Įvadas
Elektrėnų vandens sporto klubas (EVRK) - viešoji įstaiga, kurios pagrindinis tikslas yra populiarinti buriavimą ir užtikrinti Elektrėnų buriavimo mėgėjams tinkamas sąlygas laisvalaikiui. Klubo istorija glaudžiai susijusi su Elektrėnų marių susikūrimu ir vandens sporto tradicijų puoselėjimu šiame regione. Šiame straipsnyje apžvelgsime klubo istoriją nuo ištakų iki šių dienų, jo veiklą, pasiekimus ir ateities planus.
Klubo Įkūrimas ir Pirmieji Metai
Buriiavimas Elektrėnų mariose pradėtas kultivuoti 1962 metais, kai užtvenkus Strėvos upę buvo suformuota Lietuvos elektrinei reikalinga vandens saugykla. Pirmieji Elektrėnų buriavimo entuziastai buvo elektrinės darbuotojai: pamainos viršininkas Eugenijus Karalius ir statybos remonto baro viršininko pavaduotojas Leonas Valinevičius. Jų dėka, buriavimas Elektrėnuose labai populiarėjo ir 1967 m. Lietuvos elektrinė pastatė jachtklubo pastatą, elingą, įkurtas elektrinės darbuotojų vandens sporto klubas „Poseidonas“, kurio pirmininku buvo išrinktas Leonas Valinevičius. Per trumpą laiką, klube buvo įkurtos buriavimo, irklavimo ir vandens slidžių sekcijos, kurios turėjo etatinius trenerius, o jų atstovai sėkmingai atstovavo Elektrėnus „Nemuno‘‘ sporto draugijos ir respublikos pirmenybėse.
Nuosmukis ir Atgimimas
Nuo 1993 m. jachtklubą perdavus Elektrėnų savivaldybei, klubo aktyvi sportinė veikla nutrūko, pastatai buvo apleisti, neremontuojami, naudojami tik kaip sandėliai ir garažai. Tačiau entuziastai nepasidavė.
2011 m. rugsėjo 5 d. duomenimis, klubas registruotas Vilniuje, Kaukysos g.
2017 m. balandžio 18 d., antradienį, įregistruotas juridinis asmuo VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas, teisinė forma Viešoji įstaiga, registracijos adresas Vilniaus r. sav. Bukiškio k. Draugystės g. 43, vadovas A.
Taip pat skaitykite: Kreditingumo informacija
Baigiant vykdyti projektą „Elektrėnų marių dalies, esančios šiaurinėje miesto dalyje, išvalymas“ susibūrė apie 10 Elektrėnų buriuotojų entuziastų ir nutarė Elektrėnuose vėl įsteigti buriuotojų klubą. Ne iš karto savivaldybės taryba patikėjo, kad jachtklubo pastatą naudinga bus perduoti klubui, užsimojusiam Elektrėnus vėl paversti respublikinės reikšmės sportinio ir poilsinio buriavimo centru. Bet tuo metu kito asmens, norinčio įsigyti pastatą, nebuvo, todėl taryba sutiko, kad pastatas, kurį iki tol prižiūrėjo Elektrėnų sporto mokykla ir ten buvo įrengusi garažą, geriau tegul bus naudojamas tam, kam jis ir buvo pastatytas - jachtklubo veiklai. Iniciatyvinės grupės nariai - Šarūnas Linkus, Pranas Sasnauskas, Juozas Zaveckas, Vaidas Bernotas, Česlovas Glazauskas, Daurius Ašaka, Viktoras Valiušis, Valdas Butkus, Valdas Strasevičius, Albinas Ališauskas, Žilvinas Purys, vėliau prie buriuotojų prisijungę Aleksas Garbanovas, Pranas Svinskas ir kiti - atgavę pastatą, entuziastingai ėmėsi veiklos, atsakomybės ir misijos: organizuoti regatas ir buriavimo mokymus, propaguoti jūrines tradicijas tarp jaunimo, prisidėti prie buriavimo bazės kūrimo.
