Dviračių sportas, apimantis plento, treko, kalnų dviračių lenktynes ir krosą, yra populiarus visame pasaulyje. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime dviračių treko istoriją olimpinėse žaidynėse, Lietuvos sportininkų pasiekimus ir dabartinę situaciją.
Dviračių Sporto Rūšys ir Varžybos
Dviračių sportas pasižymi įvairiomis disciplinomis ir varžybų formatais. Plento lenktynės skirstomos į vienadienes ir daugiadienes, individualias (sportininkai startuoja po vieną), grupines (duodamas bendras startas) ir žiedines (trasa įveikiama daugybę kartų su tarpiniais finišais). Treke rengiamos hitų, lengvatinės, persekiojimo, sprinto, individualiosios iškrintamosios lenktynės, lenktynės su tarpiniais finišais ir keirinas. Kalnų dviračių sportas ir krosas vyksta specialiai pritaikytomis trasomis.
Istorija
Pirmosios dviračių varžybos įvyko 1869 m. Prancūzijoje, naudojant medinius dviračius. Pirmosios pasaulio pirmenybės surengtos 1893 m. Čikagoje (treko lenktynės) ir 1921 m. Kopenhagoje (plento lenktynės). Dviračių sportas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą 1896 m. 1900 m. įkurta Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI).
Dviračių Sportas Lietuvoje
Lietuvoje pirmasis dviračių sporto čempionatas įvyko 1922 m. Kaune, Ukmergės plente. 1923 m. įsteigta Lietuvos dviračių sporto sąjunga (LDS), kuri tais pačiais metais priimta į Tarptautinę dviračių sporto sąjungą. Dviračių sporto pradininkai Lietuvoje buvo K. Bulota, V. Bulota ir J. Šulginas.
1924 m. surengtos pirmosios Lietuvos moterų dviratininkių lenktynės. 1925 m. Kaune įrengtas dviračių trekas, kuriame įvyko pirmosios tarptautinės varžybos. 1928 m. olimpinėse žaidynėse dalyvavo 4 Lietuvos dviratininkai: Isakas Anolikas, J. Gedminas, V. Jankauskas ir I. Murnikas.
Taip pat skaitykite: Dviračių taisyklės pėsčiųjų perėjose
Nuo 1953 m. rengtos daugiadienės lenktynės Aplink Lietuvą, nuo 1956 m. - vaikų ir paauglių lenktynės Ereliuko ir Kregždutės prizams laimėti, o nuo 1965 m. - tarptautinės Baltijos draugystės lenktynės. XX a. viduryje dviračių sportas tapo masiškas.
Žymūs Lietuvos Dviračių Sportininkai
Lietuva didžiuojasi stipriais dviračių sportininkais, pasiekusiais aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose. Jolanta Polikevičiūtė ir Rasa Polikevičiūtė, G. Umaras (1988 m. olimpinis čempionas dviejose rungtyse), A. Kasputis (1988 m. olimpinis čempionas), L. Zilporytė (1988 m. olimpinė prizininkė) ir D. Žiliūtė (2000 m. olimpinė prizininkė) garsino Lietuvos vardą. Pasaulio čempionų vardus iškovojo D. Žiliūtė (1998), E. Pučinskaitė (1999), R. Polikevičiūtė (2001), L. Zilporytė (1989) ir G. Umaras (1987). Europos čempionais tapo Rasa Mažeikytė (1997, 1998), D. Žiliūtė (1997) ir Linas Balčiūnas (1998). E. Pučinskaitė (1998) ir D. Žiliūtė (1999) tapo prestižinių daugiadienių moterų dviračių lenktynių Grande Boucle Féminine Internationale nugalėtojomis, o Raimondas Rumšas (2002) užėmė trečią vietą Tour de France.
Dabartinė Situacija
Šiuo metu Lietuvos dviratininkai aktyviai dalyvauja tarptautinėse varžybose ir siekia aukštų rezultatų. Lietuvos treko dviratininkė Olivija Baleišytė tapo paskutine olimpiete, besivaržančia Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Vasilijui Lendeliui nepavyko prasibrauti į Paryžiaus olimpinių žaidynių keirino rungties finalą. Prancūzijoje surengtose UCI II kategorijos dviračių treko varžybose „Festival International Piste Toulon Provence Mediterranee“ Paryžiaus olimpinėms žaidynėms besirengiantis Vasilijus Lendel (UCI World Cycling Centre komanda) sprinto lenktynėse iškovojo penktą vietą.
Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) paskelbtuose pasaulio dviračių treko rungčių reitinguose Lietuvos atstovai patenka į keturis pirmuosius šešetus, o kelialapį į Paryžiaus olimpines žaidynes praktiškai jau užsitikrinusi Olivija Baleišytė nuo sausio 16-osios tebėra moterų skrečo rungties reitingo lydere.
Honkonge surengto 2024 m. Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) treko Tautų taurės varžybų antrojo etapo paskutinę dieną - sekmadienį - Lietuvos atstovai Olivija Baleišytė ir Vasilijus Lendel iškovojo penktas vietas ir dar labiau pagerino savo pozicijas kovoje dėl olimpinių kelialapių atitinkamai omniume (daugiakovėje) ir sprinto lenktynėse.
Taip pat skaitykite: Dviračių sporto rūšys
O. Apeldorne (Nyderlandai) vykstančio 15-ojo Europos dviračių treko čempionato vyrų sprinto lenktynėse penktadienį Vasilijus Lendel iškovojo aštuntą vietą. Lietuvos dviratininkas pakartojo savo 2014 ir 2018 metų pasiekimus Senojo žemyno piemnybėse. 11-ą kartą Europos čempionate dalyvaujantis V. Lendel kvalifikacijoje (28 dalyviai) buvo 11-as. Jis 200 m iš eigos nuvažiavo per 9,782 sek.
Pruškove (Lenkija) surengtose dviračių treko varžybose „Grand Prix Poland“ (UCI II kategorija) Lietuvos dviratininkai iškovojo šešis medalius - du sidabro ir keturis bronzos. Vyrų elito sprinto lenktynėse sidabrą iškovojo Vasilijus Lendel. Jis kvalifikacijoje (32 dalyviai) užėmė šeštą vietą.
Šeštadienį ir sekmadienį, lapkričio 25-26 d., Panevėžyje, „Kalnapilio“ arenoje, vyks Šiaurės šalių dviračių treko čempionatas. Jame dalyvauti užsiregistravo 93 dviratininkai iš 8 šalių. Į varžybas iš užsienio turėtų atvykti Danijos, Latvijos, Norvegijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos ir Ukrainos sportininkai. Varžyboms, kurias organizuoja Lietuvos dviračių sporto federacija (LDSF), suteikta II UCI kategorija.
arptautinės dviračių sporto federacijos (UCI) dviračių treko Čempionų lygos trečiajame sezone, kuris prasidės spalio 21 dieną, dalyvaus ir Lietuvos dviratininkė Olivija Baleišytė. Apie tai ji paskelbė savo „Instagram“ paskyroje. Panevėžietė lenktyniaus Ištvermės kategorijoje - eliminavimo ir skrečo rungtyse.
Anadijoje (Portugalija) vykstančio Europos jaunių ir jaunimo dviračių treko čempionato jaunių vaikinų omniume (20 dalyvių) penktadienį Titas Laurinavičius užėmė 11-ą vietą. Dviratininkas, kuriam penktadienį sukako 17 metų, surinko 79 taškus. Nugalėjo ispanas Hectoras Alvarezas, surinkęs 147 taškus. T. Laurinavičius pirmoje rungtyje - skreče užėmė 14-ą vietą. Tempo lenktynėse Titas buvo 8-as.
Taip pat skaitykite: Nuo įkūrimo iki šių dienų: „Vitus“
Tokijo olimpinių žaidynių dalyvė O. Baleišytė devinta buvo omniume (daugiakovėje, 29 dalyvės), kurį sudaro keturios rungtys. Olivija surinko 78 taškus. Nugalėjo Naujosios Zelandijos atstovė Ally Wollaston, surinkusi 158 taškus. Antrą vietą iškovojo 2022 m.
