Šiame straipsnyje panagrinėsime Kornvalio hurlingą - senovinį ir unikalų sportą, kuris šimtmečius buvo puoselėjamas Kornvalyje. Tai ne tik sportas, bet ir svarbi kultūros dalis, įsišaknijusi istorijoje ir tradicijose.
Hurlingo ištakos ir istorija
Hurlingas sidabriniu kamuoliu, arba Kornvalio hurlingas, yra vienas iš archajiškiausių ir įdomiausių Europos tradicinių žaidimų. Šis sportas propaguojamas tik Kornvalyje jau bene 1000 metų, nors tiksli jo kilmė nežinoma. Vienas Londono laikraštis aprašė O.Kromvelio vizitą: „Šią dieną vyko hurlingo didžiojo kamuolio rungtynės. Kiekvienoje komandoje buvo po 50 Kornvalio džentelmenų, vieni dėvėjo raudonas kepures, kiti - baltas. Reginį stebėjo jo didenybė lordas protektorius su artimiausia svita ir daug kilmingų džentelmenų."
Kornvalis - viena iš skurdžiausių Jungtinės Karalystės grafysčių, faktiškai priklausanti Anglijai nuo XII amžiaus. Formali grafystės unija su Anglija niekada nebuvo įforminta, todėl teisiškai Kornvalis yra nepriklausoma grafystė, net neįeinanti į Didžiosios Britanijos sudėtį.
Vienas iš geriausiai žinomų Kornvalio priešistorinių paminklų - „Hurlingo žaidėjai“. Šį akmenų kompleksą pelkėtoje Bodmino dykynėje sudaro trys ratai iš riedulių ir du stulpus primenantys akmenys, kuriuos vadina „dūdmaišininkais“. Kornų folklore išlikusios legendos apie kaimiečius, kurie žaidė hurlingą, o du muzikantai grojo dūdmaišiais.
Žaidimo esmė ir taisyklės
Žaidėjų pareiga - išlaikyti savo komandos rankose iš obels žievės padarytą ir sidabru dengtą kamuolį, kurio dydis tesiekia kriketo kamuoliuko dydį.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Mūsų dienomis Kornvalio hurlingas kasmet žaidžiamas Sent Aivse ir Sent Kolumbe. Šis keltų sportas išliko svarbiausiu miestų švenčių renginiu.
Hurlingas Sent Aivse
Sent Aivse šventė vyksta pirmąjį pirmadienį po vasario 3 d., ji skirta paminėti Šv.Ijos parapijos bažnyčios pašventinimą 1434 m. Kiekvienais metais muzikantų, miesto gyventojų ir mokinių procesija, nešina gebenės šakelėmis, eina centrine miesto gatve. Taip pagerbiama Sent Aivso globėja šv.Ija, kuri V a. Pusę vienuoliktos ryto miesto meras užlipa ant bažnyčios laiptų ir meta į minią sidabrinį kamuolį, pašventintą Šv.Ijos šulinio vandenyje. Apelsino dydžio kamuoliuką nori sugriebti galybė rankų, nekantraujantys žaidėjai pradeda pliekti vienas kitą.
Kornvalio hurlingas - lyg regbis, kuriame nėra aiškių komandų, vyrai trokšta nugalėti ir atsiimti prizą, todėl jėga atiminėja vienas iš kito sidabrinį kamuolį. Žaidimą laimi tas, kurio rankose yra kamuolys miesto laikrodžiui mušant vidurdienį.
Mūsų laikais hurlingas Sent Aivse - vaikų ir paauglių pramoga, bet vos prieš kelis šimtus metų šis miestas varžėsi su kaimyniniu Lelantu. Kamuolio „vartais“ laikytos abiejų parapijų bažnyčios. Meras išmesdavo sidabrinį kamuolį į minią, susirinkusią paplūdimyje, ir kelias valandas vykdavo aršios grumtynės lyg regbio aikštėje. Modernėjant visuomenei, paprastėja ir žaidimo taisyklės - dvi susitaršiusių paauglių gaujos pasiekia centrinę miesto aikštę, kur meras apdalija sidabrinėmis monetomis mažiausius vaikus minioje, ir laukia, kol laikrodis išmuš vidurdienį.