EVRK Šiandien: Veikla ir Pasiekimai
Elektrėnų buriuotojų klubas į Elektrėnų marias grįžo kartu su projektu „Elektrėnų marių dalies, esančios šiaurinėje miesto dalyje, išvalymas“ (Elektrėnų marių dalies išvalymas), finansuotu iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Dabar Elektrėnų mariose treniruojasi ir poilsiauja buriuotojai, irkluotojai, vandens slidininkai ir kiti vandens pramogų mėgėjai.
Klubas dirba pagal planą. Pagrindinis klubo tikslas yra populiarinti buriavimą, užtikrinti Elektrėnų buriavimo mėgėjams tinkamas sąlygas laisvalaikiui, suteikti galimybę suaugusiems ir jaunimui siekti meistriškumo įvairių klasių sportiniame buriavime. Kiekvienais metais klubas organizuoja po 5-6 klubines regatas, skirtas katamaranams F18, taip pat 470, Finn, RS Tera, RS Feva jachtų klasėms, kurios Lietuvos buriuotojams jau tapo tradicinėmis ir įgauna vis didesnį populiarumą tarp Lietuvos buriuotojų klubų. 2013 m. klubas kartu su LBS organizavo ir pravedė Lietuvos katamaranų čempionatą, kurį laimėjo elektrėniečiai Aleksandras Petrauskas ir Laura Petrauskaitė. Klubo iniciatyva 2019 metais buvo įkurta Lietuvos katamaranų jachtų asociacija ir nuo to laiko, kartu su LBS, Lietuvos katamaranų F18 čempionatai vyksta Nidoje.
Du kartus per savaitę apie 10 elektrėniečių vaikų mokosi pirmųjų buriavimo paslapčių. Bet sportinį azartą nedaugelis jų pagauna. Dažnai vaikus atbaido blogos persirengimo patalpos. Bet „Poseidono“ klubas tris elektrėničius - Rūtą Davidavičiūtę, Justą Banevičių ir Aidą Banevičių - išmokė savarankiškai buriuoti ir jau perdavė Nacionalinei buriavimo akademijai. Elektrėniečiai jau dalyvavo respublikinėse buriavimo varžybose Šiauliuose, lietuvių keliautojo OlegoTruchano taurei laimėti.
2024 metais Elektrėnų vandens sporto klubas, VšĮ pardavimo pajamos siekė 182 053 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 3. Šiuo metu Elektrėnų vandens sporto klubas, VšĮ įsikūrusi adresu Kaukysos g.
Taip pat skaitykite: Pramogos Elektrėnuose
Dalyvavimas Tarptautinėse Regatose
Tame plane įrašyta buvo ir kelionė į Rygą, „The Tall Ships Races 2013“ regatą - seniausi pasaulio burlaiviai startavo Arhuse, Danijoje, iš kur lenktynės vyko iki Helsinkio uosto Suomijoje, iš ten į Rygą. 1920 metais statytame laive „Kruzenshtern” (ankstesnis vardas - „Padua”), kuris yra ne tik plaukiojanti burlaivių istorijos dalis, bet atlieka aktyvią buriavimo ir jūreivystės mokymo veiklą, į Ščecino uostą Lenkijoje išplaukė ir Šarūnas Linkus su žmona Nijole. Prie „Kruzenshtern” pergalių regatoje elektrėniečiai prisidėjo savo sumanumu laipioti į 53 metrų stiebus, pažinimu kiekvieno iš 80 vieno stiebo burių ir mokėjimu burę nukreipti tinkama vėjo kryptimi. Na, o likusieji Elektrėnų buriuotojai pasitenkino puikiu reginiu Rygos uosto keleivių terminale, kuriame prisišvartavę buvo 301 burlaivių flotilė, puikiu apie 3 tūkst. narių įgulų paradu, tarp kurių žengė ir dvi Lietuvos įgulos ir ekskursija į „Kruzenshtern”.
Iššūkiai ir Problemos
Bet išsprendus vieną problemą - išvalius marių dalį ir suaktyvinus vandens sportą - atsirado naujų problemų. Elektrėnų sporto mokykloje nėra buriavimo sporto šakos ir trenerių, būtina remontuoti senąjį jachtklubo pastatą. Dažnai vaikus atbaido blogos persirengimo patalpos.