Trečiadienį Grenchene (Šveicarija) prasidėjo 14-asis Europos dviračių treko čempionatas. Jau pirmąją dieną krito Lietuvos rekordas. Europos treko čempionato 4 km komandų persekiojimo lenktynėse Lietuvos dviratininkai - Rokas Adomaitis, Justas Beniušis, Žygimantas Matuzevičius ir Aivaras Mikutis - distanciją įveikė per 4 min. 5.842 sek. Ankstesnis Lietuvos rekordas - 4 min.
Trečiadienį Grenchene (Šveicarija) prasidėsiančiame 14-ajame Europos dviračių treko čempionate dalyvaus 8 Lietuvos atstovai. Tai - viena didžiausių mūsų šalies trekininkų delegacija per visą Senojo žemyno pirmenybių istoriją.
Sausio 20-21 d. Panevėžyje, „Kalnapilio“ arenoje, vyks tarptautinės dviračių treko varžybos „Panevėžys 2023“ (UCI II kategorija). Dalyvauti jose užsiregistravo 92 dviratininkai iš 8 šalių. Aukštaitijos sostinėje lenktyniaus Belgijos (2), Graikijos (2), Izraelio (3), Latvijos (8), Lenkijos (22), Ukrainos (21), Vengrijos (2) ir Lietuvos (32) dviratininkai.
Keturis mėnesius po Ispanijoje treniruotės metu patirtos avarijos komos būsenoje prabuvusi Nyderlandų treko dviratininkė bei pasaulio čempionė Amy Pieters pagaliau prabudo iš komos ir yra sąmoninga. Pranešama, kad 30-metė sportininkė jau gali bendrauti su aplinkiniais. Į komą A. Pieters paniro gruodžio mėnesį, kai stovyklaudama Ispanijoje ji krito važiuodama su dviračiu plentu.
Spalio 20-24 dienomis Rubė mieste (Prancūzija) vyksiančiame 118-ajame pasaulio dviračių treko čempionate Lietuvai atstovaus trys dviratininkai. Trenerio Dmitrijaus Leopoldo vadovaujami sportininkai lenktyniaus penkiose rungtyse. 23 metų Olivija Baleišytė (daugiakovė, skrečas, atkrintamosios lenktynės) ir 26 metų Vasilijus Lendel (sprintas, keirinas) pasaulio pirmenybėse dalyvaus penktą, o 26 metų Svajūnas Jonauskas (keirinas) - antrą kartą. Pirmoji iš lietuvių startuos O.
Grenchene (Šveicarija) vykstančio 12-ojo Europos dviračių treko čempionato grupinėse lenktynėse dėl taškų (100 ratų, 25 km, 10 tarpinių finišų) penktadienį Olivija Baleišytė kurį laiko buvo antra, bet galutinėje rikiuotėje užėmė ketvirtą vietą. Tai - aukščiausia 23 metų panevėžietės vieta Senojo žemyno pirmenybėse ir kol kas geriausias lietuvių pasiekimas čempionate Šveicarijoje. O. Baleišytė surinko 21 tašką.
Dviračių Trekas ir Olimpinės Žaidynės
Pirmieji Žingsniai
Isakas Anolikas ir Juozas Vilpišauskas prieš šimtą metų iš Paryžiaus olimpinių žaidynių grįžo nukabinę nosis. Tačiau jie tikrai didžiuotųsi, jeigu žinotų, kad anuomet pramynė kelią būsimoms Lietuvos dviratininkų kartoms: Gintautui Umarui ir Simonai Krupeckaitei, Dianai Žiliūtei ir Artūrui Kaspučiui, Laimai Zilporytei ir Ramūnui Navardauskui bei daugeliui kitų.
Kai 1918 m. buvo atkurta Lietuvos valstybė ir prasidėjo šiuolaikinis jaunos šalies sporto judėjimas, dviračių sportas buvo viena iš labiausiai lietuvius sudominusių sporto šakų.
Nors trūko ir gerų dviračių, ir lenktynėms tinkamų kelių, pirmųjų Lietuvos sportininkų entuziazmas nugalėjo negandas ir jau 1924 m. mūsų šalies dviratininkai išvyko į Paryžių dalyvauti žaidynėse.
