Įvadas
Dviratis Lietuvoje turi gilias tradicijas, kurios apima ne tik laisvalaikį ir susisiekimą, bet ir sportą. Nuo vaikystės prisiminimų apie nuotykių kupinas dienas iki profesionalaus sporto, dviratis užima svarbią vietą lietuvių gyvenime. Šiame straipsnyje apžvelgsime dviračio istoriją ir reikšmę Lietuvoje, įskaitant dviračių sporto raidą, kurčiųjų sporto šaką - dviračių futbolą, ir šiuolaikinius dviračių renginius.
Dviratis Lietuvoje: Istorinis Žvilgsnis
Dviratis kaip Susisiekimo Priemonė
Dviratis Lietuvoje netruko tapti viena svarbiausių susisiekimo priemonių, ypač tradiciškai prastų kelių krašte. Tai lėmė didelę prekių ženklų ir įmonių, besivertusių jų pardavimu, remontu, reguliavimu ir priežiūra, gausą. Spauda mirguliavo nuo reklaminių pranešimų, skatinančių pirkti vokiškus, angliškus, prancūziškus ir rusiškus dviračius.
Vietinė Gamyba: "Amlit"
Nuo 1928 m. Lietuvoje dviračius pradėjo gaminti akcinė bendrovė „Amlit“. Piliečiai buvo skatinami palaikyti savąją pramonę. Dienraščio "Diena" korespondentas rašė, kad "Amlit", pradėjęs gaminti dviračius, iš karto kreipė daug dėmesio ne tiek į jo išorinę išvaizdą - blizgėjimą, kiek į jo patvarią konstrukciją. Bendrovė stengėsi duoti geriausios ir patvariausios medžiagos dviratį.
Dviratis ir Finansai
Preliminariais duomenimis iki 1940 m. į Lietuvą įvežta apie 40 000 dviračių, Amlit 1928-1930 m. parduodavo apie 1500, vėliau - apytikriai 2000 vienetų kasmet. Kadangi Lietuvos būta agrarinio krašto, tai dviračio kainą vertėtų išreikšti „ūkišku“ matu: už naują dviratį, apytikriai teigiant, reikėdavo pakloti maždaug 2-3 karvių kainą. Brangu, bet daugelis platintojų dviratį siūlė įsigyti išsimokėtinai.
Dviratis ir Saugumas
Įsivaizduokime, kaip kito Lietuvos eismo sąlygos bei bendras gatvių ir kelių kraštovaizdis randantis vis daugiau dviračių - nuo kelių šimtų XX a. pradžioje, kelių tūkstančių nepriklausomybės pradžioje iki keliasdešimties tūkstančių Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Jau 1919 m. kovo 3 d. „Omnibusų, automobilių, motociklų ir dviračių“ įstatymu nustatyta Lietuvos dviračių registracijos sistema. Vėliau dviratininkai kaip eismo dalyviai minimi 1929 m. „Sauskeliais važinėti įstatyme“ ir 1931 m. 1935-1936 m. suintensyvėjo rūpestis saugiu eismu.
Taip pat skaitykite: Dviračių taisyklės pėsčiųjų perėjose
Dviratis ir Policija
Dėl finansinių išteklių stokos Lietuvos valstybinių tarnybų motorizacija vyko lėtai, todėl jų dėmesio centre atsidūrė neabejotinai pigesnė transporto priemonė - dviratis. Oficialiai policijos tarnyboje dviračiai atsirado 1925 m., nors neabejotinai naudoti ir anksčiau. Iškart pastebėta jų praktinė ir ekonominė nauda, todėl 1927 m. policija turėjo jau 79 dviračius.
Dviratis Kariuomenėje
Pirmojo pasaulinio karo patirtis ir tuometė technikos būklė būsimus Lietuvos karininkus skatino mąstyti ir apie šios transporto rūšies pritaikymą kariuomenės reikmėms. Iš pradžių Lietuvos kariuomenėje naudoti tik civiliniai dviračiai. Ketvirtą dešimtmetį, valstybei sustiprėjus finansiškai ir technologiškai, pradėta įsigyti specializuotų kariuomenės dviračių.