Hurlingas Sent Kolumbe
Sent Kolumbe hurlingas kur kas kruvinesnis, nes jį žaidžia suaugę vyrai, pasiskirstę į „kaimiečių“ ir „miestiečių“ komandas. Sidabrinis kamuolys išmetamas turgaus aikštėje 16:30 val., vyrai jį griebia, perduoda vienas kitam, stveria, meta tiesiog gatvėse, kur vyksta eismas. Žaidimas dažnai persikelia į privačią nuosavybę - daržus, laukus, namus ir aludes.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Pagrindinis tikslas - kaimiečiai turi nunešti kamuolį iki įdubos granito luite šalia miesto esančiame lauke, miestiečių „vartai“ - senovinis keltiškas kryžius. Atstumas tarp taikinių - 3,2 km. Žaidimas gali būti stabdomas, jei koks nors žiūrovas užsigeidžia palaikyti kamuolį rankose - manoma, kad tai atneša sveikatą ir turtus. Žaidimas baigiasi, kai kam nors pavyksta atnešti kamuolį prie „vartų“ arba išnešti jį už parapijos ribų. Visi žaidėjai grįžta į turgaus aikštę, kur 20:00 val. skelbiamas nugalėtojas. Po ceremonijos abi komandos eina tiesiai į vietos aludę, kur kamuolys panardinamas į galoną alaus (4,5 litro).
Hurlingas ir kitos sporto šakos
Praėjo tūkstantmečiai, kol futbolas tapo toks, koks yra žaidžiamas dabar. Archeologai randa įvairaus dydžio kamuolių. Žaidimo taisyklės yra žinomos tik bendrais bruožais. Žaidėjai kamuolį mušdavo klubais, kai kada keliais ar alkūnėmis, kartais būdavo naudojamos raketės - specialiai nugludinti akmenys, lazdos. Jeigu kuriam nors laimingajam pavykdavo įmesti kamuolį į žiedą, jo komandai iškart būdavo įskaitoma pergalė. Žaidimas trukdavo iki saulėlydžio, jeigu, aišku, aikštelėje likdavo bent vienas žmogus, pajėgiantis išsilaikyti ant kojų. Žaidimas tiesiogine prasme tapdavo kautynėmis, kurioms būdavo priskiriama sakralinė reikšmė. Aukai galvą nukirsdavo laimėtojų kapitonas.
Tik Sinaloa valstijoje Meksikos šiaurės vakaruose indėnų šeimos, kilusios iš garsių žaidėjų ir žynių-būrėjų, išsaugojo žaidimo „ulama" tradiciją. Žaidėjai, „tachures", varžyboms ruošiasi kaip ir jų tolimi protėviai. „Darbinę" ranką žaidėjas kasdien laisto savo paties šlapimu - manoma, kad taip jis energiją nukreipia į rankos raumenis. Prieš varžybas reikia išsimaudyti šaltame vandenyje, neva dėl to kaulai būna ne tokie trapūs. Rungtynės prasideda rinktinių keiksmų tiradomis priešininkų adresu. Tikslas - kamuolį permesti į priešininkų pusę už ilgos aikštelės (taste) gale esančios linijos (čivos). Kitaip nei kitose sporto šakose, teisėjas negali skirti baudos taško be publikos sutikimo.
1766 m. Ir kažin ar viduramžių Florencijos gyventojai patys sugalvojo savo „kalčio". Jie jį vadino „harpastum", ypač populiarus jis buvo tarp legionierių. XV a. Florencija tapo tikru „futbolininkų" miestu. 1530 m. „Kalčio" žaidžiamas pagal senovines taisykles, kurias 1580 m. Komandą sudaro 27 žaidėjai, susitikimas trunka 50 minučių. Draudimų beveik nėra, leidžiama net žerti smėlį į varžovo akis. 2006 m. Tiesa, 2008 m.