Lietuva tais metais debiutavo olimpinėse žaidynėse, o šalies sporto vadovai brandino grandiozinius planus. Iš pradžių numatyta, kad lietuviai startuos net dvylikos sporto šakų varžybose, bet gyvenimo tikrovė greitai ant karštų galvų užpylė ledinio vandens kibirą. Dėl įvairių biurokratinių ir labiausiai finansinių priežasčių didingi olimpiniai planai vis menko, kol galiausiai į traukinį, vežantį sportininkus Paryžiun, įlipo tik futbolininkai ir dviratininkai.
Susitraukė net ir Lietuvos dviračių sporto olimpinė rinktinė. Į pirminį sąrašą buvo įtraukti du Kauno ir du Kybartų dviratininkai, o iškeliauti pavyko tik Lietuvos dviratininkų sąjungos (LDS) nariui Juozui Vilpišauskui ir Kauno „Makabi“ nariui Isakui Anolikui. Abu kybartiškiai nespėjo gauti užsienio pasų, tačiau, matyt, nemažai lėmė ir finansinės aplinkybės.
Dviratininkų olimpinis debiutas nebuvo skalsus. 1924 m. liepos 23 d. Paryžiaus apylinkėse vykusiose 188 km atskiro starto lenktynėse iki finišo nenuvažiavo nė vienas Lietuvos dviratininkas. J.Vilpišauskas, numynęs apie šimtą kilometrų, leisdamasis nuo kalno griuvo ir toliau važiuoti negalėjo. Jį į Paryžių parvežė Švedijos dviratininkus lydėjęs automobilis. I.Anolikas kelis kartus pradūrė padangą ir galiausiai taip pat pasitraukė iš trasos. Nė vienas kitas komandas lydėjęs automobilis I.Anoliko nepaėmė, todėl Lietuvos dviratininkas jau sutemus į Paryžių grįžo traukiniu.
Mokėsi iš Klaidų
Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuva dalyvavo dvejose vasaros olimpinėse žaidynėse. Dviračių sportas buvo vienintelė sporto šaka, kurios atstovai keliavo ir į Paryžių, ir į Amsterdamą.
1928 m. šalies sportui vadovavusi Lietuvos sporto lyga (LSL) sudarė truputį mažesnę olimpinę delegaciją, tačiau joje buvo keturių sporto šakų atstovai. Į Amsterdamą išvyko sunkiaatletis, du boksininkai, penki lengvaatlečiai ir keturi dviratininkai. LSL dviratininkų komitetas iš pradžių planavo dalyvauti ir treko varžybose, bet likus keliems mėnesiams iki Amsterdamo žaidynių persigalvojo ir nusprendė kryptingai ruoštis plento lenktynėms.
Per Lietuvoje surengtas atrankos varžybas teisę keliauti į Amsterdamą iškovojo „Makabi“ klubo nariai I.Anolikas ir Tadas Murnikas, Vladas Jankauskas iš lenkų sporto klubo „Sparta“ ir Jurgis Gedminas iš LDS.
Antrosioms žaidynėms buvo ruošiamasi daug kruopščiau. Sportininkai į Amsterdamą išvyko likus dviem savaitėms iki starto, pailsėjo ir apžiūrėjo 168 km atskiro starto lenktynių trasą. Burtai lėmė, kad į trasą pirmasis išvažiavo I.Anolikas. Deja, ir antruoju bandymu jam nepavyko pasiekti finišo - jis dukart pradūrė padangas ir iš lenktynių pasitraukė. Finišuoti nepavyko ir V.Jankauskui, kuris pasiekęs 50 km griuvo ir patyrė traumą.
Labiau pasisekė kitiems dviem Lietuvos dviratininkams. T.Murnikas užėmė 50 vietą, J.Gedminas - 55-ą. Lenktynėse startavo 75 dviratininkai, į finišą atvažiavo 63 olimpiečiai. T.Murnikas trasoje užtruko 5 val. 41 min. ir olimpiniu čempionu tapusiam danui Henry Hansenui pralaimėjo 53 min. 42 sek. J.Gedmino laikas buvo 5 val. 50 min. 4 sek. Jis paskutinę 63 vietą užėmusį kanadietį Williamą Pedeną aplenkė 19 min. 22 sek.
Viltis Sužlugdė Trauma
Po 1928 m Amsterdamo žaidynių Lietuvos dviračių sporto olimpinėje istorijoje buvo ilgas šešių dešimtmečių tarpas.