Dabar Elektrėnų buriuotojų klubo aktyvistai ir vadovas Š. Linkus nori įtikinti savivaldybės vadovus, kad sporto mokyklai reikalingas buriuotojų trenerio etatas. Įvedus Sporto mokykloje buriavimo sporto šaką, savivaldybėje tikrai suklestėtų valstybėje prioritetine sporto šaka pripažintas sportas - buriavimas.
Ateities Vizijos ir Planai
Apie ateitį, žinoma, svajoja ir buriuotojai. Sakoma, kad blogas tas jūreivis, kuris nenori būti kapitonu. Gal ne kiekvienam buriuotojui gali pasisekti vesti istorinius, didžiausius pasaulio burlaivius, bet rezultatų pasiekti vienoje iš svarbiausių olimpinių sporto šakų - buriavime - galimybes turi ir elektrėniečiai. Ar elektrėniečiai buriuotojai kada nors galės džiaugtis pasiekimais, priklausys ne tik nuo sportininkų užsidegimo, entuziazmo, bet ir nuo buriuotojų klubo materialinių bei intelektualinių išteklių. Tų išteklių surasti klubui yra pats sunkiausias uždavinys.
Dabar Elektrėnų buriuotojai svajoja apie apšviestas krantines, prie tiltelių įvestą elektrą, vandenį… Svajoja apie tai, ką už Europos Sąjungos lėšas sukūrė Lenkijos miestas Gižyckas. O elektrėniečiai kol kas tarsi išmaldos verslo įmonėse ieško paramos, šiek tiek paremia savivaldybė, šiek tiek Spoto departamentas, dar buriuotojai entuziastai pridėdami savo lėšų suremontavo senojo jachtklubo stogą, aptvėrė prieplauką, remontuoja senąjį inventorių, įsigijo mokomąją valtį ir geranoriškai, be jokio atlyginimo elektrėniečių vaikus moko buriuoti bei Elektrėnų mariose organizuoja regatas.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Elektrėnų sportas
Buriuotojai nepraranda vilties kartu su Lietuvos buriuotojų asociacija, kuriai priklauso Elektrėnų buriuotojų klubas, surasti galimybę iš Europos Sąjungos 2014-2020 metų fondų pritraukti lėšų jachtklubo plėtrai, kad Elektrėnų valčių prieplauka nors šiek tiek taptų panaši į prieplauką Gižycke. Jei tai įvyks, bus galima garsiai kalbėti, kad milijoninis projektas „Elektrėnų marių dalies, esančios šiaurinėje miesto dalyje, išvalymas“ (Elektrėnų marių dalies išvalymas), kuriam iš Europos Sąjungos 2007-2013 metų Struktūrinių fondų buvo skirta beveik 900 tūkst. Lt, atitiko vietinės ir urbanistinės plėtros, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimo bei pritaikymo turizmo plėtrai prioritetą.
Bet kol kas gražiai po projekto sutvarkytose krantinėse buriuotojai, valdydami savo vienstiebes ar dvistiebes valteles, tik svajoja apie galimybę Sporto mokykloje įdarbinti buriuotojų trenerį, saugo entuziazmą ir energiją geranoriškai pradedančiuosius buriuotojus išmokyti savarankiškai buriuoti, kantriai renka poilsiautojų paliktas šiukšles, investuoja savo lėšas, kad senasis pastatas nesugriūtų, bendradarbiaudami su kitų vandens sporto šakų entuziastais ruošia vandens slidžių trasą ir ruošiasi „Elektrėnų mario vėjas“ regatai.
Išvados
Elektrėnų vandens sporto klubas - svarbus Elektrėnų bendruomenės narys, puoselėjantis vandens sporto tradicijas ir suteikiantis galimybę tiek jauniems, tiek vyresniems entuziastams užsiimti buriavimu. Nors klubas susiduria su iššūkiais, jo nariai nepraranda entuziazmo ir toliau siekia, kad Elektrėnų marios taptų svarbiu buriavimo centru Lietuvoje. Klubo veikla apima regatų organizavimą, buriavimo mokymus ir bendradarbiavimą su kitomis vandens sporto organizacijomis. Tikimasi, kad ateityje klubas sugebės pritraukti daugiau finansinių išteklių ir įgyvendinti savo viziją - sukurti modernią buriavimo bazę Elektrėnuose.