Beveik kiekviena tauta turėjo kokį nors grupinį žaidimą su kamuoliu arba jį primenančių daiktu, iš kurio galėjo išsivystyti futbolas. Derbio gyventojai futbolą laiko savo išradimu. Panašių žaidimų būta ir žemyne, taigi negalima atmesti, kad šiuolaikinio futbolo protėvis į salas pateko XI a. Būti futbolo protėviu visai tiktų žaidimas, Anglijoje buvęs populiarus VII-IX a. Mat Škotijos Inveresko mieste XVII a. Žaidžiama rajonas prieš rajoną, ir reikia tris kartus trenkti kamuoliu į varžovų „vartus". Angliškas ankstyvasis futbolas buvo tokia pašėlusi pramoga, kad galų gale valdžiai jis įgriso. Londono meras 1314 m. Žaidimas palaipsniui keitėsi, jo populiarumas augo. Matyt, XV a. pirmojoje pusėje buvo pradėtas vartoti pats žodis „futbolas". XVI a. Futbolo likimą nulėmė tai, kad XIX a. Futbolo klubų skaičius sparčiai augo, todėl teko įvesti vieningas taisykles. 1863 m. Nuo tada klasikinis futbolas ir regbis galutinai atsiskyrė, taigi 1863-ieji yra laikomi futbolo gimimo metais. Iki XIX a. pabaigos Anglijos futbolo asociacija aktyviai keitė žaidimo tvarką: buvo nustatytas kamuolio dydis ir įvestas kampinis (1872 m.), nuo 1878 m. teisėjas pradėjo naudotis švilpuku, 1891 m. Nuo Anglijos ir Škotijos rinktinių mačo 1870 m. 1884 m.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Anglijoje futbolas ilgai buvo džentelmenų sportas, o būti priskirtiems prie jų bent jau dėl žaidimo buvo malonu kiekvienam.
Populiariausios sporto šakos pasaulyje
Sportas atlieka svarbų vaidmenį mūsų bendruomenėje, vienydamas žmones ir įkvepiant atletus siekti aukštumų. Nors kiekviena šalis turi savo mėgstamiausias sporto šakas, egzistuoja globalios tendencijos, kurios parodo, kurios sporto šakos yra populiariausios visame pasaulyje.
Futbolas
Futbolas neabejotinai yra populiariausia sporto šaka pasaulyje, turinti daugiau nei 3,5 milijardo gerbėjų. Tai sportas, kuris panaikina sienas ir vienija žmones iš skirtingų kultūrų ir šalių. Futbolas yra karalius Europoje, Pietų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje. Tik Šiaurės Amerikoje ši sporto šaka nėra tokia populiari, kur dominuoja amerikietiškos sporto šakos, tokios kaip beisbolas, amerikietiškas futbolas ir krepšinis.
Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA) turi 208 šalis nares, o tai yra daugiau nei Jungtinės Tautos ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Anglijos Premier lyga bei Čempionų lyga yra populiariausi futbolo turnyrai pasaulyje, kurių transliacijas seka pusė milijardo žmonių 202 valstybėse. FIFA organizuojamas pasaulio futbolo čempionatas yra didžiausias ir daugiausiai pelno atnešantis sporto renginys pasaulyje.
Kriketas
Kriketas yra antra populiariausia sporto šaka pasaulyje, turinti apie 2,5 milijardo gerbėjų. Šis anglų džentelmenų žaidimas yra ypač populiarus Pietų Azijoje, įskaitant Indiją, Pakistaną ir Šri Lanką. Taip pat kriketas mėgstamas Anglijoje, Australijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.
Nors kriketas nėra įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, jam netrūksta pasekėjų.