Socialinis Modelis
Gausėjant dviračių tarp Lietuvos gyventojų pastebimas tam tikras socialinis modelis. Laisvųjų profesijų atstovai, privačių įmonių ir valstybės įstaigų darbuotojai, darbininkai - visi per du dešimtmečius įsiliejo į modernų judėjimą dviračiais.
Dviratis ir Moterys
Tarpukario visuomenė buvo palyginti konservatyvi, todėl didžioji dauguma dviračių valdytojų buvo vyrai. Rinkoje dominavo vyriški dviračiai, moteriškų nuleistais rėmais veikiausiai būta ne kiekvienoje prekybos įmonėje, tik Amlit pirmieji savo išleistame 1928 m. reklaminiame leidinyje pristatė dviračius, skirtus moterims. Vis dėlto pamažu požiūris liberalėjo, daugėjo įvairių šakų moterų sportininkių.
Dviratis ir Nusikaltimai
Neišvengiama ano meto kasdienybės dalis - nusikaltimai, tarp kurių dominuojančias pozicijas išlaikė vagystės. Tik ketvirto dešimtmečio pradžioje policija rimtai susirūpino dviračių vagystėmis kaip atskira ir rimta visuomenės yda. Dviračių vagystės Lietuvoje apogėjų pasiekė Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais.
Taip pat skaitykite: Dviračių sporto rūšys
Dviračių Sportas Lietuvoje
Pradžia
Kai Vakarų Europoje dviračių sportas jau egzistavo daugiau nei pusamžį, Lietuvoje ši sporto šaka pradėjo žengti pirmuosius žingsnius. Dviračių sporto iniciatoriai ir pradininkai - Kęstutis ir Vytautas Bulotos ir Jurgis Šulginas. Jų pastangomis pirmasis nepriklausomos Lietuvos dviračių sporto čempionatas įvyko 1922 m. rugpjūčio 27 d. 1923 m. spalio 8 d. buvo įsteigta Lietuvos dviratininkų sąjunga, kuri tais pačiais metais tapo Tarptautinės dviratininkų sąjungos nare.
Lietuvos Dviratininkų Sąjunga (LDS)
LDS veiklą reglamentavo 1923 m. tą pačią spalio 8 d. Kauno miesto ir apskrities viršininko raštinėje įregistruotas statutas. Nepriklausomybės pradžioje LDS išsikėlė uždavinį per vietinius įmonininkus aprūpinti dviratininkus tinkamais dviračiais, ir tai pavyko maždaug per trejus veikimo metus. 1926 m. LDS Laisvės alėjoje pavyko atidaryti velodromą, Vytauto kalne - klubą su skaitykla ir laisvalaikio kambariu. Aktyvi šios organizacijos veikla išliko iki ketvirto dešimtmečio pradžios.
Olimpinės Žaidynės
Įsitvirtinti tarptautinėje arenoje Lietuvos dviratininkams sekėsi gana sunkiai. 1924 m. Lietuvos pirmenybių nugalėtojai Isakas Anolikas ir Juozas Vilpišauskas buvo pirmieji dviratininkai, atstovavę Lietuvai vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje.
Profesionalus Sportas
Profesionalus dviračių sportas tarpukario Lietuvoje nesusiformavo.
Kurčiųjų Sportas ir Dviračių Futbolas
Kurčių̃jų spòrtas pradėtas kultivuoti dar 19 amžiaus, pirmosios oficialios tarptautinės varžybos įvyko 1891, kai susitiko Anglijos ir Škotijos futbolo rinktinės. Kurčiųjų sporto plėtra rūpinasi tarptautinės sporto organizacijos: Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas (CISS) ir Europos kurčiųjų sporto organizacija (EDSO). Svarbiausi kurčiųjų sporto renginiai yra kurčiųjų vasaros ir žiemos žaidynės (Deaflympics), pripažintos Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC). Pirmą kartą vasaros žaidynės, pavadintos Tarptautinės tyliosios (tylos) žaidynės, surengtos 1924 Paryžiuje. Žaidynes kas 4 metai rengia Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas. Programoje buvo dviračių sportas, futbolas, plaukimas, lengvoji atletika, šaudymas, tenisas.
