmonių skaičiaus patalpų šildymo, priežiūros, inventoriaus pirkimo, atlyginimų ir kitos klubo išlaikymo išlaidos nesumažėjo.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
J. Povilaitytė tikina neturinti galimybės mokėti, nes iš klubo narių per metus surenkami vos keli tūkstančiai litų, kurių nepakanka net komunalinėms išlaidoms sumokėti. Kilus ginčui, kurį šiuo metu aiškinasi teismas, klubas negali pretenduoti į valstybės paramą. Per dvejus metus „Draugystė“ atsidūrė ties žlugimo riba. Dėl neįgaliesiems padėti turinčios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sostinėje gali nelikti vieno iš keturių šiuo metu Vilniuje veikiančių neįgaliųjų sporto klubų.
Vadovės pozicija ir problemos
J. Povilaitytė teigia, kad neįgalieji gyvena labai sunkiai, yra orūs ir net nedejuoja dėl savo problemų, nes nemato išeities ir bijo apie tai kalbėti. Pasak jos, Lietuvoje neįgaliųjų sportas seniai yra sužlugdytas, nors neįgaliems žmonėms treniruotės privalomos sveikatai palaikyti. Klubo vadovė skundžiasi, kad šiuo metu „Draugystės“ finansinė situacija apgailėtina, ji yra vienintelė darbuotoja, jokių etatų nėra, kaip ir jokio pastovaus finansavimo. Yra programinis finansavimas, kurį arba gauna, arba ne. Jeigu jį ir gaudavo ankstesniais metais, tai patalpų išlaikymui, klubo veiklai ir kitoms išlaidoms buvo skiriama 50 tūkst. litų per metus.
Pašnekovė pasakojo, kad dvejus metus iš eilės klubas negauna normalaus finansavimo, o jei projektai atmetami, net nežino, kodėl taip vyksta. Paraiškoje paramai gauti klubo vadovė turėjo nurodyti, kiek žmonių pasinaudos „Draugystės“ paslaugomis. 2012 m. Neįgaliųjų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikus patikrinimą, paaiškėjo, kad tikslaus žmonių skaičiaus prognozuoti neįmanoma.
Iš klubo reikalaujama grąžinti 30 tūkst. litų, kurie jau panaudoti klubo išlaikymui, transportui, inventoriaus įsigijimui, atlyginimams ir kitoms reikmėms. Departamentas nenustatė, kad lėšos būtų išleistos ne pagal paskirtį - tiesiog nepasiektas paslaugų gavėjų skaičius. J. Povilaitytės skaičiavimu, klubui metams iš valstybės reiktų apie 70 tūkst. litų. Dalį pinigų būtų galima gauti iš rėmėjų, tačiau tai nėra paprasta.
J. Povilaitytė teigė neturinti pinigų advokatui, tuo metu Neįgaliųjų departamentas turi lėšų pirkti teisines paslaugas iš privačių įmonių. Ji minėjo, kad klube yra vienintelė Vilniaus mieste neįgaliųjų krepšinio komanda, kuriai turbūt ir tenka daugiausiai išlaidų.
Taip pat skaitykite: Sporto varžybos ir bendruomenė
Neįgaliųjų departamento pozicija
Neįgaliųjų departamento atstovai patikslino, kad Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų lėšos skiriamos ne organizacijų veiklai, o konkrečioms paslaugoms, kurios numatytos projekto įgyvendinimo plane, teikti ir skirtos projekte numatytam rezultatui pasiekti. Skiriant finansavimą buvo numatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės finansuotame projekte paslaugas gaus 243 asmenys, o Vilniaus rajono savivaldybės finansuotame projekte - 26 asmenys. Vėliau klubas patikslino, kad paslaugas turėjo gauti ir gavo 195 neįgalieji.
Patikrinus paaiškėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės finansuotame projekte pasiekta ir pagrįsta tinkamais dokumentais tik 64 proc. planuoto skaičiaus, o Vilniaus rajono savivaldybės finansuotame projekte pasiekta ir dokumentais pagrįsta tik 37 proc. Departamentas gali pareikalauti grąžinti sumokėtas netinkamai panaudotas valstybės biudžeto lėšas arba jų dalį, jeigu projekto vykdytojas per nustatytą terminą nepašalina nustatytų pažeidimų arba jų pašalinti neįmanoma.
Atsakymuose nurodyta, kad nustačius pažeidimą iš klubo atimama galimybė gauti projektinį finansavimą. Departamentas planuoja ir skiria lėšas savivaldybėms, kurios skelbia projektų atrankos konkursus, organizuoja projektų vertinimą ir atranką, finansuoja atrinktus projektus ir kontroliuoja projektų įgyvendinimą.
Kiti sporto klubai ir veiklos
Be „Draugystės“, Lietuvoje veikia ir kitų sporto klubų. Pavyzdžiui, Elektrėnų sveikatingumo ir sporto klubas, įsteigtas 1996 m., propaguoja sveiką gyvenseną, organizuoja turiningą poilsį ir populiarinti dziudo sportą. Dziudo imtynes kultivuoja daugiau kaip 200 klubo narių.
Klubas „Draugystė“ taip pat dalyvauja tarptautinėse parodose, kurios organizuojamos nuo 1994 metų.
Taip pat skaitykite: Klubo „Draugystė“ apžvalga
Išvados
Respublikos invalidų sporto klubas „Draugystė“ yra svarbi neįgaliųjų bendruomenės dalis Vilniuje. Nepaisant finansinių sunkumų ir teisminių ginčų, klubas stengiasi vienyti žmones su negalia, suteikti jiems galimybę sportuoti ir integruotis į visuomenę. Klubo ateitis priklauso nuo valstybės paramos, rėmėjų ir pačių narių pastangų.