Nepriklausoma Lietuva dėl finansinių priežasčių praleido 1932 m. Los Andželo olimpines žaidynes, dėl politinių - 1936 m. Berlyno žaidynes. O prasidėjus sovietų okupacijai Lietuvos dviratininkams labai ilgai nepavyko patekti į SSRS olimpinę rinktinę.
Nors jau pirmaisiais pokario metais Juozas Pimpis ir Kazys Paršaitis tapo SSRS čempionais, nemažai Lietuvos dviratininkų laimėjo SSRS pirmenybių medalius, to neužteko, kad būtų atvertos olimpinės rinktinės durys. Arčiausiai olimpinio tikslo buvo Algimantas Guzevičius. Jis 1978 m. per pasaulio pirmenybių komandų lenktynes atstovavo sidabro medalius laimėjusiam SSRS ketvertukui. Horizonte sušmėžavo 1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės, bet sunki trauma išmušė A.Guzevičių iš balno ir jis buvo priverstas anksti baigti sportininko karjerą.
Lietuvai Trūko Treko
Treko varžybose Lietuvos dviratininkai iki XX amžiaus devintojo dešimtmečio dalyvaudavo labai retai. Priežastis paprasta - šalyje nebuvo tinkamo treko. Nors dar 1925 m. Kaune atsirado medinis trekas, jis veikė vos trejus metus. Trekas buvo puikioje vietoje - Laisvės alėjoje, bet pasikeitus sklypo savininkams šis sporto objektas buvo išardytas.
1933 m. betoninis trekas iškilo Klaipėdoje. Tačiau šį treką įrengė vokiški Klaipėdos klubai, kurie nedalyvavo Lietuvos sporto gyvenime ir dviratininkų iš lietuviškų klubų į treką neįsileisdavo. Nors po Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos treke kurį laiką dar buvo rengiamos varžybos, primityvus statinys neatitiko laikmečio poreikių. Du dešimtmečius - nuo 1959 iki 1978 m. net nebuvo rengiamos Lietuvos dviračių treko pirmenybės.
Ledai pajudėjo aštuntąjį dešimtmetį, vos ne nuo pamatų rekonstravus Klaipėdos treką. Uostamiestyje suburta treko dviratininkų grupė, kurios auklėtiniai, vadovaujami trenerio Narsučio Dumbausko, labai greitai pasiekė puikių rezultatų ne tik SSRS, bet ir pasaulinėse varžybose. Devintojo dešimtmečio pradžioje pasaulio jaunimo čempionu tapo Vasilijus Špundovas, pasaulio pirmenybių bronzos medalį iškovojo Jonas Romanovas.
Olimpinis Auksas - Iš Seulo
Ryškiausia Lietuvos dviračių treko žvaigžde ir viena ryškiausių devintojo dešimtmečio pasaulio treko figūrų tapo Gintautas Umaras. Devintąjį dešimtmetį dalyvaudamas persekiojimo lenktynėse jis turėjo labai nedaug lygiaverčių varžovų. 1984 m. G.Umaras pasiekė 5 km asmeninių persekiojimo lenktynių pasaulio rekordą, nuo 1985 iki 1987 m. triskart gerino 4 km asmeninių persekiojimo lenktynės pasaulio rekordą, dukart tapo šios rungties pasaulio vicečempionu ir kartą - pasaulio čempionu.
G.Umaras dėl olimpinio medalio galėjo kovoti jau 1984-aisiais, tačiau SSRS boikotavo tais metais Los Andžele vykusias vasaros olimpines žaidynes. Olimpinės pergalės G.Umarui teko laukti iki 1988-ųjų.
Sovietų Sąjungoje tuo metu buvo dvi labai stiprios dviračių treko mokyklos - Klaipėdos ir tuomečio Leningrado. Šių komandų lyderių G.Umaro ir Viačeslavo Jekimovo dvikovos dviračių treke buvo tokios pat aršios, kaip kadaise Algirdo Šociko ir maskviečio Nikolajaus Koroliovo susirėmimai bokso ringe arba Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA mūšiai krepšinio aikštelėje. Nugalėtojas galėjo būti tik vienas.