Taip pat skaitykite: Nuo įkūrimo iki šių dienų: „Vitus“
Lietuvoje kurčiųjų sportas pradėtas kultivuoti 1953. Tais metais vyko Lietuvos kurčiųjų spartakiada (krepšinis, tinklinis, lengvoji atletika). Nuo 1991 Lietuvoje kurčiųjų sportu rūpinasi ir renginius organizuoja Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas. Lietuvos sportininkai - SSRS komandų nariai - pirmą kartą dalyvavo VIII vasaros žaidynėse (1957 Milanas, Italija). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos delegacija kurčiųjų žaidynėse dalyvauja kaip savarankiška komanda. Iki šiol medalius žaidynėse yra laimėję badmintonininkai, krepšininkai ir krepšininkės, lengvaatlečiai, orientacininkai, paplūdimio tinklininkai.
Šiuolaikinis Dviračių Sportas ir Renginiai Lietuvoje
Šilalės Rajono Sporto Mokykla
Šilalės rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla įsteigta 1970 m. rugsėjo 1 d. Mokykloje buvo įsteigtos dvi sporto šakos: lengvoji atletika ir stalo tenisas. 1995 m. atsirado futbolo ir dviračių sporto.
Sporto Asociacija "Džiugas"
Sporto asociacija „Džiugas“ buvo įkurta 1923 metų lapkričio 2 dieną, ji vienijo Telšių futbolo ir krepšinio mėgėjus, rūpinosi šių sporto šakų plėtra Telšiuose. Pirmąsias futbolo rungtynes “Džiugo” komanda žaidė 1927 m. birželio 12 dieną su vietos Lietuvos dviračių sąjungos komanda (2:2).
Panevėžio Elena Mezginaitės Viešoji Biblioteka ir Dviračių Žygiai
Panevėžio Elena Mezginaitės viešoji biblioteka organizuoja dviračių žygius, kurių metu dalyviai aplanko įvairius miesto sporto bei kultūros objektus. Viename iš žygių dalyviai susitiko su dviračių sporto legenda Simona Krupeckaite.
Pakruojo Rajono Sporto Centras ir Dviračių Renginiai
Pakruojo rajono sporto centras aktyviai organizuoja įvairius sporto renginius, įskaitant dviračių žygius, maratonus ir turnyrus. Pavyzdžiui, organizuojamas "Šiaurės Lietuvos maratonas", "Diena be automobilio - Tamsos žygis „Pozityvumo keliu“".
Profesionalios Dviračių Komandos
Pernai rudenį suburta pirmoji profesionali lietuviška plento dviračių komanda „Staki-Baltik vairas“. Komandos pagrindą sudaro jaunimas iki 23 metų. Komandos nariai ketina išbandyti jėgas ir lenktynėse Lietuvoje. "Staki-Baltik vairo" komanda - naujas etapas dviračių sporte.
Dviračio Treniruokliai: Alternatyva Blogam Orui
Nors važinėjimo dviračiu sezonas Lietuvoje palyginus trumpas, visad galima surasti būdą, kaip nesukant galvos dėl subjurusio oro smagiai minti pedalus. Viena dažniausiai pasirenkamų alternatyvų - dviračiai treniruokliai. Pastarieji suteikia galimybę neišeinant iš namų bei užsiimant kita širdžiai miela veikla, pavyzdžiui, muzikos klausymu ar filmo žiūrėjimu, gauti tokios pat naudos, kaip minant įprastą dviratį. Tarp rinkoje pristatomų treniruoklių dviračių yra ir mini dviračiai treniruokliai, sulankstomi dviračiai treniruokliai, magnetiniai dviračiai treniruokliai, elipsiniai dviračiai treniruokliai ir išmanieji dviračiai treniruokliai.
tags: #dviraciu #futbolo #lietuviskas #pavadinimas