Krepšinis
Krepšinis yra trečia populiariausia sporto šaka pasaulyje, turinti apie 2,4 milijardo gerbėjų. Krepšinis yra populiarus JAV, Kanadoje, Kinijoje, Argentinoje ir daugelyje kitų šalių. Lietuvoje krepšinis užima ypatingą vietą visų sporto aistruolių širdyse.
Nacionalinė Krepšinio Asociacija (NBA) yra populiariausia ir turtingiausia krepšinio lyga pasaulyje. NBA rungtynėse apsilanko 20-25 tūkstančiai žiūrovų, o transliacijas per televiziją ir internetu stebi milijonai krepšinio gerbėjų. Krepšinio populiarumas sparčiai auga Kinijoje, kur krepšinis yra labai mėgstamas sportas jaunimo tarpe.
Ritulys (Ledo ir Žolės)
Ritulys, įskaitant ledo ritulį ir žolės riedulį, turi apie 2,2 milijardo gerbėjų visame pasaulyje. Ledo ritulys populiarus Kanadoje, JAV, Rusijoje ir kai kuriose Europos šalyse, o žolės riedulys mėgstamas Indijoje, Pakistane, Bangladeše, Vokietijoje ir Olandijoje.
Nacionalinė ledo ritulio lyga (NHL) yra populiariausia pasaulyje ir sulaukianti daugiausiai sirgalių dėmesio. Tarptautinė ledo ritulio federacija turi 66 šalis nares, o dabartinė pasaulio čempionė yra Rusija.
Tenisas
Tenisas pritraukia apie 1 milijardą gerbėjų visame pasaulyje. Ši sporto šaka populiari Australijoje, Prancūzijoje, Naujojoje Zelandijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tenisas yra olimpinė sporto šaka, dėl ko ji yra žiūrima, atpažįstama ir žaidžiama visame pasaulyje. Didžiausio teniso turnyro Vimbldono metu yra pristatoma iš Kento net 24 tonos braškių.
Tinklinis
Tinklinis turi apie 600 milijonų gerbėjų visame pasaulyje. Ši sporto šaka yra populiari Rusijoje, Brazilijoje, JAV, Kanadoje ir kitose šalyse. Tinklinis yra viena tolygiausiai pasiskirsčiusių sporto šakų pagal žiūrimumą. Beveik kiekvienoje šalyje tinklinį žiūri panašus žiūrovų skaičius.
Tinklinis yra viena žiūrimiausių sporto šakų vasaros Olimpinių žaidynių metu. Tarptautinė Tinklinio Asociacija vienija 150 šalių iš viso pasaulio.
Stalo Tenisas
Stalo tenisas turi apie 850 milijonų gerbėjų visame pasaulyje. Daugiausiai stalo tenisas yra žiūrimas Olimpinių žaidynių metu, o tik ištikimiausi gerbėjai žiūri specializuotus stalo teniso televizijos kanalus. Stalo tenisas yra neįtikėtinai populiarus Kinijoje, kuriai priklauso daugiausiai Olimpinių aukso medalių.
Beisbolas
Beisbolas turi apie 500 milijonų gerbėjų visame pasaulyje. Ši sporto šaka populiari JAV, Japonijoje, Taivanyje, Kuboje, Venesueloje ir Pietų Korėjoje. Amerikos nacionalinė beisbolo lyga MLB svarsto galimybę daryti pertrauką sezone per 2016 metų olimpines žaidynes, taip suteikdama galimybę jose dalyvauti stipriausiems žaidėjams.
Amerikietiškas Futbolas
Amerikietiškas futbolas turi apie 410 milijonų gerbėjų visame pasaulyje. Ši sporto šaka yra populiariausia JAV, taip pat populiari Kanadoje, Karibų salose, Japonijoje ir netgi Europoje. Nacionalinė futbolo lyga (NFL) yra pati turtingiausia amerikietiško futbolo lyga pasaulyje, kiekvienais metais uždirbanti po 6,2 mlrd. dolerių.