Jei ne nacionalinės kvotos, Seulo žaidynių persekiojimo lenktynių finale tikriausiai būtų varžęsi G.Umaras ir V.Jekimovas. Taip nutiko trejose iš eilės pasaulio pirmenybėse, bet per olimpines žaidynes dviračių treko asmeninėse rungtyse kiekvienai šaliai leidžiama registruoti tik vieną sportininką. Dėl to prieš 1988 m. Seulo žaidynes G.Umaro ir V.Jekimovo dvikovos buvo net svarbesnės negu bet kada anksčiau - jų nugalėtojas dar prieš kelionę į Seulą beveik užsitikrino olimpinį medalį.
Per SSRS pirmenybių lemiamą atrankos etapą geriau pasirodė G.Umaras, kuris po to nenuvylė ir Seulo olimpiniame treke. Kaip ir spėta, Seule užimti pirmą vietą G.Umarui buvo daug lengviau, negu iškovoti olimpinį kelialapį. Aštuntfinalio ir ketvirtfinalio etapuose lietuvis pavijo savo varžovus, pusfinalyje britą Coliną Sturgessą aplenkė šešiomis sekundėmis ir net finalo varžovą australą Deaną Woodsą nugalėjo trimis sekundėmis.
Medalį Padovanojo Broliui
G.Umaras yra vienintelis Lietuvos sportininkas, per vienas olimpines žaidynes iškovojęs du aukso medalius. Antrąjį medalį G.Umaras laimėjo po dviejų dienų komandų persekiojimo lenktynėse.
Per šias varžybas SSRS trekininkų ketvertą sudarė du klaipėdiečiai G.Umaras ir Artūras Kasputis bei du leningradiečiai - V.Jekimovas ir Dmitrijus Neliubinas. Komandų persekiojimo lenktynės buvo daug atkaklesnės negu asmeninės - finale SSRS ir Vokietijos Demokratinės Respublikos ketvertukai ratą po rato suko vos ne vienodu greičiu. Vis dėlto paskutiniuose ratuose tvirčiau pedalus užgulė SSRS komanda, ir G.Umaras, A.Kasputis ir du leningradiečiai finišo liniją kirto pirmi.
Nors G.Umaras iškovojo du olimpinius aukso medalius, namo parsivežė tik vieną. Iškart po komandų lenktynių apdovanojimo ceremonijos G.Umaras savo antrąjį aukso medalį padovanojo broliui Mindaugui Umarui.
M.Umaras taip pat iškovojo vietą olimpinėje rinktinėje, keliavo į Seulą ir važiavo komandų persekiojimo varžybų ketvirtfinalyje. Tačiau pagal nuostatus medaliai buvo įteikiami tik tiems keturiems dviratininkams, kurie važiavo finale. Jei ne gražus vyresniojo brolio poelgis, formaliai olimpiniu čempionu tapęs M.Umaras faktiškai nebūtų turėjęs šį įvykį patvirtinančio įrodymo - olimpinio medalio.
Bronzinio Šanso Nepaleido
Lietuvos moterų dviračių sporto plėtrą sustabdė 1974 m. priimtas SSRS kūno kultūros ir sporto komiteto sprendimas, kuriuo moterų dviračių sportas buvo uždraustas kaip žalojantis sveikatą. Kelerius metus Lietuvoje, kaip ir visoje SSRS, nevyko jokios moterų dviračių sporto varžybos, sporto mokyklose buvo uždarytos šios sporto šakos merginų grupės.
Moterų dviračių sportas buvo reabilituotas tik 1982-aisiais, kai Tarptautinis olimpinis komitetas paskelbė, kad per 1984-ųjų Los Andželo olimpines žaidynes pirmą kartą bus surengtos moterų plento grupinės lenktynės. Moterų dviračių treko varžybos olimpinėse žaidynėse atsirado 1988 m.
Vos tik sporto valdžia grąžino moterims teisę profesionaliai minti dviračių pedalus, į Lietuvos sporto mokyklas atėjo nemažai šiai sporto šakai simpatizuojančių merginų. Netrukus pasipylė jų medaliai SSRS pirmenybėse, o iš Pasvalio krašto kilusi Laima Zilporytė įsitvirtino SSRS rinktinėje.