Regbis
Regbis turi apie 400 milijonų gerbėjų visame pasaulyje. Ši sporto šaka populiari Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Prancūzijoje, Fidžyje, Samoa ir Tongoje. 16 Nacijų regbio taurė yra trečias populiariausias sporto renginys kuris vidutiniškai į stadionus pritraukia po 45 tūkst. Ne veltui sakoma, kad futbolas - tai džentelmenų žaidimas, kurį žaidžia chuliganai, o regbis - chuliganų žaidimas, kurį žaidžia džentelmenai. Iš dalies tai yra giminingos sporto šakos, paprasčiausiai vieni pasirenka žaisti rankomis, kiti - kojomis. Buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės kapitonas ir Šiaulių „Vairo-Kalvio” simbolis Mindaugas Misevičius 2015 metais buvo išrinktas džentelmeniškiausiu Lietuvos žaidėju.
„Pats regbis kilo iš Anglijos, kur šiuo sportu užsiimdavo džentelmenai. Senais laikais būtent džentelmenai būdavo laikomi profesionalais, nes galėdavo žaisti kada tik nori. Darbo klasės žmonės tokių privilegijų neturėjo, todėl būdavo laikomi mėgėjais. Dėl to tarpusavio akistatose visada dominuodavo džentelmenai. Apskritai regbis tikrai išsiskiria iš kitų sporto šakų savo džentelmeniško tradicijomis. Tai galioja tiek aikštelėje, tiek už jos ribų”, - kalbėjo M. Kuo aukštesnis regbio lygis, tuo labiau pasireiškia džentelmeniškumas. Regbio mačuose labai retai įvyksta apsistumdymai ar būna konfliktuojama su teisėju. Nors kova stadione visada būna labai kieta. O bene nuostabiausia regbio tradicija - trečiasis kėlinys. Po bet kurių regbio rungtynių, abi komandos kartu susėda prie bendro stalo ir draugiškai leidžia laiką.
„Nežinau kitos sporto šakos, kurioje varžovai, atlaikę įtemptas 80 min., susėda po rungtynių kartu ir išgeria po bokalą alaus. Regbyje nuo pat vaikystės auklėjama, kaip elgtis aikštėje, kaip kuo geriau sutarti su komandos draugais, kad priešai turi būti tik stadione, o už jo ribų reikia viską pamiršti. Taip pat visi žinome, kad teisėjas yra visada teisus ir su juo ginčytis nereikia, o padarius neleistiną veiksmą, visada atsiprašyti bei paspausti ranką. Tik regbyje laimėjusi ir pralaimėjusi komandos pagerbia viena kitą padarydama gyva tunelį išeinant iš stadiono bei viena kitai paplodama. Taip yra padėkojama už gerą kovą. Ž. Radžius jau ne pirmus metus yra nacionalinės komandos kapitonas. „Rinktinės kapitonas neturi labai didelių užduočių. Jam paprasčiausiai reikia priimti keletą sprendimų aikštėje, nes treneris į ją neįžengs ir nepasakys, ką padaryti, todėl tenka kažkiek suvadovauti komandai. Kapitonas taip pat turi sutarti su visais rinktinės žaidėjais. Be to, tik kapitonas gali bendrauti su teisėjų rungtynių metu. Po pražangos teisėjas gali pasikviesti kapitoną ir paaiškinti savo sprendimą. Apskritai, kapitono pareigos tikrai nėra sudėtingos”, - pasakojo Ž. Pasaulyje labiausiai žinoma komanda yra Naujosios Zelandijos rinktinė, dar vadinama „All Blacks”. Ji laikoma kone tobula komanda, tiek žaidimo, tiek džentelmeniškumo prasme. „Kažkokių išskirtinių autoritetų neturiu, bet labiausiai regbio pasaulyje patinka Naujoji Zelandija ir buvęs jos žaidėjas Richie McCaw. Jis aikštėje visada gerbia varžovus ir atiduoda 100 proc. jėgų. Už aikštės ribų jis nuolat dalyvauja įvairiose labdaringose veiklose”, - kalbėjo Ž. Bendrąja prasme džentelmeniškumas yra terminas, apimantis teigiamus vyro bruožus. Be garbingo elgesio ir kultūros, ypač svarbi dalis yra apranga. „Aprangai skiriu ganėtinai daug dėmesio. Patiko vieno draugo iš Velso posakis - jeigu atrodai gerai, tuomet gerai jautiesi ir gerai žaidi. Šis posakis man tinka. Laisvalaikiu stengiuosi apsirengti gražiau, madingiau, bet nespjaunu ir į kasdienius rūbus. Regbis po truputį atranda savo vietą Lietuvoje. Net ir patys mažiausi, darželinukai, gali išbandyti jiems pritaikyto nekontaktinio regbio formas, sparčiai daugėja jaunų žaidėjų. „Lietuvos regbiui 2018 metais palinkėčiau daug dirbti, dirbti, dirbti. Regbio-15 rinktinei linkiu pakilti į aukštesnį divizioną, regbio-7 rinktinei - sugrįžti į „Grand Prix”, o žaidėjams - kad sezonas praeitų be traumų”, - pabrėžė Ž. Ta proga Didžiosios Britanijos ambasadoje ypatinga dovana - specialiomis sąsagomis - už džentelmeniško sporto tradicijų puoselėjimą mūsų šalyje buvo apdovanotas Didžiosios Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas Chrisas Butleris. Jau 20 metų Lietuvoje gyvenantis anglas ne tik pats žaidė regbį, bet ir vadovavo tarptautinėms bendrovėms mūsų šalyje. Apie regbio tradicijas, džentelmeniškumą sporte bei regbio situaciją Lietuvoje kalbamės su Didžiosios Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininku. - Sakoma, kad regbis - tai chuliganų sportas, kurį žaidžia džentelmenai. O ką jūs galvojate apie šį posakį? Gal žinote, kaip jis atsirado? - Tiksli šio posakio kilmė man nėra žinoma, tačiau ji galėtų būti susijusi su faktu, kad regbio rungtynės pirmą kartą buvo sužaistos Regbio mokykloje XIX amžiuje. Daugelis kitų, vadinamųjų visuomeninių mokyklų („public schools“), taip pat greitai perėmė šį žaidimą. Turiu pabrėžti, kad „public school“ Anglijoje iš tiesų reiškia privačią, dažnai itin seną ir labai brangią mokyklą, kurią lankydavo tik turtingų žmonių ir aristokratų vaikai. Dėl šių susiklosčiusių aplinkybių regbį Anglijoje daugiausiai žaidė aukštesnioji klasė, mėgėjai „džentelmenai“, kuriems nebuvo mokami atlyginimai. Toks regbis išliko iki pat XX a. dešimtojo dešimtmečio. Šiek tiek kitokia situacija susiklostė Velse, kur žaidimą pamėgo darbininkų klasei priklausantys angliakasiai, bet apibendrinant galima tvirtai teigti, kad regbis visada buvo laikomas elito sportu. - Kiek iš tiesų džentelmeniškumo yra regbyje? Kuo tai pasireiškia? - Sakoma, kad futbolas - tai toks žaidimas, kurio metu 90 minučių žaidėjai vaidina, kad jie sužeisti, o regbyje 80 minučių vaidina, kad jiems viskas yra gerai. Iš dalies tai tiesa. Regbio sporto kertinė idėja buvo mokinius sustiprinti fiziškai, padaryti atsparius skausmui. Anglijos privačios mokyklos visada siekė savo berniukus ugdyti tiek akademiškai, tiek fiziškai. Didžioji Britanija buvo imperija, kuriai visada reikėjo stiprių ir drąsių vyrų, kurie ją suvaldytų. Regbis yra pakankamai grubus ir fiziškai sunkus žaidimas, tad žaidėjams, norint parodyti, kokie jie yra „kieti“, visai nereikia sukčiauti - jie privalo viską įrodyti aikštėje. Iš čia ir kyla kiekvieno žaidėjo garbės kodeksas - džentelmeniško elgesio principų laikymasis bei sąžiningo žaidimo paisymas. Tokia regbio filosofija išlikusi iki pat šių dienų. Kita detalė, kuri dažnai skiriasi nuo kitų sporto šakų - ypatinga pagarba teisėjui. Kai aš žaisdavau, į jį kreipdavomės „sere“. Pagarba vienas kitam kur kas labiau matosi ir stadionuose, kur regbio sirgaliai gerokai mažiau agresyvūs ir draugiškesni vieni kitiems, negu futbolo sirgaliai. - Kokia jūsų asmeninė patirtis regbio aikštėje? - Nors regbyje nesu naujokas, visada save laikiau mėgėju. Kadangi su bičiuliais nežaidėme už pinigus, ypatingai jausdavome draugystės ir gerąją regbio dvasią. Džentelmeniški santykiai visad būdavo ir su varžovų komandomis. Po rungtynių beveik visada pakeldavome bokalą alaus, pamiršdavome bet kokią konkurenciją ir agresyvumą, kurio taip reikia aikštelėje. Jausdavomės viena didele regbio šeima. - Gavote apdovanojimą už džentelmeniško sporto tradicijų puoselėjimą Lietuvoje - ko dar reikėtų, kad šis sportas būtų populiaresnis Lietuvoje? - Reikia pripažinti, kad per pastaruosius dvejus ar trejus metus regbio matomumas ir populiarumas labai išaugo. Žinoma, šios sporto šakos populiarumas dar padidėtų, jei varžybas tiesiogiai rodytų televizija. Taip pat manau, kad regbio žaidimą reikėtų daugiau populiarinti ir kultivuoti mokyklose ir tarp jaunimo. Tai - gera priemonė ne tik būti fiziškai aktyviems, bet ir būdas išlieti agresiją, pavyzdžiui, kariuomenėje, probleminėse mokyklose ir pan. Regbio sporto vienas didžiausių privalumų yra tas, kad komandoje yra 15 pozicijų, kurioms reikia skirtingų įgūdžių. Reikia įvairių vyrukų: ir žemų, ir stiprių, ir mokančių spirti, ir mokančių mesti, todėl beveik visi, kas susidomi šiuo sportu, gali jame atrasti sau tinkamą vietą. Galiausiai turėtų padėti ir Lietuvos regbio-7 rinktinės sėkmingas žaidimas. Visiems patinka sirgti už laiminčią komandą! - Ko tikitės iš šio pasaulio čempionato? - Vienas iš mano norų buvo tas, kad mažesnėms regbio šalims pasisektų geriau nei praeityje, ir jis išsipildė, kai Japonija nugalėjo Pietų Afriką. Tai buvo toks šokas - tarsi Anglijos rinktinė būtų nugalėjusi Lietuvos rinktinę krepšinyje! Be kita ko, čempionatas yra tikra sporto šventė, puikus metas susitikti visiems žmonės, kurie domisi šiuo sportu. Prieš 8-erius metus Paryžiuje, pasaulio taurės finale aš ne tik sutikau draugų iš Anglijos, bet ir pažįstamų iš Amerikos ir Pietų Afrikos, su kuriais esu kažkada žaidęs. Kiekviename gerame sporto renginyje turi būti ir linksmybių, ir rimtų. Iškritus Anglijai, aš palaikau Pietų Afrikos Respubliką, tačiau didelių pergalių iš šios rinktinės taip pat sunku tikėtis. Gali būti, kad laimės Naujoji Zelandija, bet negalime nurašyti ir Australijos. Ji šiuo metu yra ant bangos ir žaidžia puikiai.
tags: #dzentelmenu #sporto #zaidimas